Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1615-656-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1615-656/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-1615-656/2012                                             

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04078-2011-0    

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2012 m. balandžio 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovės (apeliantės) atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbdavio įsakymo atleisti iš darbo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.               

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

patikslintu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. 2011-02-01 ir 2011-04-19 įsakymus „Dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo“ ir „Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo“, gražinti ieškovę į darbą (duomenys neskelbtini) pareigose, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-19 (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. įsakymu buvo atleista iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d. 1, 2 p. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo skyrė, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad 2011-02-01 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovės tvirtinimu, pastaba jai skirta už tai, kad 2011-01-05 ji dalyvavo A. Z. organizuotoje diskusijoje švietimo klausimais bei dėl to, kad 2011-01-07 ji vėlavo atvykti į darbą dėl užpustytų kelių. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui pareikalavus pasiaiškinti dėl dalyvavimo A. Z. organizuotoje diskusijoje švietimo klausimais, ji įteikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame paaiškino dalyvavimo A. Z. organizuotoje diskusijoje švietimo klausimais priežastį ir pagrindą, kurį sudarė ieškovei numatytos konkrečios pareigos pagal (duomenys neskelbtini) Koordinavimo tarybos 2010-04-15 patvirtintą veiklos planą. Dėl vėlavimo atvykti į darbą ji 2011-01-07 raštu paaiškino objektyvią vėlavimo priežastį, apie vėlavimą telefonu įspėjo (duomenys neskelbtini) sekretorę. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas jai drausminę nuobaudą skyrė tik 2011-02-01, nors pagal įprastinę praktiką darbdavys sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo priima nedelsiant.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.

              Pripažino neteisėtomis ieškovei J. S. 2011-02-01 įsakymu Nr.1 skirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir 2011-04-19 įsakymu Nr. 2 skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, laikant, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

              Priteisė ieškovei iš atsakovės 4103,96 Lt dydžio išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 13381,63 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2011-04-21 iki 2011-11-07 (teismo sprendimo priėmimo dienos) ir po 97,25 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2011-11-08 (sekančios po teismo sprendimo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (visos sumos priteisiamos neatskaičius mokesčių) bei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisė valstybei iš atsakovės 664 Lt žyminio mokesčio ir 30,40 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 694,40 Lt.

 

              Ieškovė iš pareigų atleista tiek už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p.), tiek už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindų darbo sutarties nutraukimui abiem 136 str. 3 d. nurodytais punktais.

              Teismas nurodė, kad atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str. str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės, o pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.

Pagal DK 234 str. nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. 2011-02-01 įsakymu Nr. 1 ieškovei drausminė nuobauda – pastaba skirta už tai, kad ji 2011-01-05 darbo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) priešrinkiminiame renginyje bei 2011-01-07 atėjo į darbą pavėlavusi, t.y. ne 8 val., o 1110 val.

              Ieškovė į darbą buvo priimta (duomenys neskelbtini) pareigoms, vėliau (duomenys neskelbtini) tarybos 2010-04-15 nutarimu Nr. 002 jos pareigos pakeistos į (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės darbo funkcijos iš esmės buvo ribotos jos veikla (duomenys neskelbtini) struktūros viduje, išskyrus atstovimą (duomenys neskelbtini) santykiuose su tarptautinėmis organizacijomis. Teismas nustatė, kad kvietimas dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamoje diskusijoje buvo teiktas ne ieškovei asmeniškai, o kaip (duomenys neskelbtini) atstovei, todėl spręsdama dėl dalyvavimo tokiame renginyje ieškovė privalėjo įvertinti pateiktą siūlymą tiek jai priskirtų funkcijų, tiek jai suteiktos (duomenys neskelbtini) atstovavimo teisės kontekste. Ieškovė pavedimo eiti į (duomenys neskelbtini) organizuotą diskusiją švietimo klausimais byloje neįrodė (CPK 178 str.).

              Atsakovo pirmininko 2011-02-01 įsakymu Nr. 1 ieškovei drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta ir už tai, kad ji 2011-01-07 vėlavo į darbą.

              Pagal (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisykles, patvirtintas (duomenys neskelbtini) pirmininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 4, (duomenys neskelbtini) darbuotojams nustatyta 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Darbas pradedama nuo 8 valandos ir baigiamas 17 valandą, jeigu kitaip nenurodoma konkretaus darbuotojo darbo funkcijų aprašyme (3.1 p.). (duomenys neskelbtini) pareiginėje instrukcijoje nėra numatyta kitokia nei (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklėse nustatyta darbo laiko pradžia ir pabaiga. Pradėti ir baigti darbą kitu laiku galima tik gavus pirmininko leidimą (3.2 p.). Pagal šių darbo tvarkos taisyklių 6.2 p. neatvykus į darbą dėl laikinojo nedarbingumo ar dėl kitų pateisinamų priežasčių darbuotojas ar jo paprašytas asmuo turi pranešti pirmininkui, jam nesant darbovietėje, - kitam darbovietėje esančiam darbuotojui, apie neatvykimą iki 12 valandos, nurodydamas neatvykimo priežastis ir numatomą atvykimo laiką.

              Teismas nustatė, kad ieškovė 2011-01-07 į darbą atvyko 1110 min., o ne 8 val. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pati ieškovė. Savo neatvykimo į darbą laiku priežastimi ieškovė 2011-01-07 pasiaiškinime nurodė staiga pablogėjusias oro sąlygas, dėl ko kelias nuo namų iki darbovietės tapo nepravažiuojamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011-01-07 pasiaiškinime ieškovė neįvardijo oro sąlygų pablogėjimo pobūdžio. Tuo tarpu 2011-02-01 įsakyme Nr. 1 šių oro sąlygų pobūdį įvardijo pats atsakovas, pastebėdamas, kad žiemiškos ir gausios sniego oro sąlygos jau tęsėsi kelias savaites. Nurodytos aplinkybės, jų nurodymas abiejų šalių tarpusavio susirašinėjime, leidžia teismui spręsti, kad 2011-01-07 iš ryto gausiai snigo, kas buvo žinoma pačiam atsakovui. Tai patvirtina ir į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011-06-30 pažyma Nr. (8.42)-B8-994 apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodoma, kad nuo sausio 7 dienos 05 val. 05 min iki 15 val. 52 min. snigo, pustė, vidutinė oro temperatūra buvo minus 3, o aukščiausia  net 1,1, o kritulių kiekis 7,3 mm. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Lietuvoje žiemos laikotarpiu sniegas yra įprastas, todėl žiemą iškritęs sniegas negali būti pripažįstamas staiga pablogėjusiomis oro sąlygomis, o žmonės tam turi būti pasiruošę.  Ieškovė 2011-01-07 pasiaiškinime nurodė, kad dėl staiga pablogėjusių oro sąlygų kelias nuo namų iki darbovietės tapo nepravažiuojamas. Nors, atsakovo manymu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutiko. Pagal CPK 177 str. šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Ieškovė paaiškino, kad 2011-01-07 ji vėlavo į darbą, nes gyvena užmiestyje ir jai teko laukti, kol atvažiuos iškviestas specialus transportas, kad išvalytų kelius. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Iš namų į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), ji turi važiuoti per (duomenys neskelbtini) regioninį parką. 2011-01-07 labai pripustė sniego, todėl buvo iškviesti gaisrininkai. Buvo užpustytas (duomenys neskelbtini) kelias, o ne kelias nuo namų. Ji periodiškai ėjo prie kelio pasižiūrėti ar gali važiuoti į darbą, o kai galėjo išvažiuoti, išvažiavo iš karto.  Įvertinus šiuos ieškovės paaiškinimus visų byloje surinktų įrodymų kontekste dėl netikėtai pablogėjusių oro sąlygų, ieškovės faktinio gyvenimo užmiestyje, teismo vertinimu, labai tikėtina, kad šie veiksniai galėjo objektyviai sutrukdyti ieškovei atvykti į darbą nustatytu laiku. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kelias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ yra priskirtas rajoniniams keliams, kuriems teisės aktai nustato ne tokius griežtus ir operatyvius jų priežiūros reikalavimus kaip magistraliniams ir krašto keliams, tame tarpe ir žiemą gausiai sningant. Net aukščiausiajam lygiui priklausančiame rajoniniame kelyje sniegas turi būti valomas nuo 6 iki 19 val., o baigtas valyti per 5 valandas. Tuo tarpu žemiausiame lygyje tik nuo 9 iki 18 val. ir tik pabaigus magistralinių ir krašto kelių valymą, o laikas, per kurį jie turi būti nuvalyti, net nereglamentuojamas (Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ (PN-05), patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103). Įvertinus šiuos reikalavimus ir 2011-01-07 prasidėjusių kritulių pradžios laiką, netikėti ieškovės parodymais, kad kelias buvo nuvalytas prieš jai atvykstant į darbą 1110 val., teismas neturėjo pagrindo.

              Pagal (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisykles darbuotojas neatvykęs į darbą dėl pateisinamų priežasčių turi informuoti pirmininką, o jo nesant sekretorę apie tai iki 12 val. ir nurodyti numatomo atvykimo laiką. Iš byloje surinktų įrodymų – ieškovės paaiškinimų, taip pat atsakovo paaiškinimų bei liudytojos V. R. parodymų teismas nustatė, kad ieškovė šią pareigą įvykdė.

              Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 str. 2 d.), tačiau negali jos pakeisti parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004). Atsižvelgiant į tai, kad 2011-02-01 įsakymu Nr. 1 ieškovei drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta už drausminių pažeidimų sudėtį – du pažeidimus, vieno jų pagrįstumo ir teisėtumo neįrodžius, naikintina visa drausminė nuobauda.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. 2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1 „Dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo“ panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą - ieškovės J. S. ieškinį dalyje dėl (duomenys neskelbtini) pirmininko A. B. 2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1 „Dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

 

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

1. Atsakovo 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1 ieškovei drausminė nuobauda - pastaba skirta už du pažeidimus: už tai, kad 2011 m. sausio 5 d. darbo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) priešrinkiminiame renginyje bei 2011 m. sausio 7 d. atėjo pavėlavusi į darbą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės 2011 m. sausio 7 d. atliktus veiksmus bei pripažinęs, jog už vieną iš dviejų pažeidimų drausminė nuobauda negalėjo būti skirta, teismas nepagrįstai drausminę nuobaudą panaikino visa apimtimi.

2. 2011 m. sausio 7 d. vėlavimo fakto ieškovė neneigė. Vėlavimo priežastimi nurodė staiga pablogėjusias oro sąlygas. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 7 d. ryto buvusias oro sąlygas pripažino esant svarbia priežastimi, pateisinančia ieškovės vėlavimą į darbą. Teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs ieškovės veiksmus bei byloje pateiktus įrodymus apie buvusias metereologines sąlygas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog oro sąlygos sausio 6-7 dienomis nelabai pasikeitė, todėl ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, įvertinusi situaciją, turėjo rasti galimybę atvykti į darbą laiku. Be to, teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė turėjo galimybę pasirinkti kitą atvykimo į darbą maršrutą, t.y. intensyviau kelininkų prižiūrimais keliais.

 

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog ieškovė padarė vieną iš dviejų pažeidimų dalyvaudama (duomenys neskelbtini) organizuotoje konferencijoje (duomenys neskelbtini) vardu, nepagrįstai drausminę nuobaudą panaikino. Ieškovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai išanalizavo, kokios atsiranda teisinės pasekmės, darbdaviui neįrodžius vieno iš  dviejų drausmės pažeidimų. Pats atsakovas skirdamas nuobaudą kelių  darbo drausmės pažeidimų buvimą apibrėžė kaip būtinąją juridinių faktų sudėtį. Neįrodžius vieno iš pažeidimų buvimo, išnyksta juridinių faktų sudėtis.

2. Esmė vėlavimo į darbą buvo ne oro sąlygos savaime, o eismo sąlygos keliuose. Atsakovas, būdamas stipriąja ginčo šalimi, turėjo įrodyti, jog ieškovė sausio 7 dieną objektyviai turėjo galimybę nuvykti į darbą. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

 

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalys palaikė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas pozicijas.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 320 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nagrinėja atsakovo veiksmų teisėtumą dviem aspektais: 1) 2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1 teisėtumą dalyje dėl ieškovės pavėlavimo į darbą 2011 m. sausio 7 d.; 2) ar tik abu 2011 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. 1 nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą skirti vieną drausminę nuobaudą pastabą, ar užtenka vieno pažeidimo.

 

Dėl nuobaudos už vėlavimą į darbą

 

             Darbuotojo nurodytų vėlavimo į darbą priežasčių vertinimas ir sprendimas, ar laikyti vėlavimą darbo pareigų pažeidimu, yra darbdavio diskrecija. Darbdavys sprendžia atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo į darbą priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar neatsargumas ir kt.). Net ir formaliai esant formaliai pažeidimo objektyviems požymiams darbdavys gali neskirti drausminės nuobaudos. Darbo kodekso 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės. Darbo kodekso 35 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė tinkamai bendradarbiavo su darbdaviu, nes vėlavimo dieną iš ryto apie 10 val. telefonu informavo vadovo sekretorę apie vėlavimą ir vėlavimo priežastis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė minėtu būdu informuodama darbdavį apie vėlavimą Darbo tvarkos taisyklių, nes apie vėlavimo priežastis atsakovo vadovas buvo informuotas. Teismas nustatė, kad 2011-01-07 iš ryto gausiai snigo, kas buvo žinoma pačiam atsakovui. Tai patvirtina ir į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011-06-30 pažyma Nr. (8.42)-B8-994 apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodoma, kad nuo sausio 7 dienos 05 val. 05 min iki 15 val. 52 min. snigo, pustė, vidutinė oro temperatūra buvo minus 3, o aukščiausia  net 1,1, o kritulių kiekis 7,3 mm (t.1 b.l.111), kuri yra oficialus įrodymas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Lietuvoje žiemos laikotarpiu sniegas yra įprastas, todėl žiemą iškritęs sniegas negali būti pripažįstamas staiga pablogėjusiomis oro sąlygomis, o žmonės tam turi būti pasiruošę.  Ieškovė 2011-01-07 pasiaiškinime nurodė, kad dėl staiga pablogėjusių oro sąlygų kelias nuo namų iki darbovietės tapo nepravažiuojamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011-01-07 Vilniaus apylinkėse ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo oro sąlygos, kurioms esant buvo objektyvi galimybė susidaryti situacijai, kai kelias iš ieškovės gyvenamosios vietos tapo nepravažiuojamu. Ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kurie jai buvo prieinami, atsakovas šių įrodymų nepaneigė, bet savo argumentaciją grindžia prielaidomis apie ieškovės neapnaudotomis kitomis galimybėmis atvykti į darbą. Atsakovas savo prielaidų neįrodė konkrečiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir konstatavo labiau tikėtina esant aplinkybę, kad  dėl staiga pablogėjusių oro sąlygų kelias nuo namų iki darbovietės tapo nepravažiuojamas.

 

              Dėl atsakovo 2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1 teisėtumo

 

              2011 m. vasario 1 d. įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 1 lingvistinė analizė parodo, kad atsakovas įsakyme nurodydamas objektyvius darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos skiriama nuobauda, nurodo, kad ieškovė 2011-01-05 neteisėtai dalyvavo politinio pobūdžio renginyje bei 2011-01-07 pavėlavo į darbą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo atsakovo įgaliojimo dalyvauti 2011-01-05 renginyje, tačiau teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės kaltės  dėl vėlavimo 2011-01-07 atvykti į darbą nėra ir ieškovė darbo drausmės nepažeidė. Darbo drausmės pažeidimo objektyvių požymių nurodymas yra darbdavio diskrecija. Nagrinėjamo įsakymo atveju atsakovas turėjo galimybę rinktis, ar skirti ieškovei dvi atskiras nuobaudas, ar abu pažeidimus įvertinti skiriant vieną drausminę nuobaudą. Atsakovas įsakyme nurodė, kad ieškovės elgesys (antrasis pažeidimas) rodo pažeidimo „piktybiškumą“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1 skirtos nuobaudos paskyrimo pagrindas buvo du 2011-01-05 ir 2011-01-07 padaryti pažeidimai, kurie abu vertinami kaip tęstinis piktybiškas atsakovės elgesys. Teismui pripažinus, kad  2011-01-07 ieškovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo, išnyksta objektyvus pagrindas skirti drausminę nuobaudą – pastabą.

              Atsižvelgiant į tai, kad 2011-02-01 įsakymu Nr.1 ieškovei drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta už drausminių pažeidimų sudėtį – du pažeidimus, vieno jų pagrįstumo ir teisėtumo neįrodžius, pagrįstai panaikinta visa drausminė nuobauda.

 

Dėl aptartų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1  dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 

 

           Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                              Andrius Ignotas

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                                     Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                                                  Vilija Mikuckienė