Administracinė byla Nr. eA-192-492/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03961-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėja Z. Ž (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (po pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (6.6)2E-8695 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir projektas) ir įpareigoti šį klausimą išnagrinėti iš naujo.
2. Skunde Komisijai pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad ji kartu su kitais bendraturčiais, pasitelkę T. B. projektavimo įmonę atlieka Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus. Projektas privalo būti suderintas su Direkcija, kuri skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu pakartotinai atsisakė derinti Projekto sprendinius. Pabaigus projektą suformuotas atskiras 83 kv. m žemės sklypas Nr. 17 įstatymų nustatyta tvarka savininkų savanoriškai bus perduotas valstybės nuosavybėn. Tai numatyta projekto aiškinamajame rašte, todėl Direkcijos motyvai dėl žemės nuosavybės teisės yra nepagrįsti. Direkcija nenurodė, kokias konkrečias projektavimo proceso procedūras projekto rengėjas pažeidė ir kokias privalo atlikti, kad būtų pašalinta Direkcijos nurodoma kliūtis, susijusi su žemės sklypo nuosavybės klausimu ir nepagrindžia to konkrečiomis tokias procedūras nustatančiomis teisės normomis. Pareiškėja akcentavo, jog valstybinio kelio sklypo duomenų nustatymo ir įregistravimo 2006 metais metu sklypo ribų pertvarkymas, siekiant pertvarkyti sklypo ribas ir neperžengti kelio juostos ribų, valstybinio kelio patikėtinio nebuvo inicijuotas ir atliktas, kas patvirtina, kad sklypo ribos neperžengtų kelio juostos ribų. Projekte, sklypo padalinimo sprendiniuose, siekiant išlaikyti kelio juostos ribas yra numatytas (suformuotas) atskiras inžinerinės infrastruktūros sklypas (83 kv. m, sklypo Nr. 17), sklypo ribos formuojamos atsižvelgiant į kelio juostos ribas. Sklypai gyvenamųjų pastatų statybai kelio juostos ribose neprojektuojami, kelio juostos atstumai išlaikomi. Šie ir kiti paaiškinimai jau buvo teikti Direkcijai, pastarajai atsisakius derinti Projektą pirmą kartą, tačiau Direkcija apsiribojo abstrakčiu bendrų įstatymo nuostatų citavimu, niekaip neatsižvelgdama į pateiktus paaiškinimus, nenurodydama konkrečių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų ar procedūrų pažeidimo.
3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21R-858(AG-755/02-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) panaikino Direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštą ir įpareigojo Direkciją išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iš naujo. Įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, Komisija konstatavo, jog Raštu išreikštas sprendimas nederinti projekto nėra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. Raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
4. Atsakovas Direkcija su prašymu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
5. Direkcija paaiškino, kad pareiškėja su kitais bendraturčiais atlieka Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbus. Žemės sklypas, kuriame atliekami formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbai, ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu 2216 Slengiai–Baukštininkai (toliau – ir kelias). Kelias yra IV techninės kategorijos, kurio juostos minimalus plotis pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra 19 metrų. Toks pat šio kelio plotis nurodytas ir Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (1992 m. rugsėjo 16 d.).
6. Pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 62.6 punktu, 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Direkciją, prašydama suderinti parengtą Žemės sklypo projektą. Direkcija, atsižvelgdama į tai, kad projekte neišlaikytas minimalus kelio juostos plotis, 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (6.6)2E-4653 (toliau – ir 2020 m. gegužės 18 d. raštas) nepritarė pateikto projekto sprendiniams. Pareiškėjai nurodė ir kitas papildomas pastabas dėl projekto, bei pažymėjo, kad Direkcija spręs šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, kai bus pakoreguotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (išlaikant minimalų (IV kategorijos) kelio juostos plotį) ir įvertintos pateiktos pastabos pakoreguoti projekto sprendinius.
7. Direkcijos teigimu, pareiškėja, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipdamasi į Direkciją su tapačiu prašymu ir pateikdama Žemės sklypo projekto aiškinamąjį raštą, klaidingai nustatytos Žemės sklypo ribos pagal Direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte nurodytą pastabą neištaisė. Direkcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštu pareiškėją informavo, kad 2020 m. gegužės 18 d. raštu iš esmės nepritarė šio projekto sprendiniams motyvuodama tuo, kad pertvarkomo Žemės sklypo ribos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2216 Slengiai–Baukštininkai atžvilgiu suformuotos (2005 metais atliekant kadastrinius matavimus) neišlaikant minimalaus kelio juostos pločio, pažeidžiant Kelių įstatymo 11 straipsnio reikalavimus ir nesivadovaujant Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (1999 m. gruodžio 28 d.).
8. Dėl Komisijos sprendimo Direkcija nurodė, kad Komisija neteisingai nustatė ginčo esmę ir išnagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtą skundą. Byloje ginčas yra kilęs dėl sklypo ribų, taigi toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Komisijos sprendime dėl ginčo esmės motyvai yra prieštaringi, o nuoroda į Taisyklių 69 punktą ginčo pobūdžio nekeičia. Direkcija pabrėžė, kad Komisija pažeidė bylų rūšinio teismingumo taisykles, kas daro sprendimą negaliojančiu.
9. Direkcija taip pat paaiškino, kad jos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėja, pakartotinai kreipdamasi į Direkciją, pateikė tą patį Žemės sklypo projektą, kurį Direkcija jau buvo įvertinusi ir dėl projekto priėmusi 2020 m. gegužės 18 d. raštą (sprendimą). Pareiškėja Direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. rašto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Todėl Komisija nepagrįstai savo sprendime pasisakė ir dėl Direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. priimto sprendimo.
10. Direkcijos teigimu, Komisija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, kad valstybės išimtine nuosavybe esantys valstybinės reikšmės keliai yra išimti iš civilinės apyvartos ir pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės teisės į kelio juostos dalį ar ja disponuoti (perleisti, dovanoti). Nelogiška Komisijos išvada, kad pareiškėjos pasiūlymai Direkcijai organizuoti privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams procedūrą yra realūs, nes ginčo valstybinės reikšmės kelio juosta ir taip išimtinai priklauso valstybei. Komisija padarė prezumpciją, kad valstybinės reikšmės kelio juostos ruožas yra pareiškėjos privati nuosavybė. Komisija nesiaiškino, kur Žemės sklypas persidengia su kelio juosta. Direkcija pažymėjo, kad pareiškėja, sutikdama perleisti Žemės sklypo dalį valstybei, pripažįsta, kad Žemės sklypo riba nustatyta teisingai ir Žemės sklypo dalis persidengia su valstybės nuosavybe.
11. Direkcijos įsitikinimu, pareiškėja negalėjo privatizuoti, paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės valstybinės reikšmės kelio juostoje. Pagal visuotinai pripažintus teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žemės sklypo planas negali sukelti neteisėtų pasekmių: suteikti nuosavybės teisę pareiškėjai į valstybei išimtinės nuosavybes teise priklausančią žemę. Jeigu pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimas perleido pareiškėjos nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio Nr. 2216 Slengiai–Baukštininkai juostos dalį, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, šie matavimai ta dalimi, kuria pareiškėjos sklypas persidengė su valstybinės reikšmės kelio juosta, pažeidė tuo metu galiojusius aukštesnės galios teisės aktus, todėl yra neteisėti. Direkcija nurodo, kad analogiški paaiškinimai buvo pateikti ir abiejuose atsakovo raštuose, šie atsakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Juose nurodyti konkretūs pažeisti teisės aktai ir konkretūs nurodymai bei kaip šiuos pažeidimus ištaisyti.
12. Direkcija nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštas yra nemotyvuotas. Direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. Rašte buvo nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentai, kuriuos pažeidžia pateikti derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai. Atsisakymai derinti projekto sprendinius buvo pagrįsti ir motyvuoti.
13. Direkcija pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra skirta konkrečiai privačios žemės nuosavybės paėmimui, o ne išimtinės valstybės nuosavybės sugrąžinimui iš neteisėto valdymo ar šios nuosavybės ribų tikslinimui. Direkcija, žinodama įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytus apribojimus valstybinės reikšmės kelio juosta disponuoti privatiems subjektams, niekaip negalėtų pagrįsti visuomenės poreikio šios žemės paėmimui, taip sumokant rinkos vertę už žemę, kuri ir taip gali priklausyti tik valstybei. Todėl Direkcija nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu siūlymu organizuoti išimtinės valstybės nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.
14. Direkcija tvirtino, kad pareiškėja, rengdama sklypų padalinimo projektą, tikslingai atskyrė sklypą, skirtą kelių infrastruktūrai. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja objektyviai žinojo, jog ginčo sklypas jai negali priklausyti, nes patenka į minimalias valstybinės reikšmės kelio juostos ribas. Aiškinamajame rašte iš pradžių nebuvo nurodyta, kad sklypą Nr. 17 ketinama perduoti valstybei. Tik gavusi Direkcijos pastabas, pareiškėja į aiškinamąjį raštą įtraukė deklaratyvų įsipareigojimą perleisti sklypą valstybei. Pareiškėja siekia, kad Direkcija inicijuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurios metu įprastai už žemę yra atlyginama rinkos kaina. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėja siekia atlygintino sklypo Nr. 17 žemės paėmimo, nors ir žino, kad jokių teisių į išimtinę valstybės nuosavybę niekada negalėjo įgyti, o ši žemė į jos sklypo ribas pateko dėl to, kad vykdant kadastrinius matavimus buvo ignoruojamos įstatymų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentai.
15. Pareiškėja atsiliepime į Direkcijos prašymą prašo jį atmesti, Komisijos sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėja nesutiko su Direkcijos pozicija, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas yra kilęs dėl Žemės sklypo ribų. Pareiškėja pripažįsta, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus sprendimu, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas bei patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, suformuoto Žemės sklypo ribas patenka kelio juosta. Pareiškėja neginčija, kad kelio juosta priklauso valstybei, bet teigia, kad Žemės sklypo dalis, patenkanti į kelio juostą, yra privati nuosavybė dėl anksčiau rengtų Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos tvirtino ir derino kompetentingos valstybės institucijos.
17. Pareiškėja nurodė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Direkcija neinicijavo Žemės sklypo ribų taisymo. Į teismą dėl viešo intereso gynimo nesikreipė ir prokuroras.
18. Pareiškėja pabrėžė, kad rengiamu projektu būtent ir numatoma Žemės sklypo dalį perleisti valstybei. Savininkai sutinka neatlygintinai perleisti reikiamą sklypą ir šio įsipareigojimo neatsisako. Pareiškėjos tvirtinimu, šis įsipareigojimas yra projekto dalis ir sukelia teisines pasekmes. Aplinkybė, kad Žemės sklypo dalis patenka į kelio juostą buvo pastebėta projekto rengimo metu, o detalų kelio juostos brėžinį Direkcija pateikė tik Komisijai. Pareiškėja sutinka koreguoti projektą, atsižvelgiant į Direkcijos pateiktą detalų kelio juostos brėžinį. Projekto rengimo metu kelio juosta parinkta atsižvelgiant į Kelių įstatyme nurodytą kelio juostos plotį, o taip pat ir į gretimybėje esančių suformuotų sklypų ir kelio juostų ribas. Šiuo tikslu projekte ir buvo išskirtas sklypas Nr. 17. Direkcija, atsisakydama derinti projektą, tik abstrakčiai pacitavo įstatymų nuostatas. Toks Kelių direkcijos sprendimas, pareiškėjos vertinimu, neatitinka išsamumo principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
20. NŽT paaiškino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. gavo pareiškėjos ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkų prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-475-(14.12.124 E.) „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus, daliai naujai suformuotų žemės sklypų nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daliai – dvibučių pastatų ir bendrabučių teritorijos, esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. NŽT nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Taisyklių 62.6 punktu, projektas privalėjo būti suderintas su Direkcija.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu atsakovo Direkcijos prašymą atmetė, o Komisijos sprendimą paliko nepakeistą.
22. Teismas nustatė, kad:
22.1. Pareiškėja Z. Ž. kartu su kitais bendrasavininkais nuosavybės teise valdo 0,8484 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); Pareiškėjai 2101/8484 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis nuosavybės teise priklauso nuo 2006 m. gruodžio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. NGP-8346 pagrindu.
22.2. Pareiškėja su kitais Žemės sklypo bendrasavininkais 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės sklype. Prašyme pareiškėja nurodė šiuos projekto tikslus: padalinti Žemės sklypą į atskirus sklypus, dalies naujai suformuotų žemės sklypų naudojimo būdą nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kitos dalies žemės sklypų naudojimo būdą nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; esant būtinumui išskirti teritorijas susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūrų plėtrai.
22.3. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 12FPĮ-475-(14.12.124 E.) „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus. Daliai naujai suformuotų žemės sklypų nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daliai – dvibučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.
22.4. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 30 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-254-(14.12.36.) (toliau – ir Reikalavimai.
22.5. Žemės sklypo bendrasavininkai, vykdydami Reikalavimų 5.4 punktą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2020 m. gegužės 17 d. derinti pateikė Direkcijai
. 22.6. Direkcija 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo informavo NŽT Klaipėdos rajono skyrių, jog Žemės sklypo ribos, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2216 Slengiai–Baukštininkai atžvilgiu suformuotos, atliekant kadastrinius matavimus 2005 metais, neišlaikant minimalaus kelio juostos pločio, pažeidžiant Kelių įstatymo 11 straipsnio reikalavimus ir nesivadovaujant Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Ginduliu kadastro vietovės 1999 m. gruodžio 28 d. žemės reformos žemėtvarkos projektu. Direkcija pažymėjo, kad valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir negali būti įgyta savivaldybių ar privačioje nuosavybėje. Valstybinės reikšmės kelius ir jiems priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija. Atsižvelgdama į tai, Direkcija nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams iš esmės. Taip pat pažymėta, kad turi pastabų projekto sprendiniams, t. y. galimybė privažiuoti prie projektuojamų žemės sklypų sprendžiama per rajoniniame kelyje esančią nuovažą ir gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą kelio servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad nuovaža nuo rajoninio kelio įrengta ties pertvarkomo Žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, Direkcijos nuomone, projektuojamuose žemės sklypuose įvertinus esamos nuovažos plotį, taip pat turėtų būti numatytas siūlomas nustatyti kelio servitutas gretimam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Direkcija taip pat nurodė, kad projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos.
22.7. Žemės sklypo bendrasavininkai pakartotinai projektą derinti Direkcijai pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d.
22.8. Direkcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą (t. y. skundžiamą Raštą), kuriuo informavo NŽT Klaipėdos skyrių, kad 2020 m. gegužės 18 d. raštu nepritarė projekto sprendiniams. Direkcija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotinai pateikto derinti projekto sprendiniai parengti neįvertinus Direkcijos esminės pastabos (Žemės sklypo ribos nepatikslintos rajoninio kelio atžvilgiu ir minimalus kelio juostos plotis, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsniu, nėra išlaikytas), nurodė, jog nepritaria projekto sprendiniams. Direkcija taip pat nurodė, kad Projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos.
23. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas vadovavosi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsniu, Taisyklių nuostatomis. Teismo vertinimu, nebuvo ginčo, jog projektas rengiamas Žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr.2216 Slengiai–Baukštininkai. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 62.6 punktą projektas turi būti derinamas su Direkcija. Be to, Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Teismas darė išvadą, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą institucija, su kuria turi būti suderintas žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas, savo atsisakymą derinti projektą privalo motyvuoti.
24. Teismas nustatė, kad Direkcija 2020 m. rugpjūčio Rašte išreikštą atsisakymą derinti Projektą grindė Žemės įstatymo 6 straipsniu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, priskirta valstybinės reikšmės keliams, kuriuos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija. Teismo vertinimu, į bylą pareiškėjos teiktų procesinių dokumentų turinys patvirtinto, kad pareiškėja pripažįsta ir tai, jog bendraturčiams priklausančio Žemės sklypo, kuriame rengiamas projektas, dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2216 Slengiai–Baukštininkai juostos ribas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Direkcijos argumentas, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, yra visiškai nepagrįstas.
25. Teismas nurodė, kad pareiškėja kartu su kitais Žemės sklypo bendraturčiais pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipdamasi į Direkciją dėl projekto derinimo, pateikė projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog yra projektuojamas 83 kv. m žemės sklypas Nr.17, kurio pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – Kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Žemės sklypo naudojimo tipas – Inžinerinės infrastruktūros koridorius. Be to, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog projekto rengimo metu formuojamas atskiras 83 kv. m sklypas Nr. 17 patenka į kelio juostos ribas, kuris pabaigus projektą iki pastatų statybos pradžios pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį turi būti perduotas valstybei.
26. Teismas konstatavo, kad Direkcija, atsisakydama derinti projektą, šios Aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės nevertino ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. Rašte dėl jos nepasisakė.
27. Teismas pabrėžė, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas vadovavosi šio įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsniu, nustačiusiu, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindiniai sklypų formavimo ir pertvarkymo principai įtvirtinti Taisyklių III skyriuje, tačiau iš skundžiamo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Rašto turinio teismas sprendė, kad atsisakydama derinti projektą, Direkcija Taisyklių nuostatomis nesivadovavo, savo pasiūlymo, kaip spręsti iškilusią problemą, projekto organizatoriams nepateikė. Teismo vertinimu, byloje jokių duomenų, jog Direkcija ėmėsi aktyvių veiksmų išreikalauti ginčo sklypą iš galbūt neteisėto valdymo, nebuvo.
28. Įvertinęs Direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštą, teismas darė išvadą, jog sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis atsisakoma derinti projektą, iš esmės neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su atskirai formuojamu žemės sklypu Nr. 17 (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų. Atsižvelgęs į Taisyklių 65 punktą, teismas pastebėjo, kad Direkcijai atsisakius derinti projektą, NŽT struktūrinis padalinys privalės priimti neigiamą išvadą dėl projekto tvirtinimo. Todėl Direkcijos argumentas, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštas yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, buvo įvertintas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad projektas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Direkcijai pateiktas atsižvelgiant į jos 2020 m. gegužės 18 d. sprendime nurodytus motyvus.
29. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Komisija tinkamai kvalifikavo ginčą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštas nemotyvuotas. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti Direkcijos prašymą.
30. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo.
III.
31. Atsakovas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Direkcijos prašymą tenkinti, Komisijos sprendimą panaikinti, pareiškėjos skundą atmesti arba bylą nutraukti.
32. Direkcija paaiškina, kad skundžiamas raštas nėra administracinio ginčo dalykas, kadangi nesukelia teisinių pasekmių ir nesusijęs su asmens kreipimusi dėl teisių pažeidimo. Direkcija akcentuoja, kad ji 2020 m. gegužės 18 d. raštu nepritarė pateikto projekto sprendiniams, nurodė kitas pastabas dėl projekto bei pažymėjo, kad Direkcija spręs šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos (išlaikant minimalų (IV kategorijos) kelio juostos plotį) ir įvertintos pateiktos pastabos pakoreguoti projekto sprendinius. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai pateikė Direkcijai projektą derinti. Direkcija ja skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštu informavo NŽT Klaipėdos skyrių, kad 2020 m. gegužės 18 d. raštu nepritarė projekto sprendiniams, nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pakartotinai pateikto derinti projekto sprendiniai parengti neįvertinus Direkcijos esminės pastabos (Žemės sklypo ribos nepatikslintos rajoninio kelio atžvilgiu ir minimalus kelio juostos plotis, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsniu, nėra išlaikytas), Direkcija nepritaria Projekto sprendiniams. Direkcija taip pat nurodė, kad Projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos.
33. Direkcijos įsitikinimu, pareiškėja kreipėsi į ją su prašymu dėl projekto derinimo. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 15 punktais, 36 straipsniu, Direkcija pažymi, kad iš Rašto turinio matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą, išdėstyta informacija, kodėl projektas negali būti derinamas ir nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti. Raštas savo pobūdžiu yra tarpinis veiksmas projekto rengimo procese. Nepaisant to, kad Raštu buvo atsisakyta derinti projektą, ši aplinkybė nekeičia Direkcijos atlikto veiksmo vertinimo kaip informacinio tarpinio sprendimo. Be to, faktiškai tarp šalių net nebuvo ir nėra ginčo, kad Žemės sklypo riba nustatyta neteisingai, kad pareiškėjos sklypas persidengia su išimtine valstybės nuosavybe ir atitinkama jo dalis priklauso ne pareiškėjai, o valstybei. Pareiškėja nesikreipė į Direkciją su skundu dėl galimo jos teisių pažeidimo, susijusio su projekto derinimu, todėl nėra pagrindo laikyti Raštą administraciniu sprendimu, kuris apskritai galėtų būti skundžiamas Komisijai ar teismui. Direkcija šiuo klausimu nepriėmė jokio administracinės procedūros sprendimo, kuris galėtų būti ginčijamas Komisijoje ar teisme – veikla, susijusi su informacijos teikimu, nėra laikoma administraciniu sprendimu VAĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.
34. Direkcija nurodo, kad nesant ginčo dėl pažeistos teisės, skundas dėl Rašto negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, todėl Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas Komisijos neturėjo būti priimtas, o jį priėmus, byla turėjo būti nutraukta.
35. Direkcija laikosi pozicijos, kad neteisingai nustatytas bylos ginčo pobūdis, kad byla nepriskirta Komisijos ir administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Direkcijos skundo argumentas, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, yra nepagrįstas ir pažymėjo, kad šalys nesutaria tik dėl to, kaip šį klausimą išspręsti. Teismas, apibrėždamas ginčo ribas, išskyrė aplinkybę, dėl kurios nesutariama, t. y. dėl būdo, kaip spręsti pareiškėjai neteisingai nustatytos jai priklausančio žemės sklypo ribos koregavimo klausimą. Teismo sprendimas šiuo aspektu yra prieštaringas, nes teismo įvardintas kaip byloje kilęs ginčas dėl sklypo ribos koregavimo iš esmės ir yra ginčas dėl žemės sklypo ribų plačiąja prasme. Direkcijos pozicija dėl ginčo pobūdžio teismo nebuvo tinkamai paneigta, todėl jos argumentai šiuo klausimu atmesti nepagrįstai. Sprendime nurodyti prieštaringi ginčo esmės aprašymai ir lakoniškai padaryta nuoroda į Taisyklių 69 punktą. Pastebėtina, kad Direkcijos nurodytoje teismingumo kolegijos praktikoje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinio akto apskundimo, bet ginčas vis tiek pripažintas civiliniu. Vien administracinio sprendimo apskundimo galimybė savaime neparodo, kad byla teisminga administraciniams teismams, jeigu ginčo pobūdis yra civilinis.
36. Direkcija pažymi, kad jos poziciją dėl ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui pagrįstumą patvirtina naujausia teismų praktika, atsiradusi daugėjant panašių ginčų dėl valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto – valstybinės reikšmės kelių sklypų ribų persidengimo su neteisėtai kitų asmenų privačiai nuosavybėn patekusių žemės sklypų ribomis. Direkcija teismui jau buvo nurodžiusi teismingumo kolegijos praktiką, pagal kurią toks klausimas turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau nei Komisija, nei teismas šių argumentų neanalizavo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015). Direkcijos poziciją teismingumo klausimu patvirtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1008-525/2021, kurioje pareiškėjas ginčijo administracinius aktus, kuriais į valstybinės reikšmės keliui priklausantį žemės sklypą pateko dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, 2021 m. kovo 24 d. nutartyje pasisakė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu ir tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis bei kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
37. Direkcijos teigimu, aptarta teismų praktika patvirtina, kad tokie ginčai, kuriuose galbūt neteisėtais sandoriais ir sprendimais išimti iš civilinės apyvartos nuosavybės objektai atiteko privačion nuosavybėn ir dėl to kyla ribų tikslinimo klausimai, spręstini ir juos įmanoma teisingai išspręsti tik bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat ir Komisijos sprendimas turi būti panaikinti.
38. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 18 d. Raštas yra nemotyvuotas. Pakartodama faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos kreipimaisis ir 2020 m. gegužės 18 d. raštu ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. Raštu, Direkcija nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl sklypų persidengimo fakto ir netgi dėl to, kad dalis pareiškėjos sklypo išimtine valstybės nuosavybės teise faktiškai priklauso valstybei. Todėl nepagrįsti teismo motyvai, kad Direkcija turėjo pateikti aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės vertinimą, ar kad sprendimo teisinis pagrindas neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių. Aiškinamuoju raštu nebuvo daromi lemiami sprendimai dėl neginčijamos ribos tikslinimo, o tiesiog įtvirtinami deklaratyvūs teiginiai, kurių Direkcija neturėjo pareigos vertinti ir į juos atsižvelgti ar juos laikyti ribų pakeitimu, kas ginčo atveju buvo ir yra pagrindinis Direkcijos nepritarimo projektui aspektas. Direkcija akcentuoja, kad sklypo ribų pakeitimo, kuris atitiktų įstatymuose įtvirtintą tvarką, pareiškėja neatliko. Be to, pareiškėja, žinodama apie esminę projektą derinti trukdančią aplinkybę, teigdama, kad ginčo dėl sklypų ribų nėra, visgi savo teiginių neįtvirtino faktiniais veiksmais – ribų koregavimu, tik teoriškai deklaravo ketinimą perduoti atskirai suformuotą sklypą valstybei ateityje. Kadangi pareiškėja klaidingai nustatytos sklypo ribos pagal Direkcijos pastabą neištaisė, Direkcija argumentuotai, nurodydama faktinį ir teisinį atsisakymo derinti projektą pagrindą, išdėstė savo poziciją pareiškėjai. Šiuo atveju pasisakymas ar nepasisakymas dėl deklaratyvaus paaiškinimo, suformuoto aiškinamajame rašte, jokios esminės reikšmės nei paties atsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nei apskritai pareiškėjos teisių apimčiai neturi.
39. Direkcija prašyme teismui buvo išsamiai išdėsčiusi esminius argumentus, pagrindusi Rašte nurodytas atsisakymo derinti Projektą aplinkybes, tačiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nevertino Direkcijos nurodytų aplinkybių bei argumentų, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, apsiribojo vien tariamų formalių pažeidimų analize. Taigi nebuvo atkleista bylos esmė, kas sudarė prielaidas priimti neracionalų, neteisingą sprendimą.
40. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Direkcijos veiksmus ne dėl ginčo dalyko, t. y. dėl sklypo ribos patikslinimo, bet sprendė, kodėl Direkcija nepasisakė dėl pareiškėjos nekonkretaus teiginio, kad sklypas bus perduotas valstybei. Direkcija pabrėžia, kad pareiškėja prašymo išaiškinti, kaip galėtų perduoti atskirai formuojamą sklypą valstybei, nebuvo pateikusi, todėl Direkcija neturėjo pareigos šio klausimo spręsti ir dėl jo atsakyti. Todėl tai negali būti ginčo objektas ir priežastis pripažinti Direkcijos veiksmus neteisėtais ir panaikinti Raštą. Akcentuotina, kad Direkcija pagal turimus įgaliojimus sprendė prašymą derinti projektą ir pasiūlė tikslinti sklypo ribas, t.y. nurodė aiškų būdą išspręsti sklypų ribų suderinimo klausimą. Direkcijos įsitikinimu, skundžiamame Rašte nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą bei teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovas netenkindamas pareiškėjos prašymo, nurodyta, kada pareiškėjos prašymas galėtų būti tenkinamas. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų ir aplinkybių, kodėl jai Rašto argumentai galėtų būti nesuprantami, priešingai – pareiškėja neneigia pagrindinio Direkcijos motyvo dėl sklypo ribos neatitikimo pagrįstumo, taigi pareiškėjos atsiliepimo argumentai bei pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįsti. Nurodomi skundžiamo Rašto trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjai suprasti Direkcijos valią.
41. Direkcija pažymi, kad Komisijos sprendime nustatytas įpareigojimas Direkcijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir teismo pritarimas tokiam sprendimui, be kita ko, neatitinka proceso koncentruotumo, efektyvumo, operatyvumo principų, kadangi tai tik užtęstų ginčo sprendimą iš esmės. Direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytoja, negali priimti sprendimų, kurie galėtų pakenkti kelių savininkės – valstybės interesams. Direkcija akcentavo, kad pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimas perleido pareiškėjos nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio Nr. 2216 Slengiai-Baukštininkai juostos dalį, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, šie matavimai, ta dalimi, kuria pareiškėjos sklypas persidengė su valstybinės reikšmės kelio juosta, pažeidė pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme nurodytus aukštesnės galios teisės aktus (Žemės įstatymo 6 str., Kelių įstatymo 11 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d.), todėl yra neteisėti. Pritarimas pareiškėjos sklypo padalijimo projektui šiuo atveju, nesant tinkama tvarka pakoreguotoms Sklypo riboms, reikštų valstybės interesų, susijusių su jos išimtine nuosavybės teise, pažeidimą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytus argumentus, jų tinkamai netyrė ir neanalizavo, tiesiog pritarė Komisijos išvadoms.
42. Direkcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, atsakovo prašymo argumentus, nepagrįstai sprendė, jog Raštas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.
43. Pareiškėja atsileipime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
44. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Direkcija Rašte apsiribojo abstrakčiu bendrų įstatymo nuostatų citavimu, niekaip neatsižvelgdama į pateiktus paaiškinimus, nenurodydama konkrečių Taisyklių nuostatų (procedūrų) pažeidimo.
45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, pareiškėja pažymi, jog skiriasi atsakovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės. Direkcijos nurodytoje byloje ginčo esmė buvo tame, kad NŽT Kretingos skyriaus sprendimu, kuriuo buvo suformavus žemės sklypas bei patvirtinus šio sklypo kadastro duomenis, suformuoto sklypo ribos buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad į jį pateko dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Šioje byloje yra visiškai kita situacija, jokios Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos nekeičiamos, Direkcija bando tiesiog neigia viešo registro duomenis tuo pagrindu, kad valstybinės reikšmės keliai yra valstybės nuosavybė, su kuo pareiškėja sutinka. Dėl Direkcijos teiginių, kad registro duomenys neteisėti, nes pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės valstybinėje kelio juostoje, pareiškėja pastebi, kad kelio juosta priklauso valstybei, bet sklypo dalis, patenkantį į kelio juostą, yra privati dėl anksčiau rengtų sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos tvirtino ir derino kompetentingos valstybės institucijos, t. y. NŽT patvirtino sklypo matavimus.
46. Pareiškėja nurodo, kad pakoreguoti sklypo ribos nerengiant žemėtvarkos projekto nėra galimybes, nėra teisinės tvarkos. Tai patvirtino ir NŽT, kurios dėl to buvo klausiama nuomonės. Jei projekte sklypo riba būtų patraukiant sutapatinama su kelio juosta, tai sumažėtų Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypo plotas. Tačiau be teisinio dokumento sklypo plotas negali būti mažinamas, o projekte negali būti rodomas mažesnis sklypo plotas, nei įregistruotas viešame registre.
47. Pareiškėjos rengiamu projektu būtent ir numatoma sklypo dalis, kuri bus perleista valstybei. Savininkai sutinka neatlygintinai perleisti reikiamą sklypą ir šio įsipareigojimo neatsisako. Šis įsipareigojimas yra projekto dalis ir sukelia teisines pasekmes. Yra daug įvairių būdų, kaip tokį įsipareigojimą įtvirtinti papildomai, pvz., savininkai gali pasirašyti sutartį ir ją įregistruoti viešame registre, tačiau Direkcija tik kelia abejones ir šiuo klausimu nieko konkretaus nesiūlo.
48. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Direkcijos pastabose nebuvo detalaus kelio juostos brėžinio, detalus brėžinys atsirado tik Komisijoje, kurioje pareiškėja atsakė į Direkcijos atsiliepimą nurodydama, kad neprieštarauja pataisyti sklypo ribas pagal Komisijai pateiktą detalizuotą kelio juostos brėžinį. Projekto rengimo metu kelio juosta parinkta atsižvelgiant į Kelių įstatyme nurodytą kelio juostos plotį, o taip pat ir į gretimybėje esančių suformuotų sklypų ir kelio juostų ribas. Pareiškėja neturi priėjimo prie detaliųjų kelio juostos koordinačių, šie duomenys yra tik Direkcijos žinioje, tačiau savo atsisakyme derinti projektą Direkcija atsakovė tik abstrakčiai citavo įstatymų nuostatas, kas neatitinka išsamumo principo. Pareiškėjos teigimu, Direkcija iš esmės sustabdė projektą, kurio metu ir bus atstatytos kelio juostos, suformuotas sklypas, kuris bus neatlygintinai perleistas valstybei, t. y. pati Direkcija neleidžia išspręsti problemų, kuriomis motyvuodama atsisako derinti projektą, taip sukurdama išeities neturinčią situaciją.
49. Nesutikdama su Direkcijos pozicija, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėja pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju niekas nėra inicijavęs jokio ginčo dėl žemės sklypų ribų, savininkai dėl to neketina ginčytis su valstybe, o siekia neatlygintinai perleisti suformuotą atskirą inžinerinės infrastruktūros sklypą, kad neliktų Direkcijos nurodytų prieštaravimų, tačiau tam trukdo pati atsakovė. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsti Direkcijos teiginiai, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis veiksmas, nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi Direkcijos sprendimas nederinti projekto, nepriklausomai nuo jo pavadinimo, sukelia konkrečias teisines pasekmes – NŽT struktūrinis padalinys privalės priimti neigiamą išvadą dėl projekto tvirtinimo, organizatoriai negalės įgyvendinti projekto ir pačios Direkcijos nurodyta ydinga situacija liks neišspręsta, vietoje to, kad būtų be papildomų teisminių ginčų (kuriais niekas nesuinteresuotas) išspręsta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
50. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. (6.6)2E-8695, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
51. Direkcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2E-8695 nurodė, kad pakartotinai pateikto derinti Projekto sprendiniai parengti neįvertinus Direkcijos esminės pastabos (Žemės sklypo ribos nepatikslintos rajoninio kelio atžvilgiu ir minimalus kelio juostos plotis, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsniu, nėra išlaikytas); taip pat nurodė, kad Projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos (AG-755/02-2020 byla, b. l. 31–32).
52. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Z. Ž. skundą, 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21R-858(AG-755/02-2020) patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (6.6)2E-8695, konstatavo, kad Direkcija, būdama valstybės patikėtine, turi teisės aktais suteiktas priemones inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų procedūras; žemės savininkai, siekdami turimą žemę, reikalingą keliams, perleisti valstybei, tai padaryti gali tik parengę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsisakydama derinti projektą ir pati neinicijuodama žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, Direkcija turi aiškiai ir išsamiai nurodyti visus projekto nederinimo motyvus, pagrįsti juos teisės aktų nuostatomis bei aiškiai nurodyti, kokius veiksmus ir kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėja turi atlikti, į kokias institucijas kreiptis ir kokius dokumentus pateikti, kad Projektas būtų suderintas.
53. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Direkcijos skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo panaikinimo, Direkcijos skundą atmetė, Komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Direkcija, atsisakydama derinti Projektą, nesivadovavo Taisyklių 63 punkto nuostatomis, reikalaujančiomis pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą, savo pasiūlymo, kaip spręsti iškilusią problemą, Projekto organizatoriams nepateikė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Kelių direkcija ėmėsi aktyvių veiksmų išreikalauti ginčo sklypą iš galimai neteisėto valdymo, ir padarė išvadą, jog Rašte nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsisakoma derinti Projektą, iš esmės neatitinka Projekto Aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su atskirai formuojamu žemės sklypu Nr. 17 (faktinio pagrindo).
54. Direkcija apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; teigė, kad šioje byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, nes byloje sprendžiamas Žemės sklypo ribų klausimas; Rašte nurodyta Projekto nederinimo priežastis – būtinumas pakoreguoti Žemės sklypo ribas, todėl jis nepagrįstai įvertintas kaip nemotyvuotas.
55. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nutartyje nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir iš esmės joms pritardama, pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.
56. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 62.6 punkte nustatyta, kad jeigu Projektas rengiamas žemės sklype (-uose), besiribojančiame (-iuose) su valstybinės reikšmės keliu, Projektas turi būti derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Direkcija. Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1-6 punkte įtvirtintos Direkcijos funkcijos suponuoja jos pareigą priimti viešojo administravimo sprendimus, kurie geriausiai atitiktų viešuosius interesus, ir tuo pačiu jais nebūtų paneigiami privačių subjektų teisėti lūkesčiai. Priimami sprendimai turi atitikti, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus juos motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama (nagrinėjamu atveju) prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas.
57. Ginčijamu Raštu buvo atsakyta į pakartotinį pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipimąsi dėl Projekto suderinimo. Atsakydama į pareiškėjos ankstesnį, 2020 m. gegužės 17 d. kreipimąsi, Direkcija 2020 gegužės 18 raštu Nr. (6.6)2E-4653 nepritarė pateikto Projekto sprendiniams, nurodė, kad Projekte neišlaikytas minimalus kelio juostos plotis, kad turi pastabų dėl Projekto sprendinių dėl galimybės privažiuoti prie projektuojamų žemės sklypų bei kad spręs dėl Projekto derinimo, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos ir įvertintos pastabos pakoreguoti sprendinius.
58. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimuose akcentavo, kad Direkcija neatsižvelgė į pakartotinio kreipimosi metu Aiškinamajame rašte nurodytą aplinkybę, kad Projekto rengimo metu formuojamas atskiras 83 kv. m sklypas Nr. 17 patenka į kelio justos ribas, kuris pabaigus Projektą iki pastatų statybos pradžios pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį turi būti perduotas valstybei.
59. Ginčo byloje dėl aplinkybės, kad pareiškėjai kartu su bendraturčiais priklausančio Žemės sklypo, kuriam rengiamas projektas, dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2216 Slengiai – Baukštininkai juostos ribas, nėra. Pažymėtina, kad Direkcija, nors jai ir žinoma minėta aplinkybė, Žemės sklypo ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kaip valstybės patikėtinė nėra inicijavusi jokių procedūrų viešajam interesui ginti ir apskritai nėra pareiškusi tokių ketinimų. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad Žemės sklypo savininkai neprieštarauja neatlygintinam Žemės sklypo dalies, būtinos valstybinės reikšmės rajoninio kelio įrengimui, perdavimui valstybei (atsiliepimo į apeliacinį skundą 6 p., 12 p.), taigi nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja realus ginčas dėl Žemės sklypo ribos, kurį reikėtų spręsti teismui.
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus byloje nustatytus faktus, pagrįstomis pripažįsta tiek Komisijos, tiek teismo sprendime padarytas išvadas, kad atsisakydama derinti Projekto sprendinius, Direkcija nenurodė jokių motyvų, kodėl Aiškinamajame rašte siūlomas ginčo teritorijos perdavimo būdas negali būti įgyvendintas, nėra argumentų dėl jo neatitikties teisės aktų reikalavimams ar Direkcijos, kaip valstybės patikėtinės, teisėtiems interesams. Direkcija, apeliaciniame skunde nurodydama, kad pareiškėja Žemės sklypo ribos tinkama tvarka nekoregavo, nėra įvardijusi, kokia nustatyta teisine tvarka ir kokiais techniniais veiksmais turėjo tai turėtų būti padaryta, taigi ir šiuos aspektu Direkcijos nesutikimas derinti Projekto sprendinius vertintinas kaip formalus, nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas.
61. Teisėjų kolegija, nesutikdamas su Direkcijos apeliacinio skundo teiginiais, kad raštas yra informacinio pobūdžio tarpinis procedūros dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių, pažymi, kad Raštu atsisakius derinti Projekto sprendinius, pareiškėja netenka galimybės jį įgyvendinti, procedūra be ginčijamo derinimo negali būti užbaigiama, taigi kyla realios neigiamos materialiosios pasekmės. Rašte nenurodžius konkrečių teisės aktais pagrįstų Projekto sprendinių galimų trūkumų pašalinimo būdų, pareiškėja atsiduria teisinio neapibrėžtumo situacijoje, yra pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai, tai iš esmės prieštarauja teisėtumo principui, gero viešojo administravimo reikalavimams.
62. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Direkcijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
63. Kai atmetamas apeliacinis skundas, kita šalis – pareiškėja – laikytina laimėjusia bylą apeliacinės instancijos teisme ir įgijusia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Pareiškėjos reikalaujama atlyginti advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma – 800 eurų – neviršija rekomenduojamų dydžių, laikytina pagrįsta ir priteistina jai iš atsakovo Direkcijos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Z. Ž. iš atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Veslava Ruskan
Virginija Volskienė