Civilinė byla Nr. 2YT-15491-669/2025

Proceso Nr. 2-77-3-00956-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.3.2; 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., M. S., Valstybės Įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.                      Pareiškėja D. Š. (toliau – Pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad D. Š. priėmė paveldėjimą atsiradusį po mamos G. S. mirties,  pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad paveldimą turtą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su Pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos mama G. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., o jos buvęs sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini) d.

2.                      Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė Turto bankas atsiliepdamas į pareiškimą, nurodo, kad jie nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus pareiškėjos reikalavimo pagrįstumu, jų institucijos neprieštarautų pareiškimo tenkinimui.

3.                      Suinteresuoti asmenys A. K. ir M. S. atsiliepdami į pareiškimą, nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4.                      Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5.                      Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos mama G. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., o jos buvęs sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. Tokius duomenis patvirtina byloje pateikti: G. S. mirties liudijimo kopija, (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) d. S. S. mirties įrašą liudijantis išrašas.

6.                      Palikėja G. S. turėjo 3 vaikus, A. K. ir M. S. ir pareiškėją D. Š. Pareiškėja nurodo, kad su mama G. S. visada gyveno šalia, nes pareiškėjos ir jos mamos butai buvo greta, pareiškėjos broliai gyveno (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėjos mama mirė, pareiškėja ją laidojo, tvarkė jos kapą, valdė nekilnojamą turtą. Po mamos G. S. mirties pas notarą dėl paveldėjimo per nustatytą terminą nesikreipė, bet iš karto, po jos mirties, likusį nekilnojamąjį turtą, pradėjo valdyti.

7.                      Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) d. išrašo, nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) d.).

8.                      Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

9.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

10.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

11.                      Minėti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po G. S. mirties, priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti.

12.                      Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas/tęsdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po G. S. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi jis negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, jos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,  444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po mamos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini) d., jos atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                 Vaidas Gasiūnas