Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-18][nuasmeninta nutartis byloje][2-1096-241-2015].docx
Bylos nr.: 2-1096-241/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB Versenta 125246021 atsakovas
UBC 220634220 atsakovo atstovas
Pilat Business Ltd. C 36837 Ieškovas
"GABRINGA" 301537262 trečiasis asmuo
"TAVC" 302344362 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Pilat Business Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Pilat Business Ltd ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Versenta“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TAVC“, uždaroji akcinė bendrovė „Gabringa“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2010 m. lapkričio 25 d. investavimo į bendrovę sutartį, 2010 m. lapkričio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. kovo 16 d. susitarimą dėl investicijų grąžinimo, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui be pagrindo įgytas pinigines lėšas – 800 000 Eur.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas už 800 000 Eur sumą ir uždrausti atsakovo bankroto administratoriui disponuoti šiomis lėšomis. Prašymą grindė tuo, kad administratorius šias lėšas gali panaudoti atsiskaitydamas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių padidėja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismo nuomone, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo panaikinti BUAB „Versenta“ 2014 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimai įpareigoti BUAB „Versenta“ bankroto administratorių nutraukti su Maltos įmone Pilat Business Ltd sudarytas 2010 m. lapkričio 25 d. investavimo į bendrovę sutartį, 2010 m. lapkričio 26 d. akcijų pasirašymo sutartį ir 2012 m. kovo 16 d. susitarimą dėl investicijų grąžinimo; pranešti Pilat Business Ltd apie sutarčių nutraukimą; įpareigoti BUAB „Versenta“ bankroto administratorių visas lėšas, priklausančias įmonei Pilat Business Ltd ir gautas pagal 2012 m. kovo 16 d. susitarimą dėl investicijų grąžinimo, grąžinti įmonei Pilat Business Ltd. BUAB „Versenta“ bankroto byloje yra pateiktas 2015 m. vasario 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2015/02/03, iš kurio matyti, kad pirmu darbotvarkės klausimu dėl piniginių lėšų, gautų pagal Investicijų susigrąžinimo sutartį paskirstymo, balsavus „už“ 99,999 % visų kreditorių, buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių šias lėšas (800 000 Eur) paskirstyti per protingą laiką kreditoriams, proporcingai jų turimų reikalavimų sumai. Ieškovas nepateikė duomenų apie 800 000 Eur sumos pervedimą atsakovui. Pasak teismo, bankrutavusi įmonė turi ir kito vertingo turto (nekilnojamojo turto), kurį pardavus, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, tikėtinai būtų įvykdytas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas be pagrindo ieškovo nurodyta apimtimi galimai turėtų neproporcingai neigiamos įtakos bankrutavusios įmonės kreditorių interesams kuo greičiau patenkinti jų finansinius reikalavimus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Ieškovas Pilat Business Ltd prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad klausimas dėl piniginių lėšų grąžinimo ieškovui jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikinti BUAB „Versenta“ 2014 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimai. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas minėtoje byloje nedalyvavo, todėl šis sprendimas jam negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pripažinus negaliojančiomis ieškinyje nurodytas sutartis, negaliojančiu turėtų būti pripažintas ir 2015 m. vasario 3 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl lėšų paskirstymo kreditoriams. Kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai – mokėjimo pavedimų kopijos, patvirtinančios, kad vykdant 2012 m. kovo 16 d. susitarimą Redwood Commercial Ltd už ieškovą pervedė į atsakovo sąskaitą 800 000 Eur.

2. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas byloje įrodinės tą aplinkybę, kad lėšos jam turėtų būti grąžintos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad šios lėšos patenka į iš ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų kategoriją, iš kurių negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais to paties įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju yra reali ir pagrįsta grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas pateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir savo veiksmais gali apsunkinti ar net padaryti neįmanomu ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. 2015 m. balandžio 8 d. yra rengiamos atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (ledo rūmų) varžytynės ir tikėtina, kad šis turtas bus parduotas, o iš jo pardavimo gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams dar iki šios bylos išnagrinėjimo.

 

Atsakovas BUAB „Versenta“ ir trečiasis asmuo UAB „Gabringa“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodo šiuos argumentus:

1. BUAB „Versenta“ bankroto administratorius, vykdydamas 2015 m. vasario 3 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimą, 2015 m. vasario 17 d. paskirstė įmonės kreditoriams 400 000 Eur, gautų pagal Investicijų susigrąžinimo sutartį.

2. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje ginčija aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir įvertintos ankstesnių teismų sprendimuose: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-208/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-82-186/2015. Ieškovas sutartis ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo sudarytas sandoris), tačiau iš esmės ieškinyje nenurodo jokių pagrįstų motyvų, kodėl jis suklydo (galėjo suklysti) sudarydamas nurodytus sandorius.

3. Turto arešto atveju ieškovas neįgytų teisės į kitokią savo reikalavimų bankrutuojančiai įmonei patenkinimo tvarką nei ta, kurią numato ĮBĮ, t. y. jis neįgytų teisės reikalauti, kad jo reikalavimai būtų patenkinti iš konkretaus areštuoto turto, o taip pat neįgytų pirmenybės prieš kitus kreditorius.

4. Pagal kasacinio teismo praktiką, atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

 

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto Pilat Business Ltd prašymas dėl rašytinių įrodymų priėmimo. Apeliantas prašo prijungti prie bylos 2015 m. liepos 27 d. varžytynių protokolo, atsakovo banko sąskaitos išrašo ir mokėjimo dokumentų, BUAB „Versenta“ bankroto administratoriaus rašto dėl informacijos pateikimo kopijas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus priima ir vertina, laikydamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei atsižvelgdamas į tai, kad dalis jų anksčiau negalėjo būti pateikti (CPK 314 str., 338 str.).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą, nes nenustatė nei vienos iš minėtų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas, konstatuodamas, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie 800 000 Eur sumos pervedimą atsakovui. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – atsakovo banko sąskaitos išrašus, Belizo įmonės Redwood commercial Ltd pranešimą – kurie patvirtina, kad pastaroji įmonė už ieškovą pervedė atsakovui iš viso 800 000 Eur sumą. Pats atsakovas šios aplinkybės neneigė. Ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ieškovo pareikštu ieškiniu ginčijimus sandorius ir taikyti restituciją, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo minėtą sumą, bus sprendžiama teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks ieškinys pagal byloje esančius duomenis apskritai negalėtų būti tenkinamas.

Kita vertus, nesutiktina su apelianto argumentais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo lėšų areštą – bus užtikrintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovas yra bankrutavusi įmonė, todėl jo kreditorių reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovui bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi. Ieškinyje teigiama, kad 800 000 Eur suma atsakovui buvo išmokėta pagal 2012 m. kovo 16 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo šalių sudarytą susitarimą dėl investicijų grąžinimo. Tačiau šis susitarimas, sprendžiant iš paties ieškovo nurodytų aplinkybių, buvo sudarytas remiantis ankstesnėmis, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo sudarytomis 2010 m. lapkričio 25 d. investavimo į bendrovę sutartimi ir 2010 m. lapkričio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Todėl ieškovo sumokėti pinigai atsakovui, priešingai nei teigia apeliantas, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatytų iš ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų kategoriją, iš kurių negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais to paties įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę būti įtrauktas į kreditorių sąrašą atsakovo bankroto byloje, tačiau jo reikalavimas negalėtų būtų tenkinamas iš areštuotų lėšų, suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius, t. y. be eilės. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos šiuo klausimu, kaip teisingai atsiliepime nurodo trečiasis asmuo UAB „Gabringa“, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Taip pat pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip matyti iš paties apelianto pateikto 2015 m. liepos 27 d. BUAB „Versenta“ varžytynių protokolo, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo realizuotas už 1 260 000 Eur. Ta aplinkybė, kad atsakovo bankroto administratorius, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai likviduoti įmonę dėl bankroto, vykdo jam ĮBĮ nustatytas pareigas, įskaitant ir nenuginčyto 2015 m. vasario 3 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl lėšų paskirstymo vykdymą, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad jis elgiasi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kaip minėta, atsakovui bankroto byla buvo iškelta dar 2011 m. vasario 28 d., vienas iš ginčijamų sandorių, t. y. 2012 m. kovo 16 d. susitarimas dėl investicijų grąžinimo, buvo sudarytas jau po bankroto bylos atsakovui iškėlimo, taigi apeliantas žinojo, kad atsakovas bankrutuoja. Apelianto teigimu, jis apie aplinkybes, sudarančias pagrindą ginčyti minėtus sandorius, sužinojo po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013 priėmimo. Tačiau į teismą su ieškiniu apeliantas kreipėsi tik 2015 m. vasario 25 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (arba kad ėmusis šių priemonių, tokios grėsmės nebeliktų). Nesant vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo prašymą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo. Dėl to skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Teisėja

Danutė Gasiūnienė