Civilinė byla Nr. e2-216-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01391-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.4; 3.1.7.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banco amanzio marcora 1597“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Santumas 1597 growth fund limited“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“ bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Banco amanzio marcora 1597“ (buvęs pavadinimas UAB „Lithuanian real estate and capital company“) ir UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ kreipėsi į teismą, prašydamos iškelti atsakovei UAB „Algirdo namai“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjoms iš viso 38 130,23 Eur. 2023 m. gruodžio 4 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą dėl 3 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės negalimumo pareiškėjos UAB „Banco amanzio marcora 1597“ naudai. Išieškojimo negalimumo aktas reiškia, kad ir atsakovės kitos skolos dalies pareiškėjai UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ nėra galimybės išieškoti. Atsakovė nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Atsakovė UAB „Algirdo namai“ su pareiškėjų pareiškimais nesutiko, nurodė, kad yra gyvybinga, moki įmonė, vykdanti nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini). Atsakovė susidūrė su laikinu negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais dėl vykdomos nekilnojamojo turto projekto vystymo veiklos specifiškumo. Atsakovė deda pastangas tęsti ir vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė ketina parduoti jai priklausančius objektus vystomame nekilnojamojo turto projekte, tai leis stabilizuoti bendrovės padėtį ir gauti pelną.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. su pareiškėjų pareiškimais nesutiko, nurodė, kad ji atsakovės statome daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), ketina įsigyti butą, automobilio stovėjimo vietą, sandėliuką. Pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei jau sumokėta 290 000 Eur. Atsakovė yra atlikusi didžiąją dalį statybos darbų. Atsakovė su pirkėjais yra sudariusi 26 preliminariąsias sutartis, todėl bankroto bylos atsakovei iškėlimas sukels pirkėjams didelius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Algirdo namai“ bankroto bylą ir priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjų UAB „Banco amanzio marcora 1597“ ir UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ po 528,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Algirdo namai“ viešame registre įregistruota 2010 m. spalio 5 d., jos veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir pardavimas bei su šia veikla susijusių paslaugų teikimas. 2023 m. preliminariais finansinės atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenimis atsakovės turto vertė buvo 5 874 467 Eur (iš jų – 89 080 Eur ilgalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 158 429 Eur, bendrovė gavo 1 387 309 Eur pelno. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovės pateikto 2023 m. preliminaraus balanso duomenimis, nes pareiškėjos nepateikė jo suklastojimo ar neteisingumo įrodymų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 56 kreditorius, kurių finansinių reikalavimų dydis yra 5 158 428,47 Eur, iš jų 40 650,40 Eur bendrovė yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 1 612,42 Eur – darbuotojams. Atsakovė turi 19 debitorių, kurių skolų dydis yra 500 611,71 Eur. Nuosavybės teise transporto priemonių atsakovė neturi. Atsakovė nuosavybės teise turi 810 000 Eur vidutinės rinkos vertės administracinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2020 m. lapkričio 11 d. registruota sutartinė hipoteka, taip pat įkeista žemės sklypo nuomos teisė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė 2022 m. gruodžio 5 d. buvo 6 980 000 Eur, žemės sklypo nuomos teisių vertė – 2 000 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl priverstinių išieškojimų iš atsakovės turto. Šiuo metu atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turi 1 darbuotoją. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis teismuose nėra nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą vykdo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybą. Atsakovė 2021–2022 m. su būsimais pirkėjais sudarė 22 preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis dėl patalpų nurodytame name statybos ir pardavimo, pagal kurias jai buvo sumokėta iš viso 3 623 702 Eur. Šiuo metu daugiabučio gyvenamojo namo statyba jau yra beveik užbaigta. Rekonstruoto pastato (ne paties daugiabučio namo) baigtumo procentas įregistruotas, kaip 100 procentų (turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. faktinis baigtumas sudarė apie 68 procentų). Atsakovė, siekdama gauti reikiamą finansavimą, nusprendė padaryti esminius nekilnojamojo turto projekto „Totorių sodas“ pakeitimus, siekdama padidinti projekto vertę. Atlikus pakeitimus, atsakovei 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas, kuriame taip pat nurodytas naujasis 2023 m. projektas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tęsia ūkinę komercinę veiklą.
9. Teismas iš nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje pateiktų 2022 m. gruodžio mėn. darytų rekonstruojamo ir naujo statomo daugiabučio namo nuotraukų nustatė, kad dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovei turimo turto neužteks statybos darbams užbaigti. Pagal Antstolių informacinės sistemos ir LITEKO duomenis negalima pripažinti juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.
10. Teismas priėjo išvadą, kad UAB „Algirdo namai“ nėra nemoki, todėl atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą. Atsakovė nėra patyrusi rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų vykdyti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu yra moki ir vykdo veiklą, yra sudariusi sutartis ir papildomus susitarimus su pirkėjais dėl statomame daugiabučiame name esančių butų pirkimo–pardavimo, dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę –kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėjos UAB „Banco amanzio marcora 1597“ ir UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Algirdo namai“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes neatsižvelgė, kad negalėjimas įvykdyti turtines prievoles yra pakankamas juridinio asmens nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Antstolio surašytas išieškojimo iš atsakovės turto negalimumo aktas pagrindžia, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, neturi turto, atsakovė nedisponuoja 2022 m. balanse nurodytu turtu.
11.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nevykdo jos įstatuose nurodytos veiklos, turi tik 1 darbuotoją. Atsakovė pripažino, kad rangos sutartis nėra vykdoma, nes veiklos vykdymui atsakovė neturi lėšų, laukia finansavimo, nors duomenų apie mokumą ir finansavimą nepateikė. Didžioji dalis atsakovės įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsti, todėl teismas turėjo įvertinti, kad atsakovė sistemiškai nevykdo įsipareigojimų.
11.3. Atsakovė sąmoningai nuslėpė duomenis apie skolos dydį hipotekos kreditorei Estateguru OU, todėl teismas nepagrįstai pasitikėjo atsakovės pateikto kreditorių sąrašo teisingumu. Atsakovės įsiskolinimas hipotekos kreditorei viršija 4 milijonus eurų, todėl teismas turėjo suabejoti atsakovės įsipareigojimų kreditoriams masto ir atsakovės pateiktų preliminarių finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumu.
11.4. Teismas neturėjo vadovautis atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nes vienintelį turtą, kurį turto vertintojas apskaitė po 5 000 Eur už kv. m, atsakovė preliminariosiomis sutartimis yra įsipareigojusi parduoti kreditoriams po 3 000–3 500 Eur už kv. m. Turto vertintojas pažymėjo, kad ataskaitoje nurodytas verčių išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant visą turtą, o ne atskirais turtiniais vienetais. Atsakovė turtą ketina parduoti atskirais turtiniais vienetais. Taigi, turto vertinimo ataskaitoje nustatytos teorinės turto vertės atsakovė negalės gauti ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė yra skolinga 37 000 Eur valstybės biudžetui, todėl nėra aišku, kokiomis lėšomis atsakovė atsiskaitys su valstybės biudžetu, jei negali atsiskaityti net su pareiškėjomis.
11.5. Teismas nepagrįstai atsakovės veiklos vykdymą vertino ne pagal aktualius veiklos vykdymo duomenis, o pagal prieš 3 metus sudarytas preliminariąsias sutartis. Teismo nurodytas sąlyginis naujos rangos sutarties vykdymas, kuris galbūt bus pradėtas ateityje, jei bus gautas finansavimas, nepatvirtina atsakovės šiuo metu vykdomos veiklos. Teismas nenurodė dabartinių atsakovės pajamų šaltinių, nenustatė, iš kur atsakovė gaus ar ketina gauti finansavimą rangos sutarties vykdymui ir projekto pabaigimui.
11.6. Teismas ne tik neįvertino atsakovės turtinės padėties ir įsipareigojimų dydžio pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir nenustatė debitorinių skolų atgavimo tikimybės. Pagal atsakovės pateiktą preliminarų balansą gautinos sumos sudaro 344 000 Eur, tačiau debitorių sąraše jau nurodomos apie 500 000 Eur debitorinės skolos.
11.7. Teismas nurodė, kada atsakovė ir iš kokių lėšų galės patenkinti savo kreditorių reikalavimus. Reabilitacinis tikslas negali turėti reikšmės, jei atsakovė neturi turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
11.8. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nepateikė teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie atsakovės faktiškai patirtas atstovavimo išlaidas.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Algirdo namai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, skirti pareiškėjoms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Teismas pagrįstai nutarė atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, nes įmonė yra moki. Byloje esantys 2022–2023 m. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovės turto vertė viršija skolų dydį kreditoriams 716 038 Eur, pradelstos skolos sudaro 208 916,78 Eur. Atsakovė vykdo specifinę veiklą (nekilnojamojo turto projekto vystymas), pagal kurią pajamos gaunamos po sukurto turto realizavimo, nes iki tol turto sukūrimui naudojamos skolintos lėšos, t. y. pirkėjų sumokėti avansai.
12.2. Atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, galimai dėl to, kad antstolis vykdymo procese negali pardavinėti rekonstruoto pastato ir pastatyto naujo daugiabučio namo, kuriame esančius butus atsakovė yra įsipareigojusi pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis perleisti pirkėjams. Daugiabutis namas neatsispindi atsakovės buhalterinėje apskaitoje, kaip ilgalaikis turtas, nes namas ir jame esantys butai nėra registruoti viešame registre, butus planuojama parduoti potencialiems pirkėjams. Atsakovės balanse daugiabutis namas apskaitomas, kaip nebaigta produkcija ir vykdomi darbai (3 053 036 Eur) bei ateinančių laikotarpių pajamos (2 300 521 Eur).
12.3. Atsakovė turi realias galimybės atgauti debitorines skolas, nes didžioji dalis debitorinių įsipareigojimų nėra pradelsti. Atsakovė turi 6 075 Eur debitorinį reikalavimą į VMI, todėl šis reikalavimas gali būti įskaitytas su atsakovės skola valstybės biudžetui, kai bus patvirtinta Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija. Balanse debitorinės skolos nurodytos teisingai, nes visas sudėjus gaunama debitorių sąraše nurodytas 500 611,71 Eur dydis. Teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktais preliminariais finansinės atskaitomybės dokumentais, nes pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad dokumentai suklastoti ar juose nurodyti neteisingi duomenys.
12.4. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudaro sutartis ir vykdo derybas dėl butų daugiabučiame name pardavimo. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl papildomo finansavimo gavimo projektui užbaigti. Sudarius sutartis su dabartiniais pirkėjais, atsakovė gaus 7 330 974 Eur pajamų.
12.5. Atsakovė nenuslėpė duomenų apie hipotekos kreditorę Estateguru OU. Hipotekos kreditorė nebuvo suteikusi atsakovei paskolos. Atsakovė yra svetimo daikto hipotekos pagrindu įkeitusi jai priklausantį turtą hipotekos kreditorei. Atsakovė turimu turtu atsakys tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas nevykdys savo prievolių hipotekos kreditorei, kuri nukreips išieškojimą į atsakovę.
12.6. Pareiškėjų argumentai apie tai, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta per didelė atsakovės turto vertė, yra nepagrįsti. Ne visi preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti butai bus parduodami po 3 500 Eur už kv. m. Šiuo metu nėra sudarytos galutinės pirkimo–pardavimo sutartys, dėl 4 butų dar nesudarytos sutartys, padidėjus plotui – galutinė kaina dar gali keistis.
12.7. Teismas pagrįstai atsižvelgė į reabilitacinį tikslą, nes bankroto bylos iškėlimas mokiai įmonei pažeistų ne tik įmonės ir jos kreditorių interesus, bet ir viešąjį, darbuotojų ir turto pirkėjų interesus. Bankroto bylos iškėlimo atveju, butų pirkėjai galėtų tikėtis tik sumokėtų avansų dalies grąžinimo. Tokia priemonė neatitiktų proporcingumo principo, nes atsakovės vystomas nekilnojamojo turto projektas yra beveik užbaigtas, preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos dėl beveik visų butų.
12.8. Teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, nes įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas teismui buvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo.
12.9. Svarstytinas klausimas dėl baudų pareiškėjams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškėja UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ 2023 m. jau buvo inicijavusi bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1851-803/2023 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023 nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tarpusavyje susijusios pareiškėjos (tas pats vadovas), nepaisydamos išnagrinėtoje byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie atsakovės mokumą ir galėjimą atsiskaityti su kreditoriais, vis tiek nepagrįstai antrą kartą inicijavo bankroto bylos iškėlimą ir skundžia pirmosios instancijos teismo atsisakymą iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl joms turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Tikrasis apeliančių tikslas, ignoruojant kitų atsakovės kreditorių interesus, yra sužlugdyti atsakovę. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktas trečiojo asmens ir pareiškėjų atstovo elektroninis susirašinėjimas.
15.2. Apeliantės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nemokumą. Atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos lėmė vykdomos veiklos specifiškumas. Bendrovė vykdo veiklą, beveik yra užbaigusi nekilnojamojo turto vystymo projektą, todėl iš gautų pajamų, pardavus butus, galės atsiskaityti su kreditoriais. Kiti atsakovės kreditoriai (potencialūs butų pirkėjai) taip pat nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, nes sudarė susitarimus pratęsti statybos užbaigimo terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti UAB „Algirdo namai“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
17. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
18. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
22. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. įmonės mokumas ir gyvybingumas.
25. Apeliantės atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl UAB „Algirdo namai“ mokumo, teigdamos, kad bendrovė yra nemoki, jos turimo turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
27. Nustatyta, kad UAB „Algirdo namai“ įsteigta 2010 m. spalio 5 d., jos veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir pardavimas bei su šia veikla susijusių paslaugų teikimas. Bendrovė vykdo nekilnojamojo turto vystymo projektą (duomenys neskelbtini), t. y. jai nuosavybės teise priklauso nurodytu adresu esantis administracinis pastatas (vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis 2021 m. balandžio 12 d. sudarė 810 000 Eur), kurį atsakovė pertvarko į daugiabutį namą. Taigi, antstolės J. B., vykdžiusios priverstinį 3 370,23 Eur skolos išieškojimą apeliantės UAB „Banco amanzio marcora 1597“ naudai, 2023 m. gruodžio 4 d. išieškojimo negalimumo aktas nepatvirtina, jog atsakovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą. Antstolės surašytame išieškojimo negalimumo akte pažymėta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad iš atsakovės nekilnojamojo turto išieškojimą vykdytų hipotekos kreditorė, todėl aplinkybės, jog atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei ir turtui (1/30 dalis) tos pačios antstolės taikytas areštas, nepatvirtina akivaizdaus negalėjimo ateityje nukreipti priverstinį išieškojimą į atsakovei priklausantį turtą.
28. Iš atsakovės pateiktų 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, (pelno) nuostolių ataskaitos) nustatyta, kad atsakovė 2022 m. iš viso turėjo 6 598 705 Eur turto (iš jo – 160 076 Eur ilgalaikio turto), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 6 450 673 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 880 800 Eur), įmonė patyrė 221 857 Eur nuostolių. Atsakovės pateiktais 2024 m. sausio 31 d. preliminarių finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis 2023 m. atsakovės turtas sudarė 5 874 467 Eur (iš jų – 89 080 Eur ilgalaikis turtas), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 5 158 429 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 030 762 Eur, po vienerių metų – 1 127 667 Eur), įmonė gavo 1 387 309 Eur pelno. Atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad iš visų įsipareigojimų ir mokėtinų sumų pradelsti sudaro 208 916,78 Eur. Taigi, tiek 2022 m., tiek 2023 m. atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršijo jos turimo turto vertės, įmonės įsipareigojimai kreditoriams per metus sumažėjo 1 292 244 Eur, todėl įmonė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės.
29. Apeliantės atskirajame skunde kritikuoja atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 m., nurodydamos, kad finansiniai atskaitomybės duomenys dar nėra pateikti Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės preliminariuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys yra neteisingi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jais vadovautis.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ 2023 m. jau buvo inicijavusi bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1851-803/2023 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023 nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėję teismai analizavo atsakovės tarpinius (preliminarius) finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 m. vasario 28 d. laikotarpį ir nustatė, kad 2023 m. vasario 28 d. įmonė turėjo 6 629 984 Eur vertės turto, jos mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 6 563 648 Eur, iš kurių mokėtinos per vienerius metus skolos buvo 3 853 222 Eur, įmonė patyrė 54 713 Eur nuostolių. Taigi, palyginus atsakovės duomenis iki 2023 m. vasario 28 d. ir už visą 2023 m. laikotarpį matyti, kad už visus 2023 m. įmonės turto vertė sumažėjo, tačiau kartu sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, įmonė sugebėjo panaikinti nuostolius ir gauti pelną. Be to, išnagrinėtoje byloje teismai, palyginę atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2022 m. ir 2023 m. vasario 28 d., nustatė, kad įmonės turto vertės ir skolų skirtumas 2022 m. sudarė 121 049,00 Eur, 2023 m. vasario 28 d. – 66 336 Eur. Nagrinėjamu atveju pagal 2023 m. duomenis nustatyta, kad įmonės turto vertės ir skolų skirtumas sudaro 716 038 Eur, t. y. įmonė turi turto daugiau nei skolų. Akivaizdu, kad įmonės finansinė būklė yra pagerėjusi palyginus su 2022–2023 m. vasario 28 d. laikotarpiu.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad didžioji dalis atsakovės kreditorių sąraše nurodytų įsipareigojimų yra pradelsti, nes iš kreditorių sąrašo turinio matyti, jog įsipareigojimų įvykdymo terminai nenurodyti iš esmės tik prie nekilnojamojo turto pirkėjų sumokėtų avansų. Kreditorių sąraše nenurodyti kitų įsipareigojimų įvykdymo terminai yra susiję su atsakovės mokėtinomis sumomis susijusioms įmonėms, bendrovės direktoriui ir pan., skolos nėra didelės, palyginus su atsakovės turto ir skolų balansu, todėl esminės reikšmės, vertinant atsakovės mokumą, neturi.
32. Atsakovės pateiktos 22 (dėl 4 objektų sutartys dar nesudarytos) preliminariosios butų (ir kitų objektų – automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų) atsakovės vykdomame nekilnojamojo turto vystymo projekte (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad kreditorių sąraše aktualiausiame balanse prie įmonės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų prisikirti avansai (3 623 702 Eur) pirkėjams turės būti grąžinti tik tuo atveju, jei atsakovė su pirkėjais nesudarys pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių. Taigi, atsakovei sudarius pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjų sumokėti avansai nebus laikomi atsakovės įsipareigojimais ir mokėtinomis sumomis.
33. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto pirkėjai nutraukė su atsakove sudarytas preliminariąsias butų ir kitų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis ir pareikalavo grąžinti sumokėtus avansus ar inicijavo bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Atsakovės pateikti papildomi susitarimai prie preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtina, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto pirkėjų sutiko atidėti pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą iki 2023 m. gruodžio 31 d., vėliau ir iki 2024 m. liepos 31 d., o pagal naujausias 2023 m. rugpjūčio mėn. su pirkėjais sudarytas preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis atsakovė įsipareigojo statybos darbus užbaigti ir pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis sudaryti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi, nepriklausomai nuo atsakovės vėlavimo užbaigti statybos darbus (administracinio pastato pertvarkymo į daugiabutį namą), pirkėjai yra suinteresuoti sudaryti su atsakove pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant gauti papildomą finansavimą ir užbaigti vystomą nekilnojamojo turto projektą. 2024 m. sausio 22 d. tarp A. K. ir atsakovės sudaryta nekilnojamojo turto vystymo (finansavimo gavimo organizavimo) paslaugų sutartis patvirtina, kad atsakovė aktyviai ieško papildomo finansavimo vykdomam nekilnojamojo turto projektui užbaigti. Atsakovės pastangas padidinti vykdomo nekilnojamojo turto vystymo projekto vertę patvirtina ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovei naują (pirmasis išduotas 2016 m. kovo 3 d.) statybos leidimą pagal 2023 m. parengtą administracinio pastato pertvarkymo į daugiabutį namą projektą. Pastato pertvarkymo projektui užbaigti atsakovė 2023 m. spalio 11 d. su UAB „Regina ir Co“ sudarė statybos rangos sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant užbaigti vykdomą administracinio pastato pertvarkymo į daugiabutį namą projektą.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad atsakovė negali vykdyti sėkmingos ūkinės komercinės veiklos, nes turi tik 1 darbuotoją. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal vykdomos veiklos specifiką, vertinant bendrovės pajėgumus vykdyti veiklą, generuoti pajamas, esmingai neturi reikšmės pagal sudarytas darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, kadangi įmonė savo veiklai vykdyti gali pasitelkti kitus (žmogiškuosius ir ne tik) resursus (pvz., subrangovus, asmenis dirbančius pagal patentus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nekilnojamojo turto vystymo projektą (administracinio pastato pertvarkymo į daugiabutį namą) vykdo, samdydama rangovus, finansuotojų ieško per finansų tarpininką. Atsakovės pateikta UAB „Inreal“ 2022 m. gruodžio 8 d. turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad atsakovei priklausančio administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė 2022 m. gruodžio 5 d. buvo 6 980 000 Eur, žemės sklypo nuomos teisių – 2 000 Eur, bendras pastato baigtumas 39 procentai, faktinis baigtumas – 67 procentai, t. y. didžioji dalis vykdomo nekilnojamojo turto vystymo projekto faktiškai yra užbaigta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, kurios vykdymui (nekilnojamojo turto projektui vystyti), rangos sutarčių, preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui pakanka ir 1 darbuotojo.
36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad atsakovė nuslėpė informaciją apie jos įsiskolinimą hipotekos kreditorei Estateguru OU. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės įsipareigojimais hipotekos kreditorei, jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023. Išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Estateguru OU nėra ir nebuvo suteikusi atsakovei paskolos, atsakovė yra svetimo daikto hipotekos pagrindu įkeitusi atsakovei priklausantį turtą Estateguru OU, todėl neturi teisinio pagrindo įtraukti Estateguru OU į kreditorių sąrašą. Taigi, aplinkybė dėl Estateguru OU įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą, sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą, yra įvertinta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl negali būti pakartotinai kvestionuojama, juolab kad apeliantės nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog situacija dėl atsakovės įsipareigojimų hipotekos kreditorei yra pasikeitusi. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą yra įsiteisėjusi, todėl turi prejudicinę galią, nes išnagrinėtoje byloje pasisakyta dėl tos pačios faktinės aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nepagrįstai kritikuoja UAB „Inreal“ 2022 m. gruodžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą, kuria atsakovei priklausančio administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė 2022 m. gruodžio 5 d. buvo įvertinta 6 980 000 Eur, žemės sklypo nuomos teisių – 2 000 Eur. Apeliančių nurodomos aplinkybės dėl turto vertinimo ataskaitos patikimumo jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023, kurioje teismas pažymėjo, jog apeliantė UAB „Santumas 1597 growth fund limited“, ginčydama vertinimo ataskaitoje nustatytą statinio ir žemės nuomos teisės vertę, šios turto vertinimo ataskaitos pagrįstumą paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi, apeliantės nepaneigė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei 6 980 000 Eur.
38. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodė, kad atsakovė negalės gauti už parduodamus nekilnojamojo turto objektus (butus, automobilių stovėjimo vietas, sandėliukus) po 5 000 Eur už kv. m, nes atsakovė preliminariosiomis sutartimis yra įsipareigojusi parduoti kreditoriams po 3 000–3 500 Eur už kv. m. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023 nustatė, kad atsakovė už nekilnojamojo turto objektų pardavimą gavo 3 568 700 Eur avansų ir planuoja gauti iš viso 7 147 614 Eur. Nurodyta bendra suma už turto pardavimą yra daug didesnė už visus atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, todėl aplinkybė, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta objektų kaina už kvadratinį metrą nedaug skiriasi nuo preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse suderėtos kainos neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, įvertinus preliminariųjų pirkimo–pardavimų sutarčių nuostatas dėl pirkėjų mokėtinų sumų padidėjimo (galutinai užbaigus daugiabutį namą gali padidėti parduodamų objektų plotas), taip pat, kad dar ne dėl visų nekilnojamojo turto objektų rekonstruojamame pastate sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, sutiktina su atsakovės argumentais, jog atsakovės gautinos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo šiuo metu dar galutinai neužbaigtame daugiabučiame name gali reikšmingai padidėti. Darytina išvada, kad apeliančių argumentai dėl vertinimo ataskaitoje nurodytos kainos ir preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos kainos už parduodamų nekilnojamojo turto objektų kvadratinį metrą skirtumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
39. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių ir su darbo teisiniais santykiais susijusių prievolių vykdymas paprastai pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Nagrinėjamu atveju apeliančių akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir įmonės vadovui, nepatvirtina atsakovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, nes iš atsakovės pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, jog atsakovė turi priešpriešinius reikalavimus, t. y. atsakovė yra skolinga VMI 40 650,34 Eur, tačiau ir VMI yra skolinga atsakovei 6 075 Eur. Atsakovė taip pat yra skolinga savo vadovui 2 717,54 Eur, tačiau ir atsakovės vadovas įmonei yra skolingas 13 550,33 Eur. Iš viešų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė turi nuo 2024 m. vasario 5 d. susiformavusią 235,99 Eur valstybinio socialinio draudimo skolą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar atsakovės vadovas yra inicijavę skolų išieškojimo procesą ar bankroto bylos iškėlimą įmonei, todėl, atsižvelgiant į ieškovės turimo turto ir skolų santykį bei atsakovės siekį užbaigti vykdomą nekilnojamojo turto vystymo projektą, negalima daryti išvados, jog atsakovė yra nemoki ir artimiausiu metu negalės atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant apeliantes.
40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės debitorinių skolų atgavimo realumo, nenustatė jų apimties.
41. Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
42. Taigi, vertindamas bendrovės (ne)mokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, patikrinus viešai skelbiamus Juridinių asmenų registro duomenis apie atsakovės debitorius, paaiškėjo, jog tik vienai iš atsakovės debitorių UAB „REAL EASY“ yra inicijuotas likvidavimas, todėl šios debitorės skola gali būti priskirta beviltiškos skolos kategorijai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek atsakovės 2023 m. balanse, tiek debitorių sąraše nurodytas 500 611 Eur debitorinių skolų dydis sutampa, todėl aplinkybė, jog į atsakovės turto apimtį neturi būti įskaičiuojamas UAB „REAL EASY“ 66 239,60 Eur debitorinis įsiskolinimas, nekeičia byloje nustatytos atsakovės mokumo būklės. Apeliantės turimo turto vertė, net neįvertinus atsakovės planuojamų gauti pajamų iš nekilnojamojo turto objektų pardavimo, yra daug didesnė už finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, net neįskaičiavus į atsakovės turimo turto apimtį UAB „REAL EASY“ debitorinės skolos, atsakovės turtinė padėtis nepasikeis ir nesudarys pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.
44. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1311-781/2019).
45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nepagrįstai teigia, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. atsakovė veikė pelningai, jos turto vertė yra daug didesnė už įsipareigojimus, atsakovė ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2023 sudaro sandorius dėl vystomo nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo, siekdama visiškai užbaigti vykdomą projektą ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliantės nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių atsakovės nemokumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ar kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą juridinio asmens bankroto bylai iškelti.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai ištyrus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos, juolab tokiam, kuris deda pastangas vykdyti juridinio asmens veiklą.
48. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog atsakovė veiklos nevykdo. Atsakovė pateikė įrodymus apie sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, finansavimo paieškas, naujo statybos leidimo gavimą, rangos sutarties sudarymą. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neketina vykdyti veiklos ateityje ir neatsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė atitinka nemokaus juridinio asmens būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos atsakovė turi realią galimybę išspręsti, nepašalinus jos iš rinkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Apeliantės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
51. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
53. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).
55. Nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
56. Nei Advokatūros įstatymas, nei kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-381/2016; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-188-236/2016).
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė 2024 m. vasario 1 d., t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovę atstovavusios TRINITI JUREX advokatų profesinės bendrijos advokatės M. Š. teisinių paslaugų suvestinę už 2024 m. sausio 11 d.–vasario 1 d. laikotarpį, 2024 m. sausio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodytas apmokėjimo terminas (2024 m. vasario 11 d.) ir suteiktų teisinių paslaugų už 1 056,33 Eur ataskaitą. Tiek suvestinėje, tiek PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti duomenys apie konkrečias suteiktas teisines paslaugas, jų kaina. Tai, kad atsakovė nebuvo apmokėjusi bylinėjimosi išlaidų, nesudarė procesinių kliūčių pirmosios instancijos teismui jas priteisti iš pareiškėjų, nes pagal 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo nurodytas apmokėjimo terminas 2024 m. vasario 11 d., kuris suėjo vėliau, nei buvo išnagrinėta byla pirmosios instancijos teisme.
58. Taigi, nurodytų įrodymų pakako pirmosios instancijos teismui nustatyti teisinių paslaugų suteikimo faktą, advokato užmokesčio už jas dydį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo faktą, nelaikytina procesine kliūtimi išnagrinėti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodant konkrečias teisines paslaugas, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo metu UAB „Algirdo namai“ yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Ši įmonė nėra nemoki ir negyvybinga, todėl teismas pagrįstai atsisakė iškelti UAB „Algirdo namai“ bankroto bylą. Taigi, apeliančių atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliančių argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
60. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantėms nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
61. Atsakovė UAB „Algirdo namai“ pateikė prašymą priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovės prašymas pagrįstas atsakovę atstovavusios TRINITI JUREX advokatų profesinės bendrijos advokatės M. Š. teisinių paslaugų suvestine už 2024 m. vasario 20–22 d. laikotarpį, 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas (2024 m. kovo 22 d.). Atsakovė nėra atsiskaičiusi už jai faktiškai suteiktas advokato teisines paslaugas, nes dar nėra suėjęs galutinis atsiskaitymo terminas apmokėti 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi bylinėjimosi išlaidų, nesudaro procesinių kliūčių jas priteisti iš apeliančių, nes pagal 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą yra nurodytas apmokėjimo terminas 2024 m. kovo 22 d., kuris sueis vėliau, nei ši byla išnagrinėjama apeliacine tvarka.
62. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė veikė ne apeliančių pusėje ir bylinėjimosi išlaidos susidarė, vykdant procesinę pareigą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, prieina išvadą, jog atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme: prašymas ir įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodant konkrečias teisines paslaugas, buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
63. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme susidarė 2024 m. vasario mėn. (I ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 807,28 Eur (0,4 x 2 018,20 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Apeliacinės instancijos teismas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį mažina, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovei iš apeliančių priteisiamos lygiomis dalimis 807,28 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 403,64 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.
Dėl (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
64. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą.
65. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
66. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
67. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantės sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nenustačius apeliančių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo joms taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kiekvienos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Banco amanzio marcora 1597“ (juridinio asmens kodas 305549415) ir uždarosios akcinės bendrovės „Santumas 1597 growth fund limited“ (juridinio asmens kodas 304251280) po 403,64 Eur (keturi šimtus tris eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“ (juridinio asmens kodas 302551507).
Teisėja Neringa Švedienė