Civilinė byla Nr. e2-820-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00144-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.3.

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Feriatus“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

2.       Pareiškėja UAB „Ovirama“ 2022 m. birželio 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti ieškovės bankrutuojančios UAB „Feriatus“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sudarytos taikos sutarties.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Ovirama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Ovirama“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, jai nėra įstatyme numatyta subjektinė teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos byloje, kurioje pareiškėja nedalyvavo, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Pareiškėja UAB „Ovirama“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties. Nurodo, kad civilinė byla dėl žalos atlyginimo turi esminę reikšmę visų ieškovės kreditorių interesams. Pareiškėjos teigimu, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jos netvirtinti. Akcentuoja, kad bankrutuojančios ieškovės kreditorė turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis.

6.       Ieškovės bankrutuojančios UAB „Feriatus“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėja UAB „Ovirama“ nėra bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditorė, kadangi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teisme nagrinėjamas ginčas.

7.       Atsakovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja UAB „Ovirama“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, taip pat pareiškėja šiuo metu nėra bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditorė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

9.       Apeliantės teigimu, ieškovės bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditorė turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, kadangi byloje patvirtinta taikos sutartis pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus.

10.       Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

11.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

12.       JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad tik tie kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus, reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės, kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės finansinis reikalavimas būtų patvirtintas bankrutuojančios UAB „Feriatus“ bankroto byloje. Atitinkamai vertintina, kad jos reikalavimo teisė bankrutuojančiai įmonei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo, t. y. taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės tvirtinimo metu nebuvo atsiradusi, todėl apeliantė neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp bankrutuojančios bendrovės ir atsakovės, kadangi apeliantė nebuvo bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditore nutarties priėmimo metu.

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad apeliantė teismui prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Feriatus“ bankroto byloje pateikė 2022 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo dieną teismo nutartis patvirtinti apeliantės kreditorinį reikalavimą nebuvo priimta. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos UAB „Ovirama“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Feriatus“ bankroto byloje, tačiau minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos pateiktas atskirasis skundas ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui, procesinis sprendimas dėl pateikto atskirojo skundo nėra priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė šiuo metu nėra bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditorė ir nei anksčiau, nei dabar neturi teisės skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės bankrutuojančios UAB „Feriatus“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo

15.       Apeliantė 2022 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties nagrinėjimą iki bus išspęstas klausimas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo bankrutuojančios UAB „Feriatus“ bankroto byloje.

16.       Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo stabdyti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties nagrinėjimo. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantės reikalavimo teisės bankrutuojančiai įmonei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo, t. y. taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės tvirtinimo metu, todėl nustačius, jog pareiškėjos reikalavimo teisė tuo metu nebuvo atsiradusi ir apeliantė nebuvo bankrutuojančios UAB „Feriatus“ kreditore nutarties priėmimo metu, nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, todėl prašymas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

19.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

20.       Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, pateikė prašymą priteisti jo naudai 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.

21.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Trečiojo asmens teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2022 m. birželio 30 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 671,72 Eur (1 679,30 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš apeliantės UAB „Ovirama“ 671,72 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ (juridinio asmens kodas 303206510) trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, (juridinio asmens kodas 302279548), 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                 Romualda Janovičienė