Civilinė byla Nr. e2-10832-862/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33830-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.8.; 3.4.1.10.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 120,18 EUR dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog T. D. su ieškove sudarė turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2017-03-16 buvo aplietas dėl vandens prasiskverbimo iš bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynų. Ieškovė išmokėjo 120,18 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog avarijos priežastis – bendro naudojimo vandentiekio vamzdžio avarija. Už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Atsakovė turėjo pareigą vykdyti bendro naudojimo vamzdynų priežiūrą, užtikrinti sandarumą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomą priteisti žalos dydį. Atsakovė įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartimi teismo 2019-12-19 sprendimas už akių panaikintas.
Ieškovė 2020-03-09 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso, kadangi ieškinio reikalavimas neviršija 2000 EUR sumos. Taip pat atsisakė 0,30 EUR ieškinio reikalavimo dalies, nes ši suma yra lygi nusidėvėjimui, kuris nebuvo įvertintas, išmokant draudimo išmoką. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus dėl 119, 88 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-06 nutartimi paskyrė byloje rašytinį teismo posėdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Teisme nebuvo gauti šalių prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl bylos nutraukimo dalyje.
CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ši teisė gali būti apribota tik tuo atveju, jeigu atsisakymas nuo ieškinio ar pareiškimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus.
Ieškovė 2020-03-09 prašyme nurodė, jog atsisako 0,30 EUR dydžio sumos priteisimo iš atsakovės, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Ieškovė nurodanti palaikanti ieškinio reikalavimą 119,88 EUR sumoje.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimo atsisakymas dalyje dėl 0,30 EUR dydžio sumos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, ieškovės prašymas dėl bylos dalyje nutraukimo tenkintinas ir byla nutrauktina dalyje dėl 0,30 EUR dydžio priteisimo.
Dėl žalos priteisimo.
Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2016-05-11 tarp ieškovės ir T. D. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė laikotarpiui nuo 2016-05-11 iki 2017-05-10 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymu Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Ieškovės pateikti įrodymai: 2017-03-20 pranešimas apie įvykį, 2017-03-20 turto apžiūros aktas Nr. 9032639-1, byloje esantis D. U. (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) 2017-05-09 elektroninis laiškas sudaro pagrindą išvadai, kad 2017-03-16, name esančiame (duomenys neskelbtini), trūko bendrojo naudojimo vamzdis ir dėl to buvo užlietas butas, (duomenys neskelbtini). Minėtas elektroninis laiškas taip pat patvirtina, kad atsakovės darbuotojas konstatavo įvadinių karšto ir šalto vandens bei kanalizacijos defektus, kurių keitimo darbai buvo atlikti 2017-04-05 – 2017-04-16. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 120,18 EUR draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei (2017-04-20 turto žalos skaičiuoklė, 2017- 03-24 išmokos aktas ir pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 9032639-1) Šie įrodymai bei 2020-03-20 pateiktas paskaičiavimas patvirtina, kad išmokant išmoką nebuvo paskaičiuotas 0,30 EUR dydžio nusidėvėjimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, įvykus draudžiamajam įvykiui, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 20216-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. STR 37 punkte nustatyta, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra namo, (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, todėl atsakovė yra atsakinga už šio namo bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovė kaip namo administratorius/techninis prižiūrėtojas, prižiūrintis namo bendruosius objektus, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą. Atsakovės teiginiai, kad ji tinkamai vykdo jai teisės aktais nustatytas prievolės, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, kurie patvirtintų, jog atsakovė vykdė STR 43 punkte nustatytas pareigas. Atsakovės argumentus, jog ji tinkamai vykdė pareigas, paneigia ir ieškovo pateikti įrodymai: elektroninis laiškas, byloje esančios nuotraukos, turto apžiūros aktas. Atsižvelgiant į išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamai įgyvendinus pareigą administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti. Dėl šių neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovo reikalaujamą 119,88 EUR sumą, atskaičius nusidėvėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 119,88 EUR išmokėta draudimo išmoka (CK 6.1015, 6.266, 6.263 straipsniai).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovės už priteistą 119,88 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 EUR) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 441 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymą nuo 0,30 EUR dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą Nr. e2-10832-862/2020 šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 119,88 EUR (vieno šimto devyniolikos eurų 88 centų) nuotolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (119,88 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė