Civilinė byla Nr. 2A-1578/2014

Teisminio proceso Nr.2-55-3-002382-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1;122.4.;

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1478-160/2014 pagal ieškovų UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ ieškinį atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Ernst & Young Baltic“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ pareiškė ieškinį atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 258 249,24 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog jungtinės veiklos pagrindu dalyvavo atsakovo skelbtame viešajame pirkime „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo atvirajame konkurse, pirkimo Nr. 127025. Atsakovas ieškovų pasiūlymą pripažino atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus (įvertino 51,86 balais iš 60), tačiau prašė pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą pasiūlymo kainą – 3 569 500 Lt su PVM, pateikiant: kainos sudėtinių dalių pagrindimą; ekonomiškų teikiamų paslaugų aprašymą;  darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą; nuolaidų apskaičiavimo detalizavimą ir pagrindimą ir kt. Ieškovai neįprastai mažos kainos pasirinkimą pagrindė, išsamiai atsakė į perkančiosios organizacijos užduotus klausimus, tačiau atsakovas 2013 m. sausio 16 d. atmetė ieškovų pasiūlymą, nurodydamas, kad ieškovai pateikė nepakankamą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Konkurso nugalėtoju buvo pripažintas UAB „Tieto Lietuva“. Ieškovai, nesutikdami su atsakovo sprendimais 2013 m. sausio 31 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovui atmetus kreipėsi į teismą. 2013 m. kovo 15 d. atsakovas su UAB „Tieto Lietuva“ sudarė sutartį Nr. 8P-13-062 dėl projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino ir panaikino Nacionalinės mokėjimų agentūros viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Asseco Lietuva“ ir partnerių pasiūlymas; panaikino sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, sudaryti pasiūlymų eilę, pripažinti UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymą laimėjusiu ir siūlyti Žemės ūkio ministerijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį; pripažino sutartį sudarytą neteisėtai, nepripažįstant jos negaliojančia; skyrė atsakovui 100 000 Lt baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodė, kad perkančiosios organizacijos neteisėtai priimti sprendimai sąlygojo tai, jog prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ją vykdyti ir gauti 2 950 000 (be PVM) pajamų, vertinant numatytas 23 600 valandas darbuotojų produktyvaus darbo po 125 Lt/val. Paskaičiuoti  nuostoliai, kurie pasireiškė dalyvavimo konkurse išlaidomis ir negauta nauda, sudarė 258 249,24 Lt, (išlaidos specialistams pasiūlymo ir paaiškinimo rengimui – 41 227,26 Lt ir 4081,98 Lt, negautas pelnas – 206 500 Lt, garantija – 390 Lt, ekspertizė – 6050 Lt).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti objektyviai patikimais įrodymais, todėl negali būti laikomi patikimais duomenimis. Pažymėjo, kad UAB „Asseco Lietuva“ nepagrindė ir neįrodė, kad realiai patyrė 41 227,26 Lt išlaidų pasiūlymo rengimui ir 4081,98 Lt pasiūlymo aiškinimui, darbuotojai sugaišo 494 produktyvias valandas pasiūlymo rengimui; reikalavimas dėl 4081,98 Lt dubliuojasi su reikalavimu dėl negauto pelno; 390 Lt išlaidos draudimo kompanijos garantijai turėtų būti kompensuojamos iš negauto pelno; ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo; skaičiavimai dėl planuoto gauti pelno neatitinka grynojo pelno esmės; nenurodė, kokia dalis pajamų (pelno) už atliktus darbus tektų jungtinės veiklos pagrindu viešąjame pirkime dalyvavusiam UAB „Sintagma“; pasiūlymo rengimo išlaidos buvo įtrauktas į bendrą sąmatą (projekto savikainą); iš negauto pelno nebuvo išskaičiuotas 15 proc. pelno mokestis.

Trečiasis asmuo UAB „Ernst & Young Baltic“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas UAB „Asseco Lietuva“ pateikė nepagrįstą ir nepatikimą tariamai patirtų nuostolių skaičiavimą, neįrodė nuostolių buvimo fakto bei priežastinio ryšio – atsakovo neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ naudai 179 941,25 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3948 Lt advokato pagalbai atlyginti ir 4623,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio atlyginimui; ieškovo UAB „Sintagma“ naudai 17 552,50 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1215 Lt advokato pagalbai atlyginti; iš ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai 1215 Lt advokato pagalbai atlyginti; iš atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ naudai 455 Lt advokato pagalbai atlyginti.

Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinus, jog atsakovo viešojo pirkimo komisija neteisėtai atmetė ieškovų pasiūlymą, sudarė pasiūlymų eilę ir konkurso nugalėtoju pripažino UAB „Tiesto Lietuva“, siūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę“. Minėti sprendimai sąlygojo tai, jog viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su ieškovais, tikėtinais viešojo pirkimo nugalėtojais, kaip pasiūliusiais mažiausią kainą, kas patvirtina, kad tarp atsakovo veiksmų ir patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys.

Teismas, pripažinęs, kad prašomų priteisti nuostolių skaičiavimo atsakovas nenuginčijo, spręsdamas dėl žalos (nuostolių), kurią sudarė dalyvavimo konkurse išlaidos ir negauta nauda, atlyginimo vadovavosi ieškovų pateiktais skaičiavimais, remiantis pateikto pasiūlymo dalyvauti konkurse, numatytomis gauti pajamomis 2 950 000 Lt (be PMV), kai ieškovo pelnas vidutiniškai sudaro apie 7 proc., atskaičiavus 15 proc. pelno mokestį, kas sudarytų 175 525 Lt. Įvertinęs, konkurso sąlygų techninio pasiūlymo reikalavimus, kad pasiūlymo inicijavimui skiriama ne didesnė nei ½ dalies techninio pasiūlymo kainos, ieškovo paskaičiuotas išlaidas specialistams rengiant pasiūlymo projektą ir vykdymo suderinimą sumažino nuo 41 157,50 Lt (44 250 Lt x 7 proc. x 1/2) iki 20 578,75 Lt, tuo tarpu, išlaidas specialistų paaiškinimams dėl neįprastai mažos kainos parengti sumažino nuo 4081,98 Lt iki 1000 Lt. Pripažino, kad 390 Lt draudimo garanto išlaidos yra tiesioginiai ieškovų nuostoliai. Sprendė, kad reikalavimas priteisti patirtas 6050 Lt išlaidas eksperto darbo apmokėjimui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3559-603/2013 yra nepagrįstas.

Teismas sprendė, kad ieškovų naudai priteistina žalos (nuostolių) atlyginimo suma yra 197 493,75 Lt bei priteistinos 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų susitarimą 10 proc. pasiūlyme išdėstytos veiklos atlieka UAB „Sintagma“, likusią dalį, taip pat projekto valdymą ir įgyvendinimą – UAB „Asseco Lietuva“, paskirstė nuostolių atlyginimą – ieškovui UAB „Sintagma“ 17 552,50 Lt, ieškovui UAB „Asseco Lietuva“ 179 941,25 Lt.

Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisė ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ naudai 4623,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3948 Lt išlaidas advokato pagalbai atlyginti; trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ naudai 455 Lt išlaidas advokato pagalbai; iš ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos naudai 1215 Lt išlaidas advokato pagalbai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1d. d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktas skaičiavimais dėl galimai patirtų nuostolių, remdamasis subjektyviais bei vienašališkais ieškovo pateiktais dokumentais, neatsižvelgiant į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Ieškovų pateikti nuostolių skaičiavimai negali būti objektyviai patikrinti, kadangi sukurti ieškovo, nebuvo pateikti juos pagrindžiantys duomenys bei įrodymai apie konkrečių darbuotojų darbą rengiant pasiūlymą, jiems išmokėtą darbo užmokestį ir kt. Galimos išlaidos pasiūlymo rengimui yra patiriamos kasdien vykdant įmonės veiklą;
2. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas nenuginčijo ieškovų nuostolių paskaičiavimo, priimdamas sprendimą dėl netiesioginių nuostolių (negauto pelno) priteisimo, nesirėmė jokiais objektyviais įrodymais, be to, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 str. 185 str.);
3. Teismas, nepagrįstai priteisė ir patirtą žalą (nuostolius), ir negautą pelną,;
4. Teismas nepagrįstai pripažino esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų galimai patirtos žalos.  Aplinkybė, kad  ieškovai būtų įvykdę darbus pirkimo dokumentuose nustatytais terminais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog būtų paskelbti laimėtoju ir su jais sudaryta pirkimo sutartis (VPĮ 96 str., CPK 178 str.);
5. Teismo sprendimu padarytos išvados nebuvo pagrįstos faktiniais argumentais, kadangi buvo tik mechaniškai išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės, perrašyti surinkti įrodymai, neatskleidžiant jų turinio įrodomosios reikšmės, atsakovo argumentai liko neaptarti, nenurodant dėl kokių priežasčių atmesti. Padaryti procesinės teisės pažeidimai turėjo esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui;
6. Ieškovas UAB „Sintagma“ nebuvo civilinės bylos Nr. 2-3559-306/2013, kurioje buvo spręstas perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumas, dalyvis, todėl siekdamas tariamų nuostolių atlyginimo dalies, turėjo pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Ieškovai UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą motyvuoja šiais argumentais:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovų pateiktas skaičiavimas yra neobjektyvus, todėl teismas neturėjo remtis spręsdamas klausimą dėl galimai patirtos žalos atlyginimo. Išlaidos specialistams rengiant projekto pasiūlymą ir tikslinant pasiūlymą paskaičiuotos remiantis tai kiek laiko buvo sugaišta pagal apskaitos sistemą RPM (IBM Rational Portfolio Manager). Nors atsakovas kvestionavo skaičiavimo patikimumą, tačiau klausimo dėl ekspertizės skyrimo patirtiems nuostoliams nustatyti byloje nekėlė. Teismas tenkino atsakovo ir trečiojo asmens prašymus paklausti kitus viešajame pirkime dalyvavusius tiekėjus dėl duomenų apie sugaištą laiką ir patirtus kaštus ruošiant projekto pasiūlymus. Ieškovo pateikti paskaičiavimai, sugretinus su kitų tiekėjų, buvo realūs ir proporcingi. Teismas, skaičiuodamas patirtas išlaidas, atsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens prieštaravimus, taigi rėmėsi ne tik ieškovų pateiktais skaičiavimais, bet pasirinko ir kitus objektyvius išlaidų ir galimo pelno paskaičiavimo kriterijus;
2. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys veiklos pelningumą, todėl nurodytas 7 proc. projekto pelningumas yra realus;
3. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovo sąnaudos rengiant pasiūlymą, buvo įtrauktos į planuojamą gauti pelną, todėl negalėjo būti priteista tiek patirta žala, tiek negautas pelnas. Netiesioginiai nuostoliai neapima tiesioginių.
4. Nepagrįstai kvestionuojamas priežastinio ryšio buvimas tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir tiekėjo žalos, kadangi pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo keliamas.
5. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant procesinių teisės normų reikalavimus.
6. Ieškovas UAB „Simtagma“ ir su juo viešajame pirkime dalyvavęs su UAB „Asseco Lietuva“ jungtinės veiklos pagrindu yra solidarūs kreditoriai perkančiosios organizacijos atžvilgiu (CK 6.18 str.), todėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų fakto jo atžvilgiu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atskirai nereikia įrodinėti, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti prejudiciniai faktai yra susiję su atsakovo veiksmais ir sprendimais viešajame pirkime.

Trečiasis asmuo UAB „Ernst & Young Baltic“ atsiliepimu prašė tenkinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Ieškovai pagal pateiktus įrodymus neįrodė realių nuostolių ir negauto pelno, todėl teismas nepagrįstai priteisė jas ieškovo naudai ir nepagrįstai pagerino ieškovų turtinę padėtį;
2. Ieškovo teiginiai apie 7 proc. tariamą pelno maržą deklaratyvus ir nepagrįstais jokiais duomenimis, todėl teismas nepagrįstai laikė įrodytu ar pagrįstu;
3. Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str., 270 str. reikalavimų, kadangi buvo vadovautasi vien tik ieškovų pateiktais paskaičiavimais, tuo tarpu atsakovo ir trečiojo prieštaravimai nebuvo nagrinėti, atmetimo priežastys nenurodytos;
4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, priteista nuostolių suma sukeltų itin neigiamas pasekmes, todėl teismas pagal CK 6.251 str. 2d. nuostatas turėjo mažinti nuostolių dydį. Teikėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime, turi prisiimti ekonominę riziką, nes dalyvavimas viešajame pirkime dar neužtikrina tikėtino pelno gavimą.
5. Ieškovas UAB „Sintagama“ perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo neįrodinėjo, jo atžvilgiu negali būti taikomas nustatytas prejudicinis faktas ankstesnėje byloje, kurios dalyviu nebuvo, todėl jam negalėjo būti priteista nuostolių dalis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja bei vertina apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str., 302 str.).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais tiekėjui padarytos žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė perkančiosios organizacijos atžvilgiu deliktinės atsakomybės sąlygas, nenustatė priežastinio ryšio, netinkamai skaičiavo žalos dydį (VPĮ 96 str.), pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 178 str., 185 str.), be to, skundžiamas sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 str., 270 str.).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės, vėliau dėl galimų procesinių pažeidimų nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme.

Dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų

VPĮ 96 straipsnio nuostatose numatyta, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Reikalaujantis žalos atlyginimo tiekėjas turi įrodyti, kad buvo pažeisti VPĮ įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos deliktinei atsakomybei taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 dalies taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Perkančiosios organizacijos kaltė, kaip būtina sąlyga deliktinei atsakomybei kilti, nėra reikalinga ir civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (griežta civilinė atsakomybė) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pripažinus, kad atsakovo neteisėti sprendimai lėmė tai, kad ieškovai buvo pašalinti iš konkurso procedūrų kaip pasiūlę nepateisinamai žemą kainą, tokie veiksmai padarė nuostolių, t. y. tarp perkančiosios organizacijos veiksmų ir teikėjų patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys. Perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas aiškindamas žalos atlyginimo klausimą dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad tik VPĮ nuostatų pažeidimai nereiškia, kad vien dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų potencialūs tiekėjai patiria nuostolių nes negauna pajamų; aplinkybė, kad perkančioji organizacija pažeidė teisės normų reikalavimus, tiesiogiai nereiškia, kad jei nebūtų šių pažeidimų, konkursą būtų laimėjęs žalą atlyginti prašantis asmuo, nes toks asmuo pajamas būtų galėjęs gauti tik tokiu atveju, jei būtų įgijęs teisę vykdyti tiekimus po konkurso, t. y. būtų laimėjęs konkursą; tik VPĮ pažeidimai, kai konkurse gali dalyvauti keli asmenys ir laimėtojas nėra aiškus, potencialaus laimėtojo galimybes gauti pajamų iš galimų tiekimų daro hipotetines, spėjamas, bet ne realiai numatomas; negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos, suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kaip jau minėta, ieškovai iš viešojo pirkimo buvo pašalinti dėl nepateisinamai žemos kainos, taigi teismas vertino tik tai lėmusių perkančiosios organizacijos sprendimo motyvų pobūdį ir pagrįstumą. Ieškovų pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms iš esmės nebuvo vertinama. Nurodytas kasacinio teismo aiškinimas reiškia, kad nagrinėjamos bylos kontekste perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimas neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio buvimą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priežastinio ryšio buvimą, nepakankamai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimu kaip prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko būtinu plačiau pasisakyti priežastinio ryšio klausimu. Kasacinis teismas, aiškindamas priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo buvimą pagal VPĮ nuostatas, pažymėjo, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas priežastinio ryšio buvimą, akcentavo aplinkybę, kad neva ieškovų gebėjimas įvykdyti darbus pirkimo dokumentuose nustatytais terminais, dar nebūtų buvęs pakankamas pagrindas ieškovus paskelbti laimėtojais ir su jais sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog nepaisant skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovais nebūtų sudaryta (CPK 176-178 str., 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija laimėtoju skelbia ir siūlo sudaryti pirkimo sutartį ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, kuris atitinka pirkimo dokumentų vertinimo kriterijus, t.y. minimalius, kvalifikacinius ir techninės specifikacijos reikalavimus (VPĮ 18 str., 39 str., viešo pirkimo Nr.127025 „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę“ sąlygų aprašo III. Skyrius, 71., 72. punktai). Kaip matyti, iš atsakovo procesinių dokumentų turinio (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, apeliacinio skundo), klausimas dėl ieškovų pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams nebuvo keliamas. Kaip žinia, buvusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčai dėl žalos atlyginimo nėra kvalifikuotini kaip turintys viešojo intereso gynimo elementą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014), todėl atsakovui nekėlus ginčo išsprendimui svarbaus klausimo, teismas ex officio neturi tai daryti. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija konstatavo ieškovų pasiūlymo atitikimą minimaliems kvalifikaciniems reikalavimams ir nustatė, kad be kainos ekonominis naudingumas atitiko 51,80 balų, t. y. antras pagal visų dalyvavusių tiekėjų. Atsižvelgiant į visų tiekėjų pasiūlytas kainas ir nustatytus ekonominio naudingumo balus, tikėtina, kad ieškovų pasiūlymas (kaina – 3 579 500 Lt, ekonominio naudingumo balas – 51,80) pasiūlymų eilėje galėjo būti pirmuoju kaip nurodė atsakovas 2013 m. gegužės 8 d. rašte Nr. BRK-(15.1)-3215 dėl informacijos pateikimo (prijungtos civilinės bylos Nr.2-3559-603/2013 t. 3 b. l. 34). Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas, nepaneigė labiausiai tikėtinos (objektyviai numanomos) aplinkybės pagal vykdyto viešojo pirkimo susiklosčiusias aplinkybes su ieškovais nebūtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Įvertinus tai, svarstytinas klausimas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pagrįstumo.

Pagal bendrąsias civilinės teisės nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu, VPĮ 96 straipsnio 2 dalis suteikia tiekėjui teisę reikalauti atlyginti žalą, kurios dydis siejamas su pasiūlymo parengimo ar dalyvavimo pirkimo procedūrose išlaidomis, kas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas atitinka tiesioginių nuostolių kategoriją. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas suteikia tiekėjui teisę reikalauti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimo, kurių dydžio ir pagrįstumo įrodinėjimo pareiga tenka tiekėjui (VPĮ 96 str. 2 d., CPK 178 str.). Pažymėtina, kad svarbiausias reikalavimas, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1711/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti 258 249,24 Lt žalos atlyginimą (išlaidos specialistams pasiūlymo ir paaiškinimo rengimui – 41 227,26 Lt ir 4081,98 Lt, negautas pelnas – 206 500 Lt, draudimo garantija – 390 Lt, ekspertizė – 6050 Lt), t. y. iš esmės turėtas išlaidas rengiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai (tiesioginiai nuostoliai) ir negautą pelną (netiesioginiai nuostoliai). Nurodė, jog viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju, pagal paskaičiavimus tikėjosi gauti 206 500 Lt pelno. Šią sumą ieškovai apskaičiavo remdamiesi pateikto pasiūlymo dalyvauti viešajame pirkime kaina – 2 950 000 Lt (be PVM), atsižvelgiant planuotiną gauti pelną – 7 proc. Pagal kasacinio teismo pateiktą aiškinimą negautos pajamos kaip nuostoliai suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. pagrįstai iš ketinamos sudaryti sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas, atskaičiavus pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pirmosios instancijos teismas, iš ieškovų paskaičiuotų negautų pajamų atėmęs pelno mokestį – 15 proc., pripažino, kad ieškovų netiesioginiai nuostoliai yra 175 525 Lt. Atsakovas, ginčydamas priteistą žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą, kvestionuoja ieškovų skaičiuotiną pelną – 7 proc. Ieškovas nurodė, kad 93 proc. pateiktos pasiūlymo kainos sudaro išlaidos (darbo užmokesčio fondas – 60 proc., pridėtinės gamybos išlaidos – 12 proc., pardavimo kaštai – 7 proc., bendrieji ir administraciniai kaštai – 14 proc.) ir 7 proc. pelnas (t. 1 b.l. 44-45), tačiau nepateikia finansinius paskaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Byloje esantys ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ 2009 ir 2010 metais vykdytų panašių projektų duomenys rodo, kad darbų pelningumas buvo 9,5 proc., 12,2 proc. (t. 3 b. l. 156). Pagal byloje esantį 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ pelnas sudarė 1,91 proc. (gautos pajamos – 11 326 000 Lt, apmokestinamas pelnas – 217 000 Lt). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė tikėtino gauti 7 proc. grynojo pelno ginčo pirkimo atveju. Esant abejonių dėl ieškovų pateiktų negautų pajamų paskaičiavimo, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas pats nustato jų dydį. Pažymėtina, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nustatytos aplinkybės leidžia iš dalies sutikti su atsakovo teiginiais dėl pelno paskaičiavimo nepagrįstumo ir atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas perskaičiuoti ieškovų prašomus netiesioginius nuostolius – negautas pajamas. Remiantis ieškovo pateikto pasiūlymo dalyvauti konkurse numatytomis gauti pajamomis – 2 950 000 Lt (be PMV), kai ieškovo apmokestinamas pelnas 2012 metais buvo 1,91 proc. dydžio, atskaičiavus 15 proc. pelno mokestį, negautos pajamos sudarytų 47 893,25 Lt ((2 950 000 Lt x 1,91 proc.) - 15 proc.)).

Pažymėtina, kad ieškovai, laimėję viešąjį pirkimą, iš kurio neteisėtai ir nepagrįstai pašalinti, ir pirkime sudarę sutartį, pasiūlymo parengimo bei kainos pagrindimo išlaidas galėjo kompensuoti tik iš gautų pajamų vykdant pirkime sudarytą sutartį ir kitaip šios išlaidos nebūtų atlygintinos. Pagal viešo pirkimo Nr.127025 „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę“ sąlygų aprašą buvo nustatyta bendra objekto pirkimo kaina, į kurią turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (13., 39. punktai). Ieškovas UAB „Asseco Lietuva“ 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr.01-03S-379 dėl neįpratai mažos kainos pagrindimo nurodė, kad projekto inicijavimo bei projekto vykdymo reglamento suderinimo kaina yra įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą. Nors pirkimo dokumentuose nebuvo detaliai apibrėžta projekto inicijavimo kategorija (tiekėjo darbų apimtis), tačiau vertinant žodžio inicijavimas lingvistinę prasmę ir reikšmę informacinių technologijų aspektu, projekto inicijavimas apima prašymo (užsakymo) priėmimą ir projekto aprašo parengimą. Įvertinus tai, kad projekto inicijavimo išlaidos buvo įtrauktos į pasiūlymo kainą, kuri turi esminės reikšmės skaičiuojant negautą pelną, ieškovai nepagrįstai šias išlaidas įvardijo kaip tiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimai šioje dalyje turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ieškovų pagrįsti atlygintini nuostoliai yra 47 893,25 Lt. Pagal junginės veiklos sutartimi nustatytas ieškovų dalyvavimo projekte dalis (90 proc. ir 10 proc.) ieškovui UAB „Asseco Lietuva“ priklausanti negauto pelno dalis – 43 103,92 Lt, ieškovui UAB „Sintagma“ – 4 789,33 Lt.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovams priteistinų išlaidų pasiūlymo projekto rengimo ir tikslinimo atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis teismas ieškovų reikalavimą priteisti minėtas išlaidas pripažino nepagrįstu, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo pirmosios instancijos teisme teisiškai nėra reikšmingi, todėl plačiau nenagrinėtini.

Dėl reikalavimo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, sprendimo turinys atitikti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus (glaustai išdėstytos nustatytos aplinkybes, apibendrintas pateiktų įrodymų vertinimas, teismo motyvai pagrįsti teisės normomis, atsakyta į visus ieškinio reikalavimus). Kai pažeidžiama nurodyta pareiga, konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo subjektyvus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir išvadų vertinimas dėl nenuoseklumo nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui konstatuoti galimą procesinių teisės normų pažeidimą.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, tačiau aiškindamas tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, padarė iš dalies klaidingą išvadą dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, išsprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 str. 1 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.) bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str.).

Ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 6 165 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 000 Lt advokato atstovavimo išlaidos, kurių dalis – 5 162,50 Lt pripažintos pagrįstos pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisimo darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau –Rekomendacijos) 8.2., 8.3., 8.18. punktus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 4 000 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta maksimaliai atlygintina suma yra 1 500 Lt (Rekomendacijų 8.11. punktas). Bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma – 12 827,50 Lt. Ieškinio reikalavimai tenkinti 18,55 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 379,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 14 520 Lt, kurių dalis – 5 162,50 Lt analogiškai ieškovo atveju pripažintos pagrįstomis. Apeliacinis skundas apmokėtas 3 712 Lt žyminiu mokesčiu. Bendra atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma – 8 870,50 Lt. Ieškinio reikalavimai atmesti 81,45 proc., todėl atsakovo iš ieškovo priteistina 7 228,28 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Taikant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 848,78 Lt (7 228,28 Lt - 2 379,50 Lt).

Trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1933,56 Lt, kurios pripažintos pagrįstos pagal Rekomendacijų 8.3., 8.18. punktus. Atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (procese dalyvavo atsakovo pusėje) patirta bylinėjimosi išlaidų dalis atlygintina pagal atmestus ieškinio reikalavimus 81,45 proc. (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 2 d., 98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006), todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistina 1 774,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) naudai 43 103,92 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą tris litus 92 centus) (12 483,76 EUR) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) ieškovo UAB „Sintagma“ (j. a. k. 224655190) naudai 4 789,33 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 33 centus) (1 387,09 EUR) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) naudai 4 848,78 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 78 centus) (1 404,30 EUR) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Asseco Lietuva“ (j. a. k. 302631095) trečiojo asmens UAB „Ernst & Yuong Baltic“ naudai (j. a. k. 110878442) naudai 1 774,88 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 88 centus) (514,04 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Kazys Kailiūnas

                                                                                    Vigintas Višinskis