Civilinė byla Nr. e2-2444-608/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27887-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corolla Ventures“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real Taste“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Taste“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Corolla Ventures“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Corolla Ventures“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Real Taste“ 7619,30 Eur skolos, 609,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. balandžio 7 d. rangos sutartį Nr. 16/04/07-1 atsiskaitydama avansu už atsakovės atliktus darbus, ieškovė yra permokėjusi atsakovei prašomą priteisti sumą.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Real Taste“ ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė skolos apskaičiavimo.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 12777,42 Eur skolos, 5699,87 Eu delspinigių. Nurodo, kad užsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Corolla Ventures“ nėra atsiskaitęs su uždarąja akcine bendrove „Real Taste“ už atliktus darbus pagal 2016 m. balandžio 7 d. rangos sutartį Nr. 16/04/07-1 už 2016 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus A2 ir A3. Ieškovės pateiktame skolų suderinimo akte nurodyti duomenys apie tarpusavio skolas ir jų dydį neatitinka faktinės situacijos, minėtą aktą atsakovės vardu pasirašė buhalterė, nesuderinusi akto turinio su bendrovės vadovu.

Ieškovė nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. ieškovė pervedė atsakovei 45000,00 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Kiti atsiskaitymai pagal sutartį buvo vykdomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 7 d. rangos sutarties Nr. 16/04/07-1 17.3 – 17.4 punktų nuostatomis pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Iš viso ieškovė į atsakovės banko sąskaitą pervedė 154733,63 Eur, o atsakovė pagal sutartį atliko darbų ir pateikė apmokėti sąskaitų 147114,33 Eur sumai. Permoka pagal sutartį sudaro 7619,30 Eur. Permokos fakto ilgą laiką neneigė ir pati atsakovė, o 2019 m. vasario 5 d. pasirašydama aktą dėl skolų suderinimo minėtą permoką bei jos dydį pripažino bei ne kartą telefonu žadėjo ją grąžinti. Ieškovė teigia, kad 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. A2, 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. Nr. A3 nepasirašyti užsakovo, o 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. RTA Nr. 10351 neįtraukta į pačios atsakovės buhalterinę apskaitą, kas, ieškovės nuomone, suponuoja pagrindą konstatuoti šių dokumentų neegzistavimą de jure, pasirašant 2019 m. vasario 5 d. aktą dėl skolų suderinimo. Ieškovė kartu su atsiliepimų į priešieškinį pateikė atsakovės atliktų darbų aktus bei sąskaitas, pagal kuriuos ieškovė yra atsiskaičiusi ir dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė nepripažįsta, jog atsakovė yra atlikusi daugiau darbų, nei yra užfiksuota šalių pasirašytuose darbų priėmimo – perdavimo aktuose, pridėtuose prie ieškovės atsiliepimo į priešieškinį. Atsakovės pateiktuose aktuose nėra įrašyta duomenų apie vienašalį atliktų darbų perdavimą, o atsakovė ilgą laiką nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atsakovės atliktų darbų priėmimo ar atsiskaitymo už atliktus darbus, taip pat atsakovė nebuvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą PVM sąskaitos faktūros už šių darbų atlikimą, todėl priešieškinio argumentai ir su priešieškiniu atsakovės pateikti įrodymai, ieškovės nuomone, vertintini kritiškai. Atsakovė be kita ko nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prie priešieškinio pridėti atliktų dabų aktai būtų įteikti ieškovei ar kad atsakovė būtų bandžiusi kitokiais būdais perduoti minėtuose aktuose nurodytus darbus ieškovei ir kad ieškovė būtų nepagrįstai atsisakiusi priimti minėtus darbus. Ieškovė laiko, jog atsakovė apskritai priešieškinyje nurodytų darbų neatliko, o pareikštas priešieškinis vertintinas kaip atsakovės pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti pareigos grąžinti ieškovei permoką.  

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Corolla Ventures“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Real Taste“ 2016 m. balandžio 7 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2016/04/07-1 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o ieškovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal Sutarties 17.3 punktą ieškovė įsipareigojo sumokėti 30 proc. nuo šalių suderintos darbų pagal Sutartį kainos avansą. Ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą 45 000,00 Eur dydžio avansą. Kiti ieškovės atsiskaitymai pagal Sutartį buvo vykdomi Sutarties 17.3 – 17.4 punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš viso ieškovė į atsakovės banko sąskaitą pervedė 154 733,63 Eur, o atsakovė pagal Sutartį atliko darbų bei pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras 147 114,33 Eur sumai. Tokiu būdu ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 7 619,30 Eur daugiau, nei turėjo sumokėti pagal Sutartį už atsakovės atliktus ir ieškovei perduotus darbus. Minėtą permoką atsakovė pripažino, atsakovės darbuotojai – buhalterei savo parašu patvirtinus 2019 m. vasario 5 d. aktą „Dėl skolų suderinimo“. Ieškovė 2019 m. liepos 9 d. raštu pareikalavo atsakovę grąžinti permoką, tačiau atsakovė į ieškovės raginimą neatsiliepė. Atsakovė tik po bylos iškėlimo teisme ir po atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodė aplinkybę, jog ieškovė yra galutinai neatsiskaičiusi už atsakovės atliktus darbus pagal Sutartį. Atsakovė neatsiskaitymo faktą grindžia 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. A2, 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. A3 ir 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. RTA Nr. 10351, tačiau minėti aktai nepasirašyti užsakovo, t. y. ieškovės, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog aktai buvo įteikti ieškovei ar kad kitokiu būdu atsakovė būtų pranešusi ieškovei apie būtinybę priimti atsakovės atliktus darbus.

Sutarties 15.1 p. nurodoma, kad kai darbai ar jų etapas yra užbaigti, rangovas apie tai praneša užsakovui, tuomet organizuojamas darbų ar jų etapo perdavimas-priėmimas, kuris įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Sutarties 15.2 punktas numato, kad rangovas pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, užsakovas per 5 kalendorines dienas nuo akto gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį bei pareiškia Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo ir pasirašo sąskaitas faktūras už atliktą ir priimtą darbų dalį. Sutarties 15.3 punkte numatyta, kad pasirašius darbų aktą, darbai laikomi atlikti tinkamai, užsakovas pretenzijų darbų kokybei neturi; perduotas darbų rezultatas pereina užsakovo žinion ir eksploatacijai. Nors Sutartyje šalys neaptarė rangovo teisės vienašališkai perduoti darbus, užsakovui nepagrįstai vengiant priimti darbus ar atsisakant pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktą, tačiau tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalis). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių rangovo pranešimą ieškovei apie pasirengimą perduoti akte nurodytą atliktų darbų rezultatą. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaip užsakovo vengimą priimti atsakovės atliktus darbus bei pasirašyti atliktų darbų aktą A2 ir A3. Minėtuose aktuose atsakovės nėra pažymėtas ieškovės atsisakymo priimti darbų rezultatą bei pasirašyti aktą faktas, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės 2016 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 16/12-1, kuriuo buvo teikiami minėti atliktų darbų aktai užsakovui, išsiuntimą ir/ar įteikimą ieškovei. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė neįrodė jos kaip rangovo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktus A2 ir A3 už 2016 m. gruodžio mėnesį. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita – faktūra RTA Nr. 10351 buvo pateikta apmokėti ieškovei; minėta sąskaita – faktūra neįtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovė taip pat nepateikė kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtuose aktuose A2 ir A3 nurodyti darbai atsakovės buvo atlikti bei jų rezultatas perduotas ieškovės dispozicijai. Teismas daro išvadą, nesant Sutartyje numatyto pagrindo atsakovei reikalauti iš ieškovės atlyginimo už priešieškinyje nurodytus darbus, todėl priešieškinis atmetamas.

Ieškovės reikalaujama permokos suma priteisiama iš atsakovės ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsniu, numatančiu asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiga grąžinti turtą atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis pagrindas ieškovei reikalauti iš atsakovės grąžinti avanso dalį, kuri buvo sumokėta Sutarties pagrindu, tačiau vėliau, atlikus darbus ir už juos pateikus sąskaitas, už kurias buvo atsiskaityta, o daliai sąskaitų padarius įskaitymus iš avansinio mokėjimo, dalis avansu sumokėtų pinigų liko atsakovo sąskaitoje kaip permoka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje numatyta praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininko prievolė mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pavėluoto mokėjimo palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės mokėtinų kompensuojamųjų palūkanų dydis yra 8 proc., jos apskaičiuotos už antrą 2019 m. pusmetį, kompensuojamųjų palūkanų reikalaujama už vienerius metus iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi pareiga grąžinti avansą atsakovei atsirado dar 2016 m. antroje pusėje.

Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos 6.210 straipsnio 2 dalyje ir sudaro 6 proc., kadangi šalių sutartimi nesusitarta kitaip.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1445,30 Eur už advokato teisines paslaugas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Real Taste“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Corolla Ventures“ 7619,30 Eur skolos ir 609,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 8228,84 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus, aštuoniasdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Real Taste“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Corolla Ventures“ 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8228,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Taste“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Real Taste“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Corolla Ventures“ 185,00 Eur žyminio mokesčio ir 1445,30 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 1630,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų, trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė