Civilinė byla Nr. e2-839-1169/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12931-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 2.4.2.13
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Raimondai Vičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ atstovei advokatei Ilonai Andriušienei,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Pabulum“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovė) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-27149VĮ-271-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esantys statiniai: pastatas – degalinė, pastatas – automobilių plovykla, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė). Žemės sklype taip pat yra trečiajam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai – degalinės stoginė ir kiemo statiniai (kuro rezervuaras 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise jį valdo atsakovė. Visas Žemės sklypas 1997 m. kovo 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/97-12519 (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu iki 2096 m. kovo 3 d. išnuomotas ieškovei, tačiau atsakovė 2022 m. kovo 8 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, atsižvelgdama į UAB „Geomanai“ parengtą Žemės sklypo planą, nustatė, kad UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas 1 026 kv. m Žemės sklypo plotas, o ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Nesutikdama su Įsakymu, ieškovė kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama panaikinti Įsakymą, tačiau NŽT 2022 m. gegužės 9 d. Sprendimu ieškovės skundo netenkino.
3. Ieškovės nuomone, NŽT Sprendimas yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, be to, atsakovė minėtame sprendime yra priėmusi du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus ir padariusi skirtingas viena kitai prieštaraujančias išvadas, t. y. paliko ieškovės skundą nenagrinėtą ir kartu konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2022 m. kovo 8 d. Įsakymą.
4. Argumentuodama Įsakymo neteisėtumą ieškovė nurodė, kad žemės nuomos teisę ji yra įgijusi specifiniu pagrindu – už sumokėtas tikslines lėšas (209 272 Lt) 1994 m. Toks žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas faktiškai prilygo sklypo pirkimui – už nuomos teisę asmuo turėjo sumokėti visą žemės sklypo kainą, todėl atsakovė negali ieškovei nuomojamos Žemės sklypo dalies sumažinti (išnuomoti kitiems asmenims). Anot ieškovės, tiek tuo metu galioję teisės aktai, tiek ir tikslinės įmokos sutartis nustatė, jog tikslinė įmoka yra mokama už teisę sudaryti nuomos sutartį, bet ne už statybos leidimą.
5. Be to, ieškovės nuomone, Įsakymas priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkto nuostatas, pagal kurias žemės sklypai be aukciono nenuomojami, jeigu sklype yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Ieškovės teigimu, Žemės sklype esantys UAB „Neste Lietuva“ priklausantys inžineriniai statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, jie yra ne pastatai, o inžineriniai tinklai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, – degalinei, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl žemė tokių inžinerinių statinių eksploatacijai negali būti išnuomojama. Pasak ieškovės, trečiajam asmeniui priklausantys inžineriniai statiniai yra funkciškai susiję su pagrindiniu pastatu – ieškovei priklausančia degaline, o jų nuosavybės teisės perleidimo iš UAB „Pabulum“ istorija patvirtina, jog istoriškai šie inžineriniai statiniai niekada nebuvo savarankiški ir jų funkcija nuo jų atsiradimo pradžios buvo aptarnauti degalinę (pagrindinį pastatą). Sandoriai, kurių pagrindu UAB „Neste Lietuva“ įgijo nuosavybės teisę į jai šiuo metu priklausančius inžinerinius statinius, vienareikšmiškai ir aiškiai šį turtą kvalifikavo kaip priklausinius, skirtus tarnauti pagrindiniam daiktui – degalinei, todėl šiems inžineriniams statiniams eksploatuoti negali būti išnuomojamas (ar parduodamas) valstybinės žemės sklypas, atitinkamai Įsakymu negalėjo būti nustatytos jiems eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Be to, dalis trečiajam asmeniui priklausančių inžinerinių statinių (kuro rezervuarai) yra po žeme, todėl jų eksploatavimui apskritai negalėjo būti nustatyta Žemės sklypo dalis. Vien licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turėjimas negali nei patvirtinti, nei paneigti statinių, esančių Žemės sklype teisinio statuso. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2020 m. sausio 29 d. rašte taip pat laikėsi pozicijos, kad UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai yra UAB „Pabulum“ priklausančio pagrindinio pastato – degalinės – priklausiniai, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovės pozicija pasikeitė.
6. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Įsakymo sudėtine dalimi esantis Žemės sklypo planas nebuvo su ja suderintas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Ieškovė pabrėžė, kad visas Žemės sklypas yra išnuomotas jai, Nuomos sutartis nepakeista, nenutraukta, yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią, todėl Įsakymu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis, nes NŽT faktiškai vienašališkai sumažino ieškovės statinių eksploatavimui nuomojamą Žemės sklypo plotą, Žemės sklypo dalį priskirdama trečiajam asmeniui. Šiuo atveju buvo pažeistas pacta sunt servanda principas ir iš jo kylantis draudimas vienašališkai, be teismo sprendimo keisti nuomos sutartį.
7. Atsakovė NŽT atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, Žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančiu statinių. Valstybinės žemės sklypo nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Visų UAB ,,Neste Lietuva“ nuosavybės teise priklausančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. UAB ,,Neste Lietuva“ 2020 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliko degalinės stoginės kadastro duomenų tikslinimą, po kurio pasikeitė stoginės naudojimo paskirtis iš ,,pagalbinio ūkio“ į ,,kiti inžineriniai statiniai“. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. NŽT atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktame ekspertinio tyrimo akte ekspertas dr. Darius Kalibatas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui priklausanti degalinės stoginė, kuro rezervuarai ir kiemo aikštelė nelaikytini ieškovei priklausančios degalinės priklausiniais. UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniais gali funkcionuoti ir funkcionuoja savarankiškai nuo ieškovės degalinės, kuri užsiima prekybine veikla, ir nuo ieškovei priklausančios plovyklos. Be to, iš UAB ,,Neste Lietuva“ pateiktų dokumentų matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra išdavusi trečiajam asmeniui licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Žemės sklype. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodo funkcinio ryšio tarp jai ir trečiajam asmeniui priklausančių statinių.
8. NŽT taip pat nurodė, kad, nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis su nuomininke. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji vienašališkai nepakeitė tarp ieškovės ir NŽT pagal nuomos sutartį susiklosčiusių teisinių santykių, tačiau atsakovė paprašė ieškovės kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl nuomos sutarties patikslinimo, pateikiant prašymą patikslinti nuomos sutartį joje įrašant pagal Įsakymu nustatytas dalis apskaičiuotą Žemės sklypo dalies dydį, o nesuderinus susitarimo projekto, valstybinės žemės sklypo nuomos klausimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
9. Trečiasis asmuo UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nurodė, kad byloje nėra sprendžiamas ieškovės sudarytos Nuomos sutarties pakeitimo klausimas. Ieškovė ginčija Įsakymą, kuris pats savaime be atitinkamų NŽT sprendimų ir veiksmų nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ieškovės sudarytos Nuomos sutarties sumažinant ieškovei nuomojamą Žemės sklypo dalį. Įsakymas, kuriuo nustatytos statiniams eksploatuoti reikiamos sklypo dalys, sudaro tik prielaidą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškinio teiginiai, kad ieškovės nuomojama Žemės sklypo dalis negali būti sumažinta, neturi jokios reikšmės vertinant Įsakymo ir Sprendimo teisėtumą.
10. UAB „Neste Lietuva“ teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ji yra teisėta Žemės sklypo dalies naudotoja, turinti teisę išsinuomoti ar įsigyti ne aukciono tvarka Žemės sklypo dalį. Įgijusi statinius iš ieškovės, ji įgijo ir teisę naudotis Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir ieškovė. Nei 1994 m., nei dabartinis teisinis reglamentavimas nenustato išskirtinio valstybinės žemės naudotojo statuso ir išimtinių jo teisių į valstybinį žemės sklypą sumokėjus tikslines lėšas. Ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į Žemės sklypą, o yra Žemės sklypo nuomininkė, kuri naudojasi Žemės sklypu pagal su NŽT sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė teisę išsinuomoti Žemės sklypą įgijo bendra tvarka – kaip statinių Žemės sklype savininkė. Žemės sklypas UAB „Daustė“ ir UAB „Pabulum“ buvo išnuomotas skirtingais pagrindais ir net skirtingų subjektų. Be to, UAB „Daustė“ atliktas tikslinių lėšų sumokėjimas miesto infrastruktūrai tobulinti negali būti prilyginamas Žemės sklypo įgijimui, nes UAB „Daustė“ pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tokios teisės šiuo pagrindu net negalėjo įgyti, kadangi pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 550 2.2. punktą tik fiziniai asmenys (piliečiai), miestų (rajonų) valdybos sprendimu galėjo įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Daustė“ sumokėtos įmokos buvo savivaldybės renkamos iš valstybinę žemę siekiančių išsinuomoti asmenų, siekiant surinkti pinigines lėšas, būtinas miesto infrastruktūrai įrengti ir vystyti. Šio mokesčio atitikmuo yra ir šiuo metu statytojų mokamas infrastruktūros plėtros mokestis. UAB „Daustė“ sumokėta įmoka yra laikytina infrastruktūros plėtros įmoka, kuri suteikė teisę UAB „Daustė“ Žemės sklype vykdyti degalinės statybos darbus. UAB „Daustė“ sudaryta tikslinių lėšų pervedimo sutartis buvo pasibaigusi ir Žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas visiškai kitu pagrindu nei UAB „Daustė“ – ieškovei Žemės sklypas išnuomotas kaip statinių Žemės sklype statytojai ir savininkei. Ieškovė su UAB „Daustė“ sudarydama jungtinės veiklos sutartį neįgijo į Žemės sklypą jokių išskirtinių teisių, kadangi jų neturėjo ir pati UAB „Daustė“, tokių teisių nenustatė ir teisės aktai. Ieškovės lūkestis, kad net ir po dalies statinių Žemės sklype perleidimo UAB „Neste Lietuva“ ieškovė ir toliau galės nuomotis visą Žemės sklypą, yra nepagrįstas ir nėra įtvirtintas įstatyme.
11. UAB „Neste Lietuva“ taip pat nurodė, kad Žemės sklype esantys jai priklausantys statiniai yra registruoti kaip inžineriniai statiniai. UAB „Neste Lietuva“ eksploatuoja šiuos statinius, atskirai nuo ieškovės statinių ir vykdo degalinės veiklą Žemės sklype, taigi ginčo statiniai nėra jokių kitų Žemės sklype esančių statinių priklausiniai ir gali savarankiškai funkcionuoti. UAB „Neste Lietuva“ stoginė, pakrovimo liukai, kuro rezervuarai ir kiemo aikštelė atitinka degalinės sąvoką, nurodytą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.4 punkte. Tai, kad minėti statiniai nėra jokių kitų Žemės sklype esančių statinių priklausiniai ir gali savarankiškai funkcionuoti, patvirtina ir 2020 m. kovo 27 d. ekspertinio tyrimo aktas su išvadomis Nr. ETA-920-032020. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė niekada nenaudojo ir dabar nenaudoja Žemės sklypo pagal paskirtį, kuriai šis sklypas jai yra išnuomotas, t. y. degalinei eksploatuoti. Ieškovė nors ir pastatė UAB „Neste Lietuva“ priklausančius statinius, niekada Žemės sklype nevykdė prekybos kuru ir šių statinių neeksploatavo ir neketino to daryti. Šie statiniai buvo pastatyti siekiant juos perleisti. UAB „Neste Lietuva“ statiniai pagal kadastrinius duomenis nėra registruoti kaip kitų statinių priklausiniai. Notarine 1999 m. spalio 1 d. statinių pardavimo–pirkimo sutartimi, UAB „Neste Lietuva“ įsigijo savarankiškus statinius. Kuro kolonėlės yra laikomos neatskiriama kuro rezervuarų dalimi. Degalams priimti, laikyti ir perpilti į transporto priemones ir juo labiau atsiskaityti už įsigytą kurą nėra naudojamas ieškovo pastatas – degalinė. Aplinkybę, kad UAB „Neste Lietuva“ kuro kolonėlės yra būtent UAB „Neste Lietuva“ statinio, o ne ieškovės statinio dalis, be kita ko, patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-1899-815/2021 nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad istoriškai pačios ieškovės prašymu kuro kolonėlės ir kiti UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai ir buvo suformuoti kaip nuo ieškovės statinių atskirti statiniai.
12. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė klaidingai Įsakymą ginčija kaip sprendimą dėl Žemės sklypo nuomos, kadangi Įsakymas nei de facto (faktiškai), nei de jure (teisiškai) nesudaro pagrindo pakeisti ieškovės nuomos sutarties, kadangi dėl Žemės sklypo dalies nuomos UAB „Neste Lietuva“ turės būti priimtas atskiras sprendimas. Taigi Įsakymas nepažeidžia CK 6.189 straipsnio, kadangi Įsakymu ieškovės sudaryta nuomos sutartis nepakeista, nenutraukta. Pagrindą Įsakymui priimti sudarė pati ieškovė, perleidusi UAB „Neste Lietuva“ dalį statinių Žemės sklype.
13. UAB „Neste Lietuva“ taip pat nurodė, ieškinio argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi Sprendime yra nurodyti jo priėmimo motyvai, be to, net ir esant motyvacijos nepakankamumui, tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti administracinį aktą.
14. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad anksčiau ir NŽT laikėsi pozicijos, kad Žemės sklypas negali būti išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau vėliau NŽT pozicija dėl kažkokių priežasčių pasikeitė. Ieškovei Žemės sklypas yra išnuomotas specifiniu pagrindu – 1994 m. už sklypą buvo sumokėta didelė pinigų suma. Ieškovė su UAB „Daustė“ veiklą vykdė jungtinės veiklos pagrindu, vėliau degalinės projektą parėmė ieškovė. Žemės sklypas buvo išnuomotas ne statiniams eksploatuoti, nes degalinė pastatyta tik po Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį, kad trečiajam asmeniui subnuomos sutartimi buvo nuomojamas dvigubai mažesnis Žemės sklypo plotas, nei yra nustatytas skundžiamu Įsakymu, taigi Įsakyme nurodytas trečiajam asmeniui priskirtas plotas yra akivaizdžiai per didelis. Trečiajam asmeniui Žemės sklypas negali būti nuomojamas, nes trečiojo asmens statiniai yra pagalbinio ūkio, o dalis statinių apskritai yra po žeme. Tai, kad trečiasis asmuo pakeitė statinių kategoriją, yra tik formalumas, nes funkcinė statinių priklausomybė nepasikeitė – trečiojo asmens statiniai nėra savarankiški statiniai, tą patvirtiną ir eksperto S. Mitkaus išvada. Trečiasis asmuo naudojo ieškovės patalpas valdymo aparatams laikyti, o šiuo metu tebenaudoja ieškovės lietaus nuotekos tinklus ir naftos gaudyklę, taigi UAB „Neste Lietuva“ statiniai yra priklausomi nuo ieškovės turto. Šiuo metu Nuomos sutartis, sudaryta su ieškove, vis dar galioja, todėl atsakovė negalėjo priimti skundžiamo Įsakymo.
15. Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad trečiajam asmeniui pakeitus jam priklausančių Žemės sklype esančių statinių paskirtį, buvo įvertinta, kad minėti statiniai gali funkcionuoti savarankiškai, todėl nuspręsta leisti UAB „Neste Lietuva“ nuomotis dalį Žemės sklypo. Dėl nurodytos priežasties buvo parengtas Žemės sklypo planas. Tik parengus Žemės sklypo planą ir Įsakymu nustačius statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, gali būti keičiama galiojanti nuomos sutartis. NŽT teigimu, valstybinė žemė gali būti nuomojama inžineriniams statiniams eksploatuoti.
16. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką valstybinė žemė gali būti išnuomota ir inžineriniams statiniams eksploatuoti. Inžinerinių statinių nereikėtų painioti su inžineriniais tinklais. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra konstatavęs, kad UAB „Neste Lietuva“ turi teisę į Žemės sklypo nuomą. Ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes atlieka veiksmus, kuriuos vėliau pati skundžia. Šiuo atveju ieškovė, nusprendusi parduoti degalinės statinius trečiajam asmeniui, pati kreipėsi į Registrų centrą dėl naujų kadastrinių matavimų įregistravimo, nes statiniai trečiajam asmeniui buvo parduodami kaip atskiras vienetas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nesinaudoja savo pastatu, esančiu Žemės sklype, degalinės veikla užsiima tik UAB „Neste Lietuva“. Eksperto S. Mitkaus išvados nepagrįstos, nes turi būti daromas skirtumas tarp degalinės ir degalinės pastato, be to, tokio įrodymo, kaip ne teismo paskirto eksperto išvada apskritai negali būti. Trečiojo asmens atstovas pabrėžė, kad ieškovė trečiajam asmeniui šiuo metu priklausančius pastatus pati suformavo kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Ieškovės pastatas yra prekybos paskirties, o ne degalinės, nes degalinės paskirties nenumato teisės aktai. Ieškovės sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo sukurti jokių pareigų valstybei, nes valstybė veikia pagal Žemės įstatymą. Ieškovės sandoriai dėl valstybinės žemės nėra galimi. Šiuo metu trečiajam asmeniui reikalingas Žemės sklypo plotas yra apskaičiuotas pagal metodiką, kuri negaliojo subnuomos sutarties sudarymo metu, todėl skiriasi subnuomos sutartyje trečiajam asmeniui nuomotas ir Įsakymu nustatytas trečiajam asmeniui reikalingas Žemės sklypo plotas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
17. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Pabulum“ nuosavybės teise priklauso Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys statiniai: pastatas – degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – automobilių plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1656 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo NŽT.
18. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 1481V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei ,,Daustė“ nuspręsta, UAB ,,Daustė“ pervedus į savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209 272 Lt, leisti nuomoti minėtai bendrovei ne aukciono tvarka 1 655 kv. m ploto Žemės sklypą degalinės statybai. 1994 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto valdyba ir UAB „Daustė“ sudarė sutartį, kuria UAB „Daustė“ įsipareigojo pervesti 209 272 Lt į Vilniaus miesto valdybos sąskaitą, o Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo per 30 dienų nuo pinigų pervedimo sudaryti su UAB „Daustė“ žemės sklypo nuomos sutartį. 1995 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto valdyba, atsižvelgdama į 1994 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 1481V, sudarė su UAB ,,Daustė“ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/95-3402, kuria UAB ,,Daustė“ išsinuomojo Žemės sklypą iki 2094 m.; nuomininkė UAB ,,Daustė“ įsipareigojo sklypą naudoti degalinės statybai.
19. 1995 m. birželio 30 d. UAB „Pabulum“ ir UAB „Daustė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė statyti ir eksploatuoti degalinę Nr. (duomenys neskelbtini) mieste. UAB „Pabulum“ sutartimi pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su degalinės statyba ir eksploatacija, tam panaudojant piniginius, turtinius įnašus bei darbo jėgą. 1995 m. rugsėjo 27 d. UAB „daustė“ išduotas statybos leidimas degalinei su automobilių plovykla statyti.
20. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 384-01 ,,Dėl valstybinė žemės nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Pabulum“ nuspręsta nutraukti 1995 m. sausio 27 d. su UAB „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15631 ir Žemės sklypą 99 metams išnuomoti UAB ,,Pabulum“ nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Pabulum“ 1997 m. kovo 4 d. sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 46 N01/97-12519, kuria 1 656 kv. m ploto Žemės sklypas išnuomotas ieškovei 99 metams, t. y. iki 2096 m. kovo 3 d. kitai ne žemės ūkio veiklai – degalinei statyti ir eksploatuoti.
21. Ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius: pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius.
22. Ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. gegužės 12 d. sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Hydro Texaco“ siekia įsigyti Žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo, o ieškovė nori ją parduoti, susitarė sudaryti degalinės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, imtis veiksmų, kad būtų sudaryta Žemės sklypo subnuomos sutartis. 1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo– pardavimo sutartimi ieškovė pardavė UAB „Hydro Texaco“ (kurios teisių perėmėja 2010 m. tapo UAB „Neste Lietuva“) degalinės įrangą, o 1999 m. spalio 1 d. ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pardavimo–pirkimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės Žemės sklype esančius statinius – degalinės stoginę, 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelę ir pakrovimo liuką.
23. 1999 m. lapkričio 8 d UAB ,,Hydro Texaco“ ir UAB ,,Pabulum“ sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
24. UAB ,,Neste Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti. NŽT Vilniaus miesto skyrius, susipažinęs su Žemės sklypo planu, pateiktu su minėtu prašymu, 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SJN-2512-(14.49.105) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“ UAB ,,Neste Lietuva“ nurodė plano trūkumus, dėl kurių jis negali būti suderintas. Trečiasis asmuo ne kartą tikslino Žemės sklypo planą, kol NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Neste Lietuva“ prašymą, UAB „Geomanai“ matininko J. Giedraičio 2022 m. sausio 18 d. parengtą Žemės sklypo planą M1:500, 2022 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalinga 1 026 kv. m. Žemės sklypo ploto dalis, o ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis. Ieškovė Įsakymą apskundė NŽT, kuri 2022 m. gegužės 9 d. Sprendime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, be to, pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos kelios civilinės bylos dėl valstybinės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Pabulum“ ir UAB ,,Neste Lietuva“, sąlygų įgyvendinimo suėjus subnuomos sutarties pabaigos terminui, todėl ieškovės skundas paliekamas nenagrinėtas. Pasibaigus teisminiams ginčams galutinai bus išspręstas klausimas dėl statinių buvimo teisėtumo žemės sklype ir NŽT spręs klausimą dėl Įsakymo panaikinimo ar pakeitimo administracine tvarka.
25. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl Įsakymo, kuriuo nustatytos ieškovės ir trečiojo asmens statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalys, teisėtumo.
26. Valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuojančio CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
27. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30, 36 punktus).
28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra tiek ieškovei UAB „Pabulum“, tiek trečiajam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai. Kaip minėta, UAB ,,Neste Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti jai Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti.
29. Vadovaujantis Taisyklių, reglamentuojančių naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, 34 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) bei kitus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus.
30. Pagal Taisyklių 33 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.
31. Pagal Taisyklių 8 punktą, žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
32. Vadovaujantis Taisyklių 37.2 punktu, valstybinės žemės nuomotojas, turėdamas visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus, per mėnesį Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį.
33. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad būtent valstybinės žemės patikėtinis valstybei teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems NŽT sprendimas dėl žemės sklypo nuomos priimti. Iš Taisyklėse įtvirtintų valstybinės žemės nuomos procedūrų matyti, kad visų pirma yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas ir tik tada priimamas sprendimas dėl žemės nuomos, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad, kol yra galiojanti atsakovės su ieškove sudaryta viso ginčo žemės sklypo Nuomos sutartis, atsakovė neturėjo teisės priimti skundžiamo Įsakymo, kuriuo nustatomos statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.
34. Nesutikdama su Įsakymu ieškovė taip pat nurodo, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai nėra savarankiški, o yra ieškovei priklausančių statinių priklausiniai, skirti aptarnauti ieškovei priklastantį pagrindinį pastatą – degalinę, todėl trečiojo asmens statiniams negali būti išnuomojama valstybinė žemė, atitinkamai ir nustatoma jiems eksploatuoti reikalinga sklypo dalis. Teismas nepritaria tokiems ieškovės argumentams.
35. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklype kaip atskiri nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti ieškovei UAB „Pabulum“ priklausantis pastatas – degalinė, pastatas – automobilių plovykla ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminės siena su vartais, kiemo aikštelė), bei UAB „Neste Lietuva“ priklausantys inžineriniai statiniai – degalinės stoginė ir inžineriniai statiniai – kiemo statiniai kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlė 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas).
36. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).
38. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jai ir trečiajam asmeniui priklausančius statinius sieja nuolatinis reikšmingas funkcinis ryšys. Šiuo atveju trečiasis asmuo savo statiniuose vykdo prekybą kuru, t. y. UAB „Neste Lietuva“ statiniai funkcionuoja kaip automatinė degalinė, kuri gali veikti ir veikia be ieškovei nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato – degalinės. Nors trečiasis asmuo pripažino, kad tam tikrą laiką ieškovei priklausančio pastato patalpose buvo laikoma UAB „Neste Lietuva“ degalinės apskaitos įranga, tačiau atkreiptinas dėmesį, kad šiuo metu minėta įranga yra laikoma nebe ieškovei priklausančiose patalpose, o metalinėje dėžėje lauke, po UAB „Neste Lietuva“ priklausančia stogine, taigi tai patvirtina, kad trečiojo asmens statiniai gali savarankiškai funkcionuoti be ieškovės statinių. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei priklausantis pastatas – degalinė yra prekybos paskirties ir ieškovė niekaip nepagrindė, kad trečiojo asmens statiniai yra būtini tam, kad ieškovė jai priklausančiame pastate galėtų vykdyti prekybos veiklą.
39. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose, pati ieškovė 1999 m. spalio 1 d. statinių pirkimo–pardavimo sutartimi perleisdama ginčo statinius UAB „Hydro Texaco“, juos traktavo kaip savarankiškus turtinius vienetus ir pardavė juos kaip savarankišką degalinės kompleksą, be to, iš minėtos sutarties nuostatų matyti, kad parduodamuose statiniuose buvo numatyta vykdyti būtent prekybą degalais, o ieškovei priklausantis pastatas apskritai įvardijamas kaip parduotuvė – kavinė. Taigi UAB „Neste Lietuva“ automatinė degalinė Žemės sklype veikia nepriklausomai nuo ieškovės pastatų, kurie nėra būtini ir nėra naudojami trečiojo asmens veikloje, todėl ieškovės teiginiai, kad UAB „Neste Lietuva“ statiniai yra ieškovės pastatų priklausiniai, atmetami kaip nepagrįsti.
40. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi tai, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai nėra ieškovės statinių priklausiniai, be kita ko, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (statiniai), turintys savo unikalius numerius.
41. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad istoriškai šiuo metu ieškovei priklausantis pastatas ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai buvo statomi kaip vientisas degalinės kompleksas, tačiau vėliau pati ieškovė, parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui, išskyrė Žemės sklype esančius statinius į atskirus vienetus. Tai patvirtina byloje esantys UAB „Pabulum“ 1999 m. gegužės 26 d. ir birželio 24 d. prašymai, adresuoti tuometinei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei, kuriuose prašoma pakoreguoti ieškovei priklausančios degalinės su autoplovykla kadastro duomenų bylą, į atskirus vienetus išskiriant: 1) degalinės parduotuvę (1H1/g), degalinės parduotuvės priklausinius: įvairius statinius (atraminė siena, kiemo vartai, asfalto danga, aplinkos elementai); 2) plovykla (2H1/g); 3) stoginė (3H1/g); stoginės priklausiniai: įvairūs statiniai (rezervuarų danga, kolonėlių aikštelės danga, kuro priėmimo aikštelė). Be to, 1999 m. gegužės 25 d. prašyme pati ieškovė prašė pakeisti pastato 3H1/g statusą iš pagalbinio į pagrindinį.
42. Ieškovė UAB „Neste Lietuva“ statinių priklausomybę nuo ieškovės statinių įrodinėja ir eksperto Sigito Mitkaus konsultacine išvada. Tokio pobūdžio dokumentą, tik su priešingomis išvadomis pateikė ir trečiasis asmuo. Pažymėtina, kad ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Teismo vertinimu, klausimas, ar trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra ieškovės statinių priklausiniai yra teisinio pobūdžio klausimas, į kurį turi atsakyti teismas, todėl šalių pateikto ekspertinės išvados neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinos kaip vieni iš rašytinių įrodymų. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad šio sprendimo 34–41 punktuose nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės pateiktos konsultacinės išvados išvadas, nes byloje esančių įrodymų visumą leidžia teigti, kad Žemės sklype esantys UAB „Neste Lietuva“ statiniai nėra ieškovės statinių priklausiniai.
43. Taigi konstatavus, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys, turintys apibrėžtą naudojimo paskirtį ir aiškų ūkinės veiklos pobūdį daiktai, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą Įsakymą nepažeidė nei Žemės įstatymo, nes Taisyklių nuostatų.
44. Ieškovė, ginčydama Įsakymą, taip pat nurodo, kad ji Žemės sklypo nuomos teisę yra įgijusi specifiniu pagrindu (sumokėjusi tikslines lėšas), kuris, pasak ieškovės, draudžia atsakovei sumažinti jai išnuomotą Žemės sklypo plotą.
45. Kaip minėta, iš pradžių Žemės sklypas 1995 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB ,,Daustė“ degalinės statybai, po to, kai minėta bendrovė sumokėjo savivaldybei tikslines lėšas. 1997 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 384-01 nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir Žemės sklypą 99 metams išnuomoti UAB ,,Pabulum“ nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. UAB „Daustė“ Žemės sklypas buvo išnuomotas pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 550 2.2 punktą, kuriame Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu buvo nustatyta, kad miestų (rajonų) valdybos gali parduoti ar nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams arba nuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto ar kaimo tvarkymo, švietimo, kultūros, teisėtvarkos, administracinio valdymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti arba savo lėšomis pastato šiuos objektus. Šių tikslinių lėšų suma negali būti mažesnė už parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą su pridėta inžinerinės įrangos balansinės vertės dalimi, tenkančia žemės sklypui. Pažymėtina, kad nei minėtame Vyriausybės nutarime, nei su UAB „Daustė“ 1995 m. sausio 17 d. sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo jokių nuostatų, leidžiančių teigti, kad žemės nuomotojas negali keisti sutarties sąlygų visą nuomos terminą, t. y. 99 metus, taigi tai, kad Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove UAB „Pabulum“ sudaryta nutrauktos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygomis, nesuteikia ieškovei jokių išskirtinių teisių į Žemės sklypą.
46. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors su ieškove sudarytoje Nuomos sutartyje nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio pagrindu ieškovei išnuomotas Žemės sklypas, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 384-01, kuriuo nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ sudarytą nuomos sutartį ir naują nuomos sutartį ankstesnės sutarties sąlygomis sudaryti su UAB „Pabulum“, nurodyta, kad šis įsakymas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu, kuriame reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 3 punktą išnuomojami nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Taigi darytina išvada, kad ieškovei Žemės sklypas išnuomotas tuo pagrindu, kad ji galėtų eksploatuoti Žemės sklype turimus pastatus (statomą degalinę), o ne dėl to, kad už teisę nuomotis Žemės sklypą yra sumokėtos tikslinės lėšos miesto infrastruktūrai tobulinti. Teismo vertinimu, tai kad Žemės sklypą ieškovei nuspręsta išnuomoti nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu iš esmės reiškia tik tai, kad ieškovei, kaip ir ankstesnei nuomininkei UAB „Daustė“, Žemės sklypas išnuomojamas tokio paties ploto ir tokiai pačiai ne žemės ūkio veiklai vykdyti (degalinei statyti ir eksploatuoti). Tai, kad su UAB „Pabulum“ sudaryta Nuomos sutartis yra nauja sutartis, o ne nuomos sutarties su UAB „Daustė“ tęsinys, patvirtina ir tai, kad ieškovei Žemės sklypas išnuomotas 99 metų terminui, skaičiuojant jo pradžią nuo sutarties būtent su UAB „Pabulum“ pasirašymo dienos.
47. Taigi ieškovė neturi jokių išskirtinių teisių į Žemės sklypą, kurios galėtų riboti NŽT pareigą, pasikeitus faktinei situacijai Žemės sklype, imtis atitinkamų priemonių, kad valstybinė žemė būtų nuomojama efektyviai ir teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, nors ieškovei Nuomos sutartimi degalinei statyti ir eksploatuoti buvo išnuomotas visas Žemės sklypo plotas, tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti iš naujo vertinamas ir nustatomas statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies dydis.
48. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Remiantis teismų praktika, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, kas ir reiškia, jog naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1918-643/2022). Vadinasi, ieškovė, perleisdama ginčo statinius trečiajam asmeniui, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visas Žemės sklypo plotas ir toliau bus traktuojamas kaip reikalingas tik jos statiniams eksploatuoti ir trečiasis asmuo neturės jokių teisių į Žemės sklypą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir dalį nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).
49. Pažymėtina, kad tiek pagal Nuomos sutartie sudarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, privalo būti keičiamas žemės sklypo dydis, priskiriamas statiniui, kuriam eksploatuoti yra išnuomotas žemės sklypas. Taigi atsakovės veiksmai priimant skundžiamą Įsakymą pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
50. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo, kad Įsakymu žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės Žemės sklypo plotas nustatytas netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos nuostatas. Vienintelis ieškinio argumentas, susijęs su Žemės sklypo plano galimu neteisėtumu, – plano nesuderinimas su ieškove. Tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, taigi NŽT neprivalėjo derint plano su ieškove prieš priimdama ginčo Įsakymą. Tai, kad NŽT neprivalo derinti tokių žemės sklypo planų su žemės nuomininkais yra išaiškinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).
51. Pažymėtina, kad Įsakymas sudaro tik prielaidas keisti Nuomos sutartį. Nors atsakovė yra inicijavusi Nuomos sutarties keitimo procedūrą, tačiau Nuomos sutartis su ieškove dar nėra pakeista, todėl ieškinio teiginiai, kad atsakovė pažeidė CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarties privalomumo principą atmestini kaip nepagrįsti.
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
53. Kaip minėta, ieškovė taip pat prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus ieškovės skundą dėl Įsakymo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju teismas sutinka su ieškove, kad ginčijamas Sprendimas yra dviprasmiškas ir neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimas, kuriame, viena vertus, nurodoma, kad ieškovės skundas paliekamas nenagrinėtas, kita vertus, konstatuojama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, iš esmės reiškia, kad NŽT vis dėlto išnagrinėjo ieškovės skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau tokia Sprendimo motyvacija neatitinka anksčiau nurodytų VAĮ reikalavimų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios NŽT Sprendimas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas, todėl, nors Sprendimas ir nėra pakankamai tikslus ir motyvuotas, tačiau jame padaryta išvada, jog Įsakymas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra iš esmės teisinga, todėl, nors teismas ir konstatuoja Sprendimo ydingumą atitikties VAĮ reikalavimams aspektu, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti tokį NŽT Sprendimą.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo, tačiau šias išlaidas prašo priteisti trečiasis asmuo. Kadangi trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją, darytina išvada, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės.
56. UAB „Neste Lietuva“ nurodo patyrusi 7 544,35 Eur išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje, atsiliepimo, tripliko, rašytinių paaiškinimų ir prašymų teismui parengimą), kurių detalizacija pateikta 2022 m. gruodžio 20 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismas, įvertinęs minėtame prašyme nurodytas sumas ir jas pagrįsti pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad trečiojo asmens nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės.
57. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ (j. a. k. 211472890) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ (j. a. k. 122888120) 7 544,35 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė