Civilinė byla Nr. e2-18675-1169/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13999-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.18.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,
vertėjaujant Dianai Andrejevienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solid Supply“ atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,
atsakovės A. V. atstovams advokatams Sauliui Urbonavičiui ir Gretai Raulušonei,
liudytojui B. B. (B. B.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solid Supply“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Solid Supply“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 25 d. atsakovės A. V. atliktą įskaitymą ir priteisti iš atsakovės 28 371,83 Eur dydžio skolą, 4 951,80 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. (ieškinyje nurodyta 2021 m. balandžio 29 d. data laikytina rašymo apsirikimu) su atsakove sudarė prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 258 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pagaminti 2021 m. balandžio 23 d. užsakymo patvirtinime Nr. RCI107527-21 (toliau – Užsakymas) nurodytus baldus ir juos sumontuoti adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo baldus ir darbus priimti bei už baldus bei darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 8 d. pirmą kartą bandė perduoti baldus bei darbus atsakovei, bet ji formaliais pagrindais tariamai jų nepriėmė. Ieškovei pašalinus atsakovės išdėstytas pastabas, 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovė galutinai užbaigė darbus ir antrą kartą bandė perduoti baldus bei darbus atsakovei, tačiau atsakovė vėl formaliais pagrindais tariamai jų nepriėmė. 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė el. paštu išsiuntė baldų bei darbų perdavimo–priėmimo aktą, o atsakovei vengiant jį pasirašyti, 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė išsiuntė pakartotinį reikalavimą dėl akto pasirašymo, o taip pat apmokėjimo už faktiškai atsakovės priimtus baldus ir darbus. Atsakovei dirbtinai nepasirašant perdavimo–priėmimo akto ir atsisakant mokėti už baldus bei darbus, 2022 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė reikalavimą dėl apmokėjimo už baldus bei darbus, tačiau 2022 m. kovo 25 d atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo ne tik atsisakė mokėti, bet ir informavo, kad įskaito tariamą atsakovės 16 203,68 Eur dydžio reikalavimo teisę, todėl atsakovės pagal Sutartį mokėtina suma sudaro 11 309,06 Eur, tačiau net ir šios neginčijamos sumos atsakovė nesumokėjo.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė faktiškai priėmė baldus ir darbus 2021 m. rugsėjo 15 d. Nors atsakovė dirbtinai atsisako pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, tai savaime nedaro įtakos atsakovės pareigai sumokėti už ieškovės perduotus ir atsakovės faktiškai priimtus baldus ir darbus, nes pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Atsakovė įsipareigojo 30 proc. baldų bei darbų kainos sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Taigi atsakovė turi pareigą sumokėti 27 512,74 Eur nuo 2021 m. spalio 15 d. Kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti pagal Sutartį mokėtinus delspinigius už 180 dienų, t. y. 4 951,80 Eur. Be to, Sutarties vykdymo metu atsakovei iškilo poreikis užsakyti ir sumontuoti papildomus baldus (baldų dalis), už kuriuos atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 859,10 Eur.
4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė nurodė priežastis (baldų trūkumus), dėl kurių atsisako pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, tik po daugiau nei 5 mėnesių nuo baldų pagaminimo, darbų atlikimo bei faktinio perdavimo, be to, atsakovės pozicija dėl baldų trūkumų yra nenuosekli ir prieštaringa – nurodomi skirtingi trūkumai, skirtinga nuolaidos suma. Ieškovės nuomone, atsakovė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise siekia sumažinti Sutarties kainą. Atsakovės pasirinkto teisių gynybos būdo – nemokėti už baldus ir darbus – nenumato nei Sutartis, nei Lietuvos teisė.
5. Ieškovės įsitikinimu, baldai pagaminti ir darbai atlikti pagal Sutarties reikalavimus, laikantis atsakovės patvirtintų brėžinių, kurie, kaip ir Užsakymas, yra neatskiriama ir sudėtinė Sutarties dalis. Pagal Sutartį ieškovė garantavo, kad baldai ir darbai atitiks Užsakymo, Užsakymo patvirtinimo, Sutarties sąlygas bei brėžiniuose nurodytą techninę specifikaciją (medžiagas, išmatavimus). Taigi brėžiniai, kaip ir Užsakymas, yra neatskiriama Sutarties dalis. Nors Užsakyme ir nurodyta, kad miegamojo sienelė tariamai turėjo būti gaminama iš ąžuolo masyvo, tačiau miegamojo sienelės medžiaga pakeista išimtinai atsakovės valia ir iniciatyva. Užsakymo tvirtinimo metu atsakovė jau buvo apsisprendusi, kad miegamojo sienelė bus iš ąžuolo faneruotės, nes pačiame Užsakyme nurodyta, kad visa mediena, kuri naudojama baldams gaminti, įskaitant ir miegamojo sienelę, bus iš ąžuolo faneruotės. Tai, kad miegamojo sienelė turėjo būti pagaminta iš ąžuolo faneruotės, patvirtina ir atsakovės patvirtinti miegamojo sienelės brėžiniai, taip pat 2021 m. balandžio 17 d. el. laiškas, kuriame atsakovė dar kartą patvirtino, kad visa baldų mediena turi būti iš ąžuolo faneruotės, bei 2021 m. gegužės 31 d. el. laiškas, kuriuo atsakovės atstovai patvirtino, kad miegamojo sienelės brėžiniai, kuriuose nurodyta, kad miegamojo sienelė turi būti gaminama iš ąžuolo faneruotės, atitinka Sutartį ir atsakovės iniciatyva, prašymu ir valia atliktas korekcijas. Be to, pagal atsakovės patvirtintus brėžinius visi baldai turėjo būti gaminami ne iš 2 mm, o iš 1 mm storio ąžuolo faneruotės. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė pastabas dėl miegamojo sienelės medžiagos pradėjo kelti tik dėl to ir jau po to, kai ieškovė raštu pateikė perdavimo–priėmimo aktą ir reikalavo apmokėti už baldus ir darbus, o pretenzijas dėl faneruotės storio pareiškė po 6 mėnesių nuo baldų pagaminimo. Baldų funkcionalumui, kasdieniam naudojimui, kokybei ir ilgaamžiškumui 1 mm faneruotės storio skirtumas nedaro jokios įtakos.
6. Ieškovė pabrėžė, kad brėžiniai rengiami Užsakymo pagrindu bei yra pildomi ir koreguojami priklausomai nuo užsakovo valios ir pageidavimų. Ieškovė baldus gamina bei darbus atlieka vadovaudamasis brėžiniuose nurodyta informacija, nes būtent brėžiniuose „nugula“ paskutiniai užsakovo pakeitimai. Būtent dėl to Sutartyje įtvirtinta atsakovės pareiga patvirtinti brėžinius, kad ieškovė galėtų gaminti baldus. Visi pakeitimai pagal atsakovės pastabas buvo daromi brėžiniuose, bet ne atskirai pasirašant naują Užsakymą ar pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė preciziškai derino ir tikrino visus brėžinius. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovės iniciatyva šalys susitarė dėl konkrečios (fiksuotos) baldų ir darbų kainos. Pati atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, jog baldų ir darbų kaina būtų koreguojama po brėžinių patvirtinimo.
7. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dvigubo ištraukimo lentynas (stalčius) virtuvėje užsakė pagal atsakovės reikalavimus. Paaiškėjus, kad toks sprendimas nėra tinkamas, atsakovei pasiūlyta užsakyti naujus stalčius, kurie būtų tinkami, tačiau atsakovė atsisakė ir nurodė, kad ištraukiami stalčiai (dvigubo ištraukimo) būtų išmontuoti bei virtuvės spinta pakeista į varstomą. Pačiai atsakovei atsisakius ieškovės siūlymo užsakyti naujus stalčius ir priėmus sprendimą pakeisti ištraukiamus stalčius (dvigubo ištraukimo) į kitus, atsakovės sprendimas kvalifikuojamas kaip baldų pagerinimas, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti (kompensuoti) atsakovės prašomos 1 113,68 Eur dydžio sumos.
8. Ieškovės teigimu, baldai pagaminti ir darbai atlikti laikantis Sutartimi suderintų terminų. Atsakovė vėlavo sumokėti dalį Sutarties kainos, taip pat vėlavo patvirtinti brėžinius, todėl, vadovaujantis Sutartimi, terminas sumontuoti baldus ir užbaigti darbus ieškovei prasitęsė iki 2021 m. 41 savaitės. Baldai ir darbai faktiškai perduoti ir atsakovės priimti dar 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. 2021 m. 37 savaitę, todėl atsakovės reikalavimas mokėti delspinigius dėl tariamo vėlavimo įvykdyti Sutartį yra nepagrįstas. Be to, net jeigu ir būtų galima kelti hipotetinę prielaidą, kad ieškovė vėlavo įvykdyti Sutartį, atsakovės pozicija šiuo aspektu yra nenuosekli ir prieštaringa, o atsakovės deklaruojami delspinigiai yra neprotingai dideli.
9. Ieškovės nuomone, atsakovės atliktas įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovė neturėjo ir neturi reikalavimo teisės į ieškovę, be to, net jei atsakovė galėtų turėti reikalavimo teisę į ieškovę, delspinigių įskaitymas atliktas praleidus senaties terminą.
10. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo metu ji yra sumokėjusi 70 proc. visos Sutarties kainos. Atsakovės vertinimu, ieškovės atliktų darbų trūkumai sudaro pagrindą Sutarties kainą mažinti 30 proc. Darbų trūkumais atsakovė įvardija tai: pagal Sutartį visi baldai turėjo būti pagaminti iš 2 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės, tačiau baldų plokštė padengta 1 mm storio ąžuolu; pagal Sutartį pagrindinio miegamojo sienelė turėjo būti pagaminta iš ąžuolo masyvo, tačiau sienelė pagaminta iš faneruotos plokštės; dalis stalčių virtuvės balduose nebuvo įrengti; buvo vėluojama atlikti darbus.
11. Dėl baldų faneruotės storio atsakovė paaiškino, kad sutarti baldai turėjo būti gaminami iš 2 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės. Toks medžio storis ne tik buvo pasiūlytas pačios ieškovės, bet ne kartą pakartotas ikisutartinėje komunikacijoje, vienareikšmiškai ir specifiškai nurodytas ir Sutartyje. Būtent pagal tokį medžiagiškumą apskaičiuota ir baldų kaina Užsakyme. Ieškovė pripažįsta, kad baldus pagamino iš 1 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės, tačiau reikalauja priteisti kainą, apskaičiuotą kaip 2 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės kokybės baldams. Ieškovė pagamino baldus, kurie yra prastesnės kokybės nei užsakyta. Vien medžiagų panaudojimo kaštų skirtumas tarp to, kas buvo užsakyta ir to, kas sumontuota, siekia apie 4 000 Eur, be to, atsakovė, norėdama gauti būtent tokios kokybės baldus, kokius užsakė, turėtų pirkti darbus iš trečiųjų šalių – baldų faneruotės nuėmimą ir keitimą į tinkamą 2 mm storio ąžuolo faneruotę. Tokie darbai atsakovei kainuotų 52 181,25 Eur.
12. Atsakovė taip pat nurodė, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir Sutartyje buvo aiškiai sutartas miegamojo sienelės medžiagiškumas: pati sienelė turėjo būti gaminama iš grynos medienos (ąžuolo masyvo), o spintelė su stalčiais ir lentynos, kaip ir kiti baldai – iš 2 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės. Būtent pagal tokią kokybę ir medžiagiškumą buvo susitarta ir šio baldo kaina, tačiau ieškovė pripažįsta, kad miegamojo sienelę pagamino ne iš ąžuolo masyvo. Atsakovės teigimu, brėžiniais nebuvo ir negalėjo būti pakeistas Sutartyje susitartas medžiagiškumas, o ieškovės cituojamuose elektroniniuose laiškuose kalbama ne apie visų gamintinų baldų medžiagiškumą, o tik medienos lakavimo spalvą. Be to, apžiūros metu užfiksuoti ir kiti reikšmingi baldo trūkumai – miegamojo sienelės „grotelės“ tvarkingai nesusijungia. Taigi, akcentiniu turėjęs būti baldas ne tik pagamintas iš reikšmingai prastesnės kokybės medžiagų, tačiau ir neatrodo kaip akcentinis dėl netinkamos jo kokybės. Atsakovė su kitu gamintoju susitarė dėl miegamojo sienelės pakeitimo. Dabartinės miegamojo sienelės išmontavimas ir naujos, ąžuolo masyvo sienelės įrengimas kainuos 10 300 Eur be PVM, atitinkamai, Sutarties kaina yra mažintina šia apimtimi.
13. Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis gamintinų baldų reikalavimus – Užsakymas. Sutartyje nurodyta, kad, jei yra neatitikimų tarp dokumentų, pirmenybė yra teikiama būtent Užsakymo tekstui. Ketindama pakeisti bet kokius Užsakyme įtvirtintus susitarimus, ieškovė privalėjo išsamiai ir aiškiai apie tai iš anksto informuoti atsakovę. Jei Sutarties vykdymo eigoje būtų keičiami Užsakyme įtvirtinti reikalavimai, privalėjo būti pasirašytas atnaujintas Užsakymas, kartu perskaičiuojama Sutarties kaina. Brėžiniai, kuriuose buvo numatytas klaidingas baldų medžiagiškumas, negalėjo pakeisti Užsakymo reikalavimų, kadangi brėžiniai nėra neatskiriama Sutarties dalis, jie nėra patvirtinti šalių parašais. Brėžiniais buvo patvirtintos tik baldų atskiros techninės detalės, jų išmatavimai, funkcionalumas, o ne tai, kokias medžiagas naudojant bus gaminamas atitinkamas baldas. Medžiagas nustatė ir įtvirtino tik Užsakymas. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
14. Dėl virtuvės stalčių atsakovė paaiškino, kad stalčių montavimo buvo atsisakyta, nes ieškovė sumontavo netinkamus stalčius ir pati tai pripažino. Kadangi darbai reikšmingai vėlavo ir pasitikėjimas ieškovės gebėjimu tinkamai atlikti darbus buvo prarastas, nuspręsta šiuos stalčius pasikeisti patiems, todėl ieškovė išsimontavo netinkamai parinktus stalčius, o atsakovė naujus įsirengė pati. Atsakovė, taisydama ieškovės darbo trūkumus, įsigijo naujus stalčius, kurie kainavo 1 113,68 Eur. Nėra ginčo, kad stalčiai nebuvo įrengti, tad ieškovės reikalavimas už juos sumokėti yra nepagrįstas.
15. Pasak atsakovės, siekiant tinkamai įrengti butą ir atsižvelgiant į itin didelę buto kainą, ji pasamdė dizainerius iš Italijos. Norint tinkamai įgyvendinti dizainerių sukurtą planą, buvo būtina buto įrengime naudoti aukščiausios rūšies medžiagas. Atsakovei be baldų kokybės buvo itin svarbu ir darbų atlikimo terminų laikymasis. Atsakovė laukėsi kūdikio, todėl gyvenimas laikiname būste laukiant buto įrengimo kėlė itin didelius nepatogumus. Pagal Sutarties neatskiriama dalimi esantį grafiką visi darbai turėjo būti užbaigti 2021 m. 30 savaitę, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d., tačiau 2021 m. lapkričio mėn. darbai bute vis dar buvo atliekami. Darbų perdavimo aktą ieškovė atsakovei atsiuntė tik 2021 m. lapkričio 5 d., kurio, dėl esminių darbų trūkumų, atsakovė nepasirašė. Tik 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku ieškovė pasiūlė užbaigti projektą, nors darbų trūkumai taip ir nebuvo ištaisyti. Kadangi darbus užbaigti buvo vėluojama nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. (darbai iki šiol negali būti laikomi baigtais, kadangi tinkamos kokybės baldai taip ir nebuvo sumontuoti), vėlavimo laikotarpis sudarė 100 dienų. Atsakovė veikė itin operatyviai, o tai, kad galutiniai brėžiniai buvo patvirtinti trimis dienomis vėliau, nei sutarta pagal grafiką, buvo nulemta būtent nuo ieškovės priklausančių priežasčių – brėžinių pateikimo atsakovei momento, o ieškinyje dėstomi teiginiai, susiję su tariamu vėlavimu atlikti mokėjimus, nesusiję su darbų vykdymo terminais. Pati ieškovė sąskaitą dėl 40 proc. kainos dalies atsakovei išrašė tik 2021 m. birželio 28 d. Be to, atsakovei niekada nebuvo pateiktas atnaujintas grafikas, kaip tai numatyta Sutartyje. Kadangi ieškovė nukrypo nuo Sutartyje susitarto grafiko, atsakovė pagal Sutartį turi teisę gauti 0,1 proc. dydžio delspinigių atlyginimą, skaičiuojamą už vieną pradelstą dieną, t. y. 9 170 Eur.
16. Atsakovės įsitikinimu, dėl netinkamo Sutarties įvykdymo Sutarties kaina mažintina 30 proc., t. y. 28 371,83 Eur suma. Pirma, ieškovė neturi teisės reikalauti 980,10 Eur už papildomai atliktus darbus, nes šio reikalavimo ieškovė atsisakė. Antra, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už virtuvės stalčius, kurių nesumontavo, o atsakovė turi teisę reikalauti mažinti Sutarties kainą ta apimtimi, kuria turėjo išlaidų įsigyjant naujus stalčius, t. y. 1 113,68 Eur. Trečia, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už ąžuolo masyvo miegamojo sienelę, nes pagamino faneruotą sienelę. Kadangi atsakovė šį baldą keis nauju – baldo pakeitimo kaštus (10 300 Eur be PVM) atlyginti turi ieškovė. Ketvirta, kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbus, atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, kurių sukaupta suma 9 170 Eur. Penkta, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už baldus, dengtus 2 mm ąžuolo faneruote. Baldų pakeitimas į tinkamos kokybės baldus kainuotų net 52 181,25 Eur, o vien medžiagų kaštų skirtumas sudaro apie 4 000 Eur. Atsižvelgiant į neproporcingai didelius trūkumų ištaisymo kaštus, dėl netinkamos kokybės baldų sumontavimo Sutarties kaina mažintina likusia ieškovės reikalaujamos sumos apimtimi, t. y. 6 808,05 Eur. Atsakovės vertinimu, ši suma apima tiek ieškovės sutaupymą dėl medžiagų sunaudojimo, tiek ir bent dalį atsakovės netekimo dėl to, kad baldai su 1 mm faneruote susidėvės greičiau, nei susidėvėtų tokie, kurie turėjo būti pagaminti.
17. Atsakovės nuomone, jos atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes ji turi teisę reikalauti tiek mažinti Sutarties kainą, tiek ir delspinigių. Atsakovės teigimu, ieškinio senaties terminas delspinigiams nėra aktualus, nes senaties terminai neriboja įskaitymo teisės, be to, atsakovė negali būti laikoma praleidusia ieškinio senaties terminą iki įskaitymo atlikimo. Apie tai, kad skaičiuoja ir reikalauja delspinigių atsakovė buvo informavusi ieškovę dar 2021 m. lapkričio 15 d. ir pakartojo 2022 m. vasario 18 d. Visu šiuo laikotarpiu šalys aktyviai sprendė netinkamos kokybės baldų klausimą ir ieškojo kompromiso, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog Sutarties kaina bus mažinama delspinigių suma, o ieškovei niekada negalėjo kilti teisėtas lūkestis, jog iš jos nebus reikalaujama sumokėti delspinigius. Jei teismas visgi vertintų, kad ieškinio senaties terminas gali būti taikomas įskaitymui, ir, jei spręstų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, atsakovė prašo teismo šį terminą atnaujinti.
18. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad visi baldai pagaminti pagal brėžinius, o visi sutarčių aiškinimo metodai patvirtina, kad brėžiniai yra sudedamoji Sutarties dalis ir kad baldai turėjo būti pagaminti pagal brėžiniuose pateiktą informaciją. Atsakovei buvo išaiškinta brėžinių reikšmė. Atsakovė yra bendrovių, užsiimančių statybos ir projektavimo darbais, vadovė ir valdybos narė, todėl negalėjo nesuprasti brėžinių reikšmės. Brėžinius patvirtino ir profesionalūs dizaineriai. Tiksli data, kad atsakovė pakeitė valią dėl faneruotės storio ir sienelės medienos, nėra žinoma. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nusiskundimus dėl baldų pradėjo reikšti tik praėjus 6 mėn. nuo baldų sumontavimo ir praėjus 9 mėn. po brėžinių patvirtinimo. Dėl sąskaitos už papildomus baldus paaiškino, kad buvo siūloma šios sąskaitos neteikti atsakovei apmokėti, bet nepavykus su atsakove ginčo išspręsti taikiai, reikalauja susimokėti ir už papildomus baldus. Tai, kad atsakovė nepasirašė perdavimo akto, nereiškia, kad baldų ir darbų ji nepriėmė. Baldais atsakovė naudojasi nuo 2021 m rugsėjo 15 d. Atsakovė painioja darbų perdavimą ir pretenzijas dėl trūkumų. Pabrėžė, kad atsakovė pašalinti baldų trūkumus neprašė, pati taip pat nėra patyrusi išlaidų trūkumams pašalinti. Atsakovė baldais naudojasi nuo 2021 m. rugsėjo mėn. ir, tikėtina, kad baldų nedemontuos. Nėra tokio gynybos būdo kaip nemokėti už faktiškai priimtus darbus.
19. Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė darbų neatliko iki galo. Nors dalį trūkumų ištaisė, tačiau daug trūkumų dar liko. Be to, darbų užbaigimas vėlavo, ieškovė vėlavo pateikti brėžinius, sąskaitas. Tai kad atsakovė įsikėlė gyventi į butą, nereiškia, kad ji darbus priėmė. Atsakovė nebepasitikėjo ieškove, todėl nusprendė neprašyti ištaisyti baldų trūkumus. Brėžiniuose yra pateikti baldų išmatavimai, vizualizacija, o medžiagos atsispindi Užsakyme. Brėžiniai yra Sutarties įgyvendinimo etapas ir turi atitikti Užsakymo sąlygas. Brėžiniais užsakymas negali būti keičiamas. Po Sutarties sudarymo šalys niekada neaptarinėjo baldų medžiagiškumo, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė jį nusprendė pakeisti. Kadangi atsakovė yra vartotoja, ieškovė turėjo aiškiai ją informuoti apie medžiagų pasikeitimus. Be to, ieškovė virtuvėje buvo įdėjusi netinkamus stačius, klaidą pripažino, bet atsakovė nusprendė pati ištaisyti šį trūkumą. Atsakovės kaštai šalinant baldų trūkumus realiai būtų daug didesni nei suma, kuria prašoma mažinti kainą.
20. Liudytojas atsakovės sutuoktinis B. B. teismo posėdyje paaiškino, kad siekė, jog baldai būti labai geros kokybės, todėl sutiko mokėti daug. Viską derino su ieškovės darbuotoja R., bet, jai išėjus iš darbo, su kitais ieškovės atstovais tapo sunku bendrauti. Užsakymo patvirtinime buvo pateikta išsami informacija apie užsakomus baldus. Atsakovė laukėsi kūdikio, todėl jai buvo svarbu, kad darbai būtų baigti laiku ir jie galėtų persikraustyti į butą. Į butą įsikraustė gyventi lapkričio pirmą savaitę, maždaug tarp lapkričio 1 ir 5 d. Baldai jau buvo sumontuoti lapkričio pradžioje, bet dar kurį laiką buvo šalinami trūkumai, defektai neištaisyti iki šiol. Gimus vaikui, procesas sustojo, vėliau vėl buvo bendraujama dėl galutinės kainos, bet susitarti nepavyko. Dėl sienelės perdarymo kreipėsi į kitą įmonę, bet gavę kvietimą į teismą, nusprendė sienelės neišmontuoti. 2022 m. sausio mėn. pajautė, kad su baldais dar kažkas negerai. Baldai atrodo kaip brėžiniuose, bet jausmas kitoks, kokybė ne tokia kaip buvo sutarta. Atsiradus įbrėžimui, buvo pastebėta, kad baldų faneruotės sluoksnis labai plonas. Po Užsakymo niekada nebuvo kalbos, kad faneruotė keičiama į 1 mm. Baldais naudojasi iki šiol, bet nėra patenkinti jų kokybe. Su dizaineriais buvo derinama tik baldų išvaizda, bet ne medžiagos. Stalčius virtuvėje pasikeitė patys į šiek tiek kitokius, nes nenorėjo ilgai laukti, kol ieškovė pagamins tinkamus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 258, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti ieškovei baldus, kurių detalus asortimentai, kiekiai, specifikacijos, aprašymai ir kainos yra nurodyti Užsakyme ir (arba) Užsakymo patvirtinime, ir (arba) suteikti nurodytas montavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir (arba) paslaugas ir atsiskaityti už jas, vadovaudamasi Užsakymo sąlygomis bei Sutartimi. 2021 m. balandžio 21 d. patvirtintas darbų grafikas, pagal kurį baldai turėjo būti baigti montuoti ir perduoti 2021 m. 30 savaitę. 2021 m. balandžio 23 d. šalys pasirašė Užsakymo patvirtinimą Nr. RCH07527-21, kuriame nurodyti užsakomi baldai ir darbai bei jų kaina. Bendra baldų ir darbų kaina – 91 709,12 Eur. Baldai atsakovės bute yra sumontuoti, tačiau priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas. Atsakovė už baldus ir darbus yra sumokėjusi 64 196,38 Eur. Likusią kainą atsakovė atsisako mokėti, argumentuodama netinkama baldų kokybe ir ieškovės vėlavimu atlikti darbus grafike nustatytais terminais.
22. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovė (atsakovė) yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovės ir jos šeimos buitinius poreikius, o rangovas (ieškovė) yra verslininkas – juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis).
Dėl darbų priėmimo
23. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
24. Šiuo atveju Sutarties 8.3 punkte buvo susitarta, kad 70 proc. kainos sumokama iki darbų užbaigimo, o likusi 30 proc. kainos dalis sumokama per 30 kalendorinių dienų po baldų sumontavimo bei darbų perdavimo. Byloje nėra ginčo, kad priėmimo–perdavimo aktas iki šiol nėra pasirašytas. Ieškovės teigimu, baldai ir darbai atsakovei faktiškai perduoti dar 2021 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė viena vertus teigia, kad darbai užbaigti 2021 m. lapkričio 9 d., kita vertus, nurodo, kad darbai iki šiol negali būti laikomi baigtais, kadangi tinkamos kokybės baldai taip ir nebuvo sumontuoti.
25. Pagal CK 6.662 straipsnį apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
26. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
27. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad baldai ir darbai buvo perduoti atsakovei 2021 m. rugsėjo 15 d. Byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina, kad baldų montavimo darbai atsakovės bute vyko ir po 2021 m. rugsėjo 15 d. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio 4 d. elektroniniame laiške ieškovės darbuotojas A. M. praneša apie likusius darbus bute, 2021 m. spalio 7 d. elektroniniame laiške A. M. atsiprašo, kad susiklostė tokia situacija, jog per ilgai negali pabaigti įrenginėti, o 2021 m. spalio 25 d. elektroniniame laiške informuoja, kad atsakovės bute dar bus montuojami fasadai, stalčių fiksavimo jungtys. 2021 m. lapkričio 1 d. elektroniniame laiške A. M. informuoja, kad atvyks montuoti paskutines dalis. Tik 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovės elektroniniame laiške yra užsimenama apie planuojama baldų ir darbų perdavimą. Priėmimo–perdavimo aktas atsakovei išsiųstas tik 2021 m. lapkričio 5 d. Jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus, kad ieškovė siekė perduoti atsakovei baldus ir darbus dar rugsėjo mėn., byloje nėra. Jokių įrodymų, kad darbai būtų tęsiami po 2021 m. lapkričio 5 d. byloje taip pat nėra, todėl darytina išvada, kad baldai bute buvo baigti montuoti 2021 m. lapkričio 5 d. Pažymėtina, kad liudytojas B. B. nurodė kad į butą su atsakove persikėlė gyventi 2021 m. lapkričio 1–5 d., ieškovės sumontuoti baldai bute yra iki šiol, atsakovė jais naudojasi pagal paskirtį, taigi darytina išvada, kad atsakovė, nors ir nepasirašė priėmimo–perdavimo akto, tačiau priėmė darbų rezultatą konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama baldais naudotis, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti už ieškovės pagamintus baldus ir atliktus darbus.
28. Aplinkybė, kad, atsakovės nuomone, baldai pagaminti ir darbai atlikti su trūkumais, neatleidžia nuo pareigos atliktus darbus priimti ir savaime nereiškia, jog už juos apskritai nereikia sumokėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
Dėl baldų kokybės ir kainos
29. Kadangi ginčo badai ir darbai yra faktiškai perduoti ir priimti, atsakovei kyla pareiga už juos atsiskaityti. Tačiau atsakovė nuo pareikšto reikalavimo atsiliepime ginasi baldų ir darbų trūkumais, dėl kurių, jos nuomone, Sutarties kaina turėtų būti mažinama 30 proc.
30. Nors atsakovė nereiškia teismui priešieškinio, teismas pažymi, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, be kita ko, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su atsisakymu ją vykdyti. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su atsisakymu vykdyti prievolę, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
31. Vadinasi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turi teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalyje ar CK 6.680 straipsnyje nustatytus gynimosi būdus, įskaitant darbų kainos sumažinimą.
32. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
33. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
34. Dar vienais vartotojų teisių gynybos būdas įtvirtintas CK 6.680 straipsnyje, pagal kurį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, tarp kurių taip pat yra reikalavimas sumažinti kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pažymėtina, kad CK 6.680 straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato, ir nereglamentuoja užsakovo teisių, kai darbo rezultato trūkumai nustatomi jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, todėl ši nukreipiančioji teisės norma bei CK 6.334 straipsnis, į kurią ji nukreipia, nereguliuoja ginčo, susijusio su rangovo atlikto ir užsakovui pateikto darbo rezultato trūkumais, teisinių santykių.
35. Taigi tiek vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiek CK 6.680 straipsniu, nukreipiančiu į CK 6.334 straipsnį, taikant šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti paslaugų kainą, jei sutartis buvo vykdoma netinkamai.
36. Atsakovės teigimu, Sutarties kaina turi būti mažinama dėl netinkamos kokybės baldų sumontavimo, taip pat delspinigiais už vėlavimą, trūkumų taisymo kaštais. Taigi atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą dėl netinkamai atliktų ir netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti Sutarties kainą. Pažymėtina, kad reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Be to, dėl virtuvės stalčių kokybės trūkumų, atsakovė iš esmės prašo taikyti ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytą gynybos būdą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
37. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo darbams nustatytų technologinių reikalavimų.
38. Byloje nėra ginčo, kad visi ginčo baldai, įskaitant miegamojo sienelę, yra pagaminti 1 mm storio ąžuolu faneruotos plokštės. Tokia baldų medžiaga buvo nurodyta baldų brėžiniuose, todėl ieškovė teigia, kad pagaminti baldai visiškai atitinka šalių susitarimą, tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovė, gamindama baldus, turėjo vadovautis Užsakyme nurodytomis medžiagomis.
39. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsakymo patvirtinime nurodoma, jog dalis baldų gaminama iš ąžuolo tangentinio pjūvio 2 mm storio faneruotės, o miegamojo tinklelio siena iš ąžuolo masyvo. Tuo tarpu brėžiniuose, vietoj ąžuolo masyvo ir 2 mm storio ąžuolo faneruotės visur nurodyta 1 mm ąžuolo faneruotė. Byloje nėra ginčo, kad brėžiniai buvo patvirtinti. Nors atsakovės atstovai teismo posėdžio metu kėlė klausimą, dėl to, ar brėžinius galėjo tvirtinti atsakovės sutuoktinis B. B., tačiau, teismo vertinimu, brėžiniai laikytini patvirtintais tinkamai, nes iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad visas susirašinėjimas vyko tiek su atsakove, tiek su jos sutuoktiniu, ir atsakovė niekada neišreiškė prieštaravimo, kad jos sutuoktinis neturi teisės derinti su ieškovė baldų gamybos klausimų.
41. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti atsakovei baldus, kurių detalus asortimentai, kiekiai, specifikacijos, aprašymai ir kainos yra nurodyti Užsakyme ir (arba) Užsakymo patvirtinime. Sutarties 5.1 punkte ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti atsakovei prekes ir (arba) paslaugas Sutartyje, Užsakyme ir (arba) Užsakymo patvirtinime nurodytomis sąlygomis, kiekiais ir terminais. Pagal Sutarties 5.2 punktą ieškovė garantavo atsakovei, kad prekes ir paslaugos atitiks Užsakymo, Užsakymo patvirtinimo ir Sutarties sąlygas bei brėžiniuose nurodytą techninę informaciją (medžiagas, išmatavimus), taip pat Lietuvos ir (ar) Europos Sąjungos teises aktus. Pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovė privalėjo pateikti visą reikalingą informaciją (t. y. informaciją apie medžiagas, brėžinių patvirtinimą). Sutarties 6.4 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo patvirtinti brėžinius el. paštu prieš pradedant gamybą. Sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad prekių ir paslaugų kokybė turi atitikti standartus ir reikalavimus, nurodytus Lietuvos ir Europos Sąjungos teises aktuose bei Užsakyme ir (arba) Užsakymo patvirtinime. Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad, patvirtinus brėžinius, kaina bus peržiūrėta, jei atsakovė padarys bet kokius pakeitimus. Tokiu atveju pasirašomas patikslintas Užsakymas ir grafikas. Pagal Sutarties 14.4 punktą neatskiriama Sutarties dalimi laikomi grafikas, Užsakymo forma ir priežiūros instrukcijos.
42. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad galutiniai užsakytų ir ieškovės gaminamų baldų parametrai ir charakteristikos, įskaitant medžiagas (žr. Sutarties 6.2 punktą) turi atsispindėti brėžiniuose, nes tik po jų patvirtinimo pradedama baldų gamyba, tačiau tai nepaneigia fakto, kad brėžiniuose turi atsispindėti teisinga informacija. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad atsakovės pozicija dėl faneros storio ar miegamojo sienelės medienos pasikeitė po Užsakymo patvirtinimo. Tai, kad Užsakymo patvirtinimo pabaigoje yra įrašas jog visa mediena – tangentinio pjūvio ąžuolo faneruotė, lakuota skaidriu laku (natūralaus ąžuolo atspalvis arba raštas gali skirtis priklausomai nuo partijos), teismo vertinimu, nereiškia, kad Užsakymo patvirtinime esančiame miegamojo sienelės aprašyme, nurodant, kad tinklelio siena gaminama iš ąžuolo masyvo, yra padaryta klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas sakinys dėl visos medienos – ąžuolo faneruotės yra iš ieškovės su atsakove vykusiame 2021 m. balandžio 19 d. susirašinėjime, kuriame, be kita ko, miegamojo sienelė vis tiek nurodoma kaip gamintina iš ąžuolo masyvo. Be to, įvertinus visą minėto el. laiško turinį, galima daryti išvadą, kad minėtas sakinys yra nurodytas kalbant tik apie virtuvės baldus. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi esant Užsakymo patvirtinimo, kuris laikytinas Sutarties sudedamąja dalimi, nuostatų dviprasmiškumams, pritartina atsakovei, kad minėtas sakinys dėl visos medienos yra susijęs su medienos lakavimo spalva, o ne baldų medžiagos iš ąžuolo masyvo į faneruotę pakeitimu.
43. Faneruotės storio pakeitimą ieškovė grindžia tik ta aplinkybe, kad atsakovė patvirtino brėžinius, kuriuose ąžuolo faneruotės storis nurodytas 1 mm. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Pažymėtina, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys gana smulkiai derino visas baldų gamybos detales, tačiau nė viename elektroniniame laiške nėra užsimenama apie faneruotės storį ar atsakovės pageidavimą jį pakeisti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada atsakovės valia dėl faneruotės storio pakito, kaip ji buvo išreikšta. Atkreiptinas dėmesys, kad tuose pačiuose brėžiniuose, kuriais, anot ieškovės, atsakovė patvirtino faneruotės storio pakeitimą, yra atskirai išskirti brėžiniuose padaryti pakeitimai, nurodomos atliktų pakeitimų datos, tačiau prie tokių pakeitimų faneruotės storio pakeitimas nėra nurodomas. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, kas atsakovė patvirtino brėžinius, nesant aiškiai išreikštos ir užfiksuotos atsakovės valios keisti Užsakymo patvirtinime nurodytas baldų medžiagas, negali būti laikoma atsakovės sutikimu su minėtų medžiagų pakeitimu.
44. Be to, sutiktina su atsakove, kad tuo atveju, jei ji iš tiesų būtų pakeitusi baldų medžiagas, atitinkami turėjo keistis ir baldų kaina. Nors ieškovė akcentuoja, kad šalys tarėsi dėl fiksuotos kainos, tačiau Sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad, patvirtinus brėžinius, kaina bus peržiūrėta, jei atsakovė padarys bet kokius pakeitimus. Tai, kad kaina galėjo kisti, patvirtina ir Sutarties 8.3 punkto nuostata dėl 40 proc. kainos dalies mokėjimo.
45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė, pagamindama miegamojo sienelę ir kitus baldus naudodama 1 mm ąžuolo faneruotę, nesilaikė Sutarties reikalavimų ir todėl yra pagrindas sutikti su atsakove, kad ieškovės pagaminti baldai yra su trūkumais – neatitinka Sutartyje keliamų kokybės reikalavimų. Viena tai, kad atsakovė yra įmonių vadovė, nepanaikino jos kaip vartotojos statuso ir nepaneigia ieškovės pareigos tinkami informuoti vartotoją apie užsakytų prekių medžiagų pakeitimus.
46. Atsakovė pateikė duomenis, kad kainų skirtumas tarp 1 mm ir 2 mm ąžuolo faneruotės, reikalingos atsakovės baldams pagaminti, sudaro apie 4 000 Eur. Ieškovė pateikė duomenis apie faneruotės kainų skirtumą, susijusį tik su miegamojo sienelės gamyba, tačiau tokie duomenys nagrinėjamu atveju neaktualūs, nes kaip konstatuota anksčiau, miegamojo sienelė apskritai neturėjo būti gaminama iš faneruotės. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti baldų ir darbų kainą 4 000 Eur suma dėl baldų trūkumo, susijusio su faneruotės storiu. Teismo vertinimu, mažinti baldų kainą dėl šio trūkumo didesne, t. y. atsakovės nurodoma 6 808,05 Eur suma, nėra teisinio pagrindo, nes tokia atsakovės nurodoma suma pagrįsta ne aiškiais loginiais skaičiavimais, o apskaičiuota kaip ieškovės iš atsakovės reikalaujamos mokėti sumos dalis, kurios sumažinimo atsakovė nepagrindė jokiais kitais trūkumais ar teisiniais argumentais.
47. Dėl miegamojo sienelės trūkumų, atsakovės nuomone, kaina mažintina 10 300 Eur (be PVM), nes už tokią kainą atsakovė planuoja įsirengti naują miegamojo sienelę. Pažymėtina kad Užsakymo patvirtinime sutarta miegamojo sienelės kaina su PVM yra 7 111,17 Eur. Kaip minėta, miegamojo sienelė pagaminta ne iš užsakytos medžiagos, be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad sienelė sumontuota ne visai tinkamai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad sienelės trūkumams ištaisyti atsakovė realiai patyrė 10 300 Eur išlaidas. Nors į bylą pateiktas „Shopconcept“ užsakymo patvirtinimas, kuriame nurodoma 10 300 Eur suma, tačiau liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad realiai sienelė nėra pakeista, užsakymas yra sustabdytas, laukiama šios bylos baigties. Taigi darytina išvada, kad atsakovė jau daugiau nei metus naudojasi ieškovės sumontuota miegamojo sienele, jos nėra pakeitusi nauja, todėl 10 300 Eur išlaidų trūkumams pašalinti nėra patyrusi ir neaišku, ar jas realiai patirs, todėl baldų kainą mažinti 10 300 Eur suma nėra pagrindo. Tačiau teismas sutinka, kad dėl miegamojo sienelės tinklelio sienos dalies medžiagos netinkamumo ir montavimo trūkumų, atsakovė turi teisę į šio baldo kainos sumažinimą. Kaip minėta, visos miegamojo sienelės kaina yra 7 111,17 Eur, tačiau į šią kainą įeina ne tik tinklelio siena, bet ir stalčiai, kurių kokybės trūkumas yra tik faneruotės storis, dėl kurio, kaip nurodyta šio sprendimo 46 punkte, bendra Sutarties kaina mažintina 4 000 Eur. Įvertinus šią aplinkybę, bei miegamojo sienelės tinklelio sienos trūkumus, teismo vertinimu, miegamojo sienelės kainą yra pagrindas mažinti 50 proc. iki 3 555,59 Eur.
Dėl apmokėjimo už virtuvės spintelės stalčius
48. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ir dėl apmokėjimo už virtuvės ūkinėje spintoje turėjusius būti stalčius. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už virtuvės stalčius, kurių nesumontavo. Atsakovės teigimu, ji įsigijo naujus stalčius už 1 113,68 Eur sumą, todėl šia suma turi būti mažinama Sutarties kaina. Taigi viena vertus, ieškovė dėl šio trūkumo prašo mažinti Sutarties kainą, kita vertus, prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad dėl vieno pažeidimo gali būti taikomas tik vienas gynybos būdas.
49. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės sutuoktinis kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad spintoje šalia terasos durų, spintos apačioje įrengta „dėžė“, nors jos nėra numatyta brėžiniuose, todėl prašo rasti sprendimą jos neįrengiant. 2021 m. rugpjūčio 24 d. laiške ieškovė, aiškindama „dėžės“ įrengimą, atsakė, kad jos baldų tiekėjas neturėjo tinkamo dydžio talpinimo sistemos sandėlyje, ji bus pagaminta lapkričio pabaigoje, todėl jis savavališkai ją pakeitė, nesusitarę dėl to su UAB „Solid Supply“. 2021 m. rugsėjo 9 d. elektroniniam laiške ieškovei nurodyta išimti talpinimo sistemą iš spintos, sutvarkyti visas angas (žymes) viduje ir ant durų, sumontuoti vyrius, kad durys atsidarinėtų iš šono. Liudytojas B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nenorėjo laukti net iki lapkričio mėn., kol bus pagaminta tinkamo dydžio talpinimo sistema, todėl nusprendė patys nusipirkti reikiamą įrangą. Byloje nustatyta, kad pagal brėžinius virtuvėje buvo numatyta įrengti ūkinę spintą su talpinimo sistema „Menage confort 381234K“ iš furnitanas.lt. Atsakovė iš UAB „Brasa“ įsigijo ūkinės spintos sistemą „Tandem 600 H1700“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo pritaikyta nuolaida, už minėtą sistemą atsakovė realiai sumokėjo ne 1 113,68 Eur, o 946,63 Eur.
50. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ūkinėje spintoje atliko darbus su trūkumais – buvo pradėjusi montuoti brėžiniuose nurodyto dydžio neatitinkantį talpinimo sistemos mechanizmą. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės veiksmų pačiai įsigyjant ūkinės spintos mechanizmą šiuo atveju negalima vertinti kaip ieškovės darbų trūkumų šalinimo, nes atsakovė įsigijo visiškai kitokį mechanizmą, nei buvo numatyta brėžiniuose. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės teisės dėl netinkamo ūkinės spintos įrengimo gali būti ginamos Sutarties kainą mažinant ieškovės neįrengto mechanizmo „Menage confort 381234K“ kaina. Kadangi nei atsakovė, nei ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kiek tiksliai kainuoja šis mechanizmas, teismas vadovaujasi viešai internete skelbiamomis furnitanas.lt kainomis. Panašaus modelio („Menage confort 381965K“) ištraukiamos sistemos kaina yra 568,80 Eur, todėl Sutarties kaina dėl virtuvės ūkinės spintos įrengimo trūkumų mažintina 568,80 Eur suma.
Dėl apmokėjimo už papildomus darbus
51. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė iš ieškovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. užsisakė sumontuoti papildomus baldus (baldų dalis). Šių baldų ir darbų kaina 859,10 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. užsakytus baldus sumontavo atsakovės bute, tačiau atsakovė už juos su ieškove neatsiskaitė. Atsakovės teigimu, ji neturi pareigos mokėti, nes ieškovė atsisakė savo reikalavimo apmokėti už papildomus baldus ir darbus. Šiuos savo argumentus atsakovė grindžia ieškovės 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku, kuriame ieškovės darbuotoja nurodė, kad dėl kilusių nepatogumų nusprendė neteikti atsakovei apmokėti sąskaitos už maždaug 980,10 Eur, į kurią patenka apmokėjimas už papildomus baldus, jų montavimą ir transportavimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė negalinti priimti tokio ieškovės pasiūlymo. Vėlesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys toliau derėjosi dėl galutinės nuolaidos sumos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Taigi atsakovei nereiškiant konkrečių nusiskundimų papildomai sumontuotais baldais ir jų montavimo darbais, ir šalims taikiai nesusitarus dėl ieškovės pagamintiems baldams ir atliktiems darbams taikytinos nuolaidos, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą sumokėti atsakovei 859,10 Eur už papildomas baldų dalis ir darbus.
Dėl delspinigių
52. Šalys viena kitos atžvilgiu skaičiuoja delspinigius. Ieškovės teigimu, atsakovė vėluoja atsiskaityti už darbus, todėl privalo mokėti Sutarties 9.3 punkte nurodytus delspinigius. Atsakovės teigimu, ieškovė praleido Sutarties įvykdymo terminą 100 dienų, todėl privalo Sutarties 9.4 punkte nurodytus delspinigius, kurie sudaro 9 170 Eur ir kuriuos atsakovė jau yra įskaičiusi 2022 m. kovo 25 d. įskaitymu.
53. Taigi sprendžiant dėl delspinigių skaičiavimo, svarbus nustatyti, kada dabai buvo užbaigti ir ar jie užbaigti laikantis šalių nustatyto grafiko. Pagal grafiką, darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. liepos 31 d. Kaip konstatuota šio sprendimo 27 punkte, darbai laikytini užbaigtais 2021 m. lapkričio 5 d. Ieškovės teigimu, darbų užbaigimo terminas jai prasitęsė iki 2021 m. 41 savaitės (iki 2021 m. spalio 17 d.), nes atsakovė vėlavo patvirtinti brėžinius ir sumokėti Sutartyje aptartą dalį Sutarties kainos.
54. Šiuo atveju aktualus Sutarties 3.1 punktas, kuriame nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja pristatyti prekes ir paslaugas grafike nurodytais terminais. Pagal Sutarties 3.2 punktą, jei atsakovė nepateiks reikiamų dokumentų ir (arba) informacijos (t. y. informacijos, susijusios su medžiagomis, brėžinių patvirtinimu) grafike nurodytais terminais ir (arba) nepatvirtins brėžinių grafike numatytais terminais dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, visi grafike nurodyti terminai automatiškai pratęsiami atsakovės vėlavimo laikotarpiui. Tokiu atveju ieškovė pateikia atnaujintą grafiką. Pagal Sutarties 8.3 punktą atsakovė įsipareigojo atsiskaityti tokiais terminais: 30 proc. kainos sumokama per 7 kalendorines dienas nuo Užsakymo pateikimo; 40 proc. patikslintos kainos apmokama per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos prieš prekių montavimą; 30 proc. kainos sumokama per 30 kalendorinių dienų po prekių sumontavimo ir prekių bei paslaugų perdavimo. Pagal Sutarties 9.2 punktą, jei atsakovė nesumoka Sutarties 8.3 punkte nurodyto avanso ir (arba) Užsakyme ir (arba) Užsakymo patvirtinime nurodyto avanso, ieškovė turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų pagal Užsakymą vykdymą iki tinkamo atsakovės įsipareigojimų įvykdymo.
55. Pagal grafiką atsakovė turėjo pareigą 30 proc. Sutarties kainos sumokėti 2021 m. 16 savaitę (iki 2021 m. balandžio 25 d.). Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo, atsakovė minėtą Sutarties kainos dalį sumokėjo 2021 m. gegužės 5 d., t. y. 2021 m. 18 savaitę. Nors pagal Sutarties 3.2 punktą automatinis grafike nurodytų terminų pratęsimas nėra siejamas su delsimu sumokėti avansą, tačiau iš esmės analogiška delsimo pasekmė įtvirtinta Sutarties 9.2 punkte. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaita pirmajam avansui sumokėti jai buvo pateikta pavėluotai, be to, pagal Sutartį pirmojo avanso sumokėjimo terminas nėra susietas su sąskaitos faktūros pateikimu, todėl sutiktina su ieškove, kad, atsakovei sumokėjus avansą 2 savaitėmis vėliau, nei nurodyta grafike, visi terminai, įskaitant darbų užbaigimo terminą, ieškovei prasitęsė 2 savaitėmis.
56. Pagal grafiką atsakovė brėžinius po atnaujinimų ir korekcijų turėjo patvirtinti 2021 m. 21 savaitę, t. y. per 1 savaitę nuo atnaujintų brėžinių pateikimo. Nėra ginčo, kad atsakovė brėžinius patvirtino 2021 m. 22 savaitę, t. y. 1 savaite vėliau. Tačiau kaip minėta, visi terminai ieškovei buvo prasitęsę 2 savaitėmis, pati ieškovė galutinius brėžinius atsakovei išsiuntė 2021 m. 22 savaitę (2021 m. birželio 2 d.), todėl nesutiktina su ieškove, kad ji įgijo teisę baldus sumontuoti ir darbus užbaigti dar viena savaite vėliau.
57. Antrąjį avansą atsakovė turėjo sumokėti 2021 m. 22 savaitę, o sumokėjo 2021 m. liepos 26 d., t. y. 2021 m. 30 savaitę (8 savaitėms vėliau). Tačiau, teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pagrindo pratęsti darbų užbaigimą visomis 8 savaitėms. Šiuo atveju iš Sutarties 8.3 punkto nuostatų matyti, kad šio avanso mokėjimas buvo susietas su sąskaitos faktūros gavimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė sąskaitą antrajam avansui išrašė tik 2021 m. birželio 28 d., t. y. 2021 m. 26 savaitę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 8.3 punktą antrasis avansas turėjo būti sumokėtas per 7 dienas nuo sąskaitos gavimo, darytina išvada kad avansas turėjo būti sumokėtas 2021 m. 27 savaitę. Kadangi atsakovė avansą sumokėjo 3 savaitėmis vėliau, atsižvelgiant į Sutarties 9.2 punktą, darbų užbaigimo terminas ieškovei prasitęsė dar 3 savaitėmis.
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę darbus baigti 5 savaitėmis vėliau nei nurodyta grafike, t. y. 2021 m. 40 savaitę (iki 2021 m. spalio 10 d.). Teismas pažymi, kad, nors grafikas nebuvo keičiamas, tačiau tai nereiškia, kad esant Sutartyje aptartoms sąlygoms, jame nurodyti terminai neprasitęsė ar nepersikėlė. Kaip minėta, ieškovė darbus užbaigė 2021 m. lapkričio 5 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė vėlavo užbaigti darbus 26 dienas, todėl atsakovė turi teisę, vadovaudamasi Sutarties 9.4 punktu, skaičiuoti delspinigius už nurodytą laikotarpį.
59. Pažymėtina, kad ieškovė prašo atsakovės skaičiuojamiems ir, be kita ko, įskaitytiems delspinigiams taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovė teigia, kad CK 1.125 straipsnyje nustatyti senaties terminai yra taikomi ieškinio pareiškimui teisme, todėl neriboja įskaitymo teisės. Be to, atsakovė negali būti laikoma praleidusia ieškinio senaties terminą, nes apie tai, kad skaičiuoja ir reikalauja delspinigių atsakovė buvo informavusi ieškovę dar 2021 m. lapkričio 15 d. ir pakartojusi, kad reikalauja delspinigių, 2022 m. vasario 18 d.
60. Teismas nepritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovė negali prašyti taikyti ieškinio senaties terminą ginčo situacijoje. Pažymėtina, kad CK normų nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas savarankišką ieškinį ir prašydamas taikyti ieškinio senaties normas kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).
61. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
62. Kadangi darbai atlikti vėluojant 26 dienas (nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.), o įskaitymas atliktas 2022 m. kovo 25 d., atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet atsakovė delspinigius skaičiuoja už per ilgą laikotarpį. Vadinasi, Sutarties kaina dėl vėlavimo atlikti darbus gali būti mažinama delspinigių suma (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri yra mažesnė, nei nurodo atsakovė, t. y. 2 384,20 Eur (91,70 Eur x 26 d.).
63. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jai taikomas delspinigių dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas. Tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose, tiek liudytojas paaiškino, kad darbų atlikimo užbaigimo terminas atsakovei buvo labai svarbus. Be to, šalys prieš sudarydamos Sutartį buvo konkrečiai aptarę būtent 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo visos baldų kainos, dydį.
64. Kaip minėta, ieškovė taip pat skaičiuoja delspinigius atsakovės atžvilgiu už vėlavimą apmokėti už baldus ir darbus. Teisę į 0,1 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo vėluojamos apmokėti sumos, ieškovei suteikia Sutarties 9.3 punktas, tačiau šiuo atveju, įvertinus šios sprendimo 46, 47, 50 ir 62 punktuose nurodytas sumas, kuriomis mažintinas ieškovės reikalavimas, atsakovės ieškovei mokėtini delspinigiai skaičiuotini nuo 17 863,24 Eur (28 371,83 Eur – 4 000 Eur – 568,80 Eur – 3 555,59 Eur – 2 384,20 Eur) ir sudaro 3 215,38 Eur.
Dėl įskaitymo (ne)teisėtumo
65. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
66. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
67. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia būtinybę kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).
69. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo sąlygos įskaitymui atlikti, nes tarp šalių buvo kilęs akivaizdus ginčas dėl mokėtinų sumų, taigi atsakovės reikalautos ir įskaitytos sumos neatitiko vykdytinumo ir apibrėžtumo reikalavimų. Nors šiuo sprendimu teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę mažinti baldų kainą ieškovei skaičiuotinais delspinigiais, tačiau įskaitymo atlikimo metu dėl delspinigių sumos buvo kilęs akivaizdus ginčas, be to, atsakovė skaičiavo ir įskaitė delspinigius už netinkamą laikotarpį, todėl darytina išvada, kad net kaip pagrįsta šiuo sprendimu pripažinta delspinigių suma 2022 m. kovo 25 d. negalėjo būti įskaityta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – atsakovės 2022 m. kovo 25 d. atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 17 863,24 Eur skola, 3 215,38 Eur delspinigiai ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo priteistos sumos (21 078,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
71. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
72. Nors ieškovė nagrinėjamu atveju kėlė vieną turtinį ir vieną neturtinį reikalavimą, tačiau visas ginčas iš esmės buvo kilęs dėl 33 323,63 Eur sumos pritesimo. Kadangi ieškovei iš atsakovės priteistina 21 078,62 Eur suma, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į 63,25 proc., o atsakovė į 36,75 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
73. Ieškovė nurodo patyrusi 8 404,69 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 238 Eur išlaidas vertimams apmokėti ir 819 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti.
74. Atsakovė nurodo patyrusi 10 297,12 Eur išlaidas, kurias sudaro: ieškovės pateiktos pretenzijos vertinimas, pretenzijos įvertinimui aktualių dokumentų (sutarčių, šalių komunikacijos) analizė, situacijos aptarimas su kliente, atsakymo į pretenziją parengimas – 2 450,25 Eur; ieškovės pareikšto ieškinio analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas – 3 599,75 Eur; dokumentų vertimai (papildomos išlaidos) – 872,05 Eur; tripliko parengimas – 1 694 Eur; procesinių prašymų rengimas – 347,88 Eur; pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 1 331 Eur; gyventojų registro išlaidos – 2,19 Eur.
75. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtas CPK nuostatas, atlygintinos tik tos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios suėjusios su konkrečia teisme nagrinėjama byla ir joje keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.
76. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokatų teisinei pagalbai, įtraukia išlaidas, patirtas šalims susirašinėjant dėl ieškovės pateiktos pretenzijos. Tokios išlaidos, nors ir patirtos teikiant teisinę pagalbą dėl ginčo klausimų, yra nesusiję su bylos nagrinėjimu ir nelaikytinos būtinomis, nes ikiteisminis ginčo sprendimas tokio pobūdžio bylose nėra privalomas. Įvertinus šalių pateiktų ataskaitų turinį išlaidų būtinumo ir pagrįstumo aspektu, spręstina, kad ieškovė turi teisę į išlaidų, patirtų už ieškinio parengimą (2 096,33 Eur), atsiliepimo analizę (299,48 Eur – 1,5 val.), dubliko parengimą (2 595,45 Eur), prašymo pratęsti terminą parengimą (99,85 Eur), tripliko analizę (149,74 Eur), prašymo atidėti teismo posėdį rengimą (99,85 Eur), išlaidų vertimams apmokėti (1 238 Eur) ir žyminiam mokesčiui sumokėti (819 Eur) atlyginimą, o atsakovė – į išlaidų už atsiliepimo į ieškinį rengimą (3 599,75 Eur), dokumentų vertimą (872,05 Eur); tripliko parengimą (1 694 Eur), procesinių prašymų rengimą (347,88 Eur) ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje (1 331 Eur).
77. Šalių nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 679,05 Eur (2 096,33 Eur + 299,48 Eur + 2 595,45 Eur + 99,85 Eur + 149,74 Eur + 99,85 Eur + 1 238 Eur + 819 Eur) x 63,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 2 882,92 Eur (3 599,75 Eur + 872,05 Eur + 1 694 Eur + 347,88 Eur + 1 331 Eur) x 36,75 proc.). Šias sumas sudengus, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 796,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės A. V. 2022 m. kovo 25 d. atliktą įskaitymą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Solid Supply“ (j. a. k. 302250870) iš atsakovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 863,24 Eur (septyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 24 ct) skolą, 3 215,38 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų 38 ct) delspinigius ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 078,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 796,13 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė