Administracinė byla Nr. I-10076-244/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04413-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Ramūnui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. G. (B. G.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas B. G. skunde (b. l. 1–2) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2014-09-29 sprendimą dėl pareiškėjo; 2) įpareigoti atsakovę imtis priemonių, kad pareiškėjui bet kurioje užsienio kompetentingoje Lietuvos Respublikos atstovybėje nedelsiant būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos ambasada Ukrainoje 2014-09-29 sprendimu atsisakė jam išduoti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, motyvuodama, kad nepagrįsti planuojamo buvimo tikslas ir sąlygos. Sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas, jo teisė atvykti į Lietuvą apribojama neteisėtai, įstatymų draudžiamais administraciniais metodais iš jo faktiškai atimama galimybė būti kartu su žmona, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jam nebuvo pateikti atsisakymo išduoti vizą motyvai, papildomi paaiškinimai ar įrodymai. Mano, kad vizą atsisakė išduoti grynai pagal subjektyvią nagrinėjusių pareigūnų nuomonę. Ambasadoje taip pat nebuvo leista jam pačiam teikti paaiškinimus, tame tarpe ir žodinius, kad būtų panaikinti jo atžvilgiu kilę įtarimai. Prašymas išduoti vizą išnagrinėtas atsainiai, piktnaudžiaujant suteikta diskrecijos teise, ją laikant aukščiau už įstatymą. Jo nesąžiningumas ar jo būsimi veiksmai ne įrodomi, o iš karto  preziumuojami. Pareigūnai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimus - individualiame teisės akte remiamasi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyvių faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Pareigūnai priimdami sprendimą rėmėsi nuslėpta diplomatine informacija, ar kažkieno nuomone. Jam neturi būti sukeliamos abejonės dėl galimos diskriminacijos prieš jį, kaip ne Europos sąjungos (toliau - ES) valstybės pilietį.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 9–15) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas 2014-09-10 Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje pateikė specialios formos prašymą išduoti Lietuvos Respublikos Šengeno vizą, prašymo pagrindas - šeimos ar draugų lankymas, prašoma buvimo trukmė - 90 dienų, numatomo atvykimo laikas - 2014-09-25, išvykimo laikas - 2015-09-24, kviečiantis asmuo - S. K., (duomenys neskelbtini), kelionės ir pragyvenimo lėšos - gryni pinigai ir kreditinės kortelės. Pareiškėjas kartu pateikė dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas: paso kopiją; Ukrainos išduotą pareiškėjui leidimą gyventi šioje šalyje, galiojantį iki 2014-11-21; 2014-08-01 Ukrainos pilietės K. S. (pareiškėjo sutuoktinės) pareiškimą su prašymu leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą 90 dienų nuo 2014-09-10 iki 2015-08-01 paviešėti pas ją, pareiškėjas bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini), namas priklauso B. Š.; K. S. leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas nepateikė: a) kviečiančio asmens prašyme išduoti vizą, kaip tai numato Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2014-03-24 įsakymo Nr. IV-233/V-66 73.3 punktas, nurodytų gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas bus apgyvendintas Lietuvoje adreso, savininko (Aprašo 66.1 ir 66.3 punktai) sutikimo naudotis šiomis patalpomis, b) įrodymus apie pareiškėjo ryšius su pilietybės ar rezidavimo valstybe. Kadangi pareiškėjas nepagrindė vykimo tikslo ir sąlygų, buvo atsisakyta išduoti jam vizą. Atsakovė remiasi ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir paaiškina, kad Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę vėl kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 27–28) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje sprendimas neišduoti pareiškėjui vizos, priimtas jos kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėtas, pagrįstas ir suverenus. Valstybės saugumo departamentas nagrinėjamu atveju, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, bei remiantis Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu, kur sakoma, kad „...nagrinėjant prašymą išduoti vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 str. 1d. a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui...“ ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 punktu, teikė konsultaciją neišduoti Lietuvos Respublikos vizos pareiškėjui. Valstybės saugumo departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrųjų kelionės tikslų ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga trečiųjų šalių piliečiams - reikalavimas pagrįsti numatomą ne tik buvimo tikslą, bet ir sąlygas. Kaip nurodyta kvietime atvykti į Lietuvos Respubliką, kurį pareiškėjui suteikė Ukrainos pilietė K. S. (turinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje), jo gyvenamoji vieta vizos galiojimo laikotarpiu būtų - (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šiuo adresu yra registruotas 210,50 kv. m. naudingojo gyvenamojo ploto namas, kuriame 2014 m. rugsėjo 15 d. duomenimis savo gyvenamąją vietą jau deklaravo 275 asmenys. Tokiu būdu pareiškėjui tektų apie 0,77 kv. m. naudingo ploto, nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 2.02.01:2004) 4.10 punktą, tinkamu būstu pripažįstamas būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Be to, adresu (duomenys neskelbtini), registruota apie 270 įmonių, tarp kurių yra ir UAB „Polteks“, kurios vadovas yra anksčiau minėta Ukrainos pilietė K. S.. UAB „Polteks“ steigėjas yra UAB „Espotransa Real Estate“, turinti internetinį tinklapį www.biznesmigracija.lt, kuriame tarp siūlomų paslaugų yra ir tarpininkavimas gaunant leidimus laikinam ar pastoviam gyvenimui Lietuvoje, Šengeno vizas ir kt. Pastebi, kad telefono numeris, kuris nurodytas kvietime atvykti pareiškėjui į Lietuvą, minėtame internetiniame tinklapyje nurodomas, kaip kontaktinis telefono numeris, kuriuo galima susisiekti su įmonės darbuotoja.

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, motyvuojant, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, Irano Islamo Respublikos pilietis, 2014-09-21 Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą ir dokumentus, kuriais norėta pagrįsti kelionės tikslą ir buvimo sąlygas – paso kopiją, sutuoktinės, Ukrainos pilietės K. S., notariškai patvirtintą kvietimą atvykti į Lietuvą. Kvietime nurodyta, kad pareiškėjas bus apgyvendintas patalpose priklausančiose trečiajam asmeniui. K. S. leidimą gyventi Lietuvoje.

Ambasados konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, laikydamasis reikalavimo konsultuotis su Lietuvos nacionalinėmis institucijomis dėl vizos išdavimo, specialaus elektroninio ryšio pagalba per Vizų informacinę sistemą (VIS) 2014-09-16 kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą dėl galimumo išduoti vizą pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) pateikė neigiamą išvadą.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas - Ambasados Ukrainoje darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, nepagrindė planuojamo buvimo tikslo ir sąlygų, ir priėmė 2014-09-29 sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą (b. l. 6).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. 1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas.

Pagal Įstatymo 11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Įstatymo 19 str. 2 p. nustatyta, kad vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Aprašas reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo VII skyriuje nustatyta vizų tarnybos konsultavimosi dėl vizos išdavimo tvarka. Vadovaujantis Aprašu konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl vizų išdavimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą. Migracijos departamentas apraše nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Valstybės saugumo departamentu, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, kuriame tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas ? nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šia tvarka Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje konsulinis pareigūnas pasinaudojo. Elektroninio ryšio priemonėmis gauta išvada, Valstybės saugumo departamentas išduoti pareiškėjui nacionalinės vizos nerekomendavo.

Konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą medžiagą ir gavęs Valstybės saugumo departamento konsultaciją, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Konsulinis pareigūnas vertindamas visą turimą medžiagą nustatė, kad pareiškėjo prašymo pagrindas - šeimos ar draugų lankymas, prašoma buvimo trukmė - 90 dienų, numatomo atvykimo laikas - 2014-09-25, išvykimo laikas - 2015-09-24, kviečiantis asmuo - S. K., gyvenamoji vieta vizos galiojimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kelionės ir pragyvenimo lėšos - gryni pinigai ir kreditinės kortelės.

Byloje nustatyta, kad kviečiančio asmens - S. K. gyvenamoji vieta vizos galiojimo laikotarpiu  nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas 210,50 kv. m. naudingojo gyvenamojo ploto namas, kuriame 2014 m. rugsėjo 15 d. duomenimis savo gyvenamąją vietą jau deklaravo 275 asmenys. Be to, adresu (duomenys neskelbtini), registruota apie 270 įmonių, tarp kurių yra ir UAB „Polteks“, kurios vadovė yra Ukrainos pilietė K. S., t. y. pareiškėjo sutuoktinė. UAB „Polteks“ steigėjas yra UAB „Espotransa Real Estate“, turinti internetinį tinklapį www.biznesmigracija.lt, kuriame tarp siūlomų paslaugų yra ir tarpininkavimas gaunant leidimus laikinam ar pastoviam gyvenimui Lietuvoje, Šengeno vizas ir kt. Telefono numeris, kuris nurodytas kvietime atvykti pareiškėjui į Lietuvą, internetiniame tinklapyje www.biznesmigracija.lt nurodomas, kaip kontaktinis telefono numeris, kuriuo galima susisiekti su įmonės darbuotoja.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje konsulinis pareigūnas veikė aktyviai ir prašymą išnagrinėjo nuosekliai, t. y. vertino visą turimą medžiagą, kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų objektyvumo ir juose pateiktos informacijos tikrumo, ėmėsi veiksmų siekdamas išsiaiškinti ar nėra Įstatyme nustatytų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl išvados pateikimo ir tik surinkęs ir išanalizavęs turimus dokumentus, padarė išvadas, kurių pagrindu atsisakė B. G. išduoti Šengeno vizą.

Skundžiamame 2014-09-29 sprendime yra nurodytas aiškus atsisakymo išduoti vizą pagrindas, t. y., iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovas pateikė jį pagrindžiančius motyvus ir įrodymus. Pareiškėjas kviečiamas sutuoktinės, Ukrainos pilietės K. S.. Kvietime nurodyta, kad pareiškėjas bus apgyvendintas patalpose, priklausančiose trečiajam asmeniui, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens sutikimas dėl pareiškėjo apgyvendinimo nurodytose patalpose pateiktas nebuvo. Gauta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento rekomendacija vizos neišduoti.

Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą B. G., yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtintos sprendime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad pareiškėjas nepagrindė planuojamo buvimo tikslo ir sąlygų, siekdamas gauti Šengeno vizą. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, reikalavimas įpareigoti atsakovę imtis priemonių, kad pareiškėjui bet kurioje užsienio kompetentingoje Lietuvos Respublikos atstovybėje nedelsiant būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką taip pat atmestinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo  88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo B. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                         Jolanta Malijauskienė

                                                                                          Henrikas Sadauskas

                                                                                        Liudmila Zaborovska