Civilinė byla Nr. e2S-257-425/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00739-2021-4 

Procesinio sprendimo kategorijos:                                  3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. e2-19-839/2023 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Š. P. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo Š. P. priešieškinį ieškovei J. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį, kuriuo ieškovė prašo nustatyti 38,7080 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2021 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos mediena“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir J. J. paskirti valdyti ir naudotis 37 9495 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A, o atsakovui paskirti bendrai valdyti ir naudotis 2 785 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B ir 4 800 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu C; nustatyti 4,3533 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2021 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos mediena“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir J. J. paskirti valdyti ir naudotis 42 680 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A, o atsakovui paskirti bendrai valdyti ir naudotis 630 m2 dydžio dalį žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B ir 223 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu C; nustatyti 0,1333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2021 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos mediena“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir J. J. paskirti valdyti ir naudotis 1 307 m2 dydžio dalį žemės sklypo, naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A, o atsakovui paskirti bendrai valdyti ir naudotis 26 m2 dydžio dalį žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B; nustatyti 0,1155 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2021 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos mediena“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir J. J. paskirti valdyti ir naudotis 1 132 m2 dydžio dalį naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A, o atsakovui paskirti bendrai valdyti ir naudotis 23 m2 dydžio dalį žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B. Arba reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38,7080 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: J. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti 38,7080 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti piniginę kompensaciją 1 566,99 eurus iš J. J.; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 4,3533 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: J. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti 4,3533 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti piniginę kompensaciją 176,31 eurus iš J. J.; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1333 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti piniginę kompensaciją 9,75 eurus iš J. J.; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1155 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: J. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,1155 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti piniginę kompensaciją 9,93 eurus iš J. J.. Taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas Š. P. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė civilinę bylą Nr. e2-19-839/2023 sustabdyti, nes šalių (-ies) reikalavimai gali keistis, jei būtų pripažinta, kad ieškovės statiniai (-ys) ginčo sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti neteisėtai ir turi būti nugriauti. Kompetentinga institucija jau yra surašiusi privalomuosius nurodymus, kuriais ieškovė įpareigota statinius nugriauti, tačiau ieškovė šiuos administracinius aktus yra apskundusi, iškeldama civilinę bylą Nr. e2-153-1027/2023. Taip pat nurodo, kad 2022 gruodžio 16 d. buvo pateiktas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Šioje byloje yra duomenys, kad ieškovės iniciatyva žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos miško žemės ribos, todėl atsakovas, kaip sklypo bendraturtis, tokį VĮ Valstybinės miškų tarnybos sprendimą apskundė. Šiuo metu nežinomos ir tikrosios žemės sklype esančios miško žemės dalies ribos ir atitinkamai miško žemės plotas.

3.       2023-01-18 į bylą papildomai pateiktas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas ,,Pratęsti skundo nagrinėjimo terminą“, iš kurio matyti, kad Komisijoje 2022-12-21 priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022-11-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundo nagrinėjimo terminą pratęstas ir posėdis paskirtas 2023-02-02, 14.30 val.

                                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-19-839/2023 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Utenos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-153-1027/2023 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo bei bus išnagrinėtas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje atsakovo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022-11-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš Lietuvos informacinės teismų sistemos ,,LITEKO“ duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-1027/2023 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo ieškovė prašo panaikinti 2022-09-29 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-03 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios bylos duomenimis tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl statinių statybos teisėtumo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo atsakovas, išsprendus šių statinių statybos teisėtumo klausimą gali kisti šalių reikalavimai ir jis savo reikalavimus keis, nes atsakovas įgytų galimybę siekti naudotis tomis teritorijomis (ar jų dalimis), kuriose šiuo metu stovi ieškovės statiniai ir kurių teisėtumas kvestionuojamas. Be to, dėl pateikto skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai šiai dienai nėra tiksliai žinomos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios miško žemės dalies ribos ir miško žemės plotas.

6.       Skundžiama nutartimi teismas vertino, jog tarp minėtoje byloje dalyvaujančių asmenų susiklostę teisiniai santykiai ir ieškinio reikalavimas iš esmės kildinamas dėl žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tam tikrų statinių teisėtumo, miško dalies šiame sklype dalies dydžio ir tai gali turėti esminės įtakos naudojimosi šiuo žemės sklypo tvarkos nustatymui. Statinių teisėtumo klausimo išsprendimas, miško dalies sklype nustatymas gali būti ir yra reikšmingas atsakovo reikalavimams ir jų apimčiai bei galimam šio ginčo išsprendimui, todėl nurodyti ginčai turėtų būti išspręsti pirmiau nei galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka.

7.       Teismas darė išvadą, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-153-1027/2023 nagrinėjamos Utenos apylinkės teisme, atsakovo Š. P. skundo, nagrinėjamo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir šios bylos yra teisinis ryšys bei išnagrinėtose bylose priimti sprendimai turės reikšmę šioje byloje bendrasavininkių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymui, ginčo dalykui, tuo pačiu bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimui bei gynimui, todėl yra pagrindas civilinę bylą stabdyti iki kol Utenos apylinkės teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-153-1027/2023 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įsiteisės teismo sprendimas byloje (CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei bus išnagrinėtas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje atsakovo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022-11-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu apeliantė J. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti atsakovo Š. P. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

8.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, nenustatė įrodinėjimo dalyko abiejose civilinėse bylose bei nepagrįstai vertino, jog civilinė byla gali būti sustabdyta dėl galimo šalių reikalavimų apimties kitimo.

8.2.                      Apeliantė pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kokie kitoje civilinėje ir administracinėje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai nagrinėjamai civilinei bylai pagal šiuo metu pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Taigi susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė nuo 2021 m. liepos 29 d. nagrinėjamą bylą vien tuo pagrindu, kad atsakovas galimai kažkada tikslins priešieškinio reikalavimus. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, grubiai pažeidžia proceso operatyvumo, koncentruotumo ir teismo nešališkumo principus.

8.3.                      Atskirajame skunde pabrėžiama, jog miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta ne tik pieva, bet ir dalis ežero. Pievos dalis sudaro tik 525 m2. Atsakovui priklauso mažiau negu 2 proc. bendro sklypo ploto ir Valstybinės miškų tarnybos patikslintas jam priklausantis plotas sudarytų 10,5 m2. Tokia menka žemės sklypo dalis negali turėti jokios reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-l53-1027/2023, kai žemės sklype yra 24,5 ha miško žemės. Bet to, byloje pateikti įrodymai, kad ginčo vietoje, kur buvo patikslinti miškų kadastro duomenys, yra ieškovės įveisti želdiniai ir ūkininko ūkio sodybos daugiamečių gėlių kolekcijos. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-153-1027/23 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo ieškovė prašo panaikinti 2022-09-29 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-03 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) baigtis negali turėti jokios įtakos šios bylos nagrinėjimo eigai. Statiniai, dėl kurių teisėtumo sprendžiamas klausimas yra sodybos teritorijoje, kurią ieškovė tvarko, prižiūri ir naudoja, todėl atsakovo interesas šioje teritorijoje nėra svarbus, kaip ir bylos dėl statinių rezultatas. Be to, byloje pateikta medžiaga, kad ši sodybos teritorija iki 2014 m. buvo pelkėta, apleista ir apaugusi menkaverčiais krūmokšniais, kuriuos ieškovė savo resursais sutvarkė.

8.4.                      Taigi, visiškai neaišku, remiantis kokiais argumentais šis ieškovės lėšomis ir darbu sukurtas turtas, patikslinus atsakovo reikalavimus, kaip nurodo pirmos instancijos teismas, galėtų būti paimtas ir priskirtas naudotis atsakovui, kuris jokiomis investicijomis neprisidėjusiam prie šio turto kūrimo.

9.       Atsiliepimu atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą.

9.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktą, jog po ieškinio ir priešieškinio pateikimo ginčo žemės sklype situacija pasikeitė ir kad šie pasikeitimai lemia bylos sustabdymą. Esant nežinimai bylos dėl miško ribos baigčiai, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra įmanoma nagrinėti civilinę bylą, kadangi miško ribos koregavimo aplinkybės yra svarbios naudojimosi tvarkos turiniui.

9.2.                      Be to, ieškovės pozicija, kad teismas išimtinai turėtų vertinti tik ieškinio ir priešieškinio dalyką bei pagrindą, ignoruoti aukščiau aptartus faktus, nesuderinama su visapusišku šios bylos aplinkybių nustatymo ir išnagrinėjimo, šalių lygiateisiškumo ir atitinkamai teisingumo bei teisėtumo principais ir/ar reikalavimais.

9.3.                      Kartu atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog šiuo metu įpareigoti nugriauti ieškovės statiniai yra akivaizdžiai už ieškovės sodybos ribos, todėl vien aplinkybė, kad ieškovė šias teritorijas be atsakovo valios „sutvarkė“, nesuteikia jai išimtinių teisių tokia teritorija naudotis, ar kad nepriklausomai nuo atsakovo turimos nuosavybės dalies dydžio jo teisės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra niekaip ribojamos. Galiausiai, nors atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ginčo teritorijoje miško niekada nebuvo ir Valstybinė miškų tarnyba neva ištaisė miško inventorizavimo klaidą, tačiau šiuo metu jau yra priimtas (dar neįsiteisėjęs) Administracinių ginčų komisijos sprendimas tokį Valstybinės miškų tarnybos sprendimą panaikinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

11.       Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinamas.

12.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.

13.       Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad aptariamas sprendimas yra priimtas po skundžiamos nutarties priėmimo, o taip pat yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, atsakovo pateikti nauji įrodymai yra priimami, juo labiau kad jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla ir išspręstas administracinis ginčas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog kitoje civilinėje byloje bei administraciniame ginče priimti sprendimai turės reikšmę nagrinėjamoje byloje bendrasavininkių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymui, ginčo dalykui, tuo pačiu bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimui bei gynimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka.

15.       Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), todėl CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

16.       Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad ieškovė civilinėje byloje reiškia ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-153-1027/23 yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovei surašytų privalomųjų nurodytų nugriauti biologinį nuotekų valymo įrenginį bei pirtį su terasa žemės tuose pačiuose žemės sklypuose. Taigi pastatų bei statinių teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs su atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, jog aptariami objektai gali būti nugriauti arba pagrįstas jų pastatymo teisėtumas sudaro sąlygas vertinti ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi būtent aplink tuos statinius ir pastatus esančia teritorija ar atidalinti ją būtent ieškovei. Be to, aplinkybė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nusprendė, kad Valstybinės miškų tarnybos sprendimas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/ keitimo yra priimtas pažeidžiant pagrindines Kadastro duomenų registravimo bei taisymo procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą bei įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, papildomai pagrindžia aplinkybę, jog atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo reikalavimų detalės, o būtent konkrečių sklypų koordinatės bei galimi atitinkamų sklypų dalių priskyrimai ieškovei ar atsakovui gali objektyviai keistis. Priešingas vertinimas suponuotų teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai atidalinta ar naudojimosi tvarka nustatyta teritorija neatitiktų faktinių žemės sklypų paskirčių bei jų ribų.

18.       Taigi, atsižvelgęs bei įvertinęs nagrinėjamu atveju egzistuojančių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikius procesinės teisės normas, dėl ko atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                0 Laimantas Misiūnas