Civilinė
byla Nr. 3K-3-556/2008 Procesinio
sprendimo kategorijos: 16.2.1; 17.1;
44.2.4.2; 44.5.2.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,
sekretoriaujant
Viktorijai Valienei,
dalyvaujant ieškovams
D. G., V. G.,
ieškovų atstovei
advokatei D. G.-K.,
atsakovo AB
„Achema“ atstovams pagal įgaliojimą vyriausiajam juristui E. K. ir
juriskonsultei V. T.,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G.
ir V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24
d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovų D. G. ir V. G. ieškinį atsakovui AB „Achema“ dėl neturtinės
žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai, nurodydami, kad 2003 m. spalio 15 d.
įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo mirtinai sužalotas atsakovo
bendrovėje nuo 2003 m. kovo 17 d. sandėlininku-mašinistu dirbęs jų sūnus
Laurynas, kuris nebuvo atsakovo laiku ir tinkamai instruktuotas dėl darbo
pareigų atlikimo bei supažindintas su darbų saugą įmonėje reglamentuojančiais
dokumentais, ir todėl laikydami, kad dėl sūnaus žūties kaltas atsakovas, nes
jis pažeidė įrenginių projektavimo ir eksploatavimo teisės norminių aktų
reikalavimus bei nesiėmė priemonių darbų saugai darbovietėje organizuoti ir užtikrinti,
prašė priteisti jiems iš atsakovo po 500 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo, šį reikalavimą grįsdami CK 1.5, 6.245-6.251 straipsniais,
6.284 straipsniu ir Europos Ministrų Tarybos Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos
Nr. (75)7 nuostatomis. Žalos atlyginimo dydį ieškovai motyvavo tuo, kad
jie neteko sūnaus, todėl buvo ir yra sukeliamas didžiausias bei sunkiausias
fizinis skausmas ir dvasinis sukrėtimas; nors sūnus buvo pilnametis, tačiau
gyveno su tėvais ir jų dvasinis ryšys buvo ypač stiprus; po nelaimingo
atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, jie negali įveikti nuolatinio
fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi;
išgyvenimai turėjo įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai; ieškovas
V. G. dėl fizinio skausmo negalėjo dalyvauti sūnaus laidotuvėse, 2003 m.
spalio 30 d. jam buvo diagnozuotas akivaizdus pablogėjimas dėl nervinės
įtampos, jis buvo gydomas iki 2003 m. lapkričio 15 d., jo būklė nestabili iki
šiol, todėl nuolat gydomas, turi antrąją invalidumo grupę, jaučiasi sužlugdytas
ir kaip tėvas, ir kaip asmenybė, be to, buvo stacionariai gydomas ir Vilniaus
priklausomybės ligų centre; ieškovė D. G. tapo pažeidžiama, užsisklendusi
savyje, negali susikaupti dirbti, pablogėjo sveikata, iki šiol neramiai miega,
nuolat pravirksta, jaučiasi esanti nežinioje ir sutrikusi, dėl itin didelio
psichologinio streso buvo priversta atsisakyti darbo, o ieškovo gaunamos
invalidumo pensijos nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti,
teko parduoti suremontuotą trijų kambarių butą, nes neįstengė jo išlaikyti; dėl
materialinių sunkumų psichologinį stresą bei įtampą dar sunkiau įveikti; apie
sūnaus netektį jie nebuvo iš karto informuoti, ir tai dar labiau padidino jų skausmą,
nes neteko galimybės būti nelaimingo atsitikimo vietoje iš karto po įvykio;
skausmą padidino ir jų sūnaus mirties aptarimas žiniasklaidos priemonėse –
ieškovams teko išgyventi visuomenės domėjimąsi, įvairius komentarus, ir šis jų
skausmo paviešinimas pareikalavo ir iki šiol reikalauja daug didesnių emocinių
ir fizinių pastangų, be to, ieškovus itin įžeidė išspausdintų straipsnių
turinys, kuriuose atsakovas neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą
atsitikimą jo įmonėje.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d.
sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 23
d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2007 m.
spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad AB „Achema“ kalcio amonio salietros gamybos cecho sandėlio
darbininkas–mašinistas L. G., 2003 m. spalio 15 d. dirbdamas AB „Achema“
kalcio amonio salietros cecho gatavos produkcijos atkrovimo mazge, užlipo į
bunkerio viršutinę aikštelę ties 14,05 m žyma, pasiėmęs priešgaisrinį kastuvą pateko
(įlindo) į bunkerio vidų per šoninę transporterio U-508/2 rėmo 430 mm x 760 mm
dydžio angą bei bunkerio F-510/2 1150 mm x 1250 mm dydžio angą, esančią po
juostiniu transporteriu, kastuvu kasė bunkeryje esantį produktą, nusiėmė šalmą
ir apie 23 val. 40 min. staiga prasmego granulėse. L. G. buvo ištrauktas
maždaug po 40 min., medicinos darbuotojai bandė suteikti pagalbą jam, tačiau
2003 m. spalio 16 d. apie 00 val. 45 min. konstatavo L. G. mirtį.
Teismų
vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2003 m. kovo 17 d.
L. G. buvo atliktas įvadinis saugos darbe instruktavimas, 2003 m.
balandžio 9 d. jis papildomai instruktuotas pagal Sandėlio darbininko–mašinisto
pareigų ir darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13, o 2003 m. liepos 31 d.
ieškovų sūnus buvo periodiškai instruktuotas pagal Kalcio amonio nitrato cecho
priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. DS-125-01 bei Kalcio amonio nitrato
cecho avarijų likvidavimo planą Nr. DS-125-02. Sandėlio darbininko–mašinisto
pareigų ir darbo saugos instrukcijos Nr. T-125-13 turinys bei bylos duomenys,
teismų vertinimu, taip pat patvirtina, kad supažindinimo su šia instrukcija
metu L. G. buvo instruktuotas ir pagal joje nurodytas kitas darbų saugos
instrukcijas. Be to, teismai nustatė, kad žuvusysis buvo apmokytas pagal AB
„Achema“ naujų darbininkų mokymo programą, taip pat pagal Gatavos produkcijos
aparatininkų praktinio apmokymo amonio salietros ceche programą, ir 2003 m.
birželio 5 d. atestuotas.
Teismai
pažymėjo, kad 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto
Nr. 4 11 punkte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe
priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens –
neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei jo
pašalinimo būdų Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbų saugos
instrukcijoje Nr. T-125-13; laiku neatliktas periodinis instruktavimas
darbo vietoje; pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir
instruktavimo tvarka, patvirtinta 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus, Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų
Nr. DS-000-03 reikalavimas periodiškai instruktuoti darbo vietoje kartą
per šešis mėnesius (3.31.5 punktas), Vyr. aparatininko pareigų ir darbų saugos
instrukcijos Nr. T-125-06 reikalavimas instruktuoti pavaldžius darbuotojus
saugiai dirbti (2.2 punktas), taip pat Kalcio amonio salietros cecho nuostatų
Nr. T-125-01 4.31 punktas – kontroliuoti, kaip vykdomi įsakymai,
nurodymai, prierašai ir 4.3 punktas – kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi
saugos darbe, darbo drausmės ir aplinkos apsaugos reikalavimų; 2) kitos –
nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių ėmimasis dėl kalcio amonio
salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrenginius;
pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:5:2002 „Statinio
projektavimas“ 77, 77.2.5, 79.6, 79.6.5, 8.5 punktai bei Profesinės rizikos
nuostatų, patvirtintų 2002 m. birželio 26 d. socialinės apsaugos ir darbo
ministro bei socialinės apsaugos ministro, 7, 71 punktų reikalavimai; 3) paties
nukentėjusiojo jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio
dokumento reikalavimo pažeidimas – pažeistas Sandėlio darbuotojo–mašinisto
pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 3.16 punkto reikalavimas
– saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti.
Darbdavys AB „Achema“ priede prie 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo
darbe akto Nr. 4 nurodė, kad nelaimingo atsitikimo akto 11 punkte,
nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis, atsižvelgiant į pagrindinę
nelaimingo atsitikimo priežastį ir svarbą, jos turi būti išdėstytos tokia eilės
tvarka: pirma priežastimi laikytina 3 papunktyje išdėstyta nelaimingo
atsitikimo darbe priežastis, t. y. pirmasis ir trečiasis papunkčiai
sukeistini vietomis. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų
analizės skyriaus 2005 m. birželio 3 d. rašte Nr. 04-10-918 pažymėta, kad
Valstybinėje darbo inspekcijoje 2003 m. lapkričio 7 d. buvo gautas
darbdavio raštas Nr. 070/3831, kuriame buvo nurodyta, jog 2003 lapkričio 7 d.
surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte reikia sukeisti
vietomis pirmąjį ir trečiąjį priežasčių papunkčius; kadangi rašte nebuvo nurodyta
papildomai duomenų, turėjusių įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežastims keisti,
tai Valstybinė darbo inspekcija, nenustačiusi pagrindo skirti papildomą ar
pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, paliko galioti aktą Nr. 4.
Pirmosios
instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įvertinęs
liudytojų, patvirtinusių, kad ieškovų ir jų žuvusio sūnaus ryšys buvo labai
artimas, konstatavo, jog ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos
atlyginimo žuvus jų sūnui, o atsakovo argumentus, kad ieškovai, kaip pilnamečio
sūnaus, žuvusio darbe, tėvai, yra netinkama šalis, atmetė. Teismas nurodė, kad,
įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal
BK 176 straipsnio 1 dalį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe
reikalavimų pažeidimo. Atlikus tyrimą, Jonavos rajono apylinkės prokuratūros
prokuroro 2006 m. gruodžio 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta,
kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog L. G.
savavališkai, pažeisdamas darbų saugos instrukcijų reikalavimus bei
nesilaikydamas elementarių saugaus darbo ir savisaugos taisyklių, negavęs
atitinkamo nurodymo ir atskiro leidimo atlikti kokius nors darbus gatavos produkcijos
bunkerio viduje, aktyviais veiksmais sudarė pavojingą savo sveikatai ir gyvybei
situaciją ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs L. G. mirtį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neskundė šio Jonavos rajono
apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, konstatavo, jog ieškovai sutiko su
jame nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinį grindžia
2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame nurodytos
šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta
tvarka neinstruktuoto asmens; 2) neįvertinta rizika dėl produkto
susidarymo bunkeryje bei jo šalinimo būdų; 3) paties nukentėjusiojo jam
privalomo reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai
pažeidimas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad būtent šiame akte nurodytų nelaimingo
atsitikimo darbe priežasčių eiliškumu ieškovai įrodinėja atsakovo kaltę dėl
sūnaus žūties, teismas nurodė, jog posėdyje dalyvavęs ekspertas T. D.
paaiškino, kad jis nustatė, jog L. G. buvo instruktuotas dėl neturėjimo
teisės lįsti į bunkerį negavus nurodymo. Kaip liudytoja apklausta darbo
inspektorė R. M. J. paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas
nenuginčytas, todėl jis yra teisingas ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastys
yra tokios, kokios nurodytos pagal eiliškumą, tačiau šios liudytojos parodymus,
jog neįtikėtina, kad žmogus gali sugalvoti pralįsti pro transporterį bei įlįsti
į bunkerį, teismas vertino kaip iš esmės prieštaraujančius akte nustatytų
nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių eiliškumui. Nustatęs, kad byloje
nėra duomenų apie tai, jog darbdavys būtų nurodęs įvykio metu atlikti kokius
nors darbus bunkeryje, tai paneigė ir liudytojas R. D. teismas atmetė
ieškovų argumentus, kad žuvusysis dirbo darbdavio interesais, todėl lipo į
bunkerį, nes jam taip buvo nurodyta. Teismas pažymėjo, kad tik teismas, kilus
ginčui, gali spręsti, ar buvo padarytas saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar
yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra
pagrindas taikyti teisinę atsakomybę, o nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo
aktas, ekspertų išvados yra įrodymai, vertinami kartu su kitais byloje
esančiais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo,
kad pats L. G. yra kaltas dėl savo žūties. Ieškovai nepateikė teismui
įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų
davęs L. G. nurodymą dirbti bunkerio viduje, be to, tiek darbo inspektorė
M. R. J., tiek ekspertas T. D., teismo vertinimu, patvirtino, kad tarp L. G.
neteisėtų veiksmų ir jo žūties buvo tiesioginis priežastinis ryšys, nes jis
savavališkai įlindo į bunkerį, neturėdamas tam darbdavio leidimo, nebūdamas
specialiai instruktuotas dėl darbo bunkeryje, neturėdamas darbui bunkeryje
reikalingų apsaugos priemonių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas iš
liudytojų, dirbusių įvykio metu su L. G., nepatvirtino aplinkybės, jog
būtų buvęs nurodymas dirbti bunkeryje, priešingai – liudytojas R. D.
parodė, kad į bunkerį su žuvusiuoju lindo savo iniciatyva, be to, liudytojai R. D.
ir D. D. patvirtino, jog jie buvo apmokyti dirbti, buvo supažindinti su
instrukcijomis, žinojo, kad negalima lįsti į bunkerį. Teismo nuomone, visos
nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. G. saugaus darbo reikalavimų bei
instrukcijos nesilaikymas ir savavališki veiksmai yra tiesioginė jo žūties
priežastis. Pažymėjęs, kad, atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, antrąja
jo priežastimi Valstybinė darbo inspekcija nurodė aplinkybę, jog darbdavys
neįvertino produkto „susigulėjimo“ rizikos, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbo
inspektorė R. M. J. parodė, jog to padaryti darbdavys ir negalėjo,
nes tokio įvykio nėra buvę, teismas šią priežastį nelaimingam atsitikimui darbe
įvykti atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe
yra pripažintas draudiminiu įvykiu, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra
nurodyta, jog žuvusysis turėjo būti instruktuotas 2003 m. spalio 9 d., tačiau
to nebuvo padaryta ir galbūt, jei nebūtų šio pažeidimo, nelaimingas atsitikimas
nebūtų įvykęs. Laikydamas šias nuorodas tik prielaidomis, teismas nurodė, jog
jų nevertina, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys atsako ir be kaltės, taip
pat į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas sumokėjo ieškovams 27 504 Lt,
o iš VSDFV Jonavos skyriaus ieškovai gavo 90 100 Lt draudimo išmoką dėl
šio nelaimingo atsitikimo darbe, teismas konstatavo, kad ieškovams tiek
turtinė, tiek neturtinė žala atlyginta.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe,
dėl kurio žuvo ieškovų sūnus, metu bei 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo
atsitikimo darbe akto Nr. 4 surašymo momentu galiojo Vyriausybės 2001
m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatai, ir, remdamasi kasacinio teismo praktika,
pažymėjo, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe
teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir
nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę; nei
nutarimai, priimti ikiteisminio tyrimo metu, nei Valstybinės darbo inspekcijos
surašyti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai bei jų išvados tokiu atveju
neturi prejudicinės galios. Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir joje
nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nelaimingo atsitikimo
darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, priežastis yra ne nelaimingo atsitikimo
darbe akto 2003 m. lapkričio 7 d. Nr. 4 11 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytos
priežastys, bet 3 papunktyje nurodyta priežastis – paties nukentėjusiojo
(darbuotojo) jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio
dokumento pažeidimas – Sandėlio darbuotojo–mašinisto pareigų ir darbų saugos
instrukcijos Nr. T-125-13 reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų
sveikatai, mokėti saugiai dirbti nesilaikymas (3.16 punktas). Teisėjų kolegijos
vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys ar jo atstovas
nedavė L. G. nurodymo dirbti bunkerio viduje ir jis pagal darbo sutarties
sąlygas neturėjo pareigos dirbti bunkerio viduje, L. G. buvo apmokytas
dirbti, supažindintas su darbo saugos instrukcijomis ir žinojo, jog
savavališkai patekti (lįsti) į bunkerį negalima, L. G. savo iniciatyva,
nepranešęs darbdaviui ar jo atstovui, savavališkai pateko (įlindo) į bunkerį ir
nusiėmęs apsaugos šalmą jame dirbo. Teisėjų kolegija laikė, kad sudėtingos
patekimo (įlindimo) į bunkerio vidų sąlygos ir aiškiai bei akivaizdžiai
pavojingos savavališko buvimo bei darbo bunkerio viduje aplinkybės patvirtina, jog
ieškovų sūnus ne tik pažeidė saugos darbe teisės aktų reikalavimus, bet ir
nesilaikė elementaraus saugaus, t. y. atidaus, rūpestingo, protingo asmens
tiek darbe, tiek kitoje veikloje elgesio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavys
neturi objektyvios galimybės priskirti kiekvienam darbuotojui jį nuolat
kiekvienu momentu kontroliuojantį kitą darbuotoją ar stebėti bei kontroliuoti
kiekvieną darbuotojo veiksmą, nes dėl to negalėtų vykdyti savo veiklos;
tinkamas saugaus darbo organizavimas ir vykdymas bei jų kontrolė negali
visiškai bei absoliučiai pašalinti darbo saugos reikalavimų pažeidimų dėl
savavališkų, elementariai neatsargių darbuotojo veiksmų. Aplinkybę, kad instrukcija
Nr. T-125-13, patvirtinta 2003 m. kovo 12 d. AB „Achema“ gamybos
direktoriaus ir galiojanti nuo 2003 m. kovo 19 d., su AB „Achema“ technikos
direktoriaus pavaduotoju – saugos darbe skyriaus viršininku buvo suderinta 2003
m. spalio 13 d., teisėjų kolegija vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės nei
šios instrukcijos galiojimui bei instruktavimui pagal ją, nes nurodytu
laikotarpiu instrukcija nebuvo keičiama, nei nelaimingam atsitikimui darbe,
kurio metu žuvo ieškovų sūnus. Pažymėjusi, kad AB „Achema“ darbų saugos
organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkte nurodyta, jog
periodiškai darbo vietoje instruktuojama kartą per šešis mėnesius 3.13.14
punkte nurodyta tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovų
sūnaus žinių tikrinimo data yra 2003 m. birželio 5 d. ir jis atestuotas
savarankiškai dirbti sandėlio darbininku pagal 5 kategoriją, paneigia, jog buvo
pažeistas nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkto reikalavimas,
kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe momentu
galiojusios Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d.
įsakymu Nr. 282 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo
ir instruktavimo tvarkos 39.1 punkte nurodyta, jog periodiškai instruktuojama
ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių 38.1-38.5 punktuose nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos nuomone, instruktavimo dėl darbo saugos periodiškumas
neturėjo įtakos bei reikšmės nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo ieškovų
sūnus, įvykti. Į bylą pateiktų įrodymų pagrindu padariusi išvadą, kad L. G.
buvo apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, o nelaimingas atsitikimas
įvyko ne dėl L. G. žinių dėl saugaus darbo stokos ar netinkamo saugaus
darbo organizavimo ir vykdymo, bet dėl jo savavališkų veiksmų, kuriais nebuvo
laikomasi elementaraus saugaus elgesio, teisėjų kolegija nepagrįsta laikė
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. gegužės 24 d. ekspertizės akto Nr.
11-3142(05) išvadą, kad organizaciniu požiūriu tiriamam nelaimingam atsitikimui
įtakos turėjo netinkamas sandėlio darbininko–mašinisto L. G.
instruktavimas darbo vietoje. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareigingai,
apdairiai, rūpestingai ir elementariai saugiai besielgiančiam darbuotojui ir be
instruktavimo aišku, kad savavališkai patekti (lįsti) į bunkerio vidų negalima
dėl aiškaus bei akivaizdaus pavojaus gyvybei ar sveikatai. Pažymėjusi, kad pagal
darbo sutarties sąlygas bunkerio vidus nebuvo L. G. darbo vieta, teisėjų
kolegija laikė, jog nepagrįstai 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo
darbe akto Nr. 4 11 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad nelaimingo
atsitikimo priežastis yra darbo atlikimas neinstruktuoto asmens – neįvertinta
rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei šalinimo būdai
pagal Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukciją Nr.
T-125-13. Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino ir šio akto 11 punkto 2 papunkčio
nuorodą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nepakankamas rizikos
įvertinimas bei priemonių ėmimasis dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“
bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrengimus, nurodydama, kad cechas
ir bunkeris, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, priimti naudoti teisės
aktuose nustatyta tvarka ir darbai ceche bei bunkeryje teisės aktuose nustatyta
tvarka nesustabdyti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Gatavos produkcijos
sandėlio ir atkrovimo mazgo įrengimų eksploatavimo instrukcijoje Nr. T-125-22,
pagal kurią ieškovų sūnus buvo instruktuotas bei apmokytas, nurodyta, jog jeigu
nebyra produktas iš bunkerio, reikia tiekti produktą į bunkerį arba apstuksenti
bunkerį. Šiuo būdu nepašalinus produkto nebyrėjimo iš bunkerio kliūčių, darbai
gali būti atliekami tik pagal Saugaus remonto darbų atlikimo instrukciją Nr.
DS-000-02, pagal kurią ieškovų sūnus taip pat buvo instruktuotas ir kurioje
nurodyti papildomi saugaus darbo reikalavimai bei papildomos darbo apsaugos
priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys AB „Achema“ lokaliniais
norminiais aktais nustatė saugias bunkerio naudojimo, eksploatavimo, kliūčių
tinkamai naudoti šalinimo bei remonto sąlygas. Remdamasi išdėstytais
argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina,
jog nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, priežastis yra akivaizdus
L. G. darbo saugos reikalavimų, kuriuos jis žinojo, pažeidimas dėl
savavališkų veiksmų bei elementaraus saugaus elgesio nesilaikymas. Teisėjų
kolegijos nuomone, atsakovas AB „Achema“ įrodė, kad nelaimingas atsitikimas
darbe įvyko ne dėl jo veiksmų ir kaltės, o darbdavio geranoriškas išlaidų,
susijusių su darbuotojo mirtimi nelaimingo atsitikimo metu, atlyginimas
darbuotojo tėvams nėra kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas.
III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovai D. G. ir V. G. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį bei Kauno
apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Bylą nagrinėję
teismai, spręsdami dėl darbdavio kaltės, kaip jo civilinės atsakomybės sąlygos,
netinkamai taikė darbdavio civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias
materialinės teisės normas (CK 6.245, 6.246 straipsnius, DK 246 straipsnį, 248
straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos
teismų praktikos, kad įrodžius, jog žala darbuotojo sveikatai buvo padaryta dėl
jo darbo pareigų vykdymo, taip pat padarytos žalos dydį, darbdavio kaltė,
t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2). Bylos
nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyta, kad L. G. nelaimingo
atsitikimo darbe, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, metu vykdė darbo
pareigas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dėl L. G. žūties nėra jo kaltės
ir darbdavio kaltės prezumpcijos nepaneigė: nepateikė įrodymų, kad žuvusysis
buvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. T-125-13, bei
dokumentų, kad gamybos direktorius, patvirtinęs šią instrukciją, buvo
kvalifikuotas darbų saugos srityje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnis);
pažeidė bendrovėje galiojusius lokalinius teisės aktus (nesilaikė Kalcio amonio
salietros cecho nuostatų Nr. T-125-01 reikalavimo kontroliuoti, kaip
vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai (nuostatų 4.31 punktas) bei kaip
darbuotojai laikosi saugos darbe ir darbo drausmės reikalavimų (nuostatų 4.3 punktas),
taip pat Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03
reikalavimo dėl instruktavimo (nuostatų 3.13.5 punktas), nes L. G. darbo
vietoje pakartotinai buvo instruktuotas tik 2003 m. liepos 31 d.,
t. y. jau praėjus nustatytam šešerių mėnesių terminui, kurio pagal
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. vasario 5 d. įsakymu
Nr. 282 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveiktos instrukcijų rengimo ir
instruktavimo tvarkos 30.2 punktą privalėjo laikytis; saugos diržas ir
apsauginė virvė, kurią viršuje laikytų saugantis bendradarbis, būtų padėję
išvengti ieškovų sūnaus žūties, tuo tarpu jam buvo išduota tik dujokaukė,
šalmas, batai, kostiumas, marškiniai ir striukė; produkto užstrigimas bunkeryje
nebuvo vienkartinis reiškinys atsakovo bendrovėje, todėl atsakovas turėjo
numatyti, kad toks įvykis gali sukelti nelaimingą atsitikimą, privalėjo šią
riziką įvertinti ir ją pašalinti, tačiau bendrovėje nebuvo suprojektuota jokia
užsikimšusio bunkerio atkimšimo technologija, darbuotojams nepaaiškinta, kaip
elgtis tokiu atveju, kai stuksenimas nepadeda.
2. Bylą
nagrinėję teismai netinkamai aiškino darbdavio pareigos kontroliuoti
darbuotojus ir organizuoti jų darbą juridinę reikšmę ginčo situacijai
(Konstitucijos 48 straipsnis, DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas,
35 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis, 264 straipsnio 2 dalies 1, 3
punktai). Kasatorių teigimu, darbdavys, būdamas stipresnioji darbo santykių
šalis, privalo imtis visų įmanomų priemonių darbuotojams kontroliuoti, taip pat
saugioms ir sveikoms darbuotojų darbo sąlygoms užtikrinti. Didesnę atsakovo
atsakomybę lėmė ir tai, kad jis yra didesnio pavojaus šaltinio (trąšų bunkerio)
valdytojas (CK 6.270 straipsnis), todėl keliami didesni reikalavimai ir jo
sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. su AB “Lietuvos geležinkeliai”,
bylos Nr. 3K-3-130/2008).
3. Bylą
nagrinėję teismai netinkamai taikė priežastinio ryšio institutą šioje byloje
(CK 6.247 straipsnis). Priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo
ryšys reiškia ne tik tai, kad būtinai turi būti nustatoma tiesioginė šių dviejų
reiškinių sąsaja, tačiau pakanka nustatyti, kad neteisėti veiksmai pakankamu
laipsniu lėmė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje B. L. su Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notare S. B.,
bylos Nr. 3K-3-614/2002). Tai reiškia, kad jeigu nustatomas darbdavio
pareigos pažeidimas, turintis įtakos žalai darbuotojų sveikatai ir gyvybei
atsirasti, tai darbdavys privalo už tai atsakyti.
4. Teismai
netinkamai taikė 6.248 straipsnio 2, 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalį, todėl
nepagrįstai nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino paties žuvusiojo
nesilaikymą saugaus elgesio. Kasatorių teigimu, pagrindas visiškai atmesti
reikalavimą atlyginti žalą gali būti tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas.
Dėl to net tuo atveju, jeigu būtų galima daryti išvadą, kad dėl nelaimingo
atsitikimo buvo kaltas ir pats L. G., nesant jo didelio neatsargumo,
galėtų būti konstatuota nebent mišri atsakomybė, kai žalos atlyginimas
mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį, tačiau ne visiškai eliminuojant darbdavio
atsakomybę. Teismai apskritai nevertino kaltės laipsnio.
5. Teismai,
konstatuodami, kad atsakovas, sumokėjęs ieškovams 27 504 Lt, atlygino
jiems tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 6.249, 6.250,
6.251, 6.290 straipsnius. Kasatorių teigimu, atsakovo jiems išmokėta
27 504 Lt suma (3000 Lt laidojimo pašalpa pagal bendrovės
kolektyvinę sutartį, 10 000 Lt laidojimo pašalpa, 3000 Lt
materialinė parama metinių minėjimo išlaidoms, 7504,50 Lt už ritualines ir
kitas su laidojimu susijusias paslaugas bei 4000 Lt už paminklo pagaminimą
ir sumontavimą) yra tik turtinės žalos atlyginimas. Teismai privalėjo nurodyti
ir motyvuoti, kokia suma sudaro turtinę ir kokia suma – neturtinę žalą, nes
įstatyme įtvirtinta skirtinga turtinės ir neturtinės žalos samprata, teisinis
reglamentavimas ir vertinimo kriterijai. Be to, teismų kaip turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimas atsakovo ieškovams išmokėta 27 504 Lt suma
negali būti vertinama kaip kompensuojanti ieškovams bent dalį to skausmo, kurį
jie patyrė netekę sūnaus, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Ta
aplinkybė, kad 2004 m. balandžio 29 d. VSDFV Jonavos skyrius išmokėjo ieškovams
90 100 Lt laidojimo pašalpą, taip pat negalėjo būti pagrindas
ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, nes Nelaimingų
atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatyta
neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam. Kadangi neturtinė žala pagal šį
įstatymą negali būti atlyginta, tai ją privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo,
t. y. atsakovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1
dalis), vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.
6. Bylą
nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės, pažeidė
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas
(CPK 176, 185 straipsnius, 197 straipsnio 2 dalį). Išvadas dėl priežasčių,
lėmusių nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, teismai grindė
tik prieštaringais ir byloje esantiems oficialiesiems įrodymams (Lietuvos teismo
ekspertizės centro 2005 m. gegužės 24 d. ekspertizės aktui Nr. 11-3142(05)
ir 2003 m. lapkričio 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui Nr. 4)
prieštaraujančiais liudytojų R. M. J. ir eksperto T. D. parodymais;
nurodydami, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų,
jog įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų davęs nurodymą L. G. dirbti
bunkerio viduje, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nes,
ieškovams nurodžius prima facie aplinkybes ir įrodymų naštą perkėlus
atsakovui, ieškovai atleidžiami nuo pareigos įrodinėti antrinius faktus.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą AB „Achema“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus
palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. AB „Achema“
gamybos direktorius, kuris 1999 m. gegužės 17 d. buvo atestuotas kaip saugos
darbe tarnybos specialistas, patvirtindamas Darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13,
veikė kaip darbdavio įgaliotas asmuo, užtikrinantis saugias ir sveikas darbo
sąlygas pavaldžiuose padaliniuose. Be to, AB „Achema“ gamybos direktoriaus
kvalifikacijos darbų saugos srityje ir dokumentų, patvirtinančių šią jo
kvalifikaciją, klausimų kasatoriai nekėlė žemesniųjų instancijų teismuose.
2. Kasatorių
teiginys, kad L. G. nebuvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. T-125-13,
prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o kasatorių tvirtinimas, kad atsakovas
pažeidė bendrovėje galiojusius lokalinius teisės aktus, nekontroliavo, kaip
vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai ir kaip darbuotojai laikosi saugos darbe
bei darbo drausmės reikalavimų, yra neargumentuotas ir niekuo nepagrįstas.
3. AB „Achema“
nustatyta tvarka, pagal kurią, jeigu reikalinga atlikti darbus indo (taigi – ir
bunkerio) viduje, išrašomas leidimas, kuriame išvardijamos visos priemonės,
sudarančios sąlygas saugiai atlikti darbus indo viduje. Ginčo atveju toks
leidimas nebuvo išduotas, nes L. G. įlindo dirbti į bunkerį savavališkai.
Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13
skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“
sandėlininkui-mašinistui nenustatyta pareigos atlikti darbus įlindus į bunkerį,
todėl instrukcijoje ir nenustatyta rizikos veiksnių bei saugos priemonių nuo jų
poveikio. Gatavos produkcijos sandėlio ir krovimo mazgo įrengimų eksploatavimo
instrukcijos Nr. T-125-55, kuri buvo žinoma ir kuria turėjo vadovautis
darbe sandėlio darbininkas-mašinistas, 6 skyriaus 6 punkte nustatyta, kad jeigu
nebyra produktas iš bunkerio, jį reikia apstuksenti. L. G., nepaisęs šio reikalavimo,
įlindęs į bunkerį ir jame nusiėmęs šalmą, prasmego tarp granulių. Šalmo
nusiėmimas lėmė galvos sumušimą ir mirtį. Lietuvos teismo ekspertizės centro
specialisto 2004 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. 11-615 konstatuota, kad
L. G. nuo galvos traumos galėjo apsaugoti apsauginis šalmas, kuris įvykio
metu savavališkai nebuvo dėvimas. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad
tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų,
t. y. dėl jo didelio neatsargumo ir didelio pasitikėjimo, kad nelaimė
neįvyks. Kasatorių sūnui nebuvo nurodyta lipti į bunkerį ir gramdyti jame
susigulėjusio produkto, o kaip liudytojas apklaustas D. D. parodė, kad jie
su L. G. abu taip nusprendė todėl, kad jiems buvo nepatogu prieš kitų
pamainų darbuotojus, nes jų pamaina dėl įvairių gedimų kraudavo mažiausiai
produkcijos. Atsakovo teigimu, darbuotojų atlyginimai nebuvo susiję su pakrovos
rezultatais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar)
nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas skundžiamų procesinių sprendimų
teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios
priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų,
kuriais keliami teisės klausimai.
Dėl darbdavio atsakomybės
už ieškovams padarytą neturtinę žalą
Ieškovai,
kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti dėl sūnaus gyvybės atėmimo patirtą neturtinę
žalą. Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju
reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje. Šios
normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės
atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško
žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK
6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško
žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes
neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta
piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl
nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba
tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius
santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad ieškovų ir žuvusiojo ryšys buvo labai artimas, todėl
padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės
žalos atlyginimo. Nukentėjusysis L. G. žuvo vykdydamas darbines pareigas.
Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo
santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies, 5
punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant
pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo
aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą
garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę
bei atsakomybę už jos pažeidimą. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena
kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas,
vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis).
Nustatant neturtinės
žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas
priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių
neigiamų pasekmių. Remiantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Darbų saugos
ir sveikatos įstatymo 3 straipsniu, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais
aspektais. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek
jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.
Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors
minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos
Nr. 3K-7-159/2005; ir kt). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų
pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo
pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams)
padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250
straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi kasacinis
teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patvirtina, kad tarp darbdavio
saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios
neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi
atlyginti ieškovams padarytą žalą. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą
nurodo, kad jis užtikrino saugias darbo sąlygas, tinkamai instruktavo
nukentėjusįjį ir bendrovėje galiojusių lokalinių teisės aktų dėl darbų saugos
nepažeidė, o dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis
L. G., todėl nėra jo (atsakovo) kaltės dėl nukentėjusiojo mirties ir
atsiradusios neturtinės žalos. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali
sutikti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų
Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 ir galiojusių
nelaimingo atsitikimo darbe momentu, 72 punkte buvo nustatyta, kad Valstybinės
darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar
sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar)
priežasties (priežasčių) paties darbdavio, nukentėjusiojo, darbdavio ar
darbuotojų atstovų pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos
vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Byloje esantis (N-)1
formos aktas, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe,
nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo
atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė
akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad būtent
šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo
darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti
procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi
lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas
darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu
ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.
Įvykus nelaimingam
atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant
darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas
bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą
ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nelaimingo
atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte nurodyta, kad viena iš nelaimingo
atsitikimo priežasčių yra darbo atlikimas neinstruktuoto asmens – neįvertinta
rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei šalinimo būdų
Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijoje Nr. T-125-13.
Minėta, kad darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo
sąlygų sudarymą, jo pareiga taip organizuoti darbo procesą, kad gamyboje būtų
išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Tuo tikslu darbdavys priima lokalinius
teisės aktus – kiekvieno darbuotojo pareigų ir saugos instrukcijas, kuriose,
atsižvelgiant į atliekamo darbo specifiką, turi būti detaliai nustatytos tiek
darbuotojo, tiek darbdavio teisės ir pareigos, užtikrinant darbuotojui saugias
darbo sąlygas, instruktuojant juos, kaip elgtis sutrikus gamybos procesui, kiti
reikalavimai (Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2002 m.
gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka). Darbdavys nustato darbuotojo
instruktavimo periodiškumą, apmoko jį darbo vietoje ir kontroliuoja, kaip
darbuotojas laikosi saugių darbo sąlygų. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo
įmonės generalinio direktoriaus patvirtintus „Darbų saugos organizavimo
bendrovėje nuostatus“ L. G. turėjo būti instruktuojamas darbo vietoje kas
šešis mėnesius. Nelaimingo atsitikimo darbe metu šis terminas buvo praėjęs.
Darbų saugos instrukcijos, pagal kurią L. G. buvo instruktuotas, nebuvo
aptartas saugus bunkerių aptarnavimas, esant jame „susigulėjusiam“ produktui.
Akte Nr. 4 nurodytos ir kitos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys –
atskiroms įmonėms projektuojant kalcio amonio salietros cechą, nė viena
projektavimo organizacija nenumatė galimo produkcijos „susigulėjimo“
bunkeriuose bei techninių priemonių „susigulėjusiai“ produkcijai pašalinti; įmonėje
nebuvo atliktas rizikos vertinimas aptarnaujant bunkerį, esant produkto
„susigulėjimui“ jame. Be to, nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė
pareigos kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų,
nesudarė saugių darbo sąlygų. Po nelaimingo atsitikimo atsakovas,
įgyvendindamas akto Nr. 4 12 punkte nurodytas priemones tokiems
nelaimingiems atsitikimams išvengti, ant visų bunkerio angų įrengė grotas, kad
darbuotojai negalėtų patekti į bunkerio vidų, atliko darbuotojų saugos ir sveikatos
instruktavimą darbo vietoje bei įvedė psichologo pareigybę. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte nurodytos
priežastys lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjusysis žuvo. Atsakovo
neteisėti veiksmai (neveikimas) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su
atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už
ieškovams padarytą neturtinę žalą.
Bylą nagrinėję
teismai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu,
kad tik paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai – Sandėlio
darbininko-mašinisto pareigų ir darbo saugos instrukcijos Nr. T-125-13
reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai
dirbti nesilaikymas (Instrukcijos 3.16 punktas) buvo tiesioginė jo žūties
priežastis, o atsakovas nekaltas dėl L. G. žūties. Su tokia teismų išvada
teisėjų kolegija negali sutikti, nes ją paneigia pirmiau išvardyti ir kolegijos
įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai
aptarė įrodymus, tačiau netinkamai juos įvertino (CPK 185 straipsnis)
bei pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias saugą darbe, neturtinės
žalos atlyginimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių
pasekmių. Nurodyti pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų sprendimo ir nutarties
priėmimui, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas
sprendimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
Dėl neturtinės
žalos atlyginimo dydžio
Minėta, kad darbo
sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį
kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu
(DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK
6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo
kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi
atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)
jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž.
su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. su ŽŪB „Šiaulėnų statyba“,
bylos Nr. 3K-3-529/2008).
Neturtinė žala
atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės
atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje kasacinis
teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį,
atsižvelgia į tai, kad ieškovai dėl jų sūnaus Lauryno, su kuriuo kartu gyveno
ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, žūties patyrė didelį dvasinį
sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją; atsakovo
įmonėje įdiegta nauja technologinė linija turėjo atitikti saugumo standartus,
kad nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai ir gyvybei; nelaimingas atsitikimas
darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, įvyko dėl atsakovo kaltės, nesudarius
saugių darbo sąlygų ir tinkamai neapmokius žuvusiojo; atsakovo AB „Achema“,
kuris yra viena didžiausių tokio pobūdžio gamyklų Baltijos šalyse, materialinė
padėtis yra labai gera. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad
šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovams iš atsakovo kiekvienam po
70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5
įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Ieškovas V. G.
turėjo 500 Lt advokato atstovavimo Kauno apygardos teisme išlaidų.
Ieškovai, paduodami ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, CPK 83 straipsnio
1 dalies 3 punkto pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Priteisus ieškovams iš atsakovo 140 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti, iš atsakovo priteistina 3800 Lt žyminio mokesčio į valstybės
biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 500 Lt advokato atstovavimo
išlaidų ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį ir
Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują
sprendimą.
Priteisti
ieškovams D. G. ir V. G. iš atsakovo AB „Achema“ po 70 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš
atsakovo AB „Achema“ 3800 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt
bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. G.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas
Žeimys
Janina
Januškienė
Gintaras
Kryževičius