Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-966/2020

       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02475-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje. 

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       A. R. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 3000 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, iki 2019 m. rugsėjo 17 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. balandžio 15 d. sudarė 43 580,55 Eur, 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė 44 162,42 Eur. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus buvo pateikti 2019 m. birželio 3 d. Bendrovės pateiktame 2018 m. balanse matyti, kad bendrovė turėjo turto už 25 941,00 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 102 097,00 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis paskutinis darbuotojas atleistas 2019 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Bendrovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis bendrovės vardu yra registruotos transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2018 m. buvo nemoki. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. R., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

2.       Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. R. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, dėl jo kaltės jokių pagrįstų abejonių byloje nekyla. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus artimą minimaliai baudą.

3.       Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1.                      Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai dar prieš priverstinį išieškojimą 2017 metais buvo žinoma Bendrovės sunki finansinė padėtis ir tai, kad įmonė galimai yra nemoki, o įmonės vadovas nėra inicijavęs bankroto bylos. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija, nepaisydama to, kad apeliantas prašė sudaryti mokestinės nepriemokos sutartį ir atkurti įmonės mokumą, atsisakė tokią sutartį sudaryti ir tuo pačiu stebėjo Bendrovės veiklą ir ėmėsi konkrečių veiksmų fiksuodamas pažeidimus, kol galiausiai kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau ir tai tik po 2 metų. Valstybinė mokesčių inspekcija tris karus kreipėsi į teismą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, nes apeliantas vis dar vykdydamas veiklą stengėsi atkurti bendrovės mokumą, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Valstybinė mokesčių inspekcija, ne kartą kreipdamasi dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, žinojo apie Bendrovės nemokumą, tačiau dėl A. R. padaryto pažeidimo – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – Valstybinė mokesčių inspekcija nesikreipė. Valstybinė mokesčių inspekcija, žinodama apie galimą Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, jokių veiksmų nesiėmė, leido ir toliau A. R. daryti pažeidimą ir apie tai, kad kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, A. R. informavo tik praėjus kuriam laikui. Apelianto manymu, jeigu Bendrovės nemokumas atsirado 2018 metų pradžioje ar 2017 metais ir tuomet A. R. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o jis šios pareigos nevykdė ir šis daromas nusižengimas jau buvo paaiškėjęs, tai akivaizdu, jog yra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas nuobaudai skirti. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kada bendrovė tapo nemoki ir kada apeliantui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kadangi galimai padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, terminų skaičiavimui itin svarbi šio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn nepaisant priežasčių, dėl kurių nuobauda per nustatytus terminus nebuvo paskirta.    

3.2.                      Skunde pažymima, kad sprendžiant dėl Bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pirmiausia turi būti nustatyta, kada Bendrovė tapo nemoki. Byloje pakankamai duomenų dėl šios aplinkybės nėra ir teismas taip pat nenustatė, kada bendrovė faktiškai tapo nemoki. Valstybinė mokesčių inspekcija dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2019 m. spalio 1 d., bankroto byla buvo iškelta 2019 m. spalio 31 d. ir konstatuotas Bendrovės nemokumas. Įrodymų, kad faktinis bendrovės nemokumas prasidėjo anksčiau, valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad kreditorinių reikalavimų sumos yra susijusios tik su apelianto savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kitaip nepateisinamai atsiradusios dėl apelianto kaltės kokiu nors būdu pažeidus kreditorių interesus. Nors apeliantas galimai nebendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija sprendžiant atitinkamus klausimus dėl priskaičiuotų mokesčių, nebuvo aktyvus Valstybinei mokesčių inspekcijai nusprendus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios aplinkybės negali būti siejamos su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu ir apelianto kalte. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėtie elementų, administracinė atsakomybė nėra galima.

3.3.                      Apelianto manymu, byloje nėra įrodymų apie tai, kada bendrovė faktiškai tapo nemoki, kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kada tariamai daromas nusižengimas paaiškėjo. Nėra jokių įrodymų dėl apelianto kaltės. Esant šioms aplinkybėms visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.4.                      Skunde apeliantas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neva jis nusižengimą padarė pakartotinai. Valstybinė mokesčių inspekcija į teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų kreipėsi 2019 m. birželio 27 d., kai Valstybinei mokesčių inspekcijai jau buvo žinoma apie galimai padarytą nusižengimą – bendrovės vadovo nesikreipimą į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo Valstybinė mokesčių inspekcija, prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 30 d. Tuo pačiu 2019 m. birželio 27 d. pareiškimu Valstybinė mokesčių inspekcija galėjo prašyti skirti nuobaudą už esą padarytus du administracinius nusižengimus ir tokiu atveju apeliantui, jei jis būtų pripažintas kaltu, būtų paskirta tik viena administracinė nuobauda. Valstybinė mokesčių inspekcija, žinodama apie galimą Bendrovės nemokumą, kreipėsi į teismą atskiru pareiškimu tik po to, kai jau pareiškė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pagrindas vienu metu kreiptis į teismą dėl dviejų administracinių nusižengimų padarymo egzistavo tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. birželio 27 d. Nesuprantama, kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija tuo pačiu metu nustatytus galimai du vienu metu padarytus administracinius nusižengimus juos išskaidė ir dėl bylų iškėlimo kreipėsi atskirais pareiškimais. 2019 m. rugsėjo 2 d. A. R. jau buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už pažeidimą, kuris nustatytas 2019 m. balandžio 15 d., todėl A. R. negalėjo būti paskiriama dar viena nuobauda už tą patį administracinį nusižengimą, padarytą tuo pačiu metu, tačiau pasireiškusį kitais alternatyviais ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais. Apelianto teisinė padėtis negali būti pabloginta dėl to, kad jo tuo pačiu metu padaryti du alternatyvūs to paties straipsnio pažeidimai buvo nagrinėjami skirtingose administracinių nusižengimų bylose. ANK galimybė subendrinti skirtingais nutarimais skirtas nuobaudas nėra įtvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu yra nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau už alternatyvius veiksmus, o ne už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, apelianto padaryti pažeidimai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinomi tuo pačiu metu, jie galimai padaryti tuo pačiu metu, todėl apelianto teisinė padėtis, priėmus dar vieną nutarimą ir jam paskiriant dar vieną nuobaudą, o ne jas subendrinus, ką buvo galima padaryti pažeidimus nagrinėjant vienoje byloje, buvo pabloginta.

3.5.                      Skunde akcentuojama ir tai, kad pakartotinis nusižengimas negali būti padaromas tuo pačiu metu. Jis turi būti padaromas bent per kažkokį laiko tarpą. Vienu metu tais pačiais veiksmais gali būti padaromi keli nusižengimai arba esant trunkamojo pobūdžio nusižengimui padaromas kitas nusižengimas. Tokiu atveju kaip šis, kai esą du pažeidimai, kurie užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir padaryti iš esmės tuo pačiu metu, yra laikoma idealiąja sutaptimi, todėl už juos paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis). Dirbtinai negali būti sukuriama situacija, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai žinoma apie galimai du apelianto padarytus pažeidimus, kurie užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (ANK 120 straipsnio 2 dalį), tačiau dėl jų į teismą kreipiamasi atskirais dviem pareiškimais ir prašoma dviejų nuobaudų ir dar prašoma vieną pažeidimą laikyti kito pažeidimo pakartotinumu. Teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą.

4.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. R. kaltės jam padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 120 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik A. R. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. R. kaltės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, senaties terminų nepažeidė. Taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai, sudarantys pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti, bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daryti priešingas, negu pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl A. R. kaltės pažeidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, neturi pagrindo.

8.       Nagrinėjamoje byloje vertinamų aplinkybių kontekste pažymima, kad ANK 120 straipsnis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 Eur. To paties straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pakartotinai, už tai atsakingam asmeniui numatyta bauda nuo 2700 iki 6000 Eur.

9.       Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamu nutarimu A. R. inkriminuotų neteisėtų veiksmų visumą, neabejotina, jog susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, remiantis kuriomis tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį kilti, be kita ko, būtina sąlyga yra nusižengimo pakartotinumas.

10.       Byloje ištirti įrodymai, priešingai skundo teiginiams, patvirtina faktą, kad A. R., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie jos finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Skunde neginčijant Bendrovės finansinės padėties ir galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais nebuvimo akcentuojama, kad A. R. veiksmuose nenustatytas būtinasis ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė (suvokimas savo pareigą elgtis atitinkamu būdu, tačiau šios pareigos sąmoningas nevykdymas). Tačiau administracinio nusižengimo bylos duomenys šiuos apelianto argumentus neabejotinai paneigia. Nustatyta, kad Bendrovės skola valstybės biudžetui 2019 m. kovo 13 d. buvo 41 825,74 Eur (mokestinės nepriemokos susidarė už įvairius laikotarpius nuo 2017 m. liepos 4 d.). Nuo 2017 m. liepos 13 d. iš Bendrovės sąskaitų bankuose vykdytas priverstinis išieškojimas. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. birželio 26 d. nebuvo likviduota ir sudarė 44 069,22 Eur. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2019 m. vasario 28 d. buvo 0,00 Eur. Bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi. Iš Bendrovės 2019 m. birželio 3 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2018 metais Bendrovė turėjo turto už 25 941 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 102 097 Eur. 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2018 m. vasario 21 d. Bendrovės vadovas A. R. baustas administracine tvarka už kreditorių teisių pažeidimą, šiose bylose Bendrovės finansinė padėtis ir atsiskaitymų su kreditoriais galimybė analizuota ir vertinta, šios aplinkybės A. R. buvo žinomos, bendrovės finansinių sunkumų jis neginčijo. Be to, dar 2017 m., 2018 m. A. R., nebegalėdamas atsiskaityti su kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija, kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau bendrovei neturint pakankamai turto, prašymai nebuvo tenkinti. Be kita ko, A. R. civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo bankroto bylos iškėlimui neprieštaravo, nurodė, kad bendrovės apyvarta per paskutinius ataskaitinius metus yra stipriai kritusi. Jokių duomenų, kad Bendrovės vadovas ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti, byloje nėra. Įmonės nemokumas, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės. Iš aukščiau aptartų aplinkybių visumos akivaizdu, kad A. R., kaip Bendrovės vadovui, turėjo būti žinomos ir neabejotinai buvo žinomos aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties ir jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus nebuvimo, šių įsipareigojimų dydžio, jų ir Bendrovės turto vertės santykio. Taigi, vertinamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. R. aplinkybė dėl bendrovės nemokumo buvo žinoma, tačiau jis net ir gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos raginimus sumokėti mokestines nepriemokas įspėjant, kad priešingu atveju bus kreiptasi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, savo įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos nevykdė – veikė sąmoningai. Šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai A. R. veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

11.       Skundo argumentai, kad Bendrovės finansinė būklė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma jau nuo 2017 metų ar anksčiau, todėl į teismą dėl administracinės teisenos pradėjimo A. R. atžvilgiu vertinamu atveju buvo kreiptasi jau praleidus ANK 39 straipsnyje numatytus senaties terminus, nėra teisiškai pagrįsti, todėl atmetami. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, vertinamu atveju – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas, yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju A. R. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje – pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-562-926/2019 ir kt.). Kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 17 d., komentuojamą senaties terminą skaičiuojant būtent nuo šios dienos akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama A. R. apeliaciniame skunde, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs.

12.       Skundo argumentai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, jos galimybę atsiskaityti su kreditoriais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą galėjo inicijuoti anksčiau, o ne kreiptis dėl kito A. R., kaip vadovo, padaryto pažeidimo (atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo), A. R. veiksmų teisiniam vertinimui jokios reikšmės neturi ir jo atsakomybės nešalina. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ne įmonės kreditoriams, o būtent įmonės administracijos vadovui, savininkui (savininkams) atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradus šiame įstatyme numatytoms sąlygoms. Analizuojamoje byloje vertinamų aplinkybių kontekste atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį subjektas yra ne kreditoriai, o bendrovės vadovas, todėl būtent jam ir tenka atsakomybė dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžtos pareigos nevykdymo.

13.       Pasisakant dėl A. R. skundo argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo pakartotinumu, pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo pakartotinumo samprata apibrėžta ANK 40 straipsnyje. Remiantis komentuojamu straipsniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. A. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu iš tikrųjų buvo nubaustas už tai, kad jis padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Vertinant administracinį nusižengimą, kaip padarytą pakartotinai, nėra svarbu ar A. R. padarė savo esme analogišką pažeidimą, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra alternatyvūs, todėl užtenka pakartotinai padaryti bet kurį iš jų, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidimą padarė pakartotinai. Kaip minėta, ANK 40 straipsnyje administracinio nusižengimo pakartotinumas yra siejamas su tuo pačiu ANK straipsniu, o ne jo dalimis ar viename straipsnyje įtvirtintais alternatyviais veiksmais, užtraukiančiais atsakomybę pagal tą ANK straipsnį. Tačiau nagrinėjamu atveju A. R. padaryto administracinio nusižengimo, kaip padaryto pakartotinai, vertinimui esminės reikšmės turi tai, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, kuriuo A. R. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo tik 2019 m. lapkričio 12 d. (informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO), t. y. jau po to, kai A. R. daromas trunkamasis administracinis nusižengimas, atitinkantis to paties ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtį, buvo nutrauktas. A. R. šioje byloje vertinamas administracinis nusižengimas buvo daromas (padarytas) dar neįsiteisėjus 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimui, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai A. R. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį kaip padarytą pakartotinai. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas keisti A. R. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

14.       Galimybė pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą įtvirtinta ANK 635 straipsnio 3 dalyje. Nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą, tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017 ir kt.). Analizuojamu atveju A. R. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikavimas iš ANK 120 straipsnio 2 dalies į ANK 120 straipsnio 1 dalį jo teisinės padėties nepasunkina, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda. Be to, padaryto administracinio nusižengimo esmė, nepaisant kvalifikavimo pagal kitą to paties straipsnio dalį, šiuo atveju nesikeičia – A. R. atsakomybėn patrauktas dėl to, kad nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dėl administracinio nusižengimo esmės, padarymo aplinkybių A. R. teikė išsamius paaiškinimus tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde. Iš jo paaiškinimų turinio, nesutikimo su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis motyvų, akivaizdu, kad nusižengimo esmė jam yra aiški. Esant šių aplinkybių visumai konstatuojama, kad A. R. veiksmus perkvalifikavus pagal kitą to paties ANK straipsnio kitą dalį, numatančią švelnesnę administracinę atsakomybę, A. R. procesinės teisės nebus pažeistos ir toks perkvalifikavimas jo teisinės padėties nepasunkins. Tuo labiau, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį užtraukia tokie patys veiksmai, kurie administracinę atsakomybę užtraukia ir pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį ypatumas yra tik tai, kad šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai yra padaromi pakartotinai.

15.       A. R. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 120 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 120 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1, 2 dalimis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes). 

16.       Sprendžiant dėl A. R. skirtinos nuobaudos atsižvelgiama į tai, kad A. R. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų visumos spręstina, kad jis dėl savo veiksmų nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. Atsakomybę lengvinančios ir (ar) atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. A. R. baustas administracine tvarka, neteistas. Išimtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos minimalų ir maksimalų dydžius (bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur), šios nutarties 15 punkte aptartas administracinių nuobaudų skyrimo bendrąsias nuostatas, A. R. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui artima administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda.

17.       Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, A. R. padarytą nusižengimą vertindamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kontekste, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tačiau teismas nepagrįstai A. R. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį kaip padarytą pakartotinai. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimas keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimą pakeisti.

A. R. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 120 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2000 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                           Jurga Vasiliauskienė