Civilinė byla Nr. e2-4125-566/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39685-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6.; 2.6.8.6; 2.6.20.4.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei L. A.,

atsakovams B. G., E. J. Z.,

atsakovo atstovui advokatui Arvydui Pociui,

atsakovės atstovui advokatui Jonui Plateliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos Respublios švietimo ir mokslo ministerijos, biudžetinės įstaigos Lietuvos kalbos instituto ieškinį atsakovams B. G., E. J. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, nurodydama, 2017 m. spalio 11 d. biudžetinė įstaiga Lietuvių kalbos institutas (toliau - Institutas), atstovaujamas tuometinės direktorės E. J. Z., ir B. G. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose buvo nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta, jog konsultacijas B. G. įsipareigojo atlikti šiais klausimais: 1) lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros, 2) mokslo organizavimo, 3) mokslo vadybos, 4) mokslo viešosios politikos, 5) lituanistikos populiarinimo. B. G. buvo įsipareigojęs susipažinti su Instituto vykdomais lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo ir mokslo vadybos Instituto klausimais, nustatyti pokyčių poreikį ir išanalizuoti dabartinę situaciją bei galimų pokyčių perspektyvas. Buvusi Instituto vadovė E. J. ir B. G. pasirašė 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktus (toliau - Priėmimo-perdavimo aktai), kuriuose yra išvardytos paslaugos. Kiekviename Priėmimo-perdavimo akte nurodyta paslaugų kaina yra vienoda - 1240 Eur, iš viso - 9920 eurų. Pagal Priėmimo- perdavimo aktus, išskyrus 2018 m. gegužės 30 d. Priėmimo-perdavimo aktą, Institutas sumokėjo B. G. 8680 Eur.

Institutas pagal CK 6.722 straipsnį reikalavo iš B. G. pateikti ataskaitą apie pagal Sutartį suteiktas paslaugas, tačiau B. G. ataskaitos apie pagal Sutartį suteiktas paslaugas Institutui nepateikė. Ieškovo manymu, yra pagrindo teigti, jog nurodytuose Priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų paslaugų B. G. Institutui nesuteikė, o Instituto buvusios direktorės E. J. Z. pasirašyti Priėmimo-perdavimo aktai sudaryti tik tam, kad Institutas B. G. sumokėtų 8680 Eur. Tokiu būdu Institutas iš B. G. nieko negavo, bet neteko 8680 Eur, todėl toks sandoris Institutui yra nenaudingas.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Sudarydama Institutui nenaudingus sandorius E. J. Z. veikė piktavališko susitarimo su B. G. pagrindu. Kaip matyti iš Lietuvių kalbos instituto 2017 m. spalio 2 d. paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pati E. J. Z. priėmė sprendimą pirkti paslaugas, numatė jų apimtis ir kainą. Būtent E. J. Z. nusprendė kviesti į pirkimą vienintelį tiekėją - B. G., 2017 m. spalio 11 d. ji Instituto vardu su B. G. pasirašė Sutartį, pasirašinėjo Priėmimo-perdavimo aktus ir šių aktų pagrindu mokėjo pinigus B. G.. Ieškovų vertinimu, sudaryta Sutartis ir Priėmimo-perdavimo aktai, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudaryti vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Pripažinus negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu piktavališkai sudarytus sandorius negaliojančiais, remiantis CK 1.91 straipsnio 2 dalimi, B. G. privalo sugrąžinti Institutui 8680 Eur.

B. G. Sutartį

Ieškovai prašo teismo :

Pripažinti negaliojančiais ieškovo Lietuvių kalbos instituto, atstovaujamo E. J. Z., ir atsakovo B. G. 2017 m. spalio 11 d. viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktus;

Priteisti ieškovui Lietuvių kalbos institutui iš atsakovo B. G. 8680 Eur; priteisti ieškovui Lietuvių kalbos institutui iš atsakovo B. G. 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, e.b.l. 25-33, 1 tomas, e.b.l. 1-6, 2 tomas, e.b.l. 23, 24).

Atsakovas B. G. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jis 2017 m. rugsėjo mėnesį iš tuometinės Instituto vadovės E. J. Z. sulaukė paklausimo dėl galimybės teikti Lietuviu kalbos institutui konsultavimo paslaugas lietuviu kalbos ir kalbotyros strategijos, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais. Jam buvo paaiškinta, jog poreikis šioms konsultavimo paslaugoms kyla dėl to, jog Institutas turėjo pareigą gerai pasiruošti 2017-2018 metais vykusiems aukštojo mokslo ir mokslo institucijų veiklos kokybės gerinimo ir mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo procesams valstybėje. Šios pareigos vykdymą sąlygojo 2017 metu kovo 6 dieną darbą pradėjo LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta valstybiniu aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė, kurios pateiktas darbo planas buvo patvirtintas Seime. Šiame plane buvo nurodyta visa eilė mokslo kokybės ir efektyvaus valdymo problemų, buvo kalbama apie mokslo institutu ir universitetų funkcijų dubliavimą, kitas sistemines mokslo kokybės problemas. Po šios grupės įžvalgų buvo sudaryta jau tiesiogiai mokslo institutus liečianti darbo grupė, kurios uždavinys buvo parengti siūlymus mokslo institucijų veiklos kokybei gerinti. Pirminiai šios darbo grupės siūlymai buvo konsoliduoti humanitarinius institutus, juos sujungiant į vieną centrą. Lietuvių kalbos institutas turėjo būti pasirengęs komunikavimo priemones dėl darbo grupės siūlymo sujungti humanitarinius institutus į vieną centrą. Todėl reikėjo aktyviai reaguoti ir į konsolidavimo siūlymą, ir į labai nepalankią akademinės bendruomenės ir visuomenės reakciją, nukreiptą prieš humanitarinių institutų jungimą, ir į reakcija nepatenkintą Lietuvos Respublios švietimo ir mokslo ministerijos poziciją. Todėl Institutas turėjo nuolatos formuoti ir efektyviai komunikuoti savo poziciją (žurnalistams, politikams, akademinei bendruomenei įvairių susitikimu metu bei spaudoje), ją ginti bei plačiajai visuomenei suprantama kalba argumentuoti, dėl ko Institutui kilo poreikis dėl konsultavimo paslaugu teikimo.

Instituo vadovė E. J. Z. paaiškino, jog paminėtoje problematikoje institutui būtų vertingos B. G. konsultacijos, kadangi jis Lietuvoje yra gerai žinomas ir vertinamas humanitaras, aktyviai veikiantis viešojoje erdvėje ir darantis jai įtaką intelektualiniu ir politiniu lygiu („influenceris“), be to, yra mokslininkas ( humanitariniu mokslu daktaras), turintis didelę mokslo organizavimo patirtį, kurią įgijo dirbdamas Europos humanitarinio universiteto prorektoriumi bei VU rektoriaus patarėju.

Pagal sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo Institutui suteikti 200 val. konsultavimo paslaugų lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais klausimais, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais, laikantis Sutarties priede Nr. 1 numatytu reikalavimu. Atitinkamai Institutas įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos sumokėti už suteiktas konsultavimo paslaugas, pasirašius paslaugu priėmimo - perdavimo aktą, kaip patvirtinimą, kad paslaugos suteiktos tinkamai (Sutarties 1.1, 3.2.1, 4.1. punktai). 

 Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad per Sutartyje numatytus 8 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos, atsakovas suteiks konsultacijas lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo strateginiais klausimais, šias konsultacijas detalizuodamas sekančiomis veiklomis: susipažins su instituto strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo vadybos Instituto klausimais; nustatys pokyčių poreikį, atliekant dabartinės Instituto situacijos ir galimų pokyčių analizę; suformuos Instituto strategiją sekančiais aspektais: lietuvių kalbos ir kalbotyros; mokslo organizavimo; mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais; per 40 val. atliks lituanistikos populiarinimo LKI veiklų aspektais klausimų analizę; per 20 val. suformuos lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo strategiją; iki 20 val. komunikuos susitikimuose, telefonu ar el. laiškais pagal poreikį su atsakingais asmenimis; iki 30 val. vykdys kitą, Sutartyje nenumatytą, tačiau su Instituto vadovu suderintą veiklą pagal Sutarties užsakovo poreikį. Tokiu būdu atsakovas įsipareigojo teikti Institutui atlygintines terminuotas konsultacijas Sutarties Priede nurodytomis temomis, siekiant suformuoti lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos, lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo strategijas. 

Pradėjus vykdyti Sutartį, atsakovas parengė ir su LKI buvusia vadove suderino Lietuvių kalbos strategijos rengimo galimas darbo kryptis, kiekvieną mėnesį susitikdavo su Instututo buvusia direktore E. J. Z. ir suteikdavo iš anksto aptartas Sutartyje numatytas konsultacijas ir, laikantis aukščiau nurodytų veiklų plano, pristatydavo konsultacinių paslaugų rezultatą. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas bendradarbiavo ne tik su Instituto vadove, tačiau ir su Instituto skyriaus vadovu A. B., vadybininke A. G., specialiste E. P. ir kitais. Aptarus susitikimų metu kilusius klausimus ir suteikus konsultacijas, buvo pasirašomi suteiktų konsultacinių paslaugų priėmimo - perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad paslaugos suteiktos kokybiškai ir tinkamai pagal Sutarties reikalavimus. Iš ieškovų teismui pateiktų priėmimo - perdavimo aktų turinio matyti, kad skirtingais mėnesiais buvo teikiamos atitinkamos konsultacinės paslaugos - laikantis Sutarties priede Nr. 1 nurodytų veiklų:

2017 m. spalio 31 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas susipažinęs su LKI vykdomomis lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo valdybos LKI klausimais, nustatė pokyčių poreikį, atliko dabartinės situacijos ir galimų pokyčių perspektyvos analizę. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą veiklą.

2017 m. lapkričio 30 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad paslaugų teikėjas, susipažinęs su LKI vykdomomis lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo valdybos LKI klausimais, suformavo ir pristatė naują LKI lietuvių kalbos ir kalbotyros strategiją. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą antrąją veiklą.

         2017 m. gruodžio 29 d. priėmimo- perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas suformulavo ir pristatė LKI strategiją lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą veiklą.

2018 m. sausio 31 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas atliko ir aptarė su LKI lituanistikos populiarinimo Lietuvoje analizę. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą trečiąją veiklą.

2018 m. vasario 28 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas parengė ir pristatė paslaugų gavėjui lituanistikos populiarinimo Lietuvoje ir konkrečiai LKI veiklų lituanistikos aspektais - populiarinimo klausimų analizę. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą trečiąją veiklą.

2018 m. kovo 30 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas sprendė ir aptarė iškilusius klausimus, kilusius po Instituo veiklų lituanistikos aspektais populiarinimo klausimų analizės pristatymo. Aptarė tikslus ir uždavinius formuojamos lituanistikos ir LKI veiklų populiarinimo strategijos parengimui. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytąsias trečiąją ir ketvirtąją veiklas. Pažymėtina, kad kaip viena iš savarankiškų konsultavimo paslaugų dalių buvo 2018 m. kovo 8 d. 10 val. Signatarų namuose atsakovo suorganizuota konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ (apie konferenciją informacija pateikiama LKI internetiniame puslapyje ir Lituanistu sambūrio internetiniame puslapyje http://Iki .lt/kvieciame-i-konferencija-nuo-kalbos-ideologijos-prie-kalbos-politikos-lietuviu-kalbos-ateities-perspektyvos/ http://lituanistusamburis.lt/kalbos-politika-karas-vyksta-ar-karo-nera/). Šios konferencijos metu lietuvių kalbos politinė, teisinė ir visuomeninė padėtis buvo aptarta su žinomais politikais, teisininkais, mokslininkais, verslo ir visuomenės atstovais. Konferencija sudarė galimybę Institutui plačiau pristatyti lietuvių kalbos ir kalbotyros strategines įžvalgas, įvertinti kitų suinteresuotų pusių nuomonę lietuvių kalbos ir kalbotyros raidos klausimais. 

2018 m. balandžio 30 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas suformulavo lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo strategiją, komunikavo su atsakingais asmenimis pagal poreikį. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytąsias ketvirtąją ir penktąją veiklas. 

2018 m. gegužės 30 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atsakovas vykdė su Instituto vadovu suderintą veiklą, konsultavo Institutą veiklų populiarinimo klausimais. Tai atitinka Sutarties priede Nr. 1 numatytą šeštąją veiklą. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol dar negavo apmokėjimo pagal šį dar 2018 m. gegužės 30 d. LKI pasirašytą perdavimo - priėmimo aktą. Nei Sutartyje, nei jos priede nėra reikalaujama Institutui pristatyti konsultavimo paslaugų materialinės išraiškos, taip pat nėra nurodyta ir reikalavimų, kaip ta materialinė konsultavimo paslaugų išraiška turi atrodyti. Nepaisant to, jog Sutarties sąlygos nenumatė rašytinių konsultacijų pateikimo, atsakovas Sutarties vykdymo laikotarpiu ne tik visiškai įvykdė visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau dar pateikė savo parengtus, bendradarbiaujant su buvusia Instituto vadove rašytinius dokumentus - Strategijas pagal jau anksčiau aptartas Sutarties 1 priede nurodytas veiklas: "Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija" (17 lapų), "Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais" ( 29 lapai), " Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija" ( 38 lapai).

Atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, kaip laidos dalyvis, dalyvaudavo įvairiose Lietuvos radijo laidose kurių metu populiarindavo Institutui aktualią lietuvių kalbos ir kalbotyros problematiką, taip pat portale "Lrt.lt" , skelbdavo publikacijas laikraštyje "15 min.", leidinyje "Bernardinai" , aktyviai pareikšdavo savo nuomonę socialiniuose tinkluose (Facebook ir Linkelind), keldamas lietuvių kalbos politikos problemas.

Atsakovo manymu, ginčas dėl atsiskaitymo su atsakovu už jo tinkamai suteiktas konsultacines paslaugas prasidėjo tuomet, kai pasikeitė Instituto vadovė. Naujoji Instituto direktorė atsisakė sumokėti atsakovui už jo tinkamai suteiktas konsultacines paslaugas už gegužės mėnesį, nepaisant to, kad priėmimo - perdavimo aktas jau buvo pasirašytas ir pateikta atsakovo pretenzija. Iki tol, pasirašytos Sutarties vykdymas tarp šalių vyko sklandžiai - vyko reguliarūs susitikimai tarp atsakovo ir E. J. Z. siekiant aptarti atliktas veiklas pagal Sutarties priedą Nr. 1, taip pat vyko nuolatinė komunikacija tarp buvusios direktorės ir atsakovo Sutarties vykdymo klausimais el. susirašinėjimo būdu. 

         Be to, CK 6.716 str., kuris reglamentuoja Paslaugų sutarties sampratą, nurodyta, jog Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kitos šalies ( kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio intelektines paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti ( CK 6.716 str. 1 d.). Todėl, ieškovų argumentai neva atsakovas nevykdė Sutarties ar iš jos kylančių pareigų, yra visiškai nepagrįsti.

Poreikį atsakovo suteiktoms paslaugoms išsakė buvusi Instituto vadovė. Atsakovui yra žinoma, jog jo suteiktų konsultacijų rezultatai ir strateginių sprendimų siūlymais buvo remtasi LKI veikloje ir instituto viešuosiuose renginiuose organizuojant geriausių lituanistinių knygų parodą (http://lki.lt/paroda-100-svarbiausiu-lituanistiniu-mokfunkciiiislo-knvgu-lietuvos-atkurimo-100- meciui-atidaryta/), valstybės šimtmečio minėjimo renginius institute (http://lki.lt/istoriju-muge-laisve- tikroms-ir- geriausioms-istorijoms/), LKI mokslo literatūros pristatymą Vilniaus knygų mugėje (http://lki.lt/vilniaus-knvgu-muge-2018-kaip-efektvviai-pasiekti-visuomene-nauiu-lituanistikos-ziniu-sklaida/, surengta strateginė konferencija(http://lki.lt/nauiam-valst.vbes-simtmeciui-siuolaikisko-kalbos-teisinio- reguliavimo- iniciatyvos/ ). Atsakovas ne karto nesulaukė komentarų ar įspėjimų, jog norima atsisakyti jo teikiamų paslaugų ar kad nebeliko tokioms paslaugoms poreikio. Atsakovo nuomone, toks radikalus Instituto pozicijos pasikeitimas dėl jau suteiktų atsakovo konsultacinių paslaugų galėjo įvykti dėl vadovybės pasikeitimo ir skirtingų vizijų dėl Instituto ateities.  

2018 m. rugpjūčio 23 d. vykusio susitikimo tarp Instituto atstovų ir atsakovo metu, buvo pripažinta, kad naujajai vadovei buvo perduoti segtuvai su atsakovo B. G. parengtomis strategijomis: “Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“ , “Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais”, “Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“. Nepaisant to, Instituto vadovei pareikalavus, kad atsakovas pateiktų ataskaitą apie jo suteiktas konsultacines paslaugas, atsakovas, vykdydamas naujosios vadovės reikalavimą, parengtą ataskaitą registruotu laišku pateikė 2018 gruodžio 29 d.

Atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Tai patvirtina pasirašyti visi suteiktų konsultacinių paslaugų priėmimo-perdavimo aktai ir atsakovui pervestas apmokėjimas už jo tinkamai suteiktas paslaugas. Suteiktų paslaugų atlikimo faktą patvirtina tiek atsakovo parengtos ir Institutui perduotos strategijos, tiek kiti rašytiniai įrodymai. 

Ieškovų argumentai, kad Sutartis ir jos pagrindu pasirašyti konsultacinių paslaugų suteikimo priėmimo- perdavimo aktai galėjo būti pasirašyti Instituto atstovei - buvusiai direktorei E. J. Z., ir atsakovui piktavališkai tarpusavyje susitarus, yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik prielaidomis.

Institutas ir atsakovas iš viso susitarė dėl 9920 Eur atlyginimo už tinkamai atsakovo suteiktas 200 val konsultacinių paslaugų. Atsakovas visą Sutarties galiojimo laiką tinkamai teikė ieškovui sutartas konsultacines paslaugas. Tai patvirtina tiek atsakovo parengtos ir LKI perduotos strategijos, tiek ir atsakovo LKI 2018 m. gruodžio 29 d. perduota ataskaita, kurioje atsispindi atsakovo nuveikti darbai ir suteiktos konsultacinės paslaugos. Jokio piktavališko susitarimo tarp atsakovų nebuvo. Ieškovai nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Savo teiginius ieškinyje grindžia vien deklaracijomis ir prielaidomis. Prašo patikslintą ieškinį atmesti (1 tomas, e.b.l. 55-62, 3 tomas, e.b.l. 53-60).

A. E. J. Z. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog Institutas turėjo pareigą pasiruošti 2017-2018 metais vykusiems aukštojo mokslo ir mokslo institucijų veiklos kokybės gerinimo ir mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo procesams valstybėje. 2017-03-06 dieną darbą pradėjo LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė (https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai _spaudai/ veiklapradejo-valstybiniu-aukstuju-mokyklu-tinklo-optimizavimo-darbo-grupe), kurios pateiktas darbo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ . Jau šiame plane buvo nurodyta visa eilė mokslo kokybės ir efektyvaus valdymo problemų, buvo kalbama apie mokslo institutų ir universitetų funkcijų dubliavimą, kitas sistemines mokslo kokybės problemas: 11.6. Universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose matyti ir mokslinių tyrimų dubliavimas, menkas institucijų, vykdančių panašius tyrimus, bendradarbiavimas. Dėl to daugelis mokslinių kolektyvų yra itin smulkūs ir nepajėgūs išlaikyti aukštą mokslinių tyrimų lygį ir įsitraukti į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus. Kaip efektyvumo didinimo priemonė plane buvo pateiktas poreikis išvengti mokslinių tyrimų dubliavimo: 21.3.1. Aukštųjų mokyklų tinklas išvengs studijų ir mokslinių tyrimų dubliavimo miesto, regiono, sektoriaus ir, kiek tai tikslinga, šalies mastu tarp mokslo ir studijų institucijų, tarp jų grupių ir tipų (universitetas, kolegija, mokslinių tyrimų institutas), taip pat tarp aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sektorių. Po šio plano patvirtinimo tapo akivaizdu, jog bus siekiama mokslo institutus jungti (konsoliduoti). Po darbo grupės įžvalgų buvo sudaryta jau tiesiogiai mokslo institutus liečianti darbo grupė, kurios uždavinys buvo parengti siūlymus mokslo institucijų veiklos kokybei gerinti. Grupė buvo sudaryta LR Ministro Pirmininko 2017 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 213 „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“. Pirminiai šios darbo grupės siūlymai buvo konsoliduoti humanitarinius institutus, juos sujungiant į vieną centrą (https://www.smm.lt/uploads/ documents/naujienos/institutu-dgataskaita.pdf). Ataskaitos 23 p. nurodoma, kad poreikis konsoliduoti institutų potencialą yra akivaizdus. Iš esmės, abiejų darbo grupių sudėtis buvo beveik identiška. Buvo svarbu analizuoti ir tinkamai įvertinti darbo grupių įžvalgas ir į jas profesionaliai reaguoti stiprinant Instituto veiklos strategijas. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pirkti konsultacijas lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais klausimais, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais. Kaip tokių paslaugų teikimui turintis reikiamas kvalifikacijas buvo pasirinktas šios srities ekspertas B. G.. Institutas turėjo būti pasirengęs stiprią poziciją ir jos komunikavimo priemones dėl informacijos, kad 2017 m. lapkričio darbo grupė siūlys sujungti hunanitarinius institutus į vieną centrą. Kadangi taip ir atsitiko, reikėjo aktyviai reaguoti ir į konsolidavimo siūlymą, ir į labai nepalankią akademinės bendruomenės ir visuomenės reakciją, nukreiptą prieš humanitarinių institutų jungimą, ir į reakcija nepatenkintą ŠMM poziciją. Dėl to Institutas turėjo nuolatos formuoti ir efektyviai komunikuoti savo poziciją (žurnalistams, politikams, akademinei bendruomenei ir kt. įvairių susitikimų metu bei spaudoje), ją ginti bei plačiajai visuomenei suprantama kalba argumentuoti. Tam buvo naudojamais B. G. įžvalgomis ir patirtimi darbe su žiniasklaida, aptariamos komunikavimo strategijos ir efektyvumo veiksniai (pavyzdžiui, instituto pozicija išdėstoma atsakovės straipsnyje „Fake term ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus“, kuris buvo publikuotas visuose didžiuosiuose portaluose, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/jolanta-zabarskaite-fake-terms-ir-turinys-dar karta-apie-lituanistinius-institutus-18-953594; instituto pozicija išdėstomas atsakovės pranešime Lietuvos mokslų akademijoje http://www.lma.lt/2018-05-22-mokslo-centru-ir-institutu-optimizavimo-issukiai).

Vykstanti aukštojo mokslo ir mokslo reforma, mokslo kokybės gerinimo uždaviniai, tyrimų dubliavimo, kitos problemos išryškino realius trūkumus ir problemas, stiprinant ir plečiant Instituto vietą ir vaidmenį valstybėje, o tai Institutui iškėlė naujus uždavinius, atskleidė lituanistikos (lietuvių kalbos tyrimų) mokslo pokyčių poreikį, naujų formų ir būdų komunikuoti su valstybinėmis institucijomis, politikais, visuomene, žurnalistais poreikį ir būtinybę, o taip pat bazinį lietuvių kalbos politikos pokyčių reikalingumą. Strateginių pokyčių poreikis akivaizdžiai reikalavo palikti siauro institucinio intereso kryptį ir išplėsti Instituto vietos valstybėje sampratą bei atnaujinti lietuvių kalbos raidos, tyrimų ir sklaidos uždavinius valstybėje, todėl reikėjo inovatyvių konsultacijų. B. G. buvo pasirinktas kaip Lietuvoje gerai žinomas ir vertinamas humanitaras, turintis didelę mokslo organizavimo patirtį (sutarties pasirašymo metu jis dirbo VU rektoriaus patarėju), aktyviai veikiantis viešojoje erdvėje ir darantis jai įtaką intelektualiniu ir politiniu lygiu, įvertinus jo patirtį, profesionalumą, dalykines savybes ir vertybines nuostatas. Jo konsultacijos ir veikla daugiausiai buvo nukreipta pagal funkcijas į Instituto Socialinių, kultūrinių ir rinkodaros skyriaus veiklos stiprinimą ir strateginių uždavinių suformavimą bei efektyvų sprendimą. Su B. G. skyriaus vadovas A. B., vadybininkė A. G. bendravo ir tiesiogiai, ir būdavo informuojami apie B. G. įžvalgas posėdžiuose, skirtuose LKI socialinės plėtros veiklų planavimui, kurie vyko po konsultacijų su B. G.. Taip pat su B. G. bendravo ir konsultavosi bei su atsakove aptardavo jo konsultacijas E. P., kuri buvo atsakinga už viešuosius ryšius institute. B. G. konsultacijomis ir strateginių sprendimų siūlymais buvo remtasi organizuojant geriausių lituanistinių knygų parodą (atsakingas - A. B.) http://lki.lt/ltkvieciame-i-parodos-100-svarbiausiu-lituanistiniu-mokslo-knygu-lietuvos-atkurimo- 100-meciui-atidaryma/; valstybės šimtmečio minėjimo renginius institute (atsakinga - A. G.) http://lki.lt/istoriju-muge-laisvetikroms-ir-geriausioms-istorijoms/; Instituto mokslo literatūros pristatymą Vilniaus knygų mugėje (atsakingas – A. B.) http://lki.lt/vilniaus-knygu-muge-2018-kaip-efektyviai-pasiekti-visuomene-naujulituanistikos-ziniu-sklaida/; surengta strateginė konferencija (atsakingi – A. B., E. P.) http://lki.lt/naujam-valstybes-simtmeciui-siuolaikisko-kalbos-teisinio-reguliavimo-iniciatyvos/. Buvo rengiamasi surengti dar vieną strateginę konferenciją. 2018-06-01 įsakymu Švietimo ir mokslo ministrė įsakymu atsakovę atleido iš Instituto direktorės pareigų. Niekas iš naujosios Instituto administracijos paaiškinimų dėl B. G. sutarties užbaigimo iš atsakovės neprašė, jokiais klausimais nekomunikavo.

 Šiuolaikinė strategijos samprata yra nurodyta moksliniuose straipsniuose ir internetiniuose portaluose, taigi lengvai prieinama, pavyzdžiui: “strategija – tai apgalvota ir ilgalaikė organizacijos plėtros kryptis bei apibrėžtam laikotarpiui veiklos veiksmų sistema, kuri sudaro galimybes organizacijai įgyvendinti jos tikslus ir yra pagrįsta remiantis jos veiklos sritimis ir formomis, vidiniais ištekliais bei pozicija išorinėje aplinkoje”. Samprata suponuoja, kad strategijos kūrėjas nėra strategijos vykdytojas, o tam tikros krypties, gairių suformuotojas.

Ieškovų pateiktuose paaiškinimuose suponuojama, kad B. G. pats neatliko darbų, pav., techniškai neorganizavo konferencijos, už Instituto autorius nerašė straipsnių, fiziškai nedalyvavo knygų mugės rengime, ir pan., tačiau to daryti jis ir neturėjo. Minimi darbai buvo atlikti, remiantis B. G. pateiktomis strateginėmis įžvalgomis.  Pagal Sutartį suteiktos paslaugos Institutui buvo reikalingos ir aktualios, atsakovas paslaugas faktiškai suteikė. Atsakovė prašo patikslintą ieškinį atmesti (3 tomas, e.b.l. 46-52).

Ieškovų atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

A. B. G. ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.

A. E. J. Z. ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto (toliau - Institutas) vadovė E. J. Z. 2017 m. spalio 2 d. paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priėmė sprendimą pirkti konsultavimo paslaugas ir kviesti į pirkimą vienintelį tiekėją - B. G. (1 tomas. E.b.l. 15, 16). 2017 m. spalio 11 d. Institutas, atstovaujamas direktorės E. J. Z., ir B. G. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis)-(1 tomas, e.b.l. 7-10). Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 šalys sulygo, jog konsultacijas B. G. įsipareigojo suteikti šiais klausimais:1) lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros, 2) mokslo organizavimo, 3) mokslo vadybos, 4) mokslo viešosios politikos, 5) lituanistikos populiarinimo. Iš Sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog B. G. įsipareigojo susipažinti su Instituto vykdomais lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo ir mokslo vadybos klausimais, nustatyti pokyčių poreikį ir išanalizuoti dabartinę situaciją bei galimų pokyčių perspektyvas, suformuoti Instituto strategijas lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo vadybos, mokslo viešosios politikos, bei lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo aspektais.

 Instituto vadovė E. J. Z. ir B. G., vykdant Sutarties reikalavimus, 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. pasirašė suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus (toliau - Priėmimo-perdavimo aktai)-(1 tomas, e.b.l. 27-34). Priėmimo-perdavimo aktuose yra nurodytos paslaugos:

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas susipažinęs su Instituto vykdomais lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo vadybos klausimais, nustatė pokyčių poreikį, atliko dabartinės situacijos ir galimų pokyčių perspektyvos analizę. (2017 m. spalio 31 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas susipažinęs su LKI vykdomais lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo vadybos klausimais, suformavo ir pristatė naują Instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategiją. (2017 m. lapkričio 30 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas suformulavo ir pristatė Instituto strategiją lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir moklso vadybos aspektais. (2017 m. gruodžio 29 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas atliko ir aptarė su paslaugų gavėju lituanistikos populiarinimo Lietuvoje analizę. (2018 m. sausio 31 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas parengė ir pristatė paslaugų gavėjui lituanistikos populiarinimo Lietuvoje ir konkrečiai Instituto veiklų lituanistikos aspektais - populiarinimo klausimų analizę. (2018 m. vasario 28 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendė, bei aptarė iškilusius klausimus kilusius po Instituto veiklų lituanistikos aspektais populiarinimo klausimų analizės pristatymo. Aptarė tikslus ir uždavinius formuojamos lituanistikos ir LKI veiklų populiarinimo strategijos parengimui. (2018 m. kovo 30 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Suformavo lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo strategiją. Komunikavo su atsakingais asmenimis pagal poreikį (iki 10 val.). (2018 m. balandžio 30 d. Priėmimo-perdavimo aktas);

-       25 val. konsultavimo - ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdė su Instituto vadovu suderintą veiklą, konsultavo Instituto veiklų populiarinimo klausimais. (2018 m. gegužės 30 d. Priėmimo-perdavimo aktas). Viso pagal Sutartį (pagal septynis Priėmimo-perdavimo aktus) atsakovui B. G. buvo sumokėta 8680 Eur (1 tomas, e.b.l. 38, 39). 2018 m. gegužės 31 d. atsakovė E. J. Z. buvo atleista iš Instituto vadovės pareigų (1 tomas, e.b.l. 17, 18, 2 tomas, e.b.l. 120).

            Iš Instituto naujai paskirtos vadovybės ir B. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d. susitikimo protokolo matyti, kad Institutui 2018 m. liepos 4 d. buvo perduoti segtuvai su atsakovo B. G. parengtomis strategijomis: “Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“ , “Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais”, “Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“ (1 tomas, e.b.l. 36, 37, 72-118, 122-131, 2 tomas, e.b.l. 64-80, 81-109). Byloje pateiktas profesorės G. B. atsiliepimas ir Instituto vyr. mokslo darbuotojos R. M. nuomonė, kuriose atsakovo B. G. parengti dokumentai (strategijos) vertinami kritiškai (2 tomas, e.b.l. 130-139).

 Byloje pateikta atsakovo 2018 gruodžio 28 d. ataskaitą apie jo suteiktas konsultacines paslaugas, kurią atsakovas, registruotu laišku 2018 gruodžio 29 d. pateikė Institutui (1 tomas, e.b.l. 119-121, 133).

Liudytojas G. V. savo parodymuose nurodė, jog dirba Lietuvos literatūros ir tautosakos institute. Paaiškino, jog buvo organizuojama paroda Lietuvos šimtmečiui „100 lituanistinių leidinių“, šią parodą organizavo keturi institutai, jis buvo šios parodos koordinatorius. Nurodė, jog iš Lietuvos kalbos instituto buvo paskirti du asmenys A. B. ir A. G., su jokiais kitais asmenimis renginio organizavimo metu jis nebendravo. Nurodė, jog parodai kiekvienas institutas savarankiškai parinko ir pateikė leidinius (knygas).

Liudytoja V. G. savo parodymuose nurodė, jog dirba Lietuvos kalbos institute rinkodaros specialiste. Paaiškino, jog dalyvavo parodos Lietuvos šimtmečiui „100 lituanistinių leidinių“ pasirengime. Nurodė, jog kartu su kitais skyriaus darbuotojais parinko knygas parodai. Knygų sąrašą jai pateikė instituto direktorė E. J. Z.. Galutinį knygų sąrašą tvirtino G. V..

Liudytojas A. B. savo parodymuose nurodė, jog Lietuvos kalbos institute dirbo Socialinių, kultūrinių, inovacijų ir rinkodaros skyriaus vadovu. Paaiškino, jog B. G. dalyvavo kuriant ir formuojant Instituto viešą įvaizdį. Nurodė, jog kartu su B. G. organizavo konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kuri vyko Signatarų namuose. B. G. buvo nurodytos konferencijos moderatoriumi. Pažymėjo, jog institute periodiškai vykdavo vadovybės pasėdžiai, kuriuose dalyvavo direktorė, jos pavaduotoja A. T., A. G., E. P. ir B. G.. Susirinkimai vykdavo idėjų dalinimosi principu, vykdavo diskusijos, B. G. pateikdavo Instituto viešinimo gaires. Liudytojo nuomone, bendradarbiavimas su B. G. institutui buvo naudingas. Nurodė, jog Institutas, atrinkdamas literatūrą (knygas) parodai skirtai Lietuvos šimtmečiui „100 lituanistinių leidinių“, laikėsi susirinkimuose su B. G. jo pasiūlytos strategijos pateikti naujausią ir aktualiausią literatūrą (knygas).

 Liudytoja A. G. savo parodymuose nurodė, jog Lietuvos kalbos institute buvo atsakinga už projektus, išorinę komunikaciją, viešinimo renginius ir edukacinę veiklą, informacijos sklaidą. Nurodė, jog kartu su A. B. ir B. G. organizavo konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kuri vyko Signatarų namuose. Pažymėjo, jog B. G. pateikė jiems lektorių kontaktus, su jais derino jų dalyvavimą konferencijoje sąlygas, dalyvavo nustatant konferencijos tikslą. Liudytoja patvirtino, jog B. G. rengė Instituto viešinimo strategija. Liudytoja patvirtino, jog strategiją plėtoti Instituto veiklą buvo aptariama per susirinkimus su Instituto direktore, A. B. ir B. G..

Liudytoja E. P. savo parodymuose nurodė, jog dirbo Institute administratore ir viešųjų ryšių specialistę, pora mėnesių laikinai ėjo Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir infrastruktūros skyriaus vadovės pareigas. Nurodė, jog dalyvavo organizuojant konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kuri vyko Signatarų namuose. Konferenciją organizavo A. B., B. G., A. G. ir instituto direktorė E. J. Z.. Visi renginio organizavimo klausimai buvo sprendžiami Instituto vadovybės susirinkimuose. Nurodė, jog B. G. buvo pasamdytas sukurti Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategiją. Pažymėjo, jog B. G. buvo idėjų generatorius, turinio kūrėjas, pagrindinių gairių sumanytojas, įgyvendindami jo idėjas Instituto darbuotojai parengdavo tekstą, o jis jį patikslindavo, pakoreguodavo. Nurodė, jog B. G. pateiktoje strategijoje buvo kalbama apie lituanistikos sklaidą, apžvelgta visa instituto situacija ir pateikta (pasiūlyta) kaip jį labiau išviešinti, pabrėžti lituanistinės mokslo srities svarbą ir prasmę.

Liudytoja R. M. savo parodymuose nurodė, jog dirba Lietuvių kalbos institute Bendrinės kalbos tyrimo centro vyriausiąja mokslo darbuotoja, yra Lietuvių kalbos instituto tarybos narė. Nurodė, jog B. G. buvo pakviestas į Institutą, kaip Instituto stiprinimo strategijos kūrėjas. Liudytoja nurodė, jog skeptiškai vertino jo kandidatūrą, kadangi Instituto veikla nesutampa su to asmens pažiūromis. Nurodė, jog B. G. iniciatyva buvo surengta konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose. Paaiškino, jog institute buvo atliekamas vidinis auditas, todėl jai buvo pavesta įvertinti B. G. pateiktos Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategijos naudingumą. Nurodė, jog įvertinusi minėtą strategiją, padarė išvadą, jog pateiktas siauras, mažo turinio dokumentas, nežinomas instituto bendruomenei, parengtas neatlikus instituto būklės analizės. Taip pat jai buvo pavesta įvertinti originalumo aspektu dar dvi B. G. pateiktas strategijas, t.y. Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija ir Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais. Įvertinusi minėtas strategijas, liudytoja padarė išvadą, jog tai nėra originalus darbas, dalis informacijos, jos nuomone, buvo nukopijuota. Liudytojos nuomone, minėtas strategijas ji galėtų pavadinti juodraščiais. Nurodė, jog minėtos strategijos Lietuvių kabos instituto tarybai svarstyti nebuvo pateiktos. Pažymėjo, jog pateiktos išvados yra jos nuomonė, kuria ji ruošė Instituto vadovybės pavedimu Instituto vidiniams tikslams.

Bylos nagrinėjimo metu teismas privalo kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius ir jiems taikytinas teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Ginčo Sutartis laikytina paslaugų sutartimi, nagrinėjamu atveju Sutartyje (viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS-2017-10/1) šalys susitarė dėl konsultacinių paslaugų suteikimo.

Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą (Biudžetinių įstaigų 3 straipsnio 2 dalis). Instituto direktorius yra Instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja (Lietuvių kalbos instituto įstatų 22 punktas). Darytina išvada, jog sudarant ginčo Sutartį atsakovė E. J. Z. kaip Instituto direktorė  veikė savo kompetencijos ribose neviršijant savo įgaliojimų.

Pagal Civilinio kodekso 6.722 straipsnį, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Vertinant Sutarties turinį matyti, jog joje nėra nustatyta kitokių nei CK 6.722 straipsnyje nurodytų sąlygų. Bylos duomenimis nustatyta, jog Sutarties galiojimo metu Institutas nereikalavo iš B. G. ataskaitos apie paslaugų suteikimą. Tačiau, pasibaigus Sutarčiai ir Instituto vadovybei pareikalavus ataskaitos, atsakovas B. G. šią ataskaitą Institutui pateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoti CK 6.722 straipsnio pažeidimą nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčija Sandorius (Sutartį ir Priėmimo-perdavimo aktus) išimtinai CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Kasacinis teismas dėl CK 1.91 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad sandorio šalies atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017). Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011). Svarbu pažymėti, kad sandorio negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu nesant šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakovų kaltę ir jų tyčią piktavališkai susitariant privalo įrodyti ieškovai, būtent jiems tenka ši įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 312/2013).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismas šalims siūlė pateikti įrodymus byloje (CPK 179 straipsnis).

Vertinant ginčijamą Sutartį ir Priėmimo-perdavimo aktus konstatuotina, jog Sutartyje ir aktuose ne tik išvardytos ketinamų teikti konsultavimo paslaugų rūšys, bet Sutarties priede nurodytos ir konkrečios konsultavimo sritys, paslaugų suteikimo būdas - analizė, strategijos suformavimas, komunikacija su atsakingais asmenimis. Sutartyje (ir Priėmimo-perdavimo aktuose) yra nurodytas paslaugų kiekis (valandos), Sutartyje taip pat nustatytas valandinis įkainis, apmokėjimo reguliarumas, ir suteikimo faktą patvirtinantis mechanizmas (priėmimo-perdavimo aktai). Vertinant Sutartį teismas nenustatė akivaizdžios šalių teisių ir pareigų disproporcijos, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Sutartis buvo faktiškai vykdoma. Vertinant Sutarties naudingumą, teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog vykstant švietimo reformai ir esant valdymo institucijų ketinimams optimizuoti mokslo įstaigų veiklą, atsirado būtinumas populiarinti Instituto veiklą bei jo viešą įvaizdį. Teismo vertinimu, šiuos klausimus tuometinė įstaigos vadovę E. J. Z. turėjo teisę spręsti jos pasirinkta forma. Šiuo atveju savo kompetencijos ribose pasitelkiant viešai gerai žinomą kalbotyros srityje B. G..

Vertinant byloje esančią viešai publikuotą medžiagą, esantį el. susirašinėjimą bei liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas B. G. vykdant Sutartį konsultavo Instituto darbuotojus, dalyvavo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje. Pažymėtina, jog kritiškas kelių liudytojų bei Instituto darbuotojų B. G. veiklos (vykdant Sutartį) vertinimas nesudaro pakankamą pagrindą pripažinti sudarytą Sutartį nenaudinga (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nespręstina B. G. parengtų strategijų mokslinė vertė, nes ginčo Sutartyje nėra nustatyta jokių reikalavimų šioms strategijoms, tačiau pats šių strategijų parengimo faktas bylos medžiaga yra patvirtintas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas B. G. nuolat viešoje erdvėje reiškėsi lituanistikos srityje bei dalyvavo Instituto veikloje, todėl teigti, jog jis nevykdė Sutarties, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių Sutarties naudingumą. Ieškovų teiginiai dėl Sutarties nenaudigumo atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). 

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad visi asmenys laikomi sąžiningais tol, kol leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra įrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo B. G. ir E. J. Z. nesąžiningumą sudarant Sutartį ir ginčo priėmimo-perdavimo aktus (CPK 178 straipsnis). Ieškovų teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo yra  deklaratyvus, pagrįsti prielaidomis. Įvertinus faktines bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ginčijamų sandorių šalies atstovo (direktorės E. J. Z.) ir antrosios šalies (B. G.) kaltę tyčios forma neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, piktavališkas susitarimas tarp B. G. ir E. J. Z. sudarant Sutartį ir ginčo priėmimo-perdavimo aktus, t.y. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytas sandorių negaliojimas pagrindas, byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai dėl Sutarties ir ginčo priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmestini.  

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas B. G. patyrė iš viso 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, e.b.l. 141, 142), atsakovė E. J. Z. patyrė iš viso 3130,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, e.b.l. 144-148, 166-168). Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., atsakovo B. G. naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės E. J. Z. naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 3130,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovų Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, įstaigos kodas 188603091, ir biudžetinės įstaigos Lietuvos kalbos instituto, įstaigos kodas 111955023, po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovės E. J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovų Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, įstaigos kodas 188603091, ir biudžetinės įstaigos Lietuvos kalbos instituto, įstaigos kodas 111955023, po 1565,44 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Diana Butrimienė