Byla Nr. TS-41-791/2022

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00125-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 20 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Teismas

n u s t a t ė :

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams.

Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 28 d. (užskaityti 2 metai 1 mėnuo 9 dienos).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltę neigia, laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, vengė ją atlikti. Nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi, nuteistojo ryšiai su artimaisiais geri, oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistojo išsilavinimas iki suėmimo buvo devynios klasės, profesinių mokslų nesimokė, oficialios darbinės patirties neturi. Bausmės atlikimo metu pataisos namuose raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, daugiau dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nors nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau dėl darbo pataisos namuose neapsisprendęs. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pastebima, jog nuteistasis linkęs rizikuoti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nors akivaizdūs impulsų kontrolės sunkumai nestebimi, tačiau nusikaltimo pobūdis rodo, jog nuteistasis daugiau susitelkia į tiesioginį atlygį, linkęs nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus, yra selektyviai atviras. Nuteistojo problemų analizė paviršutiniška, kai kurie sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką. Nuteistasis pasižymi empatijos stoka, apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos. Nors nuteistasis atvirai kriminalinės subkultūros nuostatų neišsako, tačiau būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei. Nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, kai kurie sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo metu jis nebaustas, taip pat ir neskatintas. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, žymiai nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai tokie kaip: neturi oficialios darbo patirties, darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas grupės, negeba tinkamai atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos. Įvertinus visas aplinkybes Komisija sprendė negalinti konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis D. N., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, kadangi priimtas subjektyviai šališkai vertinant niekuo nepagrįstus duomenis apie nuteistąjį, jo elgesį pataisos įstaigoje, ignoruojant teigiamai charakterizuojančius, apibūdinančius nuteistąjį atskirus duomenis. Nuteistojo pozicija dėl jo nusikalstamos veikos, dėl kurios jis tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, vertinimo negali turėti įtakos ir bloginti jo teisinės padėties dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis buvo išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris, nuteistojo vertinimu, buvo pagrįstas ir teisingas. Skundžiame nutarime nurodoma logikos neatitinkantis teiginys: „Nuteistasis kaltę neigia, vengė ją atlikti“. Kaltės neigimas nėra sietinas su jos atlikimu, t. y. nesuprantama kaip galima vengti atlikti kaltę. Jeigu turima omenyje, kad nuteistasis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, tai neatitinka tikrovės: nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą su kasaciniu skundu, vėliau į tą patį teismą - pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nuteistojo naudojimasis įstatymo suteiktomis teisėms skųsti procesinius sprendimus, negali būti vertinamas kaip vengimas atlikti bausmę. Priešingu atveju, jo atžvilgiu galėjo būti priimtas nuosprendis pripažinti jį kaltu pagal BK 242 str. Tokių duomenų institucija skundžiame nutarime nepateikia. Nuteistasis sutinka su nutarimu, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis turėtų gyvenamąją vietą, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi, nuteistojo ryšiai su artimaisiais geri, oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra. Ir tokie pagrindai patvirtina stiprius nuteistojo socialinius ryšius, pakankamą pragyvenimui turtinę situaciją dėl materialinių įsipareigojimų nebuvimo, priklausomybių neturėjimą, ir tai iš esmės ypatingai reikšmingi duomenys vertinant nuteistojo socialinę ir finansinę aplinką po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistajam iki šiol yra garantuojama nuolatinio pobūdžio darbo vieta - (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose, ką patvirtina pridedama galimo darbdavio pažyma. Nuteistojo menkas išsilavinimas ir oficialiosios darbinės patirties nebuvimas nėra pagrindas jo nepaleisti lygtinai taikant intensyvią priežiūrą. Skundžiame nutarime nepagrįstai Komisijos yra nutylėta svarbi nuteistojo asmenybės vertinimui aplinkybė, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje pabaigė 10 klasę ir jis toliau tęsia mokslą 11-oje klasėje. Oficialiai nuteistasis nedirbo, tačiau jis su tėvais daug metų yra gyvenęs Ispanijos Karalystėje, kur dirbo šiltnamiuose ir statybose pagalbiniu darbininku, todėl yra turintis reikšmingos nekvalifikuoto darbininko darbinės patirties. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir tai, kad nuteistasis Alytaus pataisos namuose dirba - lieja žvakes, daro muilus, kas laikytina darbine veikla pataisos namuose. Nutarime nurodomas pagrįstas teiginys, kad nuteistasis raštu prašė įstaigos administracijos suteikti jam darbo, tačiau jo prašymas dėl darbo suteikimo nebuvo tenkintas ne dėl jo kaltės – 2022 m. balandžio 14 d. informuotas, kad nėra laisvų etatų. Nesuprantamas skundžiamo nutarimo teiginys, kad „daugiau dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nors nuteistasis suvokia darbo naudą, tačiau dėl darbo pataisos namuose neapsisprendęs“. Akivaizdu, jog nuteistasis yra išreiškęs savo poziciją dėl darbo jam suteikimo 2022 m. vasario 24 d. prašymu, jis nėra atšaukęs šio savo pareiškimo, todėl laikytina, kad jis yra aiškiai apsisprendęs dirbti, todėl institucijos administracija, atsilaisvinus etatui, turi nuteistajam pasiūlyti darbo, o ne perkelti kaltę dėl darbo neturėjimo nuteistajam, neva neteikiančiam pakartotinių prašymų, todėl nėra jokios nuteistojo kaltės dėl pataisos namų administracijos neveikimo, nesiūlant jam darbo, o nuteistasis tikrai negali susikurti sau darbo vietos, būdamas laisvės atėmimo vietoje. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad „vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pastebima, jog nuteistasis linkęs rizikuoti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. <...> nusikaltimo pobūdis rodo, jog nuteistais daugiau susitelkia į tiesioginį atlygį, linkęs nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus, yra selektyviai atviras. Nuteistojo problemų analizė paviršutiniška, kai kurie sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką. Nuteistasis pasižymi empatijos stoka, apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos.“ Visi šie skundžiamo nutarimo motyvai vertintini kaip išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Nutarime nėra pateikto nei vieno fakto, duodančio pagrindą tokiems teiginiams. „Polinkis rizikai“ ar „mokymasis iš ankstesnių patirčių“ visiškos abstrakcijos, dėl kurių nuteistasis negali jokiais objektyviais duomenimis apsiginti. Nusikaltimas, dėl kurio jis pripažintas kaltu ir nuteistas bei atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesietinas su „susitelkimu į tiesioginį atlygį“; nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams vaikui ir šeimai kategorijai. Skundžiamo nutarimo teiginys apie „nutylėjimą neigiamai charakterizuojančių faktų“ taip pat niekuo neparemtas ir nepagrįstas, nėra tokių faktų ir institucija savo nutarime nenurodo jokio nuteistąjį neigiamai charakterizuojančio fakto, kurį nuteistasis galėtų dar ir nutylėti. Tvirtinimai apie empatijos stoką yra keliantys abejones: jeigu nuteistasis laiko save nekaltu, kas buvo patvirtinta pirmosios instancijos nuosprendžiu, todėl jis neprivalo turėti atgailos, užuojautos to nevertai nukentėjusiajai. Nuteistojo „kalbėjimas dalykiškai“ apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jis apeliacinės instancijos teismo pripažintas kaltu, vertintinas kaip stabilios, stiprios ir mąstančios, turinčios savo poziciją ir nuomonę asmenybės požymis ir tai neturi būti vertinama neigiamai. Nutarime nurodomas ,,būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei“ negali būti dominuojantis veiksnys nuteistojo asmenybės vertinimui, kadangi nuteistasis iš principo nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų baudžiamojoje byloje vertinimu, priešingu pirmosios instancijos teismo pozicijai. Jokių „sutrikusių nuostatų“, „kai kurių sprendimų ir veiksmų“ suderinamumo su bendražmogiškomis vertybėmis argumentų, pavyzdžių, duomenų nutarime nėra nurodoma, nepateikiama. Todėl nuteistasis neturi jokių motyvų, pagrindų gynybai dėl tokių Komisijos nutarimo abstrakcijų, deklaratyvių teiginių. Nutarime nėra pateikiama jokių duomenų apie nuteistojo teigiamą elgesį įkalinimo vietoje, t. y. šališkai ignoruojami objektyviai esantys duomenys, jų tyčia nenurodant, o būtent, nuteistojo dalyvavimas pozityvioje veikloje: kursai - programa „Kriminalinių apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa“, pastovus bibliotekos lankymas, aktyvus dalyvavimas sporto renginiuose ir jų organizavimas, prizinių vietų užėmimas. Pažymėtina, jog nuteistasis yra teikęs prašymus į kelias programas, pvz.: „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Raktas“, tačiau neįtrauktas ne dėl savo kaltės, o dėl vietų (lektorių) stokos. Nutarime ignoruoti nuteistojo įvertinimai: padėkos raštas už pagalbą organizuojant krepšinio turnyrą, pokerio turnyro organizavimą, domino turnyro organizavimą, padėka už laimėjimą nardų turnyre. Nuteistasis neturi jokių nuobaudų. Būtent, visuma duomenų tik patvirtina, kad nuteistasis yra žemos nusikalstamo elgesio rizikos, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Nuteistojo D. N. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo D. N. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 43-44 lapai ir II dalies 38-39 lapai). 

Nuteistasis D. N. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. D. N. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, drausmine tvarka nebaustas, bausmės atlikimo metu pataisos namuose mokėsi, laisvalaikį stengiasi leisti pozityviai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - sporto renginiuose ir juos organizuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Skunde nuteistasis nurodė esantis žemos nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau šis skundo teiginys prasilenkia su tikrove, nes iš jo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo D. N. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto vertinimo taikant OASys metodiką metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2021 m. lapkričio 27 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą esminių rizikos pokyčių nenustatyta ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. 

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra realiai atlikęs daugiau nei pusę bausmės, vis dar išlieka trys statiniai veiksniai: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis ir nusikaltimų sunkėjimas ir net aštuoni dinaminiai veiksniai: neturi oficialios darbo patirties; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas grupės; negeba tinkamai atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo D. N. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, faktą, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo paskatintas, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Nuteistasis dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, tačiau ne visose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje buvo įgijęs tik pradinį (9 klasių) išsilavinimą, bausmės atlikimo metu kreipėsi dėl vidurinio mokymosi, mokėsi 10 klasėje ir pagrindinį išsilavinimą įgijo tik laisvės atėmimo vietoje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis oficialios darbinės patirties nuteistasis neturi, kaip jis pats nurodė, uždarbiaudavo Ispanijoje šiltnamiuose, statybose, tačiau darbo laikotarpiai buvo nereikšmingi ir nestabilūs, darbai buvo sezoniniai ir tai jį tenkino. Taigi, D. N. darbinė patirtis yra menka, legalios darbinės patirties iš viso nėra, o tai gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje. Atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose didelio suinteresuotumo dirbti jis nerodė ir tik artėjant lygtinio paleidimo terminui, 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo. Taigi, nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis laisvėje leidžia pagrįstai abejoti, kad jis lygtinio paleidimo atveju sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, jog jam nustatyti tokie kriminogeniniai veiksniai kaip oficialios darbinės patirties neturėjimas; darbinių įgūdžių neturėjimas bei profesinės kvalifikacijos neturėjimas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis po bausmės atlikimo planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), pateikė įmonės išduotą sutikimą dėl galimybės nuteistajam joje dirbti atlikus bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis paaiškino, jog tai jo tėvų pažįstamiems priklausanti įmonė, todėl su tėvų pagalba susitarė, jog jį priimtų dirbti po bausmės atlikimo. Vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik minimalią nelegalaus darbo patirtį užsienyje ir tik pagrindinį išsilavinimą, abejotina, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins ir dirbs bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla abejonių, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021). Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Nuteistojo skundo teiginys, jog jo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas nesietinas su susitelkimu į tiesioginį atlygį, yra paneigtas socialinio tyrimo išvados duomenimis, kuriais yra pagrįstas Komisijos nutarimas, t. y. būtent tuo, jog nuteistasis pats nurodė, kad nors jam pajamų pragyvenimui pakako, tačiau norėjosi gyventi dar geriau, todėl ir įvykdė nusikaltimą. Taigi, net ir turėjimas pakankamai lėšų pragyvenimui nesulaikė nuteistojo nuo labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo.

Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis kaltę dėl padaryto nusikaltimo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neigė, iš skundo turinio taip pat akivaizdu, jog jis nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas. Skunde nuteistasis nurodo, jog jo nekaltumas buvo patvirtintas pirmosios instancijos nuosprendžiu, todėl jis neprivalo turėti atgailos, užuojautos to nevertai nukentėjusiajai. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, nubaustas galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog nuteistasis yra visiškai nekritiškas savo nusikalstamų veiksmų atžvilgiu, bei visiškai sutinka su Komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais teiginiais, jog nusikaltimo pobūdis ir nuteistojo požiūris į nusikaltimą rodo, jog D. N. pasižymi empatijos stoka, pokalbio metu apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos, jam būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei, nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, kai kurie sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis. Teismas nesutinka su nuteistojo skundo teiginiais, jog nuteistojo „kalbėjimas dalykiškai“ apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jis apeliacinės instancijos teismo pripažintas kaltu, vertintinas kaip stabilios, stiprios ir mąstančios, turinčios savo poziciją ir nuomonę asmenybės požymis ir tai neturi būti vertinama neigiamai. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis bei kasacinės instancijos teismo nutartis.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo delinkventinis elgesys pasireiškė dar paauglystėje. D. N. labai sunkų nusikaltimą įvykdė iš anksto suplanavęs ir veikdamas bendrininkų grupėje. Ankstesni nusikaltimai įvykdyti taip pat veikiant bendrininkų grupėje. Ispanijoje taip pat užfiksuotos vagystės, nuteistasis teigia, jog vagystės buvo įvykdytos veikiant su bendrininkų grupe ir iš anksto susitarus. Šios aplinkybės kontekste to fakto, jog nuteistajam nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – jis yra įtakojamas grupės – neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai.

Komisijos nutarimo teiginius visiškai patvirtina socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo nusikaltimo pobūdis rodo, jog jis daugiau susitelkia į tiesioginį atlygį, linkęs rizikuoti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs minimalizuoti savo vaidmenį nusikaltime, pokalbyje linkęs nutylėti neigiamai jį charakterizuojančius faktus, yra selektyviai atviras. Nusikaltimo motyvas - siekis pasipelnyti. Problemų analizė paviršutiniška, kai kurie sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką. Asmuo geba formuoti tikslus, aiškiai numatyti žingsnius jiems pasiekti. Nusikaltimo pobūdis rodo, jog asmuo pasižymi empatijos stoka, pokalbio metu apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos, kai kurie jo sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis.

Nuteistasis skunde neigė ir tai, jog jis vengė atlikti bausmę, tačiau teismas visiškai sutinka su Komisijos nutarimo teiginiu, jog nuteistasis vengė atlikti bausmę, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 2 d. buvo kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo, kadangi D. N., žinodamas, jog apeliacinės instancijos teismo yra nuteistas laisvės atėmimu, vengdamas bausmės atlikimo, buvo išvykęs į užsienio valstybę bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetus nuteistojo D. N. ir jo gynėjo advokato Ž. R. kasacinius skundus, nuteistasis, žinodamas, jog yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, neatvyko jos atlikimui, priešingai, jis slapstėsi užsienio valstybėje, kol buvo iš jos pargabentas pagal Europos arešto orderį.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis yra nuteistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. N. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                 V. D.