Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-104-544-2013].docx
Bylos nr.: 2S-104-544/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB "Evilda" 302242756 Ieškovas
UAB ,,Vimodi" 302335502 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
Vertybiniai popieriai:
Piniginiai vertybiniai popieriai:
Prievolių teisė
Prievolės:
Kreditoriaus interesų gynimas:
Actio Pauliana
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

                                                                     

Pirmosios instancijos teismo                                    Civilinė byla Nr. 2S-104-544/2013

Teisėja Irena  Pocevičienė                                                   Proceso Nr. 2-26-3-00848-2012-8

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                      22.3.1; 35.6.1; 110.1; 122.3;

 

 

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Panevėžys

 

 

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-31-100/2013 pagal  ieškovės BUAB „Evilda“ ieškinį atsakovams V. S., V. S., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje UAB „Vimodi“, dėl akcijų perleidimo sutarties  pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir

 

NUSTATĖ:

 

              Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB “Evilda” ieškinį atsakovams V. S., V. S. dėl vertybinių popierių sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo V. S. vardu įregistruotas UAB „Vimodi“ akcijas, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat uždrausti balsuoti areštuotomis akcijomis visuotiniame akcininkų susirinkime, kai sprendžiami klausimai dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, turto didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo perleidimo ar pirkimo, laidavimo už trečiuosius asmenis suteikimo ar bendrovės turto įkeitimo, hipotekos. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali perleisti akcijas, padidinti sumažinti įstatinį kapitalą, įkeisti perleisti bendrovės turtą, dėl ko esminiai sumažėtų akcijų vertė (b. l. 3-6).

              Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi  ieškovės prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovo V. S. vardu įregistruotas UAB „Vimodi“ akcijas, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat uždrausti balsuoti areštuotomis akcijomis visuotiniame akcininkų susirinkime, jei sprendžiami klausimai dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, turto didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo perleidimo ar pirkimo, laidavimo už trečiuosius asmenis suteikimo ar bendrovės turto įkeitimo, hipotekos. Teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones taiko CPK 144 str. 1 d. pagrindu, nes ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo atveju nulemia tai, kad yra priimtas ieškinys dėl akcijų sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Todėl iškilo būtinybė apsaugoti pažeistas ieškovės, kaip kreditorės, teises, išvengti, kad ginčo sutartimi perleistos akcijos, priklausančios vienam iš atsakovų, kuriomis jis gali laisvai disponuoti, nebūtų perleistos tretiesiems asmenims bei siekiant užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas sprendžiant restitucijos klausimą būtų įvykdytas ar jo įvykdymas nepasunkėtų (b. l. 7-80). 

              Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti 2012-11-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas  pažeidė CPK 145 str. 2 d., nes parinkdamas laikinąją apsaugos priemonę nesivadovavo ekonomiškumo principu ir atsakovo teises suvaržė daugiau negu tai buvo būtina. UAB „Vimodi“ įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, todėl pagal ABĮ nuostatas negali būti sumažintas, 1/20 dalis kapitalo sudaro tik 500 Lt, o vienintelis akcininkas yra jis. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržė kasdienę įmonės veiklą, nes negali priimti jokių su UAB „Vimodi“ veikla susijusių ekonominių, finansinių sprendimų, skirtų tenkinti verslo ir įmonės darbuotojų poreikius. Teismas nesilaikė CPK 144 str. 1 d. reikalavimų, nes nesprendė dėl pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo. Jeigu šį klausimą būtų sprendęs, teismas būtų nustatęs, kad nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ieškiniui tenkinti ir kad jis yra nepagrįstas. Ieškovė prašyme nebuvo nurodžiusi argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl neaišku, kuo vadovaujantis teismas prašymą tenkino. Teismo nutartyje nėra motyvų, iš kurių galima padaryti išvadą apie teismo sprendimo ateityje įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, o iš teismo argumentų neseka logiška išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui yra būtinas. Ieškovė neturi neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės, kurią būtina turėti prašant taikyti CK 6.66 str. nuostatas, nes 2012-10-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas ieškinį tenkinti apskųstas apeliacine tvarka, yra neįsiteisėjęs ir neprivalo būti vykdomas (CPK 18 str., 279 str. 1 d., b. l. 11-14).

              Tretysis asmuo UAB „Vimodi“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Be argumentų, analogiškų apelianto atskirojo skundo argumentams, nurodė, kad pagal ABĮ 37 str. 7 d., 10 d. nuostatas  bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, valdymo organų sprendimais ir nuostatais, turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius. Todėl administracijos vadovo sprendimai negali prieštarauti nutartyje nurodytiems atsakovo turto apribojimams, kurie tiesiogiai turi įtakos bendrovės veiklai ir jos vadovo priimamiems sprendimams. Tie sprendimai turi tiesioginę įtaką kasdienei bendrovės veiklai, nes ne tik akcininkas V. S., bet ir bendrovės vadovas negali priimti su bendrovės veikla susijusių ekonominių, finansinių  sprendimų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų  ir  per daug suvaržo  bendrovės teises (b. l. 26-28).

              Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimui pagrįsti nurodė, kad teismas, priimdamas ieškinį,  nevertina pateiktų įrodymų, o tik sprendžia, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Reikalavimą tikėtinai pagrindė. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti skolą  šiuo metu neįsiteisėjęs, nereiškia, jog šis ieškinys nepagrįstas. Teismas pritaikė proporcingas pareikštam reikalavimui ir šalių tarpusavio interesų balansą atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškiniu reikalauja grąžinti akcijas savo skolininkui V. S., kuris yra skolingas 114 000 Lt ir jokio turto bei pajamų neturi. Akcijų vertė priklauso nuo emitento UAB „Vimodi“ skolų, įsipareigojimų, turimo nuosavo turto dydžio. Todėl atsakovo V. S. akcininko teisės turi būti suvaržytos, kad jis nepriimtų bendrovei ekonomiškai nenaudingų sprendimų, dėl kurių akcijų vertė žymiai sumažėtų. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti draudimai skirti akcininkui V. S., o UAB „Vimodi“ ir jos administracijos vadovas gali sudaryti sandorius ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, kuriai akcininko sprendimas nereikalingas. UAB „Vimodi“ valdyba nesudaryta, todėl jos funkcijos, numatytos ABĮ 34 str., pagal ABĮ 19 str. 4 d. yra perduotos administracijos vadovui, kurio teisės ir pareigos numatytos ABĮ 37 str. Todėl jis turi teisę priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, numatytus ABĮ 34 str., o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels neigiamų pasekmių pačiai UAB „Vimodi“ (b. l. 29-31).

              Atskirasis skundas netenkintinas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 144, 145 str. nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai nustatė ir įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

              Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teisėjas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniui užtikrinti bet kurioje bylos padėtyje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir  nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Iš pateiktų ieškinio turinio ir kitos bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog egzistavo abi nurodytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, ji pateikė teismui įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina, kad yra visos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str., 6.67 str. pagrindais.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Iš ieškovės BUAB „Evilda“ ieškinio turinio (b. l. 3-6) matyti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2012 metais sudarytą akcijų perleidimo sutartį, pagal kurią V. S. perleido V. S. UAB „Vimodi“ 100 akcijų, taikyti vienašalę restituciją ir akcijas grąžinti atsakovui V. S.. Taigi, šios bylos ginčo objektas yra UAB ,,Vimodi“ akcijos. Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Kaip numatyta ABĮ 14 str. 1 d., šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. CPK 145 str. 1 d. 3 p. yra nurodyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą areštuoti ginčo akcijas ir apriboti jų valdymą bei naudojimą, kadangi šios akcijos gali būti perleistos kitiems asmenims, gali sumažėti jų vertė dėl vienintelio akcininkų priimamų sprendimų, jeigu jais būtų nuspręsta dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, turto didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo perleidimo ar pirkimo, laidavimo už trečiuosius asmenis suteikimo ar bendrovės turto įkeitimo, hipotekos, todėl gali pasunkėti ar tapti negalimas teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ir ieškovei, įvykdymas. Teismas skundžiama nutartimi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nei UAB „Vimodi“, nei jos administracijos vadovo atžvilgiu, todėl atskirajame skunde be pagrindo tvirtinama, jog  jos suvaržė kasdienę įmonės ūkinę komercinę veiklą ir neleidžia priimti veiklai organizuoti reikalingų sprendimų. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su ieškovės ieškinio reikalavimu, parinkta vadovaujantis ekonomiškumo principu, o apeliantas atskirajame skunde be pagrindo tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. reikalavimus.

Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra atmetami, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas dėl ieškinio pagrįstumo nesprendžiamas, o vertinamos kitos aplinkybės – ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, ar yra grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ir ieškovei, gali likti neįvykdytas ir ar laikinosios apsaugos priemonės proporcingos siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, kai priimamas sprendimas dėl ginčo esmės. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio faktiniu bei teisiniu pagrindu bei nepagrįstumu (neturėjimu reikalavimo teisės pareikšti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu), negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

              Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota. Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

              Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atsiranda nuostolių ar kyla reali grėsmė jiems  atsirasti, atsakovas turi teisę pateikti galimų nuostolių  apskaičiavimą ir prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog, ir nepareiškęs prašymo pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 146 str. 1 d., atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos jam padarytų ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 146 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 p.

 

N U T A R Ė:

 

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                       Ramunė Čeknienė

                

 


Paminėta tekste:
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita