Civilinė byla Nr. e2A-407-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00025-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl viešojo pirkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Transmodo“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovės), kuriuo prašo panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 15 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pranešime Nr. 11162736 „Informacija apie laimėtoją“ išdėstytą sprendimą pirkimo Nr. 637577 laimėtoju pripažinti UAB „Transmodo“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymą (toliau – Sprendimas dėl laimėtojo) ir įpareigoti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ atmesti UAB „Transmodo“ pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą Pirkimą Nr. 637577 (toliau – pirkimas), kuris CVP IS buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 17 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimui buvo taikomos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) nuostatos.
3. Ieškovė dalyvavo pirkime. 2022 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ CVP IS pranešimą apie Sprendimą dėl laimėtojo. Pirkimą laimėjo trečiasis asmuo, gavęs daugiausiai – 100 balų su 3 793 770,87 Eur be PVM kaina. Tačiau ieškovė surinko 89,78 balų su 4 535 202,81 Eur be PVM kaina.
4. 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė, nesutikdama su Sprendimu dėl laimėtojo, atsakovei pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija). Ieškovė nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 7 dalį, iš pirkimo procedūrų privalo būti pašalintas, be kita ko, ir tiekėjas, kuris yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. Vienas iš tokių pagrindų – tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – Nepatikimų tiekėjų sąrašas) (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“, kuri yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis).
5. 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ raštu „Atsakymas į pretenziją“ (toliau – Sprendimas dėl pretenzijos) informavo ieškovę, kad Pretenziją pripažino nepagrįsta ir ją atmetė. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės Sprendimu dėl pretenzijos, pareiškė ieškinį teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymui būtina nustatyti visas šias sąlygas kartu: 1) yra tiekėjas, kuriam taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl kurio jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl 2) yra įsteigiamas arba vietoj jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir 3) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų.
8. Perkančioji organizacija gali konstatuoti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto tiekėjo pašalinimo pagrindo egzistavimą esant įtikinamiems duomenims, kurie leistų perkančiajai organizacijai objektyviai ir patikimai nustatyti faktus, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens su tikslu išvengti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų taikymo.
9. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įtikinamų duomenų, kad trečiasis asmuo dalyvavo pirkime vietoje tiekėjo UAB „Vilniaus inžinerija“, taip padedant UAB „Vilniaus inžinerija“ išvengti pašalinimo iš pirkimo pagrindų taikymo. Todėl atsakovė tinkamai tikrino, vertino bei konstatavo, kad nėra pagrindo trečiojo asmens atžvilgiu taikyti VPĮ 46 straipsnio 7 dalį.
10. Teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo buvo įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu ar, kad byloje yra įrodymų, kurie leistų abejoti trečiojo asmens sprendimo dalyvauti pirkime savarankiškumu ir nepriklausomumu nuo UAB „Vilniaus inžinerija“.
11. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ vienas akcininkas sutampa, o kiti du yra susiję giminystės ryšiais, nepagrindžia pašalinimo iš pirkimų pagrindo egzistavimo. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ valdymo organai yra skirtingi, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog trečiasis asmuo būtų perėmęs UAB „Vilniaus inžinerija“ verslą ar jo dalį, turtą. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra įsikūrę tame pačiame pastate nereiškia, kad įmonės nevykdo savarankiškos veiklos.
12. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo veiklą inžinerinių tinklų statybos srityje pradėjo vykdyti 2020 metais, t. y. net dveji metai iki 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, kurio pagrindu UAB „Vilniaus inžinerija” buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo prie CVP IS registravosi 2021 m. gruodžio 17 d. taip pat nepagrindžia trečiojo asmens siekio nesąžiningai dalyvauti pirkime, kuris buvo paskelbtas beveik po metų nuo trečiojo asmens registravimosi CVP IS dienos.
13. Teismas nenustatė, kad pati UAB „Vilniaus inžinerija“ negalėjo dalyvauti pirkime. Byloje pateikti duomenys, jog UAB „Vilniaus inžinerija“, kai buvo 2022 m. kovo 3 d. įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nuo 2022 m. balandžio 4 d. patvirtino ir pradėjo įgyvendinti technines, organizacines ir personalo valdymo priemones, skirtas atkurti šios bendrovės patikimumą, atsižvelgiant į įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą priežastis. 2023 m. sausio 16 d. atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ priėmė sprendimą, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ įgyvendintos apsivalymo priemonės yra pakankamos ir įrodančios UAB „Vilniaus inžinerija“ patikimumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas neatskleidė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimo tikslo ir esmės, netinkamai, t. y. pernelyg siaurai, aiškino ir taikė nurodytą normą.
14.2. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „įsteigtas“ turi apimti ir tuos atvejus, kai jau egzistuojantis (veikiantis) ūkio subjektas perima ir (ar) naudoja kitų ūkio subjektų pajėgumus tam, kad tęstų jų veiklą. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo, nors ir buvo įsteigtas anksčiau, praktiškai neveikė, turėjo tik vieną (arba du) darbuotoją ir veiklą vykdė visiškai kitoje srityje. Tik tuomet, kai UAB „Vilniaus inžinerija“ iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, trečiasis asmuo „atgijo“ ir pradėjo veikti specifinėje rinkoje – dujotiekių rekonstravimo ir statybos darbuose, t. y. rinkoje kurioje iki tol veikė tik su trečiuoju asmeniu susijusi įmonė – UAB „Vilniaus inžinerija“.
14.3. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „dalyvauja pirkime vietoj kito asmens“ taip pat privalo būti aiškinama ir taikoma kaip apimanti bet kokias dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimo formas. Ginčo atveju susiklostė situacija, kad trečiojo asmens dalyvavimas ginčo Pirkime lėmė tai, kad tie patys arba glaudžiai susiję asmenys – abiejų bendrovių akcininkai, siekia gauti tą pačią ekonominę naudą.
14.4. Teismas sprendimu sukūrė iš esmės neįgyvendinimą įrodinėjimo pareigą dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo – pateikė tokį įrodinėjimo pakankamumo standartą, pagal kurį VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymas objektyviai neįmanomas, ši norma, ją aiškinant ir taikant taip, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, tapo „mirusia norma“.
14.5. Pažymėtina, kad „įtikinamų duomenų“ sąvoka yra vartojama ne tik VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje, bet taip pat ir VPĮ 46 straipsnio 4 daleis 1 punkte. Pagal teismų praktiką, aiškinančią VPĮ 46 straipsnio 4 daleis 1 punkto taikymą, „įtikinamais duomenimis“ yra laikomi visi duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog tiekėjai yra sudarę susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, tačiau nėra reikalaujama įrodyti, konkrečiu metu sudarytą, tiesioginį susitarimą veikti konkrečiu būdu.
14.6. Nurodytą VPĮ 46 straipsnio 4 daleis 1 punkto teismų praktiką taikant analogiškai VPĮ 46 straipsnio 7 daliai, pirkimą vietoje kito asmens galėtų pagrįsti, įskaitant, bet neapsiribojant, staigus, neįprastas ar netikėtas įmonės veiklos pasikeitimas, gaunant atestatus, pradedant dalyvauti pirkimuose, kuris negali būti paaiškinamas įprastine įmonės ekonominės veiklos raida. Taip pat duomenys, kurie patvirtintų susitarimą dalyvauti vietoj kito subjekto. Svarbiais galėtų būti laikomi ir kiti įrodymai, tokie kaip dviejų ūkio subjektų, iš kurių vienas atitinka pašalinimo pagrindą, dalinimasis darbuotojais, ypatingai turinčiais specialią kvalifikaciją, naudojimas tų pačių, specialiųjų įrenginių, veiklos vykdymas iš tų pačių patalpų ar pasiūlymų teikimas iš to paties IP adreso kaip ir nepatikimas tiekėjas.
14.7. Teismas neįvertino, kad trečiasis asmuo ėmė keisti veiklos kryptį išimtinai po to, kai su UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis ir tapo aišku, jog UAB „Vilniaus inžinerija“ bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2022 m. kovo 3 d. UAB „Vilniaus inžinerija“ įtraukus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, UAB „Vilniaus inžinerija“ nesiėmė jokių veiklos trūkumų šalinimo (apsivalymo) priemonių ir apie tai neinformavo atsakovės bei nesiekė būti sugrąžinta į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.
14.8. Teismas taip pat neįvertino, kad trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą Pirkime, nors prieš tai niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose. Trečiasis asmuo CVP IS buvo užregistruotas tik 2021 m. gruodžio 17 d., jau po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad viešojo pirkimo sutartis dėl esminio tiekėjo padaryto pažeidimo su UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Tai patvirtina, kad buvo siekiama dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose tęsti būtent per trečiąjį asmenį, galutinę naudą, bet kokiu atveju, gaunant tiems patiems fiziniams asmenims.
14.9. Teismas nevertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra įdarbinę tuos pačius darbuotojus. Sutampa mažiausiai šeši trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ darbuotojai, t. y. atestuoti darbų vadovai ir darbininkai, taip pat buhalterė. Trečiasis asmuo viešai skelbiamais duomenimis yra įdarbinęs tik aštuonis darbuotojus, todėl praktiškai visi trečiojo asmens darbuotojų sutampa su UAB „Vilniaus inžinerija“ darbuotojais. Aplinkybę, kad šie darbuotojai, galimai, tik formaliai yra įdarbinti pas trečiąjį asmenį, o pagrindinę veiklą vykdo būtent UAB „Vilniaus inžinerija“, pagrindžia ir trečiojo asmens mokamas vidutinis darbo užmokestis – 191,72 Eur, kuris yra mažesnis už minimalų darbo užmokestį.
14.10. Teismo nurodoma aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Vilniaus inžinerija“ pritaikytas apsivalymo priemones pripažino tinkamomis ir grąžino UAB „Vilniaus inžinerija“ į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjam ginčui. Pasiūlymų Pirkime pateikimo metu UAB „Vilniaus inžinerija“ atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą ir pasiūlymų Pirkime pateikimo metu atsakovė nebuvo pripažinusi UAB „Vilniaus inžinerija“ taikytų apsivalymo priemonių tinkamomis, tai buvo padaryta tik 2023 m. sausio 16 d., t. y. po pasiūlymų Pirkime pateikimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu.
14.11. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo faktiškai naudojasi ta pačia įranga kaip ir UAB „Vilniaus inžinerija“, t. y. naudojasi UAB „Vilniaus inžinerija“ priklausančia įranga. Trečiasis asmuo ir UAB Vilniaus inžinerija, jungdamiesi prie CVP IS, naudoja tą patį IP adresą.
14.12. Teismas rėmėsi deklaratyviu faktu, kad trečiasis asmuo 2020 m. birželio 11 d. sudarė Įrangos nuomos sutartį Nr. 2020/06/11/1 su UAB „BNP service“, tariamai pagrindžiančią, kad trečiasis asmuo naudoja ne UAB „Vilniaus inžinerija“ įrangą. Tačiau nurodytos sutarties priede Nr. 1 pateiktame sąraše apskritai nėra įrangos, kurią faktiškai naudoja trečiasis asmuo.
15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Ieškovė visiškai nepagrįstai skunde plečia sąvokos „dalyvauja pirkime vietoj kito asmens“ aiškinimą ir nurodo dar vieną, niekur teisiškai neįtvirtiną ekonominės naudos, kaip viešojo pirkimo sutarties, perkėlimo kitai bendrovei kriterijų. Taigi, ieškovė nepagrįstai keičia savo argumentus, kelia naujus kriterijus, kurie nebuvo nagrinėti nei ikiteisminėje stadijoje, nei pirmosios instancijos teisme.
15.2. Sutiktina su teismo pozicija, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymui privalo egzistuoti objektyviai įtikinami duomenys (o ne subjektyvus jų vertinimas, interpretavimas), kurie leistų perkančiajai organizacijai patikimai nustatyti faktus, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens su tikslu išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų pašalinimo pagrindų taikymo. Aplinkybė, kad ieškovė negali įrodyti savo byloje pateiktų deklaratyvių teiginių, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad jeigu būtų pritarta teismo vertinimui, VPĮ 46 straipsnio 7 dalies norma taptų neįgyvendinama.
15.3. Ieškovė remiasi teismų praktika, kuri nėra aktuali bylos teisingam išnagrinėjimui, kadangi ieškovė nepagrįstai sugretina du skirtingus VPĮ įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą – draudžiami susitarimai ir VPĮ 46 straipsnio 7 dalį – dalyvavimas pirkime vietoj kito asmens) ir tokiu būdu klaidingai aiškina VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinį. Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta, kad tarp tiekėjų turi būti koks nors susitarimas. Tokį kriterijų subjektyviai ir tendencingai interpretuodamas VPĮ 46 straipsnio 7 dalį sukūrė pati ieškovė.
15.4. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja trečiojo asmens veiklos profilio kaitas išimtinai subjektyviai siedama jas su UAB „Vilniaus inžinerija“. Trečiasis asmuo jau nuo 2018 m. pradėjo veikti visiškai kitoje, ne logistikos srityje, t. y. nekilnojamojo turto nuomos, pirkimo – pardavimo, plėtros, aptarnavimo bei vystymo srityse. Tai rodo, kad tokie trečiojo asmens veiklos pokyčiai nėra kažkas nepaaiškinamo.
15.5. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ turi sąsajų per akcininkus, tačiau pažymėjo, jog tai nereiškia prezumpcijos, kad trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo už UAB „Vilniaus inžinerija“. Vien tai, kad trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ vienas akcininkas sutampa, o kiti du yra susiję giminystės ryšiais, niekaip nepagrindžia ir negali pagrįsti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo iš pirkimų pagrindo egzistavimo, ar kad minėtos bendrovės yra valdomos kartu, derina valdymo sprendimus, taip pat negali paneigti bendrovių valdymo veiklos savarankiškumo fakto.
15.6. Trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ atsakovų kvalifikacinėje sistemoje yra nurodę visiškai skirtingus darbuotojus, t. y. nėra nė vieno sutampančio, todėl atsakovai apskritai negali patvirtinti, kad šie ūkio subjektai yra įdarbinę tuos pačius darbuotojus. Ieškovė visiškai nepagrįstai vadovaujasi 2021 – 2022 m. vykdytų darbų dokumentacija, neaišku kada išduotais kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimais.
15.7. Trečiasis asmuo nevaldo ir nesinaudoja UAB „Vilniaus inžinerija“ priklausančiu turtu, kuris yra esminis vykdant veiklą, ieškovė į bylą nepateikė tokių duomenų, kurie rodytų, kad trečiasis asmuo savo veikloje naudoja esminę įrangą, priklausančią UAB „Vilniaus inžinerija“, pvz. ekskavatorius, grindų pjaustyklė, vibrokoja, pjovimo agregatas, spec. plaktukas, generatorius, įsigręžimo įrenginys. Ieškovė taip pat nenurodė ir draudimo teisinio pagrindo, kuriuo būtų draudžiamas ieškovės įvardintos įrangos skolinimas trečiajam asmeniui.
16. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Apeliantės keliamas reikalavimas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pateiktų abstraktų, bendro pobūdžio VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojamų sąvokų „yra laikomas įsteigtu“ ar „dalyvavimas pirkime vietoj kito asmens“ turinio išaiškinimą, apimantį visus ir bet kokius galimus į šias sąvokas patenkančius ar galinčius patekti dalyvavimo pirkime atvejus, yra visiškai nepagrįstas.
16.2. VPĮ 46 straipsnio 7 dalis yra viešosios teisės norma, kurios taikymas savo esme yra civilinės apyvartos ir atitinkamų jos dalyvių (tiekėjų) teisių apribojimas. Todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Todėl normos taikymo pagrindas „tiekėjas yra įsteigtas“ neturėtų būti vertinamas plačiau, nei vien tik naujo ūkio subjekto įsteigimas. Tuo tarpu antras pagrindas, įtvirtintas VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje, „tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens“ neturėtų apimti visų ir bet kokių dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų.
16.3. Sąsajos tarp dviejų ūkio subjektų egzistavimas negali lemti VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo prezumpcijos, nes ši norma draudžia ne ūkio subjektų sąsają per se (savaime), tačiau jos realizavimą VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nustatytu tikslu.
16.4. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalis šiuo atveju turėjo būti taikoma neįrodžius vieno iš privalomo šios teisės normos sudėties elemento – tikslo išvengti pašalinimo pagrindų taikymo – egzistavimo ar kad tokio tikslo įrodymo reikalavimas yra pernelyg griežtas ar lemiantis neįgyvendinamos įrodinėjimo pareigos sukūrimą, negali būti laikomi pagrįsti, nes pritarimas apeliantės argumentams sukurtų precedentą, pateisinantį teises varžančios teisės normos taikymą tinkamai neįrodžius visų toje teisės normoje tiesiogiai nurodytų jos sudėties elementų ir jos taikymui privalomų sąlygų.
16.5. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, kad šios teisės normos pagrindu tiekėjas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo, tik jeigu yra įtikinamų duomenų, pagrindžiančių šios normos taikymą. Teismas sprendime nenukrypo nuo pačioje normoje įtvirtinto jos taikymo įrodinėjimo įtikinamų duomenų pagrindu standarto, o tik jį išaiškino, nurodydamas, kad įvairaus pobūdžio spėliojimai, deklaratyvūs teiginiai ar tendencingai konkurentų pateikiamų faktų vertinimas ir interpretacijos neatitinka šio standarto.
16.6. Ieškovė VPĮ 46 straipsnio 7 dalis įrodinėjimo standartą nepagrįstai aiškina remdamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir jį aiškinančia teismų praktika. Byloje nėra keliami konkurencijos teisės taikymo klausimai, todėl iš konkurencijos teisės aiškinimo kylantys argumentai šiai bylai yra neaktualūs ir negali būti taikomi.
16.7. Ieškovė, teikdama Pretenziją atsakovei ir teismui, privalėjo pateikti įtikinamų duomenų, kad trečiasis asmuo Pirkime teikė pasiūlymą vietoj UAB „Vilniaus inžinerija“ siekdama išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto taikymo UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju ieškovė aptariamos normos taikymą grindė ne objektyviais duomenimis, o išimtinai tik savo kaip suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu, interpretacijomis ir spekuliacijomis. Apeliantė absoliučiai spekuliatyviai trečiojo asmens veiklos inžinerinių tinklų statybos srityje pradžią bei plėtojimą sieja su UAB „Vilniaus inžinerija“ grėsme būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
16.8. UAB „Vilniaus inžinerija” į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašyta tik 2022 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 (toliau ir – 2022 m. kovo 3 d. Nutartis) pagrindu. Tai, kad iki VPĮ 46 straipsnio 7 dalies esminės taikymo prielaidos atsiradimo buvo gautos atitinkamos licencijos, veikiama toje rinkoje, įsirašyta į CVP IS, niekaip nepagrindžia, kad šių veiksmų tikslas galėjo būti ar buvo ūkio subjektų dalyvavimas Pirkime pažeidžiant VPĮ 46 straipsnio 7 dalį, nes tuo metu neegzistavo esminė šios teisės normos taikymo prielaida – pašalinimo pagrindo taikymas UAB „Vilniaus inžinerija“.
16.9. Apeliantė procesiniuose dokumentuose naudojama „grėsmės būti įtrauktai” kategorija nėra ir negali būti traktuojama kaip įpareigojanti ar ribojanti aplinkybė trečiajam asmeniui ar kaip VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo prielaida.
16.10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo veiklą inžinerinių tinklų statybos srityje pradėjo vykdyti 2020 metais. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo prie CVP IS registravosi 2021 m. gruodžio 17 d. taip pat niekaip nepagrindžia trečiojo asmens tariamo siekio nesąžiningai dalyvauti Pirkime, kuris buvo paskelbtas tik 2022 m. lapkričio 17 d.
16.11. Pirkimo metu UAB „Vilniaus inžinerijos“ pašalinimo iš pirkimų pagrindas, nurodytas VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje, de facto (faktiškai; iš tikrųjų) nebeegzistavo, nes visa apimtimi buvo įgyvendintos pakankamos apsivalymo priemonės ir UAB „Vilniaus inžinerija” galėjo įgyvendinti grįžimo į kvalifikuotų tiekėjų̨ sąrašą̨ veiksmus ir dalyvauti Pirkime, jei tik pati būtų tai iniciavusi. Taigi, UAB „Vilniaus inžinerija“ turėjo teisines ir faktines galimybes pati dalyvauti Pirkime, tačiau savo nuožiūra dėl vidinių verslo organizavimo sprendimų pasirinko to nedaryti.
16.12. Byloje visiškai nėra įrodymų, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ būtų perkėlusi verslą ar jo dalį į trečiąjį asmenį. Taip pat nėra nei vieno požymio, leidžiančio pagrįstai suabejoti, kad trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo ne kaip savarankiškas ir nepriklausomas asmuo.
16.13. Trečiasis asmuo buvo įsteigtas daugiau kaip prieš 16 metų. Trečiojo asmens ir UAB „Vilniaus inžinerija“ valdymo organai yra skirtingi. Trečiajam asmeniui nei 2021 m. liepos mėn., kuomet ESO nutraukė sutartį su UAB „Vilniaus inžinerija“, nei po 2022 m. kovo 3 d. Nutarties priėmimo, nebuvo perduotas joks UAB „Vilniaus inžinerija“ esminis turtas.
16.14. Trečiasis asmuo neperėmė jokių UAB „Vilniaus inžinerijos“ klientų ar vykdytų projektų. Trečiasis asmuo inžinerinių sistemų projektavimo, įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklą savarankiškai vykdė iki ir po 2022 m. kovo 3 d. Nutarties, kurios pagrindu UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo. Nei po 2021 m. liepos mėn., nei po 2022 m. kovo 3 d. Nutarties UAB „Vilniaus inžinerija“ nenustojo vykdyti savo veiklos, nepakeitė jos krypties ir pobūdžio. 2022 m. kovo 3 d. Nutarties, kurios pagrindu UAB „Vilniaus inžinerija“ buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimas nelėmė esminių pokyčių nei trečiojo asmens, nei UAB „Vilniaus inžinerija“ darbuotojų skaičiui ir jo dinamikai.
16.15. Apeliantė teigia, kad jos poziciją, kad trečiasis asmuo Pirkime tariamai dalyvavo vietoj UAB „Vilniaus inžinerija“ neva tai pagrindžia aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra panaudojęs UAB „Vilniaus inžinerija“ priklausančius prietaisus. Pažymėtina, kad tokių prietaisų naudojimas apeliantės yra visiškai neproporcingai ir neadekvačiai vertinamas kaip UAB „Vilniaus inžinerija“ esminio veiklos vykdymo turto perdavimas trečiajam asmeniui, galintis indikuoti UAB „Vilniaus inžinerija“ verslo ar jo dalies perdavimą trečiajam asmeniui su tikslu trečiajam asmeniui dalyvauti Pirkime vietoj UAB „Vilniaus inžinerija“.
16.16. Pažymėtina, kad visais atvejais, kurių statybos techniniais pasais remiasi apeliantė nurodydama panaudotus UAB „Vilniaus inžinerija” priklausančius prietaisus, trečiasis asmuo darbus vykdė kaip UAB „Vilniaus inžinerija“ subrangovas ir būtent generalinis rangovas UAB „Vilniaus inžinerija“ matavimams pateikė naudoti sertifikuotus jo turimus prietaisus.
16.17. Dalies administracinio pobūdžio resursų, tokių kaip administracinių patalpų adresas, IP adresas, bei kelių darbuotojų sutaptis per se (pats savaime) nepagrindžia trečiojo asmens dalyvavimo Pirkime už kitą asmenį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį nenustatęs, kad yra pakankamai įtikinamų duomenų spręsti, kad trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo vietoje kito juridinio asmens – UAB „Vilniaus inžinerija“, tokiu būdu UAB „Vilniaus inžinerija“ siekiant išvengti pašalinimo iš pirkimo pagrindų taikymo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis). Apeliantė apeliacinį skundą pateikė nesutikdama su siauru pirmosios instancijos teismo VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimu ir, atitinkamai, klaidingu pateiktų įrodymų vertinimu. Taigi, šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimo
19. Apelianto įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos turinio esmės ir nurodytą reguliavimą aiškinio bei taikė pernelyg siaurai, detaliau neatskleidė vartojamos sąvokos „yra įsteigiamas arba vietoje jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo“ turinio bei pateikė savo aptariamos sąvokos interpretaciją. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir subjektyviais samprotavimais.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinį ir aiškindamas aptariamos teisės normos paskirtį, nurodė, kad įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią situacijoms, kai tiekėjai, norėdami išvengti jiems taikomų pašalinimo pagrindų, įsteigia naujus tiekėjus arba jų vietoje viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo. Taip pat nurodė, kad norint pašalinti tiekėja iš viešojo pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 7 dalies pagrindu, būtina nustatyti visas šias sąlygas: 1) yra tiekėjas, kuriam taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl ko jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl 2) yra įsteigiamas arba vietoj jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir 3) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aptariamos teisės normos aiškinimu.
21. VPĮ 46 straipsnio 7 dalis numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus, tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ar 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos turinį, išskirtini šie jos taikymo ypatumai: pirma, pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai taikomi ne tik juos atitinkančiam tiekėjui, bet ir kitam tiekėjui arba naujai įsteigtam asmeniui (tiekėjui), kuris dalyvauja vietoje asmens, kuriam taikomi nurodyti pašalinimo pagrindai; antra, tiekėjui turi būti taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas pašalinimo pagrindas; trečia, turi būti nustatyti aptariamos normos taikymo savarankiški pagrindai: tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens. Šios tiekėjo, siekiančio išvengti nurodytų pašalinimo pagrindų dalyvavimo pirkime formos skiriasi, kadangi pirmuoju atveju tiekėjas, siekiantis išvengti pašalinimo iš pirkimo pagrindų, įsteigia kitą juridinį asmenį, vadinamąjį „feniksą“, tuo tarpu antruoju atveju – tiekėjas pasinaudoja kitu, jau įsteigtu juridiniu asmeniu, tačiau juos vienija bendras tikslas – nesąžiningai, neteisėtai išvengti ribojimų, taikomų vienai iš susijusių bendrovių, taikymo; penkta, turi būti įtikinamų duomenų, kad kitas tiekėjas įsteigtas arba veikia kito asmens vardu, turint tikslą išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ar 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo ribojimų.
22. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo ypatumus, neturi pagrindo, remiantis vien apeliantės subjektyviais samprotavimais ir teisės normos aiškinimo interpretacijomis, daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 46 straipsnio 7 dalies tikslą bei taikymo ypatumus.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytų pašalinimo pagrindų taikymo UAB „Transmodo“ atžvilgiu bei individualių aplinkybių vertinimo aptariamos teisės normos kontekste
23. Minėta (žr. Šios nutarties 21 punktą), kad įstatymas numato du savarankiškus VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo pagrindus (tiekėjo įsteigimas arba dalyvavimas viešajame pirkime vietoje kito asmens), kuriems esant tiekėjas gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo yra įsteigtas 2006 m. rugsėjo 12 d., o UAB „Vilniaus inžinerija“ – 2013 m. balandžio 24 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo nebuvo įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantė taip pat neįrodė, kad trečiasis asmuo buvo neveikianti bendrovė, kuri „atgijo“ UAB „Vilniaus inžinerija“ iškilus grėsmei būti įtrauktai į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Trečiasis asmuo iki 2017 m. veikė logistikos sektoriuje, vėliau veiklą išplėtė ir į nekilnojamojo turto sritį (nuo 2018 m.), 2021 m. gavo atestatą energetikos įrenginiams eksploatuoti. Neįrodyta, kad trečiasis asmuo perėmė UAB „Vilniaus inžinerija“ verslo dalį. UAB „Vilniaus inžinerija“ ir po įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, savo veiklos nenutraukė ir (ar) nepakeitė – toliau vykdė iki 2022 m. kovo 3 d. sudarytas viešųjų pirkimų ir kitas sutartis inžinerinių sistemų srityje.
25. Nagrinėjamu atveju aktualus kitas VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvus tiekėjo pašalinimo pagrindas, kuomet tiekėjas dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, kadangi apeliantė iš esmės įrodinėjo, kad trečiasis asmuo yra ta pati UAB „Vilniaus inžinerija“, veikianti per kitą subjektą – trečiąjį asmenį, kuris pasiūlymą pirkime pateikė siekiant išvengti pašalinimo pagrindų UAB „Vilniaus inžinerija“ taikymo (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis).
26. VPĮ neapibrėžia „vietoje jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo“ sąvokos, todėl kiekvienu individualiu atveju turėtų būti vertinama, ar nėra įtikinamų duomenų, kurie įrodytų, kad tiekėjas siekia dalyvauti pirkime už kitą asmenį dėl jam taikomų ribojimų. Šių aplinkybių įrodinėjimo procesinė našta tenka asmeniui (ieškovui), kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Reikalavimas, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų nebuvimą įrodytų asmuo (atsakovas ir (ar) trečiasis asmuo), kurio atžvilgiu pareikštas ieškinys, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei ieškovas mano, kad tiekėjas yra įsteigtas arba veikia kito asmens vardu, turint tikslą išvengti ribojimų, taikomų vienai iš susijusių bendrovių, taikymo, turi būti pajėgūs pateikti įtikinamų duomenų, įrodančių VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų tiekėjo pašalinimo pagrindų egzistavimą.
27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d. paskelbiant pirkimo laimėtoją UAB „Vilniaus inžinerija“ atžvilgiu formaliai egzistavo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas nepatikimų tiekėjų pašalinimo pagrindas, kadangi UAB „Vilniaus inžinerija“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta 2022 m. kovo 3 d., o iš jo išbraukta 2023 m. sausio 16 d. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo UAB „Transmodo“ pašalinti iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais. Vertinant, ar konkrečiam tiekėjui turėtų būti taikomas VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nurodytas pašalinimo iš pirkimo pagrindas, svarbu nustatyti, ar yra įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad pirkime dalyvaujantis tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, turėdamas nesąžiningą (neteisėtą) tikslą – išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ar 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo (žr. šios nutarties 21 punktą). Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių pagrindų (ne)egzistavimo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
28. Minėta (žr. šios nutarties 21 punktą), kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros sietinas su „įtikinamų duomenų“ apie tiekėjo pašalinimo pagrindų egzistavimą turėjimu. Įstatymas nedetalizuoja „įtikinamų duomenų“ sampratos, todėl teismas, kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, ar ieškovo pateikti duomenys yra įtikinami, ar ne (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyme naudojama „įtikinamų duomenų“, o ne „tikėtinų duomenų“, sąvoka reikalauja aukštesnio teismo įsitikinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir tokią išvadą lemia ne tik lingvistinė įstatymo formuluotė, bet taip pat ir proporcingumo principas, kadangi tiekėjų pašalinimas iš pirkimų procedūrų, susijęs su jų teisių, konkurencijos ribojimu, todėl gali būti pateisinamas tik esant įtikinamiems duomenims apie neteisėtus (nesąžiningus) tiekėjų, negalinčių dalyvauti pirkime, tikslus. Taigi, VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytas įtikinamų duomenų kriterijus reiškia objektyvią, patikrinamą informaciją, kuri leidžia spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo. Toks įtikinamų duomenų kriterijaus aiškinimas, jį siejant su objektyvia, patikrinama informacija, pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje, nustatant kitą pašalinimo iš pirkimo pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip trečiojo asmens veiklos pokytis UAB „Vilniaus inžinerija“ iškilus grėsmei būti įtrauktai į nepatikimų tiekėjų sąrašą, abiejų bendrovių darbuotojų, akcininkų, naudojamo turto, buveinės adreso, IP adreso sutaptis, patvirtina, kad trečiasis asmuo dalyvavo pirkime vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“, jai siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintų pašalinimo pagrindų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
30. Pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinti pašalinimo iš pirkimo pagrindai pradėjo egzistuoti 2022 m. kovo 3 d., kai bendrovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tuo tarpu trečiasis asmuo gavo atestatą energetikos įrenginiams eksploatuoti (2021 m. lapkričio 15 d.) bei prisiregistravo prie CVP IS (2021 m. gruodžio 17 d) dar iki UAB „Vilniaus inžinerija“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kadangi pirkimas buvo paskelbtas tik 2022 m. lapkričio 17 d., registravimasis prie CVP IS ar reikiamo atestato gavimas 1 metai iki pirkimo paskelbimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina tiekėjo nesąžiningo (neteisėto) ketinimo dalyvauti konkurse nesavarankiškai, t. y. vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“. Nurodytų aplinkybių metu pirkimas nebuvo paskelbtas, apie jo paskelbimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
31. Antra, teisėjų kolegija taip pat nenustatė apeliantės įrodinėjamo staigaus ar neįprasto trečiojo asmens veiklos pasikeitimo išimtinai po 2021 m. liepos 15 d., kai UAB „Vilniaus inžinerija“ iškilo grėsmė būti įtrauktai į nepatikimų tiekėjų sąrašą, UAB „Energijos skirstymo operatorius“ informavus apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022). Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad trečiasis asmuo veiklą inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklos srityje pradėjo dar 2020 m. birželio 11 d., išsinuomojus tam reikalingą įrangą (Įrangos nuomos sutartis Nr. 2020/06/11-1). Apeliantė taip pat neįrodė, kad trečiasis asmuo pradėjo faktiškai perimti UAB „Vilniaus inžinerija“ veiklos vykdymą. Priešingai, UAB „Vilniaus inžinerija“ tiek po 2021 m. liepos 15 d., kai bendrovei iškilo grėsmė būti įtrauktai į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiek po 2022 m. kovo 3 d., kai bendrovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tęsė įprastą ūkinę komercinę veiklą, įskaitant, tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio sutarčių su atsakove, sudarytų iki 2022 m. kovo 3 d., vykdymą.
32. Trečia, nustatyta, kad pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. UAB „Vilniaus inžinerija“ nuo 2022 m. balandžio 4 d. daugiau kaip pusę metų įgyvendino technines, organizacines ir personalo valdymo priemones, skirtas atkurti šios bendrovės patikimumą. 2023 m. sausio 16 d. atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ priėmė sprendimą, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ įgyvendintos apsivalymo priemonės yra pakankamos ir įrodančios UAB „Vilniaus inžinerija“ patikimumą. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pati UAB „Vilniaus inžinerija“ negalėjo dalyvauti pirkime.
33. Ketvirta, atmestinas apeliantės argumentas, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ priklausančių prietaisų (suvirinimo įrangos, megaometro, matavimo prietaiso, varžtų matavimo prietaiso) naudojimas trečiojo asmens veikloje įrodo dalyvavimo pirkime nesavarankiškumą. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo šias priemones naudojo kaip UAB „Vilniaus inžinerija“ subrangovas kitiems sutartiniams darbams atlikti (Įrangos nuomos sutartis Nr. 2020/06/11-1). Be to, minėti prietaisai, juos įvertinus kontekste su kita įranga, reikalinga inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklai vykdyti, yra mažareikšmiai. Be to, trečiasis asmuo įrangą, reikalingą inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklai nuomojosi ne iš UAB „Vilniaus inžinerija“. Kaip nurodoma šios nutarties 31 punkte, UAB „Vilniaus inžinerija“ ir toliau tęsė įprastą komercinę veiklą, todėl labiau tikėtina, kad UAB „Vilniaus inžinerija“ visą savo turtą, reikalingą šios įmonės vykdomoje inžinerinių sistemų įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veikloje, naudojo savo veikloje, kad būtų užtikrintas tinkamas darbų ir atitinkamų pačios UAB „Vilniaus inžinerija“ sudarytų sutarčių vykdymas.
34. Penkta, nors trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra registruoti tuo pačiu adresu, tačiau tame pačiame pastate veikia dar 15 kitų įmonių. Tai pat apeliantė neįrodė, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ naudojasi tomis pačiomis patalpomis ar to, kad bendrovių IP adresas toks pats ne dėl to paties pastatui teikiamo interneto tiekėjo. Be to, abiejų bendrovių CVP IS sistemos naudotojai yra skirtingi ir atitinkamai kiekvienos iš bendrovių vadovas naudojasi savo vadovaujamos bendrovės paskyromis. Todėl šie apeliantės nurodomi duomenys taip pat nėra pakankami, tam kad daryti išvadą, jog trečiasis asmuo pirkime dalyvavo vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“.
35. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad trečiasis asmuo ir UAB „Vilniaus inžinerija“ yra susiję per akcininkus. Vienas akcininkas, L. Ž., yra bendras abiejų bendrovių akcininkas, neginčijama, kad kiti du akcininkai, R. S. ir T. S., susiję giminystės ryšiais. Bendrovės taip pat susijusios per vadovus, nes trečiojo asmens vadovas L. Ž. yra UAB „Vilniaus inžinerija“ akcininkas, o UAB „Vilniaus inžinerija“ vadovas T. S. yra R. S. giminaitis. Be to, iš 8 pas trečiąjį asmenį dirbančių darbuotojų 6 darbuotojai, įskaitant buhalterę, yra tapatūs UAB „Vilniaus inžinerija“ darbuotojams. Tačiau vien šios bendrovių ryšį patvirtinančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo pirkime dalyvauja vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų.
36. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, kad ieškovas nepateikė įtikinamų duomenų, kurie įrodytų, kad trečiasis asmuo pirkime dalyvavo vietoje UAB „Vilniaus inžinerija“, turint tikslą nesąžiningai, neteisėtai išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja
išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias VPĮ 46 straipsnio nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Netenkinus ieškovės UAB „Rimgauda“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
40. Trečiasis asmuo UAB „Transmodo“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas 3 230,70 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Rimgauda“. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepateikė prašymo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).
43. Trečiasis asmuo UAB „Transmodo“ už teisinę pagalbą sumokėjo 2023 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, taip pat tai, kad byla nėra sudėtinga faktinių aplinkybių vertinimo ir tyrimo požiūriu (žr. šios nutarties 42 punktą), taip pat į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (3 230,70 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį, nutaria sumažinti trečiojo asmens prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir iš ieškovės UAB „Rimgauda“ trečiojo asmens UAB „Transmodo“ naudai priteisti 2 470,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Rimgauda“, juridinio asmens kodas 300639104, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmodo“, juridinio asmens kodas 300598248, naudai 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė