Baudžiamoji byla Nr. 2K-800 / 2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.9.

2.1.4.5.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui A.Kuzminskui,

nuteistajam A. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos vienerių metų šešių mėnesių ir keturių dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A D. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 10 d., apie 13 val., dirbdamas V. Ž. firmoje (duomenys neskelbtini) autoelektriku, iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios Kauno m., (duomenys neskelbtini), V. Ž. firmos vardu pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 8001974 paėmė kelias automobilio apsaugos sistemas, mikrobangų daviklius, sirenas, blokatorių, automobilių apsaugos sistemos modulį, elektrinį langų valdymo modulį, dvidešimt karpomų jungiklių ir juos panaudojo savo reikmėms, t. y. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 2872,80 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

              Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė jo teisę į gynybą, nes jam nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

              Nuteistojo A. D. kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

              Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

              Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis šią teisę gali įgyvendinti tiek pats pasirinkdamas ir pasikviesdamas sau tinkamą gynėją, tiek prašydamas užtikrinti gynėjo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo (BPK 50 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu naudojosi gynėjo pagalba (b. l. 103 -106, 127).

Kolegijos nuomone, A. D. teiginys, kad teismai pažeidė jo teisę į gynybą, nes jam nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka, yra nepagrįstas.

              Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant bylą Kauno m. apylinkės teisme kasatoriui buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, taip pat ir teisė turėti gynėją. Kaltinamasis nurodė, kad savo teises ir pareigas suprato, be to, pareiškė, jog gynėjas jam nereikalingas, apsigins pats (b. l. 160). Po nuosprendžio paskelbimo A. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo į kitą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeista nebuvo. A. D. padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisę į gynybą. Apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką kasatoriui buvo pranešta laiku (b. l. 174). Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą apeliantas nedalyvavo, tačiau jį gynė advokatas V. G. teismo paskirtas BPK 51 straipsnio nustatyta tvarka (b. l 176-178).

              Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

              Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Pranas Kuconis

                                                                                                                                            Alvydas Pikelis

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas