Civilinė
byla Nr. 2A-546/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 69; 114.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės
Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant
Vaidai Stepanavičiūtei,
dalyvaujant
ieškovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,
atsakovo VšĮ
Nacionalinio kraujo centro atstovui advokatui Algiui Krušnai,
atsakovo Abbott
GmbH & Co.KG atstovams advokatams Ramūnui Petravičiui ir Vitoldui
Kumpai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje
byloje Nr. 2-389-54/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo
servisas“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui ir
Vokietijos įmonei Abbott GmbH & Co.KG (tretieji asmenys be
savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje: uždaroji akcinė bendrovė ,,Grida“,
bendra Lietuvos-Italijos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,Instrumentation
Laboratory“ (Lietuva) B. I.“, J. Daugvilos individualioji įmonė ,,Linea
Libera“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje – uždaroji
akcinė bendrovė ,,Interlux“) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų
panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
Ieškovas UAB
„Vitrolabo servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) panaikinti
atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimus: sprendimą atmesti dalyvių
grupės UAB „Vitrolabo servisas“, bendros Lietuvos-Italijos-JAV įmonės UAB
„Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B. I.“, UAB „Grida“, J. Daugvilos IĮ
„Linea Libera“ (toliau – konkurso dalyvių grupė) pasiūlymą „Dėl Diagnostinių
reagentų, skirtų atrankiniam donorų kraujo ištyrimui dėl infekcinių žymenų
pirkimo“, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių
kvalifikacijos reikalavimų; 2004 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nustatyti
preliminarią pasiūlymų eilę; sprendimą pripažinti Vokietijos įmonę Abbott
GmbH & Co.KG laimėtoja;
2) pripažinti
konkurso dalyvių grupės pateiktą pasiūlymą atitinkančiu šio viešojo pirkimo
dokumentuose nustatytus reikalavimus;
3) pripažinti
konkurso dalyvių grupės pateiktą pasiūlymą geriausiu;
4) priteisti
ieškovo UAB „Vitrolabo servisas“ naudai iš atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo
centro 496 477,90 Lt nuostolių, atsiradusių dėl negautų pajamų;
5) priteisti
iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė,
jog VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2004 m. balandžio 16 d. paskelbė atvirą
viešą konkursą pirkti diagnostinius reagentus, skirtus atrankiniam donorų
kraujo ištyrimui dėl infekcinių žymenų. Ieškovas, kartu su trečiaisiais
asmenimis susijungęs į tiekėjų grupę, 2004 m. birželio 8 d. pateikė komercinį
pasiūlymą, tačiau jis buvo atmestas, kaip neatitinkantis tiekėjams keliamų
kvalifikacinių reikalavimų, o konkurso laimėtoja pripažinta Vokietijos įmonė Abbott
GmbH & Co.KG.
Všį Nacionalinis
kraujo centras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Perkančioji organizacija nustatė, kad konkurso dalyvių grupės pasiūlyme buvo
pateiktas įgaliojimas J. Daugvilos IĮ „Linea Libera“ tiekti firmos Bibby
Sterilin mikroplokšteles, kurį išdavė ne pats gamintojas, bet jo atstovas –
kompanija CML. Tuo tarpu Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme pateiktas Innogenetics
GmbH įgaliojimas tiekti Newmarket Laboratories Ltd gaminamą Innogenetics
Syphilis TPHA reagentą Lietuvos teritorijoje, išduotas ne paties gamintojo,
nebuvo kliūtis pripažinti šį tiekėją laimėtoju. Abbott GmbH & Co.KG
nepateikė įmonių registrą tvarkančios įstaigos pažymos, patvirtinančios, kad
tiekėjas nėra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ar laikinai sustabdęs
savo veiklą, kaip to reikalavo pirkimo dokumentų 5.3.2 punktas; pateikti CE
atitikties sertifikatai nebuvo patvirtinti kompetentingo organo (pirkimo
dokumentų 5.3.4 p.), tačiau perkančioji organizacija šių trūkumų net
nereikalavo ištaisyti.
Ieškovas nurodė,
kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, skirtingai
vertindama ir tiekėjų ekonominę bei finansinę būklę: atsakovas nepateikė
tinkamos valstybinio socialinio draudimo įstaigos išduotos pažymos apie
socialinio draudimo įmokų mokėjimo skolos nebuvimą bei balanso ir pelno
(nuostolio) ataskaitos su teritorinės VMI žyma. Perkančioji organizacija šių
dokumentų nebuvimo nelaikė pasiūlymo trūkumu. VšĮ Nacionalinis kraujo centras
taip pat skirtingai vertino tiekėjų techninį pajėgumą, galimybes ir gebėjimus:
nustatė, kad konkurso dalyvių grupės pasiūlymas neatitinka VPĮ 23 straipsnio 5
dalies ir pirkimo dokumentų 5.7.1 punkto reikalavimų, kadangi įmonės pateikė ne
vieningą jungtinės veiklos sutartį, o atskiras dvi jungtinės veiklos sutartis.
Ieškovas nurodė, kad šias sutartis sudarė tikslu visiems kartu dalyvauti
minėtame konkurse, UAB „Vitrolabo servisas“ yra abiejų sutarčių šalis, be to,
kiekvienoje iš sudarytų sutarčių yra aiškiai ir nedviprasmiškai aptartas
atsakomybės už sutarties nevykdymą klausimas. Pažymėjo, kad nei VPĮ, nei
pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo pateikti vieningą jungtinės veiklos
sutartį, o, sistemiškai aiškinant VPĮ, vieningos jungtinės veiklos sutarties
nepateikimas nėra trūkumas, kurio negalima ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo
esmės, nes analogišką alternatyvą numato VPĮ 15 straipsnio 4 dalis. Be to, atsižvelgiant
į tai, kad esminio trūkumo sąvokos ar tokių trūkumų sąrašo neįtvirtina jokios
imperatyvios teisės normos ir tai yra kiekvieno subjekto, institucijos
vertinimo dalykas, konkurso dalyvių grupės: UAB „Vitrolabo servisas“, bendros
Lietuvos-Italijos-JAV įmonės UAB „Instrumentation Laboratory (Lietuva) B. I.“,
UAB „Grida“ ir J. Daugvilos IĮ „Linea Libera“ pasiūlyme atsakovo nepagrįstai
nustatytas ir įvardintas trūkumu vieningos jungtinės veiklos sutarties
nebuvimas, taip pat kaip ir Abbott GmbH & Co.KG nustatytas žemiau
nurodytas trūkumas, galėjo būti lengvai pašalintas nepakeičiant pasiūlymo
esmės, t. y. tarp dalyvių sudarius vieningą jungtinės veiklos sutartį konkurse
vis tiek būtų dalyvavę tokie patys subjektai su tokiu pačiu pasiūlymu. Ieškovas
nurodė, kad Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme tarp vadovaujančių bei už
sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų sąraše buvo įrašyti trys UAB
„Diagnostinės sistemos“ darbuotojai, tačiau nepateikta jokių dokumentų,
patvirtinančių Abbott GmbH & Co.KG ir UAB „Diagnostinės sistemos“
teisinius tarpusavio santykius. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tai vertino
kaip neesminį trūkumą ir suteikė galimybę šį trūkumą ištaisyti, o tinkamu
trūkumo ištaisymu pripažino anglų kalba pateiktą dokumentą, laimėtojo pateiktą
distribucijos sutartį. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis pirkimo dokumentų 6.2
punktu būtent Abbott GmbH & Co.KG pasiūlymas iki galo neatitiko nė
vieno iš įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų, t. y. reikalaujami dokumentai
arba apskritai nebuvo pateikti, arba pateikti jokios juridinės galios
neturintys paaiškinimai dėl dokumentų nepateikimo, arba pateikti
dokumentai neatitiko nustatytų formos ar kitų reikalavimų.
Ieškovas nurodė,
kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras neteisingai ir neteisėtai vertino
diagnostinių reagentų atitiktį kokybės reikalavimams. Perkančioji organizacija
neturėjo teisės pirminiame atviro viešo konkurso etape atlikti siūlomų prekių
kokybės reikalavimų vertinimo, tačiau atsakovas šios nuostatos nesilaikė ir iš
karto vertino siūlomų prekių kokybę. Ieškovas pažymėjo, kad perkančioji
organizacija, paklausta, ar reagento specifiškumas bus vertinamas 95 proc.
pasikliautinumo intervale donorų populiacijai, atsakė teigiamai; vis tik
konkurso dalyvių grupės pasiūlymas buvo atmestas, papildomai konstatavus, jog
pastarosios siūlomų prekių Vitros Anti-HVC Reagent Pack, skirtų atlikti
hepatito C antikūnų atrankinius tyrimus, specifiškumas sudaro 99,76 proc., kai
reikalaujamas 99,8 proc. VšĮ Nacionalinio kraujo centro pateiktas paaiškinimas
į ieškovo užklausimą laikytinas pirkimo dokumento sudedamąja dalimi, kuri tampa
privaloma perkančiajai organizacijai vertinant tiekėjų pasiūlymus. Ieškovas
nurodė, kad jo pasiūlyta pirkimo objekto kaina buvo pati mažiausia lyginant su
kitų konkurso dalyvių. Viešo atviro konkurso organizatorius nepaisė jokio
ekonominės naudos principo, įtvirtinto VPĮ 4 straipsnyje, o vadovavosi tik
formaliu, nepagrįstu ir neteisėtu pagrindu atmesti ieškovų pasiūlymą bei tuo
pačiu nesistengė racionaliai naudoti jam skirtas lėšas. Kartu konkurso dalyvių
grupė siūlė vieno didžiausio ir garsiausio pasaulyje gamintojo prekes, t. y. Ortho-Clinical
Diagnostics, kuris gaminą vieną kokybiškiausių pasaulyje gaminių.
Pagrįsdamas
patirtus nuostolius, ieškovas nurodė, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras
suklaidino ieškovą dėl prekės specifiškumo, pažeidė lygiateisiškumo,
nediskriminavimo ir skaidrumo principus viešojo pirkimo konkurso metu,
analogiškus ar panašius pasiūlymus vertindamas skirtingai. Perkančioji
organizacija, atsakydama į aukščiau minėtą ieškovo raštišką užklausimą dėl
reagento specifiškumo vertinimo 95
proc. pasikliautinumo intervale, tiesiogiai nulėmė ieškovo kartu su
kitais subjektais apsisprendimą dalyvauti konkurse. Gavęs teigiamą atsakymą iš
atsakovo, ieškovas apsisprendė dalyvauti skelbiamame konkurse ir pasiūlė
mažiausią kainą, o pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis mažiausios kainos
kriterijumi ir atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacinius ir prekės kokybės
reikalavimus, ieškovas pagrįstai tikėjosi jas gauti, esant normaliai veiklai,
normalioms sąlygoms. Todėl tik dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos
veiksmų, vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, ieškovas negavo pajamų, kurias
būtų gavęs, atsakovui VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui laikantis VPĮ 4 straipsnio
1 dalyje įtvirtintų principų bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinto
pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo, ir tai lėmė ieškovo patirtos 496 477,90 Lt
žalos atsiradimą.
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš
ieškovo UAB „Vitrolabo servisas“ atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro naudai
25 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovo Vokietijos įmonės Abbott
GmbH & Co.KG naudai 18 757,37 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybės
naudai 169,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.
Teismas sutiko
su viešojo pirkimo komisijos išvada, kad vieningos jungtinės veiklos sutarties
nebuvimas yra vienas iš pagrindinių pažeidimų, pažeista VPĮ 23 straipsnio 5
dalis. Teismas sprendė, kad, nesant vieningos jungtinės veiklos sutarties, nei
UAB ,,Instrumentation Laboratory“, nei UAB ,,Grida“, nei J. Daugvilos IĮ
,,Linea Libera“ neturi teisės ir negali objektyviai žinoti, koks yra kitų
įmonių, dalyvaujančių bendrame pasiūlyme, įnašas į bendrą veiklą,
įsipareigojimai bei atsakomybė bendroje veikloje, kas įrodo bendros jungtinės
veiklos bei šalių valios, nukreiptos į vieną bendrą tinklą, nebuvimą. Teismas
sprendė, kad perkančioji organizacija, leisdama konkurse dalyvauti vieningos
jungtinės veiklos sutartimi nesusaistytiems, vadinasi, ir solidarios
atsakomybės pareigomis nesusietiems subjektams, prisiimtų daug didesnę pirkimo
sutarties neįvykdymo riziką, negu galėtų tikėtis sudariusi pirkimo sutartį su
jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia subjektų grupe. Teismas
sprendė, kad viešojo pirkimo komisija teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog
ieškovas bei tretieji asmenys sukūrė tris atskiras tiekėjų grupes, iš kurių
kiekviena nesusaistyta teisiniais ryšiais su kita grupe, todėl ieškovo ir
trečiųjų asmenų sudarytų sutarčių pagrindu jų šalims kylanti subsidiarinė
atsakomybė padidina atsakovo riziką sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo
atveju. Teismas laikė nepagrįstu ieškinio teiginį, kad perkančioji organizacija,
aiškindama pateiktų sutarčių tikslus bei tikruosius šalių ketinimus, turėjo
nuspėti tikrąją jungtinės veiklos ir bendradarbiavimo sutarčių šalių valią.
Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė perkančiajai organizacijai jokių įrodymų
apie tikrąją tiekėjų grupės valią, o savo iniciatyva perkančioji organizacija
neturėjo teisės ir neprivalėjo prašyti ieškovo pateikti tokius dokumentus,
nenurodytus pirkimo dokumentuose. Teismas nurodė, kad atsakovas Abbott GmbH
& Co.KG, skirtingai nei ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys,
pasiūlymą pateikė vienasmeniškai, o ne kaip jungtinės veiklos sutarties
pagrindu sudaryta tiekėjų grupė, ir galėjo remtis distributoriaus Lietuvoje UAB
,,Diagnostinės sistemos“ pajėgumais. Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas
Abbott GmbH & Co.KG buvo skirtingose situacijose, todėl jų pasiūlymų
vertinimas vienodai būtų pažeidęs lygiateisiškumo ir nediskriminavimo
principus. Teismas pripažino, kad distribucijos sutarties neišvertimas į
lietuvių kalbą yra procedūrinis pažeidimas, bet jį vertino kaip neesminį,
formalaus pobūdžio ir negalintį turėti įtakos konkurso rezultatams. Teismas
sprendė, kad atsakovo viešojo pirkimo komisija tinkamai įvertino ieškovo
pasiūlymą ir nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.
Teismas sprendė,
kad ieškovas siūlė specifikacijos neatitinkančius produktus, o pasiūlymo
trūkumų negalima buvo ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės.
Teismas
konstatavo, kad atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras, atmesdamas ieškovo
pasiūlymą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o vadovavosi VPĮ nuostatomis ir
viešojo pirkimo sąlygomis. Teismas laikė, kad ieškovo nurodytos negautos
pajamos yra hipotetinės, o hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų
sampratą.
Teismas kaip
neįrodytą atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą. Teismas sprendė, kad
ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą papildomam
reikalavimui – dėl 496 477,90 Lt nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimo.
Kadangi ieškovas neprašė šio termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių,
atnaujinti, teismas šią ieškinį dalį atmetė ir šiuo pagrindu.
Teismas dėl
bylos sudėtingumo, didelės apimties, bylos nagrinėjimo ilgą laikotarpį,
grąžinimo iš apeliacinės instancijos į pirmąją instanciją nagrinėti antrą kartą
iš ieškovo UAB ,,Vitrolabo servisas“ atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro
naudai priteisė 25 000 Lt, o atsakovo Abbott GmbH & Co.KG naudai – 18
757,37 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas UAB
,,Vitrolabo servisas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas
nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė VPĮ 23 straipsnio 5 dalį, nes
nepateikė vieningos jungtinės veiklos sutarties. Teismo nurodytoje teisės
normoje nėra įtvirtinta jokio draudimo ar apribojimo ūkio subjektams jungtis kelių
jungtinės veiklos sutarčių pagrindu. Teismas išvadą, kad yra būtina viešojo
pirkimo konkursui pateikti būtent vieningą jungtinės veiklos sutartį, padarė
atsižvelgdamas tik į atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro argumentus.
Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytus argumentus, tuo pažeidė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad teismo sprendime reikia išdėstyti
visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas (2004 m. gruodžio 30 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 51). Teismas, aiškindamas įstatymo
leidėjo valią dėl VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos bei aiškindamas
pirkimo dokumentų 5.7.1 punktą, tik patvirtino apelianto teiginį, kad nėra
teisės aktuose aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtintos imperatyvios teisės
normos, kurioje būtų nurodyta, kad, dalyvaujant viešojo pirkimo konkurse
daugiau nei dviems subjektams, yra būtina sudaryti vieningą jungtinės veiklos
sutartį, tai reiškia, kad konkurso dalyvių grupė nepažeidė jokios imperatyvios
teisės normos, todėl toks trūkumas, net jeigu ir laikyti tai trūkumu, negali
būti vertinamas kaip esminis. Todėl, net jeigu ir kilo abejonių dėl atskirų
jungtinės veiklos sutarčių pateikimo, turėjo būti sudaryta galimybė šią abejonę
ištaisyti, o ne uždrausti tiekėjams dalyvauti tolesniame konkurso etape.
Teismas, nurodęs, kad būtent solidarios jungtinės veiklos sutarties dalyvių
atsakomybės klausimas yra pagrindas reikalauti vieningos jungtinės veiklos
sutarties, nenagrinėjo apelianto nurodytos aplinkybės – VšĮ Nacionalinio kraujo
centro 2004 m. birželio 3 d. rašto Nr. 7-294 ,,Konkurso sąlygų paaiškinimas“,
kuriame atsakovas paaiškino, kad konkurse dalyvaujant tiek kartu su kitais
subjektais, tiek tiktai remiantis kitų subjektų pajėgumu, turi būti pateikta
jungtinės veiklos sutartis, kurioje turi būti numatyta subsidiari ir/ar
solidarioji visų sutarties šalių atsakomybė už prievolių perkančiajai
organizacijai nevykdymą. Tai rodo, kad perkančioji organizacija taikė dvigubus
vertinimo standartus, priklausomai nuo pasiūlymą pateikusio subjekto. VPĮ 15
straipsnio 4 dalis numato perkančiosios organizacijos teisę jau įvykus
konkursui pareikalauti pateikti jungtinės veiklos sutartį tokios formos, kokios
pareikalauja perkančioji organizacija – vieningą, todėl vieningos jungtinės
veiklos sutarties nepateikimas nėra trūkumas, kurio negalima ištaisyti
nepakeitus pasiūlymo esmės.
2. Teismas
nenagrinėjo apelianto nurodytų argumentų, kad Abbott GmbH & ?o.KG
pasiūlyme buvo pateiktas vadovaujančių bei už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų
sąrašas, kuriame nurodyti ir trys UAB ,,Diagnostinės sistemos“ darbuotojai,
tačiau pačiame pasiūlyme nebuvo pateikta apskritai jokių dokumentų, patvirtinančių
Abbott GmbH & Co.KG ir UAB ,,Diagnostinės sistemos“ teisinius
tarpusavio santykius. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tai vertino kaip neesminį
trūkumą, nepakeičiantį pasiūlymo esmės, ir suteikė galimybę atsakovui Abbott
GmbH & Co.KG šį trūkumą ištaisyti. Atsakovo vertinimu, trūkumas buvo
tinkamai ištaisytas pateikiant 2004 m. gegužės 1 d. distribucijos sutartį,
sudarytą tarp Abbott GmbH & Co.KG ir UAB ,,Diagnostinės sistemos“ anglų
kalba, kas prieštarauja pirkimo dokumentų 3.1 punktui. VPĮ 28 straipsnio 3
dalis įtvirtino aiškią imperatyvią pareigą kandidatui ar dalyviui, kuris
remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumu, pateikti įrodymus, kad, vykdydamas
įsipareigojimus, galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Abbott GmbH
& Co.KG tokių įrodymų apskritai nepateikė, todėl buvo padarytas aiškus
imperatyvios teisės normos pažeidimas, tačiau šis trūkumas perkančiosios
organizacijos nebuvo pripažintas esminiu, jam buvo leista ištaisyti šį trūkumą,
priešingai nei analogiškoje situacijoje ieškovui.
3. Teismas,
vertindamas, ar ieškovo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose apibrėžtus
reikalavimus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo
centras į ieškovo paklausimą, ar reagento specifiškumas bus vertinamas 95 proc.
pasikliautinumo intervale donorų populiacijai, atsakė teigiamai. Todėl
ieškovas, gavęs teigiamą atsakymą, pateikė atsakovui tai patvirtinantį
dokumentą – reagento Vitros Anti-HCV specifiškumas 95 proc.
pasikliautinumo intervale – 100 proc. Tačiau perkančioji organizacija, apskritai
nevertindama reagento specifiškumo pasikliautinumo intervale, ne tik suklaidino
ieškovą, bet ir nesilaikė savo pačios pateiktų pirkimo sąlygų, ir akivaizdžiai
diskriminavo ieškovą. Teismas taip pat neatsižvelgė į apelianto paaiškinimą,
kad atsakovas nepagrįstai ir klaidingai teigia, jog, esant didesniam prekės
specifiškumo rodikliui, prekė yra kokybiškesnė. Diagnostinio reagento
specifiškumas priklauso nuo populiacijos, kuri pasirenkama tirti, populiacijos
dydžio, vietovės, kurioje atliekami tyrimai, ir kitų faktorių, o tikslesnis
prekės kokybės kriterijus – prekės specifiškumo vertinimas 95 proc.
pasikliautinumo intervale. Teismas neanalizavo, kaip buvo vertinami laimėtojo
ir dalyvių grupės pasiūlymai, tik, perrašydamas atsakovo išdėstytus argumentus
bei išvadas, konstatavo, kad konkurso dalyvių grupės pasiūlymas buvo atmestas
teisingai.
4. Teismas
nevertino, neanalizavo ir nepasisakė nei dėl vieno apelianto patikslintame
ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodyto argumento, susijusio su žalos
atsiradimo pagrindimu bei nuostolių dydžiu. Apeliantas nurodo, kad tik dėl
neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų jis negavo pajamų, kurias būtų
gavęs atsakovui VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui laikantis VPĮ 4 straipsnio 1
dalyje įtvirtintų principų bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinto
pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo. Apeliantas 496 477,90 Lt žalą paskaičiavo
pagal prekių pardavimo kainas, kurios pateiktos įmonių pasiūlymuose, pagal
kiekius, kurių reikalavo perkančioji organizacija, pagal sąnaudas, kurios
turėjo atsirasti sutarties vykdymo laikotarpiu.
5. Teismas,
ignoruodamas apelianto išdėstytus prieštaravimus, pagrįstus teisės normomis,
atsižvelgdamas tik į atsakovo Abbott GmbH & Co.KG atstovo prašymą,
nustatė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą
reikalavimui dėl nuostolių priteisimo pareikšti. Tokia teismo išvada prieštarauja
ir teismų praktikai, nes ieškinio reikalavimų padidinimas arba sumažinimas,
ieškovo atlikti iki teismui priimant sprendimą byloje, ieškinio senaties
termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 14.5 p.).
6. Teismas
nepagrįstai iš ieškovo atsakovams priteisė tokias dideles bylinėjimosi išlaidų
sumas, jos neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.
1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)
maksimalaus dydžio nustatytų kriterijų. Atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo
centras pateikė nelogiškai didelę išlaidų sumą, nes per vienerius metus, kai
atstovavo viena advokato padėjėja, išlaidos padidėjo dvigubai nei prieš tai per
dvejus metus, kai atstovavo du asmenys: advokatas ir advokato padėjėja.
Atsakovas VšĮ Nacionalinis
kraujo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą
ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, kad teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė
pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad vienas iš esminių apelianto pasiūlymo trūkumų,
kurio nebuvo galima pašalinti nepakeičiant pasiūlymo esmės, buvo vieningos
jungtinės veiklos sutarties nebuvimas. Teismas pagrįstai ir teisingai
konstatavo, kad atsakovo viešojo pirkimo komisija tinkamai įvertino ieškovo pasiūlymą
ir nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.
Atsakovas Abbott
GmbH & Co.KG atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį
skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes
ieškovo pasiūlymas neatitiko minimalių viešojo pirkimo konkurso reikalavimų,
ieškovas ne tik kad nepateikė vieningos jungtinės veiklos sutarties, tačiau dar
ir pasiūlė diagnostinius reagentus, kurių kokybė neatitinka minimalių viešojo
konkurso kokybės reikalavimų.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo nuostatas viešųjų pirkimų subjektai yra perkančioji
organizacija ir prekių ar paslaugų tiekėjas. Tiekėjas yra bet kuris ūkio
subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo
ar tokių asmenų grupė, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar
darbus (VPĮ 2 str. 20 p.). Šie įstatyme išvardinti asmenys turi teisę dalyvauti
pirkimo procedūrose. Savo valią išreiškia pateikdami perkančiajai organizacijai
paraiškas ir pasiūlymus teikti prekes, paslaugas ar atlikti darbus pagal
perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.
VPĮ nustato
galimybę paraišką ar pasiūlymą pateikti ir grupei ūkio subjektų. Tačiau
įstatymas reikalauja, kad grupė ūkio subjektų turi veikti jungtinės veiklos
sutarties pagrindu (VPĮ 23 str. 5 d.). Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad
ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešojo pirkimo konkurse, nebūtina sudaryti
jungtinės veiklos sutarties, yra nepagrįstas. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje
aiškiai pasakyta, kokiu pagrindu keli ūkio subjektai gali dalyvauti viešojo
pirkimo procedūrose – jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pirmosios
instancijos teismas teisingai aiškino VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą
teisės normą, kad tarp ūkinių subjektų grupės narių turi būti sudaryta
jungtinės veiklos sutartis. Teismas šią teisės normą aiškino sistemiškai su
teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos sutartį. VPĮ 23 straipsnio
5 dalyje išdėstytos teisės normos, kad paraišką ar pasiūlymą gali pateikti
jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė, tikslas yra tas, kad
prievolės perkančiajai organizacijai visų ūkinių subjektų yra bendros ir jie
atsako kaip jungtinės veiklos sutarties partneriai.
Jungtinės
veiklos sutarties samprata apibūdinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Tai tokia
sutartis, kai du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias,
įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui
arba tam tikrai veiklai. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos,
tokia sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonės
,,Instrumentation Laboratory“ Lietuva B. I.“ (toliau – UAB Lietuvos-Italijos-JAV
įmonė ,,ILL“), UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ apskritai nebuvo
sudaryta. Buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo
servisas“ ir UAB ,,Grida“ (b. l. 20, t. 1), atskira jungtinės veiklos sutartis
tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“ ir Lietuvos-Italijos-JAV įmones ,,ILL“ (b. l.
17, t. 1) bei bendradarbiavimo sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“ ir J.
Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ (b. l. 23, t. 1). UAB ,,Vitrolabo servisas“ sudarytos
trys atskiros sutartys su trimis ūkio subjektais neatitinka CK 6.969 straipsnio
1 dalyje apibrėžtos jungtinės veiklos (partnerystės) sampratos, nes nėra
rašytinio susitarimo tarp visų keturių ūkio subjektų, kad jie įsipareigoja
veikti bendrai tam tikrai veiklai – šiuo atveju pateikti VšĮ Nacionaliniam
kraujo centrui diagnostinius reagentus.
VPĮ 15 straipsnio
4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, ūkio subjektų
grupės jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus
geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, kad
ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina
siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi
būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Apeliantas teigia, kad perkančioji
organizacija jau įvykus konkursui galėjo pareikalauti pateikti vieningą visų
dalyvių jungtinės veiklos sutartį. Su tokiu VPĮ 15 straipsnio 4 dalies teisės
normos aiškinimu negalima sutikti. Pirmiausia tiekėjas, kurio pasiūlymas tiekti
prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas yra pripažintas geriausiu, yra ūkio
subjektų asmenų grupė, pateikusi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties
pagrindu. Kaip jau buvo aptarta, pateikiant pasiūlymą tarp šių asmenų turi būti
sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Perkančioji organizacija, siekianti, kad
pirkimo sutartis su ūkio subjektų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties
pagrindu, būtų tinkamai įvykdyta, gali pareikalauti, kad ūkio subjektų grupė
įgytų tam tikrą teisinę formą. Kaip matyti iš VPĮ 15 straipsnio 4 dalies normos
teksto, viena iš tokių teisinių formų gali būti įsteigtas ūkio subjektų
juridinis asmuo. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, manydama, kad ūkio
subjektų jungtinės veiklos sutartis neužtikrins tinkamo pirkimo sutarties
įvykdymo, gali reikalauti iš ūkio subjektų, jungtinės veiklos sutarties
pagrindu pateikusių pasiūlymą, kuris buvo pripažintas geriausiu, įkurti
juridinį asmenį. Kitų teisinių formų, kurias perkančioji organizacija galėtų
pasirinkti, VPĮ 15 straipsnio 4 dalyje neįvardinta, tačiau iš šios teisės normos
turinio galima suprasti, kad gali būti ir kitų. Pvz., CK 6.972 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad sudaryti sandorius visų jungtinės veiklos sutarties asmenų vardu
gali vienas iš šių asmenų, turintis kitų asmenų jam išduotą įgaliojimą arba
jeigu tokia teisė yra numatyta jungtinės veiklos sutartimi. Todėl apeliacinės
instancijos teismo nuomone, viena iš tokių teisinių formų galėtų būti
įgaliojimo sudaryti su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį turėjimas ir
pan.
Perkančioji
organizacija turi atmesti pasiūlymą, jeigu dalyvis, pateikęs pasiūlymą,
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų
(VPĮ 33 str. 2 d. 1 p., 28 str. 7 d.). Šiuo atveju paraišką perkančiajai
organizacijai VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui pateikė tiekėjas – juridinių asmenų
grupė, nesudariusi jungtinės veiklos sutarties. Pirkimo dokumentų 5.7.1 punkte
numatyta, kad ,,jeigu pirkimo procedūrose dalyvauja jungtinės veiklos sutartimi
susivienijusių tiekėjų grupė (...)“, tai visi grupės dalyviai turi atitikti
pirkimo dokumentuose nurodytus teisinio statuso reikalavimus. Taigi pirkimo
dokumentuose, kaip ir VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tiekėjų grupė
pirkimo procedūroje dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Apeliantas
nurodo, kad vieningos jungtinės veiklos sutarties nepateikimas nėra esminis
trūkumas, todėl perkančioji organizacija turėjo sudaryti galimybę abejonę
ištaisyti, o ne uždrausti tiekėjams dalyvauti tolesniame konkurso etape.
Apeliantas jungtinės veiklos sutarties tarp tiekėjų nebuvimą vertina ne kaip
aiškų pažeidimą, o kaip abejonę dėl būtinumo tiekėjams sudaryti jungtinės
veiklos sutartį.
VPĮ 28 straipsnio
6 dalyje numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė neišsamius ar
netikslius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija,
nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, privalo kandidatą ar dalyvį prašyti šiuos
trūkumus pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB ,,Vitrolabo
servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“, UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos
IĮ ,,Linea Libera“ pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie tai, kokių
sutarčių pagrindu jie veikia, ir perkančiajai organizacijai VšĮ Nacionaliniam
kraujo centrui buvo aišku, kad minėti ūkio subjektai veikia ne jungtinės
veiklos sutarties pagrindu. Reikalavimas ūkio subjektams pateikti paraišką ar
pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo numatytas įstatymu.
Apelianto aiškinimas, kad teisės normose nėra aiškiai pasakyta, kad ūkio
subjektai turi sudaryti vieningą jungtinės veiklos sutartį, yra nepagrįstas.
Kaip jau buvo aptarta, jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibūdinta CK
6.969 straipsnyje. Jungtinės veiklos sutarties šalys yra du ar daugiau asmenų,
kurie sudaro šią sutartį. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas
ar paraiška pateikiama jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi, iš teisės
normos turinio yra visiškai aišku, kad ūkio subjektai turi būti sudarę
jungtinės veiklos sutartį, t. y. jie visi turi būti sutarties šalimis ir
įsipareigoti veikti bendrai tam tikrai veiklai, t. y. perkančiajai
organizacijai pateikti prekes ar atlikti tam tikrus darbus, suteikti paslaugas.
Todėl perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras, nustatęs, kad
ūkio subjektų grupė: UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė
,,ILL“, UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“, ne jungtinės veiklos
sutarties pagrindu pateikė pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose,
turėjo pagrįstą pagrindą pasiūlymą atmesti (VPĮ 28 str. 7 p., 33 str. 2 d. 1
p.). VšĮ Nacionalinio kraujo centro viešųjų pirkimų komisijai atmetus tiekėjų
grupės pasiūlymą, jie nebeteko teisės dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose
(VPĮ 28 str. 8 d.).
Apeliantas
teigia, kad perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras taikė
dvigubo vertinimo standartus, vertindamas jo ir kito konkurso dalyvio, atsakovo
Abbott GmbH & Co.KG, pateiktus pasiūlymus, ir taip pažeidė
lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Šį savo argumentą
grindžia tuo, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tiekėjo Abbott
GmbH & Co.KG pasiūlyme nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jo ir kito
ūkio subjekto, UAB ,,Diagnostikos sistemos“, santykius, pasiūlymo neatmetė, o
pasiūlė ištaisyti trūkumus, kai tuo tarpu apeliantui nepasiūlė ištaisyti
trūkumų. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (perkančiosios organizacijos
viešojo pirkimo komisijos protokolo, 2004 m. liepos 23 d. raštas Nr. 7-373),
komisija nusprendė, kad įmonės Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme
pateikti duomenys yra nepakankamai tikslūs ir išsamūs, ir paprašė nurodytus
trūkumus ištaisyti. Iš pateiktų dokumentų nebuvo aišku, ar Abbott GmbH &
Co.KG galės remtis UAB ,,Diagnostikos sistemos“ pajėgumu, nes pasiūlyme
buvo nurodyti tik šios bendrovės darbuotojai, atsakingi už įsipareigojimų
vykdymą. Tiekėjo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme (pasiūlymo dokumentų
b. l. 159-160) apie asmenis, atsakingus už diagnostinių reagentų tiekimą, buvo
nurodyti UAB ,,Diagnostikos sistemos“ darbuotojai. Iš tokių dokumentų nėra aišku,
ar tiekėjas Abbott GmbH & Co.KG galės remtis bendrovės ,,Diagnostinės
sistemos“ pajėgumu. VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kandidatas ar
dalyvis turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu, jeigu įrodo, kad,
vykdydamas įsipareigojimus, galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Apeliacinės
instancijos teismas sprendžia, kad, esant duomenims tik apie UAB ,,Diagnostikos
sistemos“ darbuotojus, perkančiajai organizacijai buvo neaišku, ar pati UAB
,,Diagnostikos sistemos“ galės vykdyti įsipareigojimus. Todėl pagal VPĮ 28 straipsnio
6 dalį privalėjo paprašyti trūkumus pašalinti. Tuo tarpu iš kito tiekėjo (ūkio
subjektų grupės) pateikto pasiūlymo buvo aišku, kad jie nėra sudarę jungtinės
veiklos sutarties, todėl pagal VPĮ 28 straipsnio 6 dalį perkančioji
organizacija neprivalėjo prašyti pašalinti trūkumų. Atsakovas Abbott GmbH &
Co.KG, šalindamas trūkumus, pateikė distribucijos sutartį, sudarytą su UAB
,,Diagnostikos sistemos“. Apeliantas teigia, kad pagal perkančiosios
organizacijos 2004 m. birželio 3 d. išaiškinimą atsakovas Abbott GmbH & Co.KG
galėjo remtis kito ūkio subjekto pajėgumais jungtinės veiklos sutarties,
kurioje turėjo būti nurodyti kiekvienos iš šalies įsipareigojimai vykdant
sutartį, pagrindu.
Perkančioji
organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras, atsakydamas į ieškovo klausimus,
2004 m. birželio 3 d. raštu Nr. 7-294 pateikė konkurso sąlygų paaiškinimus.
Ieškovas nurodė, kad planuoja viešo pirkimo konkurse dalyvauti jungtinės
veiklos sutarties pagrindu ir paklausė, ar gali disponuoti kito ūkio subjekto
ištekliais. Perkančioji organizacija atsakė, kad gali disponuoti sudaręs
jungtinės veiklos sutartį, ir paaiškino, kas turi būti nurodyta jungtinės
veiklos sutartyje bei kokius dokumentus turi pateikti kiekviena iš jungtinės
veiklos sutarties šalių (b. l. 70-71, t. 1).
Perkančiosios
organizacijos dokumentų paaiškinimai yra laikomi pirkimo dokumentais (VPĮ 2
str. 14 d.). Iš minėto paaiškinimo turinio matyti, kad perkančioji organizacija
paaiškino tą atvejį, kai tiekėjas dalyvauja pirkimo procedūroje jungtinės
veiklos sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovas Abbott GmbH & Co.KG pirkimo
procedūrose dalyvavo vienasmeniškai. Todėl 2004 m. birželio 3 d. paaiškinimas,
kai pirkimo procedūroje dalyvaujama jungtinės veiklos sutarties pagrindu, Abbott
GmbH & Co.KG neįpareigojo su kitais ūkiniais subjektais, kurių pajėgumu
jis rėmėsi, sudaryti jungtinės veiklos sutarties, kaip ir neįpareigojo ūkio
subjektų grupės, veikiančios jungtinės sutarties pagrindu, sudaryti jungtinės
veiklos sutarčių su ūkio subjektais, kurių pajėgumu jie remtųsi.
Atsakovas Abbott
GmbH & Co.KG distribucijos sutartį su UAB ,,Diagnostikos centras“
pateikė anglų kalba. Tai yra perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 3.1
punkte nurodyto reikalavimo dokumentus pateikti lietuvių kalba nesilaikymas.
Tačiau šis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti perkančiosios
organizacijos VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą atmesti ieškovo
pasiūlymą bei sprendimą pripažinti atsakovą Abbott GmbH & Co.KG laimėtoju.
Išdėstytų
argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio
skundo argumentai, jog perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras,
vertindamas apelianto ir atsakovo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlymus,
taikė dvigubus standartus ir taip pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo ir
nediskriminavimo principus, yra nepagrįsti.
Perkančioji
organizacija, nustačiusi, kad ūkio subjektų grupė: UAB ,,Vitrolabo servisas“,
UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“, UAB ,,Grida“ bei J. Daugvilos IĮ
,,Linea Libera“ nėra sudariusi jungtinės veiklos sutarties, turėjo pagrindą iš
karto atmesti pasiūlymą (VPĮ 28 str. 7 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Kaip matyti iš
perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2004 m. liepos 21 d. ir
2004 m. rugpjūčio 6 d. nutarimų, ūkio subjektų grupės pasiūlymas iš esmės buvo
atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (b. l.
177-180, t. 1).
Pažymėtina, kad
perkančioji organizacija patikrino, ar ūkio subjektų grupės techninis pajėgumas
(techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai) atitinka keliamus reikalavimus,
ir nustatė, kad siūlomi diagnostiniai reagentai neatitinka keliamų reikalavimų:
reagento hepatito C antikūnų tyrimams reikalaujamas specifiškumas ne mažiau
99,8 proc., siūlomas ūkio subjektų grupės specifiškumo rodiklis nurodytas
reagento naudojimo instrukcijoje 99,76 proc., t. y. mažesnis nei 99,8 proc.;
reagento hepatito B paviršinio antigeno tyrimams reikalaujamas jautrumas 100
proc., siūlomo reagento jautrumas gamintojo instrukcijoje nenurodytas.
Perkančiosios
organizacijos techninėje specifikacijoje nustatyta, kad siūlomų reagentų
jautrumas (specifiškumas) nustatomas pagal reagentų naudojimo instrukciją.
Aplinkybės, kad ūkio subjektų grupės pateikto pasiūlymo reagentų naudojimo
instrukcijose buvo nurodytas mažesnis siūlomo reagento specifiškumas bei nebuvo
nurodytas kito siūlomo reagento jautrumas, apeliantas neginčija. Apeliantas
nurodo, kad perkančioji organizacija 2004 m. birželio 4 d. raštu dėl konkurso
sąlygų paaiškinimų pasakė, kad diagnostinio reagento specifiškumas bus
vertinamas 95 proc. pasikliautinumo intervale (b. l. 72, t. 1). Vertinant tokiu
metodu specifiškumą, apeliantas teigia, kad jo siūlomo reagento Vitros
Anti-HCV specifiškumas yra lygus 100 proc., t. y. atitinka perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus pateikti ne mažesnį kaip 99,8 proc.
specifiškumo reagentą ir tą aplinkybę patvirtina klinikinės diagnostikos
dokumentas. Apeliantas perkančiajai organizacijai pateikė Orto-Clinical
Diagnostics (Klinikinė diagnostika) duomenis apie tai, kad diagnostinio
reagento Vitros HBsHg paskaičiuotas jautrumas (95 proc. patikimumo
intervale) buvo 100 proc. (ūkio subjektų grupės pasiūlymo dokumentų b. l.
354-355). Taigi, kaip matyti iš apelianto pateiktų duomenų, jie rodo ne siūlomo
reagento Vitros-Anti HCV specifiškumą, kaip teigia apeliantas, o
reagento Vitros HBsHg jautrumą. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo
argumentas, kad reagento Vitros Anti-HCV specifiškumas yra lygus 100 proc.
ir kad tą aplinkybę patvirtina minėtas apelianto pateiktas dokumentas.
Perkančiosios organizacijos reikalavimas buvo toks, kad reagentų specifiškumas
ir jautrumas būtų nurodyti reagentų naudojimo instrukcijose. Siūlomo reagento Vitros
Anti-HCV specifiškumas, nurodytas naudojimo instrukcijoje, buvo mažesnis
nei reikalaujama, o reagento Vitros HBsHg naudojimo instrukcijoje
apskritai nebuvo nurodytas šio reagento jautrumas, todėl perkančioji
organizacija dėl šios priežasties turėjo pagrindą atmesti ūkio subjektų grupės
pasiūlymą, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Aplinkybė, kurią
nurodo apeliantas, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės pirminiame
atviro viešo konkurso etape, kuriame buvo vertinama tiekėjo kvalifikacija,
atlikti siūlomų diagnostinių reagentų kokybės vertinimo, neturėjo esmines
reikšmės atmetant pasiūlymą. Pirmiausia, pasiūlymas buvo atmestas dėl tos
priežasties, kad ūkio subjektų grupė pateikė pasiūlymą ne jungtinės veiklos
sutarties pagrindu. Antra, jeigu siūlomų diagnostinių reagentų kokybės
vertinimas būtų buvęs atliktas ir vėliau, nustačius ūkio subjektų grupės minėto
kvalifikacinio bei techninio pajėgumo neatitiktį pirkimo dokumentuose
nurodytiems reikalavimams, pasiūlymas būtų buvęs atmestas.
Pripažinus, kad perkančioji
organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras pagrįstai atmetė ūkio subjektų
grupės pasiūlymą dėl diagnostinių reagentų tiekimo, nėra pagrindo tenkinti kitų
ieškovo reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo – panaikinti sprendimą
atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą.
Kaip jau buvo
aptarta, perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras nepažeidė
lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nesuklaidino ieškovo
dėl reagento Vitros Anti-HCV reikalaujamo specifiškumo. Todėl nepagrįsti
apeliacinio skundo argumentai, kad dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų
veiksmų (suklaidinimas, VPĮ 4 str. 1 d. įtvirtintų principų pažeidimas) jam
buvo padaryta 496 477,90 Lt žala.
Apeliantas
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino padarytos žalos dydžio, kad
teismui nekilo nė vieno klausimo, susijusio su žalos apskaičiavimu. Pažymėtina,
kad apeliacinės instancijos teismui, aiškinantis klausimą dėl žalos dydžio
nustatymo, apelianto atstovas galėjo paaiškinti tik tiek, kad ieškovo pateiktos
lentelės paaiškina, kiek pajamų neteko ieškovas. Taigi apeliantas nei
paaiškinimais, nei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo lentelėse
nurodytų pajamų ir sąnaudų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui neįrodė 496
477,90 Lt žalos dydžio.
Iš konkurso
rezultatų atsiradusiems reikalavimams yra taikomas vieno mėnesio ieškinio
senaties terminas (CPK 1.125 str. 3 d.). Ieškovas ieškinį dėl nuostolių (žalos)
atlyginimo teismui pateikė 2007 m. vasario 14 d. (t. 4, b. l. 83-101). Apeliantui
apie tai, kad jo pasiūlymas atmestas, perkančioji organizacija pranešė 2004 m.
liepos 23 d. raštu (t. 1, b. l. 45-47). Ieškinys dėl nuostolių (žalos)
atlyginimo pareikštas 2007 m. vasario 14 d. Negalima sutikti su apelianto
argumentais, kad ieškinio senatis nebuvo praleista, nes bylai vykstant ilgą
laiką keičiasi aplinkybės, į kurias neatsižvelgus ir nepakeitus reikalavimų
ieškinio patenkinimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad ieškovui apie tai, kad
VšĮ Nacionalinis kraujo centras pasirašė diagnostinių reagentų
pirkimo-pardavimo sutartį, tapo žinoma dar 2004 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1, b. l.
113). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė
ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 4 d.
nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi,
ieškovui dar 2004 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma apie pirkimo sutarties
sudarymą, o spalio mėnesį – kad laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti
sudaryti pirkimo sutartį – yra netaikyta. Ieškovui realios galimybės pareikšti
reikalavimą priteisti nuostolius atsirado 2004 m. spalio mėn., nes ieškovui
visiškai turėjo būti aišku, kad perkančioji organizacija su įmone Abbott
GmbH & Co.KG sudarė viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos apeliacinio
teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad pirkimo
procedūra yra pasibaigusi, nes 2004 m. rugpjūčio 23 d. yra sudaryta pirkimo
sutartis (t. 1, b. l. 143). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo
priverstas tikslinti reikalavimus, todėl, jo manymu, yra akivaizdu, kad jis
termino nepraleido, yra nepagrįstas. Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius
(žalą) yra ne patikslintas reikalavimas, o naujas reikalavimas, atsiradęs iš
pirkimo konkurso reikalavimų. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio
pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kadangi ieškovas
be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą
pareikšti ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, tai ir tuo pagrindu reikalavimas
dėl nuostolių (žalos) priteisimo atmestinas.
Vilniaus
apygardos teismas pakankamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus,
argumentavo savo išvadas, todėl nepagrįstas apelianto skundo motyvas, kad
pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė CPK 159, 160, 185, 270 straipsnius.
Atsakovas VšĮ
Nacionalinis kraujo centras prašo iš ieškovo UAB ,,Vitrolabo servisas“ priteisti
13 629 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos
teisme. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra
priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokato ar advokato padėjėjo
darbo ir laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teisme VšĮ Nacionalinis kraujo
centras prašė iš ieškovo priteisti 58 078,78 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti. Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą sumažino iki 25
000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, orientuodamasis į Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato
padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
nustatytus kriterijus, sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismo priteista 25 000 Lt suma yra per didelė ir šią
sumą mažina iki 18 200 Lt, o prašomą priteisti 13 629 Lt sumą už advokato
pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažina iki 6 800 Lt. Todėl iš ieškovo už
advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme VšĮ Nacionaliniam
kraujo centro naudai priteisiama suma sudaro 25 000 Lt (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d.
sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB ,,Vitrolabo servisas“ valstybės
naudai 21,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Teisėjai Danutė
Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Nijolė
Piškinaitė