Administracinė byla Nr. eI-5218-983/2022

                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02093-2022-3

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui UAB „Belonesa“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (juridinio asmens kodas: 304195262, buveinė: Smolensko g. 5, Vilnius) pateikė teismui pareiškimą dėl 418,48 Eur  (keturių šimtų aštuoniolikos eurų, 48 centų) skolos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 22,60 (dvidešimt dviejų eurų, 60 centų) delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Belonesa“ (juridinio asmens kodas: 304921670; buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).

 Teismas 2022 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1314 straipsnio 1 dalimi, nutarė išieškoti iš skolininko pareiškėjos naudai pareiškime nurodytas sumas.

Per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo, teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl pareiškėjos pareiškimo.

Gavus skolininko prieštaravimus, 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymui pateikti.

2022 m. birželio 20 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo iš atsakovo UAB „Belonesa“ priteisti 418,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2019 m. ir 22,60 Eur delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir panaikino 2022 m. gegužės 18 d. teismo įsakymą.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų.

Nurodo, jog atsižvelgus į Rinkliavos nuostatų 8 p., Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantis asmenys, todėl šiuo atveju atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomą nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 1972,18 kv. m.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja vykdydama teisės aktų nustatytą pareigą ir siekdama informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, suformavo ir atsakovui juridinio asmens buveinės adresu pateikė pranešimus: - 2019-03-27 Mokėjimo pranešimas Nr. 10911343; - 2019-07-23 Skolos pranešimas Nr. 00119279; - 2020-01-31 Suderinimo aktas Nr. 00007255; - 2021-08-09 Skolos pranešimas Nr. 00280993; - 2022-04-29 Skolos pranešimas Nr. 00425408.

Paaiškina, kad atsakovui pagal VĮ Registrų centras (toliau - RC) duomenis, nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpos, 1972.18 kv. m., priklausė nuo 2018- 10-04 iki 2019-02-15. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė nekilnojamojo turto objekto nuosavybės pagrindas, t. y. 2018-10-04 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7356, 2019-03-26 buvo atlikti priskaičiavimai už 2018 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. po 104,69 Eur (bendra suma 209,38 Eur). Atitinkamai 2019-03-27 buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas už 2019-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį, suma 1 256,00 Eur. Bendra skolos suma – 1465,38 Eur. 2020-05-08 gavus duomenis iš RC apie nekilnojamojo turto išregistravimą (išregistravimo pagrindas 2019-02-15 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JŠ-1208), buvo atsižvelgta į nuosavybės teisių pasikeitimą ir atitinkamai atlikti perskaičiavimai už 2019-03-01-2019-12-31 laikotarpį. Už kiekvieną mėnesį, kurio metu nekilnojamasis turtas nepriklausė atsakovui rinkliavos suma buvo sumažinta po 104,69 EUR (bendra suma 1046,90 Eur už 10 mėn.), todėl 2020-05-08 dienai, bendra skolos suma sumažėjo iki 418,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo pranešimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pagal kurį buvo nurodoma mokėtina rinkliavos suma, ir į vėliau atlikus perskaičiavimus, kuriais pirminė reikalavimo suma buvo sumažinta bei apie tai atsakovas buvo informuotas priminimais apie neapmokėtą įsiskolinimą, mano, kad atsakovui informacija apie prievolės egzistavimą buvo žinoma ir turėjo būti vykdoma, tačiau per 2018-05-01-2022-06-20 laikotarpį jokių įmokų pareiškėja nėra gavusi.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 str. 2 d. nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 p., taip pat MAĮ 99 str. bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro: už 2019 m. - 22,60 Eur (418,48 EUR*0.03%*180 d.).

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Teigia, kad pareiškėja nurodė, jog naudodamasis konkrec?iu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, uz? kuriu? surinkima? jis privalo atsiskaityti. Tik tokiu? atlieku? nesuku?re?s, jei i?rodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietine?s rinkliavos moke?jimo, asmuo gali bu?ti pripaz?intas neturintis aptariamos pareigos.

Pažymi, kad atsakovas nėra sukūręs jokių atliekų pareiškėjos nurodytame atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte. Taigi mano, kad atsakovas yra atleistinas nuo rinkliavų už atliekų tvarkymą, kadangi jokių atliekų nesukūrė.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjos prašymas yra neįrodytas, nes jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, dėl ko prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis – faktūromis.

Nurodo, kad kadangi pagrindinis pareiškėjos prašymo dalykas yra atmestinas kaip nepagrįstas, tai jis atmestinas ir dalyje dėl delspinigių priteisimo.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 418,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2019 m. ir 22,60 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Belonesa“ pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 17 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2018-10-05 iki 2019-02-22 priklausė nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpos, 1972.18 kv. m. Šio fakto savo atsiliepime neginčija ir atsakovas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-10-05 iki 2019-02-22 laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Pažymėtina, kad Rinkliavos nuostatų 64 p. nustato, kad mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresą, o Rinkliavos nuostatų 65 p. numato, jog tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo.

Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjos prašymas yra neįrodytas, nes jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, dėl ko prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais, tačiau teismo vertinimu, susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti 2019-03-27 Mokėjimo pranešimas Nr. 10911343; 2019-07-23 Skolos pranešimas Nr. 00119279; 2020-01-31 Suderinimo aktas Nr. 00007255; 2021-08-09 Skolos pranešimas Nr. 00280993; 2022-04-29 Skolos pranešimas Nr. 00425408. Pažymėtina, kad pranešimas su paskaičiuota rinkliavos suma buvo pateiktas adresu (duomenys neskelbtini), o einamųjų metų skolos pranešimas buvo pateiktas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. juridinio asmens buveinės adresu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas savo atsiliepime neginčija, kad pareiškėjos siųstų pranešimų negavo, ar kad jai apie susidariusius mokėjimus nebuvo žinoma. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai, nepažeidžiant Rinkliavų nuostatų 64 p. ir 65 p., buvo informuotas apie prievolę mokėti rinkliavą, o atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavos nuostatai yra viešai paskelbti Teisės aktų registre 2017-02-09 Nr.: 2367 ir pareiškėja pranešimus siuntė taip, kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatos, darytina išvada, kad atsakovui buvo žinoma apie prievolę mokėti rinkliavą ir informacija apie rinkliavos dydį bei jos paskaičiavimo pagrindą jai buvo pateikta tinkamai. 

Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktame 2022-06-17 rašte dėl Rinkliavos paskaičiavimo detalizavimo paaiškinta, kodėl keitėsi atsakovo mokėtina suma, t. y. atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė nekilnojamojo turto objekto nuosavybės pagrindas, t. y. 2018-10-04 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7356, 2019-03-26 buvo atlikti priskaičiavimai už 2018 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. po 104,69 Eur (bendra suma 209,38 Eur) ir atitinkamai 2019-03-27 buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas, už 2019-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį, suma 1 256,00 Eur. Bendra skolos suma – 1465,38 Eur. 2020-05-08 gavus duomenis iš RC apie nekilnojamojo turto išregistravimą (išregistravimo pagrindas 2019-02-15 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JŠ-1208), buvo atsižvelgta į nuosavybės teisių pasikeitimą ir atitinkamai atlikti perskaičiavimai už 2019-03-01-2019-12-31 laikotarpį. Už kiekvieną mėnesį, kurio metu nekilnojamasis turtas nepriklausė atsakovui rinkliavos suma buvo sumažinta po 104,69 EUR (bendra suma 1046,90 Eur už 10 mėn.), todėl 2020-05-08 dienai, bendra skolos suma sumažėjo iki 418,48 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esant bet kokiems neaiškumams dėl pritaikyto rinkliavos koeficiento ar galutinių mokėtinų sumų, atsakovas turi teisę raštu kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus ar duomenis. Tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovas šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų.

Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovui nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpos, 1972.18 kv. m. nuosavybės teise priklausė nuo 2018-10-05 iki 2019-02-22, darytina išvada, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turimo nekilnojamojo turto plotą. Nors atsakovas savo atsiliepime teigia, kad yra atleistinas nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą, kadangi jokių atliekų nesukūrė, tačiau į bylą nepateikia jokių tokią savo poziciją pagrindžiančių duomenų. Kadangi bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovui priklausiusios nekilnojamojo turto objekto patalpos buvo nenaudojamos ir kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl lengvatos suteikimo, ar tokia lengvata jam būtų buvusi suteikta, atsakovo argumentas, kad jis nesukūrė jokių atliekų, todėl neturi mokėti rinkliavos atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 22,60 Eur delspinigius, susidariusius atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.

MAĮ 98 str. 2 d. nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 p., taip pat MAĮ 98 str. bei atsižvelgiant į ir Finansų ministerija informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 22,60 Eur (418,48 EUR*0.03%*180 d.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Todėl atsižvelgiant į nurodomą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti 418,48 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patenkinamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 22,60 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir taip pat tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.

Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ (juridinio asmens kodas 304921670) 418,48 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt aštuonis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 22,60 Eur (dvidešimt du  eurus ir šešiasdešimt centų) delspinigių 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė