Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-11-19][nuasmenintas sprendimas byloje][eA-491-968-2025].docx
Bylos nr.: eA-491-968/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
UAB „STOVA“ 302299725 pareiškėjas
"Julianus Inkaso' 300115639 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Asmens duomenų teisinė apsauga
Asmens duomenų teisinė apsauga
Asmens duomenų teisinė apsauga

?

Administracinė byla Nr. eA-491-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09965-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STOVA“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STOVA“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ir L. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas

 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „STOVA“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3R-980 (2.13-1.E) „Dėl L. B. 2022-07-18 skundo“ (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.       Bendrovė administruoja „uniPark“ prekės ženklu veikiančias automobilių stovėjimo aikšteles įvairiose Lietuvos vietose. Bendrovė užfiksavo, kad duomenų subjektui L. B. (toliau – ir Duomenų subjektas) priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), 2022 m. gegužės 16 d. buvo pastatytas Bendrovės administruojamoje mokamoje (neaptvertoje) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Aikštelė). Aikštelėje yra informacinio pobūdžio skydas (kelio ženklas), kuriame nurodyta aktuali informacija apie paslaugų atlygintinumą. Už Automobilio stovėjimo paslaugas nebuvo atsiskaityta. Tarp Automobilio priekinio stiklo ir dešiniojo valytuvo buvo paliktas pranešimas apie tai, kad už paslaugas nebuvo atsiskaityta, nors paslaugos yra atlygintinės. Su Bendrove niekas nesusisiekė ir už Automobilio stovėjimo paslaugas neatsiskaitė.

2.2.       UAB „Julianus Inkaso“ (toliau – ir Duomenų tvarkytojas) Bendrovės (Duomenų valdytojo) vardu Automobilio savininkei L. B. (Duomenų subjektui) pateikė 2022 m. liepos 5 d. pranešimą dėl neapmokėjimo už suteiktas Automobilio stovėjimo paslaugas (toliau – ir Pranešimas apie įsiskolinimą). Duomenų subjektas 2022 m. liepos 18 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, kad siekia išsiaiškinti, ar Bendrovė turėjo teisę perduoti Duomenų subjekto duomenis Duomenų tvarkytojui, prieš tai negavęs Duomenų subjekto sutikimo ir neinformavęs Duomenų subjekto. Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino, kad Duomenų subjekto skundas yra pagrįstas ir skyrė Bendrovei papeikimą.

2.3.       Inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad Duomenų subjektui, kaip Automobilio savininkui, nekyla teisinė prievolė atsiskaityti su Bendrove, ir remdamasi šia išvada nusprendė, kad Bendrovė neturėjo teisės tvarkyti Duomenų subjekto asmens duomenų skolos (ir sutartinės baudos) išieškojimo tikslu. Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nepagrįstai susiaurino skolos (ir sutartinės baudos) išieškojimo tikslo apimtį ir išskaidė jį į du smulkesnius tikslus. Bendrovė Duomenų subjekto asmens duomenis tvarkė ne tik siekdama išieškoti skolą (įskaitant sutartinę baudą) iš konkretaus asmens, bet ir išsiaiškinti visas skolos (įskaitant sutartinę baudą) administravimui svarbias aplinkybes. Inspekcijos išvada, kad Bendrovė pažeidė skaidrumo principą, yra nepagrįsta, nes Bendrovė tinkamai nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslą ir jį, kartu su kita teisės aktų reikalaujama informacija, iškomunikavo Duomenų subjektui.

2.4.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 1 straipsnio 78, 84 dalys patvirtina, jog transporto priemonės savininkas ir valdytojas gali būti skirtingi asmenys, tačiau tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Duomenys apie transporto priemonės valdytoją, jeigu jis nesutampa su savininku, yra registruojami valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju joks kitas Automobilio valdytojas nebuvo registruotas. Registre nurodyta vienintelė informacija – Duomenų subjektas yra Automobilio savininkas, todėl Bendrovė nustatė ir laikė, kad už skolą (įskaitant sutartinę baudą) yra atsakingas būtent Duomenų subjektas.

2.5.       Bendrovės pateikiama informacija Aikštelėje atitinka viešajai ofertai keliamus reikalavimus, todėl transporto priemonių savininkai negali nežinoti apie naudojimąsi transporto priemonių stovėjimo paslaugomis. Pranešime apie įsiskolinimą pateiktos aiškios nuorodos, informuojančios Duomenų subjektą ir skatinančios jį išsiaiškinti visus klausimus, kilusius dėl Pranešimo apie įsiskolinimą turinio ar susijusio asmens duomenų tvarkymo. Duomenų subjektas turėjo visas galimybes bei buvo raginamas kreiptis į Bendrovę ir pateikti visą įsiskolinimo valdymui aktualią informaciją, tai įrodo, kad Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo tikslas buvo ne tik skolos (įskaitant sutartinę baudą) išieškojimas iš Duomenų subjekto siaurąja prasme, bet ir siekis išspręsti, išnagrinėti susidariusią situaciją bei visas skolos (įskaitant sutartinę baudą) atgavimui svarbias aplinkybes.

2.6.       Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nepagrįstai konstatavo skaidrumo principo pažeidimą. Remdamasi nepagrįstu skolos (įskaitant sutartinę baudą) valdymo (išieškojimo) tikslo išskaidymu ir susiaurinimu, Inspekcija padarė klaidingą išvadą, jog Bendrovė turėjo pirmiausiai informuoti Duomenų subjektą apie asmens duomenų tvarkymą asmens, kuris naudojosi Aikštele, nustatymo tikslu, o tada, nustačius, kad Duomenų subjektas pasinaudojo paslauga – apie asmens duomenų tvarkymą skolos išieškojimo tikslu. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes skolininko nustatymas yra skolos išieškojimo tikslo sudėtinė dalis.

3.       Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

3.1.       Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė, kaip duomenų valdytojas, tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens L. B. duomenis, todėl Bendrovei taikoma pareiga įrodyti, kad jos teikiama paslauga naudojosi būtent L. B., kurios duomenis Bendrovė tvarkė skolos išieškojimo tikslu. Bendrovė pripažino, kad rėmėsi tik prezumpcija (t. y. prielaida), jog nurodytą dieną paslaugomis Aikštelėje naudojosi L. B.. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų nei dėl to, kad būtent L. B. nurodytą dieną naudojosi Bendrovės paslaugomis Aikštelėje, nei kad L. B. vengė pateikti duomenis, kas valdė jos transporto priemonę ir atitinkamai įsiskolino Bendrovei.

3.2.       Duomenų valdytojas ir (ar) Duomenų tvarkytojas privalėjo pirmiausiai pateikti faktinius duomenis, pagrindžiančius tai, kad ginčo atveju Duomenų valdytojas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą asmens duomenis, reikalingus jo konkrečiam įsiskolinimui už paslaugas administruoti, perduoti Duomenų tvarkytojui (skolų išieškojimo įmonei) ir kad pastaroji turėjo pakankamą pagrindą, naudodamasi ginčo asmens duomenimis, atlikti veiksmus, nukreiptus į konkrečios skolos išieškojimą.

3.3.       Bendrovės ir L. B. nesiejo sutartiniai santykiai. Bendrovės nurodyti teisės aktai nenustato tiesioginės transporto priemonės savininko atsakomybės už su valdoma transporto priemone atliktus veiksmus, taip pat nenustato draudimo perduoti nuosavybės teise valdomą automobilį laikinai valdyti kitam asmeniui. Nesutiktina su Bendrovės argumentais, kad jos vykdomo asmens duomenų tvarkymo apimtis yra kur kas platesnė ir būtent toks platesnis tikslas buvo iškomunikuotas L. B. pateiktame pranešime apie įsiskolinimą. Tiesioginis trečiojo suinteresuoto asmens L. B. kaltinimas bet kokiam asmeniui sukeltų abejonių, ar tokiu būdu bandoma nustatyti tikrąjį skolininką, ar konstatuojama, kad asmuo yra skolininkas, t. y. jo asmens duomenys tvarkomi skolos išieškojimo tikslu, todėl šie įrodymai paneigia Bendrovės argumentus apie L. B. asmens duomenų tvarkymo tikslo interpretavimą. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime netinkami Bendrovės veiksmai siejami su neteisėtu L. B., kaip duomenų subjekto, priskyrimu skolininkų kategorijai ir iš to sekančius neteisingai nustatytus jos asmens duomenų tvarkymo tikslus. Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime pasisakė dėl prievolių teisės taikymo tik todėl, kad Bendrovė nurodė, jog veiksmai (perdavimas duomenų tvarkytojui) L. B. negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių.

 

II.

 

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui aktualios Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (2021 m. sausio 6 d. redakcija) normos.

6.       Teismas vadovavosi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Jis nustatė, kad L. B. 2022 m. liepos 18 d. skunde atsakovui pripažino, jog Automobilis priklauso jai, tačiau 2022 m. gegužės 16 d. su juo niekur nebuvo išvykusi. Teismas atkreipė dėmesį, kad L. B. teismui nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų, kad Bendrovės fotonuotraukose 2022 m. gegužės 16 d. Bendrovės administruojamoje mokamoje aikštelėje užfiksuotas Automobilis. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl to, ar L. B. yra skolinga Bendrovei ir ar skola iš jos reikalaujama pagrįstai. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas vertino tik aplinkybes, kurios susijusios su L. B. asmens duomenų tvarkymu.

7.       Teismas nustatė, kad Bendrovė ir UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. birželio 20 d. sudarė Tarpininkavimo skolų išieškojime sutartį Nr. 00153-03-166T, kurios 1.1 papunkčiu Bendrovė įgaliojo Duomenų tvarkytoją vykdyti ikiteisminį išieškojimą siekiant sugrąžinti Bendrovei priklausančias gautinas sumas iš Bendrovei vėluojančių atsiskaityti fizinių ir juridinių asmenų. 2017 m. birželio 20 d. Pavedimo sutarties 2.1.1.1 papunkčiu Bendrovė pavedė Duomenų tvarkytojui vykdyti tarpininkavimą skolų išieškojime iš Bendrovės skolininkų.

8.       Bendrovė ir Duomenų tvarkytojas 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė Asmens duomenų tvarkymo sutartį, kuria nustatė su asmens duomenų tvarkymu susijusias šalių teises ir pareigas bei sąlygas, pagal kurias Bendrovės, kaip asmens duomenų valdytojo, valdomus asmens duomenis pavedama tvarkyti UAB „Julianus Inkaso“, kaip tvarkytojui, pagal šalių sudarytą pagrindinę sutartį (Tarpininkavimo skolų išieškojime sutartį Nr. 00153-03-166T). Asmens duomenų tvarkymo sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad tvarkytojas turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kiek tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pagrindinėje sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Tvarkytojas neturi teisės tvarkyti asmens duomenų jokiais kitais tikslais, nei numatyta šioje ir pagrindinėje sutartyje, nebent toks leidimas aiškiai išreikštas atskiru valdytojo raštu. Remiantis Asmens duomenų tvarkymo sutarties 4.2 papunkčiu, tvarkytojas turi teisę valdytojo vardu rinkti skolininkų asmens duomenis valstybės registruose bei iš registrų gautus asmens duomenis tvarkyti tarpininkaujant ikiteisminiame skolos išieškojimo procese. Priedo Nr. 1 prie Duomenų tvarkymo sutarties 2 punkte nustatyta, kad duomenų subjektai – valdytojo klientai, neįvykdę savo finansinių įsipareigojimų (skolininkai) ir (ar) skolininkų atstovai (kai klientas yra juridinis asmuo).

9.       Teismas vadovavosi BDAR 28 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 straipsnio 1, 2 dalimis. Jis nustatė, kad Bendrovė ir Duomenų tvarkytojas tvarkė L. B. asmens duomenis – jai priklausančio automobilio markę, valstybinį numerį, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, t. y. Bendrovė surinko duomenis apie L. B. automobilio markę ir valstybinį numerį, perdavė šiuos duomenis Duomenų tvarkytojui, o Duomenų tvarkytojas, vykdydamas Bendrovės įpareigojimus, toliau tvarkė L. B. asmens duomenis – iš viešų registrų nustatė jos gyvenamąją vietą ir išsiuntė 2022 m. liepos 5 d. pranešimą (įspėjimą apie skolą). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog Bendrovė ir Duomenų tvarkytojas tvarkė L. B. asmens duomenis, tačiau kilo ginčas dėl aplinkybės, ar Bendrovė ir Duomenų tvarkytojas L. B. asmens duomenis tvarkė laikydamiesi BDAR reikalavimų, t. y., ar Bendrovė tinkamai nustatė duomenų tvarkymo tikslą ir nepažeidė tikslo apribojimo ir skaidrumo principų.

10.       Teismas vadovavosi BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu, 6 straipsnio 1 dalimi. Jis atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, rėmėsi viešai skelbiamų „uniPark“ Aikštelių ir mokamų zonų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 papunkčiu, atkreipė dėmesį, kad skolininko tapatybės nustatymas kaip asmens duomenų tvarkymo tikslas nėra nustatytas ir įvardintas nei viešai skelbiamose „uniPark“ Aikštelių ir mokamų zonų taisyklėse, nei Bendrovės ir UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. birželio 20 d. Tarpininkavimo skolų išieškojime sutartyje Nr. 00153-03-166T, nei jos prieduose, nei pranešime (pavadintame „Papildoma informacija“), paliktame už automobilio valytuvo, nei Duomenų tvarkytojo 2022 m. liepos 5 d. pranešime, adresuotame ir įteiktame L. B..

11.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsniu, 6.50 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 25 straipsnio 1–4 dalimis, Taisyklių 2.3, 3.1, 4.5 papunkčiais ir pažymėjo, kad skolos išieškojimo veiksmai pradedami tada, kai kreditoriui yra žinomas skolininkas (konkretus asmuo, kuris privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo). Taigi, kai dėl prievolės pobūdžio iš anksto nėra žinomas skolininkas (ginčo atveju automobilių stovėjimo aikštelėje nustatoma tik pastatyto automobilio markė ir valstybinis numeris), skolininko tapatybė turi būti nustatoma prieš pradedant skolos išieškojimo veiksmus tam, kad būtų žinoma, į kokį konkretų fizinį ar juridinį asmenį kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimus. Todėl vertinant skolininko tapatybės nustatymą asmens duomenų apsaugos kontekste laikytina, kad tai yra savarankiškas duomenų tvarkymo tikslas, o ne skolos išieškojimo tikslo dalis.

12.       Teismas nustatė, kad Bendrovė ir jos įgaliotas Duomenų tvarkytojas L. B. asmens duomenis tvarkė skolininko tapatybės nustatymo ir skolos išieškojimo tikslais, tačiau tiek Bendrovės asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose, tiek 2022 m. gegužės 16 d. pranešime, paliktame už automobilio valytuvo, tiek 2022 m. liepos 5 d. pranešime, išsiųstame asmeniškai L. B., nėra informuojama, kad asmens duomenys yra tvarkomi skolininko tapatybės nustatymo tikslu. Duomenų tvarkytojo 2022 m. liepos 5 d. pranešime, kuris buvo asmeniškai įteiktas L. B., nurodoma, kad asmens duomenys yra tvarkomi įsiskolinimų valdymo tikslu. Bendrovė nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad L. B. prieš arba po Automobilio pastatymo Bendrovės administruojamoje stovėjimo aikštelėje buvo supažindinta arba turėjo galimybę susipažinti su asmens duomenų tvarkymo tikslu – „skolininko tapatybės nustatymas“. Teismas konstatavo, jog Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė, pradėdama tvarkyti L. B. asmens duomenis, netinkamai nustatė duomenų tvarkymo tikslus ir taip pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tikslo apribojimo principą.

13.       Pasisakydamas dėl Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu konstatuoto skaidrumo principo pažeidimo, teismas vadovavosi BDAR preambulės 39, 58 punktais, BDAR 12 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Bendrovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė, kad L. B. iki Duomenų tvarkytojo 2022 m. liepos 5 d. pranešimo buvo aiškiai informuota, jog jos asmens duomenys yra arba gali būti tvarkomi skolininko, nesumokėjusio už automobilio parkavimą mokamoje aikštelėje 2022 m. gegužės 16 d., identifikavimo tikslu. Nors Bendrovė ir teigia, kad asmens duomenys buvo tvarkomi (įskaitant jų perdavimą duomenų tvarkytojui ir viešų registrų paiešką apie duomenų subjektą) siekiant nustatyti skolininką, nesumokėjusį už Automobilio, priklausančio L. B., parkavimą mokamoje aikštelėje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad toks asmens duomenų tvarkymo tikslas jokia forma nėra nurodytas nei pranešime, paliktame už automobilio valytuvo, nei Duomenų tvarkytojo 2022 m. liepos 5 d. pranešime, nei Bendrovės viešai skelbiamose Taisyklėse, nei sutarčių, sudarytų su UAB „Julianus Inkaso“, ir jų priedų sąlygose dėl asmens duomenų tvarkymo.

14.       Teismas vadovavosi Taisyklių 4.3.a papunkčiu, pažymėjo, kad Bendrovė pripažįsta, jog asmens duomenis Duomenų tvarkytojui perdavė prieš tai nenustatęs skolininko, kuris 2022 m. gegužės 16 d. 15.45 val. pastatė L. B. priklausantį Automobilį ir nesumokėjo už stovėjimo aikštelės paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartyse, Bendrovės sudarytose su UAB „Julianus Inkaso“ ir pateiktose į bylą, nėra sąlygų, kuriomis Bendrovė įgalioja Duomenų tvarkytoją vykdyti skolininko tapatybės nustatymą. Teismas pažymėjo, kad, nors Taisyklių 4.3.a papunktyje nustatyta automobilio savininko teisė įrodyti, kad automobilį mokamoje automobilių stovėjimo zonoje pastatė kitas asmuo, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta nei pranešime, paliktame už automobilio valytuvo, nei Duomenų tvarkytojo 2022 m. liepos 5 d. pranešime.

15.       Teismas, nustatęs, kad Bendrovė ir jos įgaliotas Duomenų tvarkytojas, tvarkydami L. B. asmens duomenis, glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba jai nepateikė informacijos apie asmens duomenų tvarkymą skolininko tapatybės nustatymo tikslu, darė išvadą, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime pagrįstai pripažino Bendrovę pažeidusia skaidrumo principą.

16.       Teismas pažymėjo, kad nei atsakovo, nei teismo padarytos išvados dėl BDAR nustatytų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų pažeidimo nepaneigia Bendrovės teisės gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas tais atvejais, kai stovėjimo aikštele pasinaudojęs asmuo Taisyklių nustatyta tvarka neapmoka Bendrovės paslaugų.

17.       Teismas pabrėžė, kad Bendrovė, kaip duomenų valdytojas, yra atsakinga už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi, todėl privalo užtikrinti, kad jo asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose, sutartyse su duomenų tvarkytojais, taip pat pranešimuose transporto priemonių savininkams (valdytojams) būtų aiškiai ir suprantama forma nurodomi visi Bendrovės ir jos įgaliotų duomenų tvarkytojų vykdomo asmens duomenų tvarkymo tikslai. Teismas, įvertinęs Bendrovės padarytą pažeidimą, darė išvadą, kad Bendrovei Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu skirta poveikio priemonė – papeikimas – atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl nėra neproporcinga ar neadekvati, ji atitinka ir tikslingumo bei veiksmingumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl jai paskirta poveikio priemonė yra nepagrįsta ar neproporcinga.

18.       Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą, sudarė galimybę Bendrovei pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė pažeisdama BDAR reikalavimus ir dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas, atmetęs Bendrovės skundą, neturėjo pagrindo priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

19.       Pareiškėjas UAB „STOVA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bendrovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas nevienareikšmiškai nurodė dėl L. B. buvimo Aikštelėje. Jei teismas darė išvadą, kad L. B. buvo Aikštelėje 2022 m. gegužės 16 d. ir už Automobilio stiklo rado informaciją, kad jos asmens duomenys bus tvarkomi skolos išieškojimo iš Automobilio savininko (valdytojo) tikslu, tokiu atveju teismas turėjo spręsti, jog Bendrovės nurodytas duomenų tvarkymo tikslas yra tinkamas – Duomenų subjektas pastatė Automobilį Aikštelėje, nesumokėjo už stovėjimą, todėl jo duomenys pagrįstai ir teisėtai buvo tvarkomi nurodytu tikslu, o Bendrovė jokio pažeidimo nepadarė. Vertinant, jog teismas nenustatė, kad Duomenų subjektas pastatė Automobilį Aikštelėje, byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neatsakant į esminį bylos faktinį klausimą. Byloje yra visi įrodymai, kad Duomenų subjektas 2022 m. gegužės 16 d. pastatė Automobilį Aikštelėje. Priešingų įrodymų nebuvo surinkta nei Inspekcijos tyrimo metu, nei byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukus Duomenų subjektą.

20.2.       Teismo sprendimas neatitinka teismo procesinio sprendimo motyvacijai keliamo imperatyvaus reikalavimo. Byloje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys, kad Duomenų subjektas 2022 m. gegužės 16 d. buvo Aikštelėje ir buvo informuotas apie duomenų tvarkymo tikslą raudonuoju lapeliu, kadangi: nebuvo ginčo, kad VĮ Regitroje esantys duomenys, jog Automobilis priklauso Duomenų subjektui, yra teisingi; Bendrovė nuotraukomis įrodė, kad Duomenų subjektui priklausantis Automobilis 2022 m. gegužės 16 d. buvo Aikštelėje; byloje nėra įrodymų, kad 2022 m. gegužės 16 d. Duomenų subjektas buvo praradęs Automobilio valdymą. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų. Jis grindžiamas esmine prielaida, jog Duomenų subjektas 2022 m. gegužės 16 d. nebuvo Aikštelėje, tačiau prielaida dėl šios faktinės aplinkybės padaryta tik atsižvelgus į deklaratyvią Duomenų subjekto poziciją, nepagrįstą jokiais įrodymais. Tokių įrodymų nesurinko ir teismas.

20.3.       Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nėra nurodyta, kokio teisės akto reikalavimo neatitinka Bendrovės nurodytas duomenų tvarkymo tikslas ir kodėl šis tikslas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bendrovės nurodytas „įsiskolinimo valdymo“ tikslas atitinka visus reikalavimus. Duomenų tvarkymo tikslas – įsiskolinimo valdymas – apibrėžtas pakankamai tiksliai, kadangi į šį tikslą patenka ir skolininko tapatybės nustatymas. Bendrovės apibrėžtas duomenų tvarkymo tikslas Duomenų subjektui neabejotinai leido suprasti duomenų tvarkymo paskirtį ir apimtį. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nėra jokių argumentų, kodėl 2022 m. liepos 5 d. pranešime nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas nėra tinkamas ar neapima skolininko tapatybės nustatymo. Bendrovė įrodinėjo, kad įsiskolinimo valdymo tikslas apima ir skolininko tapatybės nustatymą, tačiau teismas šio aspekto neanalizavo. Bendrovės dokumentuose aiškiai įtvirtinama kur kas platesnė įsiskolinimo valdymo asmens duomenų tvarkymo tikslo apimtis nei traktavo Inspekcija ir teismas. Būtent įsiskolinimo valdymo tikslas buvo iškomunikuotas Duomenų subjektui pateikus Pranešimą apie įsiskolinimą. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime pateikta Bendrovės duomenų tvarkymo tikslo – skolos valdymo – interpretacija, apsiribojanti lėšų atgavimu iš konkretaus asmens, yra nepagrįstai siaura. Siekiant tinkamai valdyti įsiskolinimą, Bendrovei gali tekti nustatyti ir patį skolininką. Teismas padarė klaidingą išvadą ir netinkamai atribojo du susijusius tikslus – skolos išieškojimo ir skolininko tapatybės nustatymo, nors pastarasis tikslas yra neatsiejama pirmojo tikslo sudėtine dalimi. Pranešime apie įsiskolinimą pateiktos aiškios nuorodos, informuojančios Duomenų subjektą ir netgi skatinančios jį išsiaiškinti visus klausimus, kilusius dėl Pranešimo apie įsiskolinimą turinio ar susijusio asmens duomenų tvarkymo. Bendrovė tinkamai įvykdė tikslo apribojimo principo reikalavimus – tinkamai nustatė Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo tikslą – įsiskolinimų valdymą (išieškojimą) – kuris yra kompleksiškas ir apima, be kita ko, skolininko tapatybės bei kitų įsiskolinimui reikšmingų aplinkybių nustatymą.

20.4.       Bendrovė teisingai nustatė asmens duomenų tvarkymo tikslą – įsiskolinimų valdymas (išieškojimas) – bei turėjo teisę nukreipti įsiskolinimą į Duomenų subjektą. Ji tinkamai įvertino savo ir Duomenų subjekto teisėtų interesų balansą. Bendrovės teisėtas interesas kreiptis į Duomenų subjektą skolos (įskaitant sutartinę baudą) išieškojimo tikslu yra pagrįstas ir proporcingas, nes: Bendrovė turi aiškų interesą gauti užmokestį už jo tinkamai suteiktas paslaugas, o paslaugų gavėjams to nepadarius jis turi teisėtą interesą kreiptis į juos, siekdamas išieškoti jam priklausantį užmokestį už suteiktas paslaugas; skolos valdymo (išieškojimo) tikslu tvarkomi Bendrovės klientų asmens duomenys yra tvarkomi proporcingai, kadangi Bendrovė turi vienintelį būdą identifikuoti sutartį pažeidžiantį subjektą – pagal jam priklausančios transporto priemonės valstybinius numerius; toks duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymas nesukelia grėsmių jų teisėms ir laisvėms, kadangi jo asmens duomenys tvarkomi tik komunikuojant su juo Bendrovei siekiant gauti jai priklausančias pinigų sumas. Duomenų subjekto interesas, kad Bendrovė netvarkytų jo asmens duomenų, negali būti aukščiau nei Bendrovės interesas atgauti įsiskolinimą už tinkamai suteiktas Automobilio parkavimo paslaugas ir sutartinę baudą už taisyklių pažeidimą. Laikantis Inspekcijos pozicijos, tam, kad Bendrovė turėtų teisę gauti užmokestį ir sutartines baudas už teikiamas paslaugas, ji turėtų nustatyti kiekvieno asmens, pastatančio transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, tapatybę. Tokia situacija niekaip nederėtų su duomenų kiekio mažinimo principu. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu nepagrįstai siekiama įpareigoti Bendrovę rinkti nepagrįstai didelį duomenų kiekį tam tikslui, kurį Bendrovė gali pasiekti su ženkliai mažesniu duomenų kiekiu.

20.5.       Teismas, pats papildydamas Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo motyvaciją, peržengė viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ribas. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi liko neišnagrinėti Bendrovės argumentai, jog Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime teisiniai santykiai tarp Bendrovės ir Duomenų subjekto kvalifikuoti nepagrįstai. Atsakovas netinkamai nusprendė, kad tais atvejais, kai Bendrovė suteikia automobilių stovėjimo paslaugą, asmuo už paslaugą neatsiskaito ir vengia pateikti duomenis kas, asmens nuomone, yra skolingas, Bendrovė neturi teisės į atlyginimą už paslaugas. Bendrovė ir Duomenų subjekto santykiai turi būti kvalifikuojami taip, kad Duomenų subjektas yra Bendrovės skolininkas, todėl „raudonajame pranešime“ nurodytas duomenų tvarkymo tikslas, adresuotas skolininkui, buvo nurodytas tinkamai. Inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovės ir Duomenų subjekto nesieja civiliniai santykiai, nes Duomenų subjektas 2022 m. gegužės 16 d. nepastatė Automobilio Aikštelėje. Automobilio savininkas (Duomenų subjektas) yra prievolinių santykių su Bendrove dalyvis. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad Bendrovė negali preziumuoti, jog automobilio savininkas visais atvejais atsako prieš ją už automobilių stovėjimo neapmokėjimą. Bendrovė vadovavosi VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal kuriuos joks kitas Automobilio valdytojas nebuvo registruotas.

20.6.       Teismas neišnagrinėjo Bendrovės argumentų dėl to, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nepagrįstai konstatavo skaidrumo principo pažeidimą. Inspekcija, remdamasi nepagrįstu skolos (įskaitant sutartinę baudą) valdymo (išieškojimo) tikslo išskaidymu ir susiaurinimu, padarė klaidingą išvadą, kad Bendrovė turėjo pirmiausia informuoti Duomenų subjektą apie asmens duomenų tvarkymą asmens, kuris naudojosi Aikštele, nustatymo tikslu, o tada, nustačius, kad Duomenų subjektas pasinaudojo Bendrovės suteikta paslauga – apie asmens duomenų tvarkymą skolos išieškojimo tikslu. Skolininko nustatymas yra skolos išieškojimo tikslo sudėtinė dalis. Be to, Inspekcijos išvada dėl to, kada įvyko pirmasis Bendrovės ir Duomenų subjekto kontaktas, yra nepagrįsta jokiais argumentais. Duomenų subjektas vis dar nėra pateikęs informacijos apie trečiąjį asmenį, kuriam Bendrovė suteikė paslaugas. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Duomenų subjektas negalėjo susipažinti su Aikštelėje pateikiamais Bendrovės dokumentais, yra neįrodyta, nes iš esmės yra grįsta tik Inspekcijos prielaida, kad ne Duomenų subjektas, o nenustatytas trečiasis asmuo naudojosi Bendrovės paslaugomis. Net ir vertinant faktus pagal Inspekcijos nuomonę, Bendrovė nurodė tinkamą duomenų tvarkymo tikslą, pateikdama Pranešimą apie įsiskolinimą, bei pateikė kitą reikšmingą BDAR reikalaujamą informaciją, todėl Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė skaidrumo principo reikalavimus. Inspekcija neturėjo kompetencijos kvalifikuoti tarp dviejų subjektų susiklosčiusių civilinių santykių.

21.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1.       Bendrovė po Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo pakoregavo jo vykdomą asmens duomenų tvarkymo procesą, savo pranešimuose, skirtuose transporto priemonių, kurios buvo parkuojamos Bendrovės aptarnaujamose mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, savininkams, nurodydamas, kad Bendrovei skolingas ne transporto priemonės savininkas, o asmuo, kuris Bendrovės nustatytą dieną atitinkamoje aikštelėje parkavo transporto priemonę ir tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais sudarė parkavimo sutartį. Po to, kai Bendrovė pakoregavo savo pranešimų tekstą, aiškiai nurodydamas asmens duomenų tvarkymo skolos išieškojimo tikslu subjektą, Inspekcija, nagrinėdama kitų asmenų skundus, Bendrovės veiksmuose BDAR pažeidimų nenustatė.

21.2.       Kai pats duomenų valdytojas nenustato (tik preziumuoja) konkretaus skolininko (duomenų subjekto), tai jis tokio nenustatyto asmens atžvilgiu neįgyja ir teisėto intereso jo asmens duomenis tvarkyti skolos išieškojimo tikslu. Inspekcija, nagrinėdama L. B. skundą, net du kartus kreipėsi į Bendrovę, prašydama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, tačiau Bendrovė nepateikė jokių įrodymų nei dėl to, kad būtent L. B. nurodytą dieną naudojosi Bendrovės paslaugomis Aikštelėje, nei kad L. B. vengė pateikti duomenis, kas valdė jos transporto priemonę ir atitinkamai įsiskolino Bendrovei.

21.3.       Nesutiktina su Bendrovės teiginiais, kad jos deklaruojamas įsiskolinimo valdymo tikslas apima ir skolininko tapatybės nustatymą, kadangi Bendrovė pranešime transporto priemonės savininkui tiesiogiai nurodo, kad būtent transporto priemonės savininkas sudarė sutartį ir yra skolingas Bendrovei. Bendrovė klaidingai nustatė trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo tikslą, todėl pažeidė tikslo apribojimo principą. Bendrovė neįrodė, kad jį ir L. B. siejo sutartiniai santykiai, todėl jis neįgijo teisėto intereso jos duomenis tvarkyti skolos išieškojimo tikslu. Pareiga įrodyti duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir skaidrumą pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį tenka būtent duomenų valdytojui, t. y. Bendrovei.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti. Šis trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas yra paremtas nebegaliojančio reguliavimo taikymo praktika. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, galiojusiame iki Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo (2018 m.), duomenų perdavimas skolų išieškojimo įmonėms buvo specifiškai sureguliuotas imperatyviai, reikėjo siųsti priminimą prieš perduodant skolų įmonei. Tačiau šios nuostatos yra panaikintos, todėl jų galiojimo metu suformuota taikymo praktika paremtas Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. L. B. taip pat prašo trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti T. B.. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

23.1.       Bendrovė neteisingai teigia, jog su juo nesusisiekė automobilio savininkas ar valdytojas, kadangi automobilį vairuojantis T. B. nedelsdamas pateikė Bendrovei rašytinę pretenziją, kurioje ginčijo Bendrovės teisę dėl parkavimo mokesčių rinkliavos viešoje gatvėje. Minėtas dokumentas taip pat įrodo, kad galimi prievoliniai santykiai ar ginčas dėl jų susiklostė tarp Bendrovės ir T. B.. Bendrovė žinojo, kad ginčo šalis yra ne L. B., o T. B., todėl Bendrovė neįgijo jokių teisių tvarkyti L. B. asmens duomenis, taip pat nebuvo gavęs L. B. sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis ir neturėjo teisės perduoti jos asmens duomenų tretiesiems asmenims.

23.2.       Bendrovė nepagrįstai teigia, kad parkavimo vietą buvo pažymėjusi kelio ženklais. Nėra duomenų, kad Bendrovei būtų suteikta teisė viešuose keliuose ir gatvėse statyti kelio ženklus. Bendrovės kabinami informaciniai stendai apie jo veiklą / paslaugas ant Bendrovės valdomos Aikštelės tvoros negali įpareigoti viešoje gatvėje statomų automobilių valdytojų. Vieša gatvė ar jos dalis ((duomenys neskelbtini) g. Vilniuje) jokiais pagrindais nepriklauso Bendrovei.

23.3.       Bendrovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi BDAR bei SEAKĮ nuostatomis, kadangi ji žinojo, kas yra tikrasis automobilio valdytojas, bei žinojo, kad automobilio valdytojas ginčija Bendrovės teisę į parkavimo rinkliavą. Bendrovės ir L. B. nesiejo jokie teisiniai santykiai, nes sandorius konkliudentiniais veiksmais gali sudaryti tik pats fizinis asmuo betarpišku dalyvavimu. T. B. 2022 m. gegužės 16 d. UAB „STOVA“ įteikė raštą, kuriame bendrovei, be kita ko, pateikė reikalavimą, remdamasis BDAR 18 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, netvarkyti jokių asmens duomenų, susijusių su Automobiliu, kol nebus gauti atsakymai iš institucijų ir išspręstas kilęs ginčas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

24.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 3R-980 (2.13-1.E) „Dėl L. B. 2022-07-18 skundo“, kuriuo Inspekcija trečiojo suinteresuoto asmens L. B. (Duomenų subjektas) skundą dėl jos asmens duomenų tvarkymo pripažino pagrįstu ir UAB „STOVA“ (Bendrovė, Duomenų valdytojas) pareikštas papeikimas už skaidrumo ir tikslo apribojimo principų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Įvertinus Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo turinį, nustatyta, kad:

25.1.       Inspekcija ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjusi Duomenų subjekto skundą, kuriame buvo prašoma atlikti tyrimą ir išaiškinti, ar Duomenų valdytojas teisėtai Duomenų tvarkytojui perdavė Duomenų subjekto asmens duomenis, gautus iš VĮ „Regitra“, prieš tai neinformavus Duomenų subjekto ir negavus jo sutikimo.

25.2.       Inspekcija ginčijamame sprendime, be kita ko, nustatė, kad Duomenų valdytojo darbuotojas 2022 m. gegužės 16 d. Aikštelėje užfiksavo mokėjimo tvarkos pažeidimą, šalia Automobilio palikdamas Pranešimą dėl galimai padaryto pažeidimo, kuriame nurodė Duomenų subjektui priklausančio Automobilio markę ir valstybinį numerį, bei papildomą informaciją, apimančią informavimą apie duomenų perdavimą skolų išieškojimo tikslu Duomenų tvarkytojui ir tai, kad pradeda tvarkyti Duomenų subjekto asmens duomenis. Nesulaukęs apmokėjimo, Duomenų valdytojas užfiksuoto pažeidimo informaciją (įskaitant skolos reikalavimą) perdavė Duomenų tvarkytojui skolos išieškojimo iš automobilio savininko (valdytojo) tikslu. Duomenų tvarkytojas atliko su pažeidimu susijusios transporto priemonės savininko (valdytojo) identifikavimą, kad galėtų įvykdyti pirminį tikslą (t. y. skolos išieškojimą) bei šiuo tikslu iš VĮ „Regitra“ gavo ir tvarkė šiuos Duomenų subjekto duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (nurodytą transporto priemonės registravimo dokumente) (Duomenų valdytojas nenurodė datos, kada Duomenų subjekto duomenis perdavė Duomenų tvarkytojui). Duomenų subjektas 2022 m. liepos 15 d. gavo pranešimą iš Duomenų tvarkytojo, kad yra skolingas Duomenų valdytojui už neapmokėtą automobilio parkavimą ir kad jo duomenys tvarkomi įsiskolinimo valdymo tikslu (Pranešime pateikiama ir kita informacija, pvz., kad Duomenų subjekto duomenys gauti iš Duomenų subjekto ir iš VĮ Regitra).

25.3.       Dėl Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo tikslo ir teisinio pagrindo Inspekcija sprendė, kad Duomenų valdytojas turėjo teisėtą interesą tvarkyti Duomenų subjekto, kaip transporto priemonės, kuri buvo parkuojama Duomenų valdytojo Aikštelėje, savininkės asmens duomenis, tačiau netinkamai nustatė Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo tikslą, kadangi neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo Duomenų subjekto atžvilgiu pradėti asmens duomenų tvarkymo skolos išieškojimo tikslu veiksmų, todėl tokie veiksmai neatitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto tikslo apribojimo principo.

25.4.       Dėl Duomenų subjekto asmens duomenų perdavimo Duomenų tvarkytojui Inspekcija sprendė, kad Duomenų subjekto asmens duomenų perdavimas Duomenų tvarkytojui vyko pagal Asmens duomenų tvarkymo sutartį ir tai atitiko BDAR 28 straipsnio nuostatas, tačiau, tvarkydama Duomenų subjekto asmens duomenis skolos išieškojimo tikslais, šiuo atveju nesvarbu, kas šiuos veiksmus atliko, Duomenų valdytojas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tikslo apribojimo principą.

25.5.       Dėl Duomenų subjekto informavimo (skaidrumo principo įgyvendinimo) Inspekcija sprendė, kad Duomenų valdytojas pirmiausia (pirmojo kontakto metu) Duomenų subjektą turėjo informuoti apie Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo tikslą – nustatyti asmenį, kuris 2022 m. gegužės 16 d. 15:47:07 val. valdė Duomenų subjektui priklausančią transporto priemonę ir pasinaudojo Duomenų valdytojo paslaugomis, ir tik nustačius, kad būtent Duomenų subjektas pasinaudojo Duomenų valdytojo paslauga, pagal BDAR 14 straipsnio 4 dalį, jam turėtų būti suteikta Duomenų valdytojo Pranešime pateikta informacija apie Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymą skolos išieškojimo tikslu. Inspekcija pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Duomenų subjektui iš Duomenų valdytojo 2022 m. liepos 15 d. gautas Pranešimas apie Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymą skolos išieškojimo tikslu Duomenų subjektui buvo netikėtas ir neatitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto skaidrumo principo, nes Duomenų subjektas nagrinėjamu atveju Duomenų valdytojo paslaugomis nesinaudojo ir nebuvo susipažinęs su Taisyklėmis, Pranešimu dėl galimai padaryto pažeidimo ir su Papildoma informacija ir Duomenų subjektui nebuvo tikslo susipažinti su Bendrovės internetinėje svetainėje skelbiama privatumo politika.

26.       Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmetė. Bendrovė apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu nagrinėjamos bylos kontekste. Taip pat, Bendrovės nuomone, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas.

27.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje vertinama, ar Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens L. B. (Duomenų subjekto) skundą, dėl jos asmens duomenų tvarkymo ir Bendrovei (Duomenų valdytojui) pareiškė papeikimą už skaidrumo ir tikslo apribojimo principų pažeidimą. Kitaip tariant šio administracinio ginčo dalykas – asmens duomenų valdymo ir tvarkymo pagrįstumas. Šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl skolos už parkavimo paslaugas dydžio, pagrįstumo ir pan., taip pat šiuo tikslu nėra tiriami su tuo susiję įrodymai.

 

Dėl prašymo įtraukti į bylą trečiąjį suinteresuotą asmenį

 

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą į bylą prašo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu jos sutuoktinį T. B.. Šis prašymas grindžiamas taip pat ir tuo, kad pirminis ginčas dėl parkavimo rinkliavos (kas ir tapo priežastimi L. B. skundo atsakovui Inspekcijai) yra kilęs tarp Bendrovės ir T. B..

30.       Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, kuris buvo atmestas teismui nenustačius, jog šios bylos išsprendimas galėtų turėti įtaką T. B. teisėms ar pareigoms.

31.       Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens L. B. prašymą, su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Konstatuotina, kad ginčijamas Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su T. B. teisių ar pareigų, susijusių su tarp jo ir Bendrovės kilusiu teisiniu ginču dėl įsiskolinimo už parkavimo paslaugas priteisimo, gynimu. Atsižvelgiant į tai, prašymas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu T. B. atmetamas.

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo

 

32.       Siekiant nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Duomenų subjekto skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo pripažino pagrįstu ir Duomenų valdytojui pareiškė papeikimą už skaidrumo ir tikslo apribojimo principų pažeidimą, pirmiausiai bus vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios tiek su Duomenų valdytojo bei Duomenų tvarkytojo vykdomo verslo ypatumais, tiek su konkrečia faktine situacija, susiklosčiusia nagrinėjamu atveju Duomenų valdytojui ir Duomenų tvarkytojui tvarkant Duomenų subjekto asmens duomenis.

33.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Bendrovė (Duomenų valdytojas) teikia atlygintinas automobilių stovėjimo paslaugas, taip pat ir jos administruojamoje „uniPark“ stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Aikštelė). Šių paslaugų teikimas vykdomas Bendrovei apie jas pateikus viešąją ofertą (CK 6.171 str.), t. y. Aikštelėje pastatant Taisyklių stendą ir mokėjimo aparatą su kainininku. Atitinkamai kiekvienas transporto priemonės valdytojas Aikštelėje parkuodamas automobilį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str., 6.162 str.) su Bendrove sudaro automobilio parkavimo sutartį.

34.       Taisyklių stende, kuriame nustatyta, kad Bendrovė teikia automobilių parkavimo ir kontrolės paslaugas, be kita ko, nurodyta:

34.1.       „Prieš naudojimąsi mokama automobilių stovėjimo zona privalote perskaityti šias taisykles (toliau – Taisyklės) ir jų laikytis“ (1 p.);

34.2.       „Pastatydami automobilius šioje Aikštelėje, išreiškiate valią sudaryti automobilių stovėjimo paslaugų užsakymą (sandorį) su automobilių parkavimo ir kontrolės paslaugas šioje Aikštelėje teikiančia UAB „Stova“ (įmonės kodas 302299725, buveinės adresas Rodūnios kel. 10, 02189 Vilnius) – t. y. sutinkate laikytis Taisyklėse aprašytos automobilių parkavimo ir mokėjimo tvarkos bei, esant Taisyklėse aprašytiems pagrindams, įsipareigojate sumokėti Taisyklių 8 punkte numatyto dydžio papildomą mokestį – baudą už šių Taisyklių pažeidimą.“ (3 p.);

34.3.       „Nesumokėjus automobilio stovėjimo paslaugos mokesčio iš karto ar pažeidus kitas Taisykles, automobilio savininkas (išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad automobilį Aikštelėje pastatė kitas asmuo) yra laikomas pažeidusiu Taisykles ir įsipareigoja sumokėti 15 (penkiolikos) EUR dydžio mokestį ne vėliau kaip, Taisyklių 9 punkte nurodytame Taisyklių pažeidimo pranešime (toliau – Pranešimas) nurodytą laikotarpį (toliau – Terminas). Jeigu mokestis nebus sumokėtas laiku, t. y. praėjo Terminas, jo išieškojimas, kartu su visa informacija, be atskiro pranešimo, priverstiniam išieškojimui vykdyti, bus perduotas tretiesiems asmenims. Taisykles pažeidęs asmuo turės atlyginti su skolos išieškojimu susijusias bei UAB „Stova“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.“ (10 p.);

34.4.       „UAB „Stova” vykdo nuolatinę Taisyklių laikymosi kontrolę. Esant automobilio parkavimo ir/arba mokėjimo tvarkos pažeidimui, įgalioti UAB „Stova“ asmenys nuotraukomis fiksuoja transporto priemonės buvimo Aikštelėje faktą, bei surašo Taisyklių pažeidimo fiksavimo Pranešimą, kuriame nurodo Pranešimo surašymo priežastį, mokėtinų mokesčių dydį, mokėjimo rekvizitus ir Terminą. Pranešimas paliekamas automobilio savininkui (valdytojui) matomoje automobilio išorės vietoje.“ (11 p.)

34.5.       „Automobilio stovėjimo Aikštelėje paslaugos administravimo tikslu UAB „Stova“ tvarko Jūsų asmens duomenis (automobilio valstybinis numeris, Taisyklių pažeidimo atveju užfiksuotos automobilio nuotraukos ir kiti su paslaugos teikimu susiję tiesiogiai arba netiesiogiai asmenį identifikuojantys duomenys). Daugiau informacijos apie vykdomą Jūsų asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjekto teises pateikiama www.unipark.lt tinklapyje skelbiamose uniPark aikštelių ir mokamų zonų taisyklėse.“ (16 p.).

35.       Nustatyta ir tai, kad Bendrovė, teikdama automobilių parkavimo ir kontrolės paslaugas, skoloms už suteiktas paslaugas administruoti ginčo laikotarpiu samdė išorinius skolų administravimo paslaugos tiekėjus. Tuo tikslu tarp Bendrovės ir trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje UAB „Julianus inkaso“ 2017 m. birželio 20 d. sudaryta Tarpininkavimo skolų išieškojime sutartis Nr. 00153-03-166T, pagal kurią Bendrovė įgaliojo UAB „Julianus inkaso“ vykdyti ikiteisminį išieškojimą siekiant susigrąžinti Bendrovei priklausančias gautinas sumas iš vėluojančių atsiskaityti su Bendrove fizinių ir juridinių asmenų. Šiam tikslui įgyvendinti Bendrovė suteikė UAB „Julianus inkaso“ atitinkamu įgaliojimus atlikti veiksmus, susijusius su tarpininkavimu skolų išieškojime (jie įforminti tarp Bendrovės ir UAB „Julianus inkaso“ 2017 m. birželio 20 d. sudaryta Pavedimo sutartimi, kuri yra priedas Nr. 1 prie Tarpininkavimo skolų išieškojime sutarties Nr. 00153-03-166T). Tarp Bendrovės ir UAB „Julianus inkaso“ 2020 m. lapkričio 11 d. sudarytoje Asmens duomenų tvarkymo sutartyje (ji yra priedas Nr. 2 prie Tarpininkavimo skolų išieškojime sutarties Nr. 00153-03-166T) ir jos prieduose nustatytos su asmens duomenų tvarkymu susijusios Bendrovės (Duomenų valdytojo) ir UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojo) teisės ir pareigos bei sąlygos, pagal kurias Bendrovė valdomus asmens duomenis atitinkama apimtimi ir tvarka, skolos administravimo tikslu (Priede Nr. 1 prie Duomenų tvarkymo sutarties detaliai aprašyti tvarkomi asmens duomenys, jų tvarkymo sąlygos, o Priede Nr. 1 prie Duomenų tvarkymo sutarties įtvirtintos Duomenų tvarkytojo įgyvendinamos asmens duomenų tvarkymo techninės ir organizacinės saugumo priemonės) paveda tvarkyti UAB „Julianus inkaso“.

36.       Apibendrinant šio teismo sprendimo 33-35 punktuose paminėtas faktines aplinkybes, nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad: 1) Bendrovė, kaip atlygintinų automobilių stovėjimo paslaugų teikėjas, verslą taip pat ir jos administruojamoje Aikštelėje organizuoja Taisyklių stende nurodytomis sąlygomis su Aikštelėje priparkuoto automobilio valdytoju sudarydama parkavimo sutartį; 2) atsižvelgiant į skolos už automobilio parkavimą fiksavimo ypatumus (t. y. neatsiskaičius už suteiktas parkavimo paslaugas, Bendrovės darbuotojas fiksuoja automobilio valstybinį registracijos numerį, jo stovėjimo laiką ir vietą) pagal tokią parkavimo sutartį atsakomybė už automobilio stovėjimo paslaugos mokesčio nesumokėjimą įtvirtinta automobilio savininkui (išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad automobilį Aikštelėje pastatė kitas asmuo); 3) skoloms už suteiktas paslaugas administruoti ginčo laikotarpiu Bendrovė samdė išorinį skolų administravimo paslaugos tiekėją UAB „Julianus inkaso“, kuris vadovaujantis 2017 m. birželio 20 d. Tarpininkavimo skolų išieškojime sutartimi ir jos priedais buvo įgaliotas (i) Bendrovės vardu vykdyti ikiteisminį išieškojimą siekiant susigrąžinti Bendrovei priklausančias gauti sumas iš vėluojančių atsiskaityti su Bendrove fizinių ir juridinių asmenų, (ii) sutartimis nustatyta tvarka tvarkyti Bendrovės renkamus ir valdomus su įsiskolinimu už suteiktą paslaugą susijusius asmens duomenis.

37.       Byloje nėra ginčo dėl esminių Bendrovės paaiškinimuose Inspekcijai ir teismui procesiniuose dokumentuose nurodytų, įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens L. B. asmens duomenų tvarkymo aplinkybėmis, dėl kurių ji teikė skundą Inspekcijai, t. y.:

37.1.       L. B. asmens duomenys buvo tvarkomi Bendrovei ir išoriniam skolų administravimo paslaugos tiekėjui UAB „Julianus inkaso“ administruojant skolą už konkrečias parkavimo paslaugas, suteiktas 2022 m. gegužės 16 dieną 15:47:07 val. Bendrovės administruojamoje Aikštelėje priparkavus L. B. nuosavybės teise priklausantį Automobilį, tačiau nesumokėjus nustatyto automobilių stovėjimo paslaugos mokesčio.

37.2.       Paminėtas pažeidimas užfiksuotas Bendrovės darbuotojo (kontrolieriaus), surašytas Pranešimas dėl taisyklių nesilaikymo mokamoje zonoje, išrašytas „Pranešimas apie parkavimo taisyklių pažeidimą“, kuris paliktas gerai matomoje vietoje ant Automobilio priekinio stiklo. Šiuo pranešimu Automobilio valdytojas informuotas apie nesumokėjimo už stovėjimą teisines pasekmes, t. y. duomenų perdavimą UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojui) skolos išieškojimo tikslu. Šiame kontekste pažymėtina, kad į bylą pateiktose Bendrovės darbuotojo (kontrolieriaus) darytose Automobilio fotonuotraukose matyti Automobilio valstybiniai numeriai, už priekinio stiklo valytuvo užkištas ryškiai raudonas „Pranešimas apie parkavimo taisyklių pažeidimą“, nuotraukų padarymo vieta, laikas ir pan., tačiau nuotraukose nėra užfiksuota, kas tuo metu valdė šį automobilį.

37.3.       Bendrovės duomenų tvarkytojas (UAB „Julianus inkaso“), negavęs mokesčio už parkavimo taisyklių pažeidimą pagal minėtą „Pranešimas apie parkavimo taisyklių pažeidimą“, 2022 m. liepos 5 d. išsiuntė L. B. pranešimą dėl minėto stovėjimo tvarkos pažeidimo, kuriame, be kita ko, (i) iš jos, kaip transporto priemonės savininkės, buvo prašoma apmokėti susidariusį įsiskolinimą už Bendrovės suteiktas paslaugas, (ii) pateikiama informacija tiek apie pačią skolą, tiek apie L. B. asmens duomenų tvarkymą, (iii) L. B. buvo raginama kreiptis tiek į Bendrovę, tiek į UAB „Julianus inkaso“ bei ieškoti visiems tinkančio situacijos sprendimo.

37.4.       L. B. į Bendrovę nesikreipė, skolos fakto neginčijo bei nepateikė informacijos apie tai, kad Pranešimas apie parkavimo taisyklių pažeidimą turėtų būti priskirtas Automobilio valdytojui, kuris pažeidimo metu naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu Automobiliu.

38.       Įvertinusi paminėtas su L. B. asmens duomenų tvarkymu susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo atveju tiek Bendrovė (Duomenų valdytojas), tiek išorinis skolų administravimo paslaugos tiekėjas UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojas), paminėtu būdu tvarkydami L. B. asmens duomenis, siekė tinkamai suadministruoti skolą, susidariusią už konkrečias parkavimo paslaugas, suteiktas 2022 m. gegužės 16 dieną 15:47:07 val. Bendrovės administruojamoje Aikštelėje priparkavus L. B. nuosavybės teise priklausantį Automobilį, tačiau nesumokėjus automobilių stovėjimo paslaugos mokesčio. Būtent tokį asmens duomenų tvarkymo tikslą nurodė ir pati Bendrovė, kuri teigė, kad toks asmens duomenų tvarkymo tikslas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju tvarkydama L. B. asmens duomenis Bendrovė (Duomenų valdytojas) ir (arba) išorinis skolų administravimo paslaugos tiekėjas UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojas) būtų siekę kitų, nei paminėtasis, L. B. asmens duomenų tvarkymo tikslų.

 

Dėl Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir bylos baigties

 

39.       Minėta, kad Inspekcija 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju L. B. asmens duomenų perdavimas UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojui) vyko pagal Asmens duomenų tvarkymo sutartį ir tai atitiko BDAR 28 straipsnio nuostatas, tačiau tiek Bendrovė (Duomenų valdytojas), tiek UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojas) tvarkydami L. B. asmens duomenis skolos išieškojimo tikslais, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Atitinkamai Bendrovė teigia, kad ji šio principo nepažeidė, o ginčo asmens duomenis tvarkė turėdama teisėtą interesą – susigrąžinti skolą už suteiktas automobilio parkavimo paslaugas (BDAR 6 str. 1 d. f p.).

40.       BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatyta, kad „asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu <...> (tikslo apribojimo principas)“. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad „Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: <...> f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.“

41.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas (BDAR 5 str. 1 d. a) p.), duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principas (BDAR 5 str. 1 d. b) p.) ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, turi būti aiškinamas ir taikomas, be kita ko, laikantis iš Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies kylančių konstitucinių ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos imperatyvų. Paminėtas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad sudarytų sąlygas nepagrįstai (neproporcingai) riboti teisines galimybes asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, įskaitant efektyvų skolų už suteiktas atlygintinas paslaugas administravimą, kuris buvo vykdomas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, interesas efektyviai administruoti skolas už suteiktas atlygintinas paslaugas gali būti pripažįstamas teisėtu interesu BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto prasme.

42.       Šiame kontekste primintina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (žr. pvz., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą) ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt.; asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus; ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų; kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt.

43.       Byloje nėra ginčo dėl šio teismo sprendimo 36 punkte apibrėžto Bendrovės pasirinkto verslo įgyvendinimo modelio teisėtumo. Taip pat nėra jokių argumentų teigti, kad Bendrovė, kaip atlygintinų automobilių stovėjimo paslaugų teikėja, organizuodama savo verslą skolas už suteiktas paslaugas privalo administruoti pati, t. y. kad ji negali samdyti išorinio skolų administravimo paslaugos tiekėjo.

44.       Šiame teismo sprendime (taip pat žr. šio teismo sprendimo 38 p.) konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė (Duomenų valdytojas) ir išorinis skolų administravimo paslaugos tiekėjas UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojas) nustatytu būdu tvarkydami L. B. asmens duomenis, siekė tinkamai suadministruoti skolą, susidariusią už konkrečias parkavimo paslaugas, suteiktas 2022 m. gegužės 16 dieną 15:47:07 val. Bendrovės administruojamoje Aikštelėje priparkavus L. B. nuosavybės teise priklausantį Automobilį. Konstatuota ir tai, kad nei Inspekcija, nei teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju nustatytu būdu tvarkant Duomenų subjekto asmens duomenis Bendrovė (Duomenų valdytojas) ir (arba) išorinis skolų administravimo paslaugos tiekėjas UAB „Julianus inkaso“ (Duomenų tvarkytojas) būtų siekę kitų, nei paminėtasis L. B. asmens duomenų tvarkymo tikslų, įskaitant tikslus, nesuderinamus su BDAR įtvirtintaisiais asmens duomenų tvarkymo principais.

45.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius Bendrovės vykdomo verslo pobūdį (verslo modelį), vykdant šį verslą susiklostančių civilinių santykių tarp Bendrovės (Duomenų valdytojo), UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojo) ir potencialių duomenų subjektų (t. y. tiek Bendrovės teikiamomis paslaugomis besinaudojančių automobilių valdytojų, tiek tokių automobilių, kurių valdytojai neatsiskaito už suteiktas paslaugas, savininkų) ypatumus, sprendžia, kad Bendrovė įrodė, jog nagrinėjamu atveju L. B. (t. y. 2022 m. gegužės 16 dieną 15:47:07 val. Bendrovės administruojamoje Aikštelėje priparkuoto Automobilio savininkės) asmens duomenys, įskaitant jų perdavimą UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojui) buvo tvarkomi teisėtai. Bendrovė ginčo asmens duomenis tvarkė tokiu būdu siekdama teisėto intereso – gauti užmokestį už suteiktą paslaugą. Nagrinėjamu atveju Duomenų subjekto (t. y. Automobilio, kurio valdytojas neatsiskaitė už suteiktą paslaugą, savininkės L. B.) interesas užtikrinti jos asmens duomenų apsaugą, atsisakant perduoti jos asmens duomenis (t. y. vardą, pavardę, faktą, kad šis asmuo yra automobilio savininkas) įmonei, kuri pagal sudarytas civilines sutartis tiesiogiai atsakinga už susidariusios skolos išieškojimą (t. y. UAB „Julianus Inkaso“ (asmens duomenų tvarkytojui)), nėra už jį viršesni (BDAR 6 str. 1 d. f) p.). Atitinkamai konstatuotina, kad ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu bei renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, t. y. laikantis atitinkamai BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo bei tikslo apribojimo principų.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės pasirinktas būdas skolas administruoti per išorinį skolų administratorių iš karto jam suteikiant teisę tvarkyti automobilio, už kurio parkavimą nebuvo atsiskaityta, savininko asmens duomenis, o ne prieš perduodant tokius asmens duomenis papildomai nustatinėti konkretų asmenį, kuris valdė automobilį, už kurio parkavimą nebuvo atsiskaityta, yra visiškai racionalus verslo, kurį vykdo Bendrovė, organizavimo prasme. Įgyvendinant tokį verslo modelį automobilių savininkų asmens duomenų, įskaitant jų vardus ir pavardes, tvarkymas atitinkama apimtimi (įskaitant šių duomenų perdavimą skolų administratoriui UAB „Julianus Inkaso“) yra pateisinamas poreikiu efektyviai organizuoti verslą, t. y. būtinumu efektyviai administruoti įsiskolinimus už suteiktas automobilių stovėjimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė (Duomenų valdytojas) perduodamas trečiojo suinteresuoto asmens L. B. (t. y. Automobilio, kurį valdęs asmuo galimai neatsiskaitė už Bendrovės suteiktas paslaugas, savininkės) asmens duomenis UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojui), nesilaikė BDAR 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį jeigu dėl tikslų, kuriais duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, duomenų valdytojui nebūtina ar nebėra būtina nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas nėra įpareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti papildomą informaciją duomenų subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi šio reglamento.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovė įrodė, kad Automobilio, kurį valdęs asmuo galimai neatsiskaitė už suteiktas automobilio stovėjimo paslaugas, savininkės asmens duomenys tiek šioje įmonėje, tiek juos perdavus UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojui) buvo tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, siekiant apginti teisinius reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista BDAR 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad su ja susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas, kaip šiuo atveju buvo vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą.

48.       Teisėjų kolegija nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad Bendrovė, pradėdama tvarkyti L. B. asmens duomenis, netinkamai nustatė jų tvarkymo tikslus ir kad Bendrovės nustatytas pradinis asmens duomenų tvarkymo tikslas turėtų būti siejamas tik su tikslu nustatyti asmenį, kuris 2022 m. gegužės 16 d. 15:45:07 val. valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ir pasinaudojo Bendrovės paslaugomis. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Bendrovei verslą organizuojant tokiu būdu, kokiu jis, kaip matyti yra organizuojamas, t. y. kai tinkamai užfiksavus faktinę aplinkybę, kad nebuvo atsiskaityta už suteiktą parkavimo paslaugą, skolos administravimo veiksmus vykdo ne pati Bendrovė (ar jos struktūrinis padalinys), tačiau jos verslo partneris – UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojas), kuris pagal tarp Bendrovės ir UAB „Julianus Inkaso“ sudarytas sutartis administruoja įsiskolinimą, be kita ko, aiškinasi, koks konkretus asmuo yra atsakingas už įsiskolinimą, susidariusį nesumokėjus už ginčo automobilio parkavimą. Minėta, kad toks verslo modelis yra teisėtas, jam vykdyti yra pagrįsta nustatinėti asmens, atsakingo už įsiskolinimą, susidariusį nesumokėjus už ginčo automobilio parkavimą, tapatybę, o tokią informaciją gali (privalo) suteikti automobilio savininkas (beje, to neneigia ir Inspekcija). Vadinasi, nėra jokio pagrindo pritarti Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju asmens duomenų tvarkytojo UAB „Julianus Inkaso“ įvykdytas Automobilio savininkės duomenų tvarkymas buvo vykdomas pažeidžiant skaidrumo ir tikslo apribojimo principus.

49.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek Bendrovė (Duomenų valdytojas), tiek UAB „Julianus Inkaso“ (Duomenų tvarkytojas) ginčo automobilio savininko asmens duomenis tvarkė tik tiek, kiek jie buvo reikalingi atsiradusiam įsiskolinimui už ginčo automobilio parkavimą padengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos pateiktas BDAR nuostatų aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai įsiterpia į Bendrovės vykdomo verslo organizavimą procesą, jį apsunkina nustatydamas nagrinėjamu atveju nebūtiną papildomą pareigą Bendrovei – prieš perleidžiant susidariusios skolos už konkretaus automobilio parkavimą administravimą (kai nežinoma, kas konkrečiai šį automobilį priparkavo) UAB „Julianus Inkaso“, t. y. įmonei, kuri pagal sudarytas sutartis su Bendrove yra atsakinga už tokio įsiskolinimo administravimą, be kita ko, apimantį faktinės aplinkybės, susijusios su asmens faktiškai priparkavusio šį automobilį nustatymu, pačiai nusistatinėti asmens faktiškai priparkavusio šį automobilį asmens tapatybę.

50.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kai dėl prievolės pobūdžio iš anksto nėra žinomas skolininkas (ginčo atveju Aikštelėje nustatoma tik pastatyto automobilio markė ir valstybinis numeris), skolininko tapatybė turi būti privalomai nustatinėjama prieš pradedant skolos išieškojimo veiksmus tam, kad būtų žinoma, į kokį konkretų fizinį ar juridinį asmenį kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimus.

51.       Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

52.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

 

Dėl teismo išlaidų

 

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

54.       Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis patyrė 3 510,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 2 999,59 Eur, taip pat sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 6 544,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STOVA“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „STOVA“ skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3R-980 (2.13-1.E) „Dėl L. B. 2022-07-18 skundo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „STOVA“ iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 6 544,16 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Beata Martišienė

 

 

        Egidijus Šileikis


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.171 str. Viešoji oferta
  • CK1 1.71 str. Sandorių forma