Civilinė byla Nr. e2A-521-945/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06309-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ADMA“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ADMA“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) 1 867,81 Eur skolą, 205,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. liepos 30 d. sudarė prekių kredito ir tiekimo sutartį Nr. KN/20200730/01/53 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė tiekė prekes atsakovui. Ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį jose nurodytos sumos. Atsakovas yra skolingas ieškovei 1 867,81 Eur. Pagal Sutarties 4.5 punktą atsakovas turi mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos. Netesybos apskaičiuotos nuo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino pabaigos iki 2021 m. balandžio 15 d. 

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Atsakovas teigė, kad ieškovė nurodo klaidingas sumas. Atsakovas palikdavo avansą už paimamas prekes, priešingu atveju ieškovė atsakovui nebūtų jų davusi.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 867,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 257 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė už prekes atsakovui išrašė 2021 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0051849 363,11 Eur sumai, 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0052094 999,74 Eur sumai (neapmokėta suma – 828,89 Eur), 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0052888 603,63 Eur sumai, 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0052890 72,18 Eur sumai, 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0054292 205,95 Eur sumai. Atsakovas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras liko skolingas ieškovei 1 867,81 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog jau anksčiau su ieškove buvo finansinių problemų, skolą ieškovė iš atsakovo išieškojo tik per antstolį, todėl atsakovas, nesumokėjęs avanso, negalėjo gauti prekių iš ieškovės, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Teismas pažymėjo, kad banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 24 d. patvirtina, jog šiuo laikotarpiu atsakovas vykdė pirkimus, tačiau pateikti išrašai neleidžia spręsti, kad buvo atsiskaityta pagal ieškovės pateiktas sąskaitas Nr.: 0051849, 0052094, 0052890, ieškovės pateikti buhalteriniai duomenys (buhalterinis terminų ir delspinigių skaičiavimas) liko nepaneigti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Sutartis ir jos 5.3, 5.4 punktai, numatantys apmokėjimo atidėjimo už atsiimtas prekes terminą, yra negaliojantys. Nustatęs, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove, teismas ieškinio reikalavimus pripažino pagrįstais.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pagal Sutarties 5.2 punktą atsakovas galėjo gauti prekių tik už 1 500 Eur sumą, o skola yra 1 867,81 Eur, nors papildomų sutarčių nebuvo sudaryta.

1.2.                       Teismas nevertino, kad pagal Sutarties 2.6 punktą dieninis pirkimas negalėjo viršyti 750 Eur, viršijant turėjo būti sudaromas papildomas susitarimas. Ieškovė nepateikė tokio susitarimo, nors PVM sąskaita faktūra Nr. 0052094 išrašyta 999,74 Eur sumai.

1.3.                       Jeigu atsakovas būtų neatsiskaitęs, jam jau 2021 m. vasario 26 d. nebūtų išduotos prekės, nes pagal Sutarties 5.3 punktą reikėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų. Dėl to atsakovas palikdavo užstatą pasiimdamas prekes.

1.4.                       Ieškovė turėtų aiškintis, kur dingo atsakovo palikti grynieji pinigai.

7.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, paskirti atsakovui 1 000 Eur baudą, kurios pusę skirti ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnį, kadangi apeliaciniame skunde nėra pasisakoma apie sprendime nurodytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes.

2.2.                       Atsakovas neprašo prijungti prie bylos naujų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo apeliacinio skundo turinį.

2.3.                       Atsakovo elgesys vertintinas kaip bylos vilkinimas.

2.4.                       Atsakovas jokia dalimi nepadengė savo įsiskolinimo per visą teismo proceso terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių 2020 m. liepos 30 d. buvo sudaryta prekių kredito ir tiekimo sutartis Nr. KN/20200730/01/53, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už gautas prekes pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 1.1 punktas). Vykdydama Sutartį, ieškovė pardavė atsakovui prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 0051849 363,11 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2021 m. vasario 6 d.), 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 0052094 999,74 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2021 m. vasario 13 d.), 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 0052888 603,63 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2021 m. kovo 11 d.), 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADM Nr. 0052890 72,18 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2021 m. kovo 12 d.). Atsakovui pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras sumokėjus tik 170,85 Eur, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 1 867,81 Eur skolos, 205,95 Eur delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį konstatavęs, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pasiimdamas prekes jis sumokėdavo užstatą grynaisiais pinigais, priešingu atveju prekės jam nebūtų parduotos.

10.       Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrą taisyklę, šalys byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

11.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). 

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, atėmus 170,85 Eur sumą, kurią sumokėjo atsakovas. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis ir tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020) ir, atsižvelgdamas į teisės aktuose šiam dokumentui nustatytus reikalavimus, padarė išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-219/2020).

13.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gavo ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Serija ADMA Nr. 0051849, Nr. 0052094, Nr. 0052888, Nr. 0052890 nurodytas prekes, taip pat atsakovui buvo įteiktos už jas išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovui gavus prekes, vadovaujantis Sutarties 4.3.1 punktu, jam kilo pareiga apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas per Sutartyje nustatytą terminą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pasiimdamas prekes jis grynaisiais pinigais sumokėdavo užstatą, tačiau nepateikia jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs minėtas PVM sąskaitas faktūras, buvo išreiškęs ieškovei dėl jų kokius nors prieštaravimus, susijusius su PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis mokėtinomis sumomis, kurios, atsakovui teigiant, kad jis apmokėdavo dalį sumos paimdamas prekes, turėjo būti mažesnės. Taip pat PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo fakto neįrodo atsakovo teiginiai apie Sutarties 2.6, 5.2, 5.3 punktų netinkamą vykdymą, kadangi su tokiu Sutarties vykdymu sutiko abi šalys, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

14.       Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis atsiskaitė su ieškove už parduotas prekes nei Sutartyje nustatytais terminais, nei vėliau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės pareikštą ieškinį.

15.       Apeliacinio skundo argumentus atmetus, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 straipsnis). 

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo 1 867,81 Eur skolą, 205,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines  procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvertino visų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, konstatavo, kad visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, aiškiai nurodė priteisiantis ieškovei iš atsakovo 205,95 Eur delspinigių, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė. Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su pagrindo priteisti delspinigius egzistavimu, nors turėjo tokią galimybę, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio aišku, jog ieškovei iš atsakovo priteisiami ir delspinigiai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumo ištaisymas apeliacinės instancijos teisme taikant papildomo sprendimo institutą nepripažintinas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 straipsnis). 

18.       Tas pats pasakytina ir apie sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškiniu buvo prašoma palūkanas priteisti jas skaičiuojant už visą priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat aiškiai nurodė palūkanas priteisiantis už visą sprendimu priteistą sumą (neišskyrė, kad reikalavimas tenkinamas iš dalies, procesines palūkanas skaičiuojant tik už pagrindinės skolos sumą), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje, praleidęs išvadą dėl delspinigių priteisimo, dėl rašymo apsirikimo (skaičiavimo klaidos) nurodė, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už 1 867,81 Eur sumą, o ne 2 073,76 Eur (1 867,81 Eur + 205,95 Eur), dėl ko sprendimo motyvuojamoji dalis aiškiai neatitinka jo rezoliucinės dalies. Šis netikslumas šalintinas vadovaujantis CPK 276 straipsniu.

19.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant ieškovei iš atsakovo priteisiamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą skaičiais ji nurodyta tiksliai, tačiau ją įvardijant žodžiais klaidingai pažymėta, jog priteisiama 0,80 Eur didesnė suma. Šis rašymo apsirikimas taip pat ištaisomas (CPK 276 straipsnis). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 302 straipsnis).

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 75 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 598,10 Eur × 1,3 = 2 077,53 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. 

21.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui 1 000 Eur baudą, pusę jos skiriant ieškovei. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, įgyvendindamas savo procesinę teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padavė apeliacinį skundą. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo apeliaciniu skundu buvo siekiama kitų (nesąžiningų) tikslų, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo instancinės kontrolės tvarka, ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo prašymo apklausti liudytoją atsisakymas buvo tyčinis nesąžiningas atsakovo elgesys, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti ir papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adma“, juridinio asmens kodas 302723049, iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 1 867,81 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 81 ct) skolą, 205,95 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 95 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 2 073,76 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų 76 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMA“, juridinio asmens kodas 302723049, iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Edvardas Paliokas

        Anita Sereikienė