Civilinė byla Nr. e2A-623-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03529-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sauliaus transporto sistemos“ (toliau – ieškovė, UAB „Sauliaus transporto sistemos“) 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 19 326 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė už ieškovės valstybės naudai suteiktas konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (atskirais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. Tarp ieškovės ir užsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2014 m. birželio 13 d. buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – 2014 m. birželio 13 d. Sutartis), kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt penkias transporto priemones, o 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė ir užsakovas Tauragės apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64 (toliau – 2017 m. gegužės 22 d. Sutartis), kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt septynias priverstinai nuvežtas ir vėliau valstybės naudai konfiskuotas transporto priemones. Ieškovės teigimu, iki ieškinio pareiškimo dienos VMI nėra suorganizavusi viešojo pirkimo konkurso, kad sudarytų ekonomiškai pagrįstą saugojimo sutartį su konkurso laimėtoju dėl valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo Šilutės mieste ir rajone. Teikdama ieškinį, ieškovė skaičiavo 6 Eur dydžio vienos paros transporto priemonės saugojimo kainą, nes būtent tokio dydžio kaina įtvirtinta 2017 m, gegužės 22 d. Sutartyje, kai už saugojimo paslaugas atsiskaito šią Sutartį sudariusi valstybės institucija – Tauragės apskrities VPK. Sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, tai reiškia, kad ieškovė buvo pasiūliusi pigiausią paslaugų, t. y. transporto priemonių saugojimo, kainą. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą lėšų racionalaus panaudojimo principą.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovei turi būti atlyginta už saugojimo paslaugas, tačiau jos taikytas 6 Eur paros saugojimo įkainis esmingai pažeidžia atsakovės interesus. Atsakovės manymu, jeigu ieškovė ieškinį grindžia jau išnagrinėtų bylų praktika, kurioje taikytas 1,45 Eur dydžio fiksuotas tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017), tai šio fiksuoto tarifo turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje, neįtraukiant ieškovės papildomai skaičiuojamo PVM. Ieškovė už automobilių saugojimą pagal abi sutartis reikalauja 6 Eur dydžio įkainio, nors paslaugos buvo teikiamos nuo 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. dar galiojant ankstesnėms sutartims. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, adresuotame VMI, buvo skaičiuojama po 1,45 Eur už vieną saugojimo parą (tai sudarė bendrą 4180,97 Eur sumą). Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad prie ieškinio pateiktose lentelėse yra neatitikčių, t. y. jose nurodytas didesnis automobilių saugojimo dienų skaičius negu buvo saugoma iš tikrųjų. Atsakovė nurodė, kad, atlikusi saugojimo dienų koregavimą, už saugojimo paslaugas sutiktų sumokėti ieškovei 4519,65 Eur (3117 d. x 1,45 Eur). Atsakovė pažymėjo, kad su ieškove nėra sudariusi saugojimo paslaugų sutarties, nes ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai Šilutės rajono regione žymiai viršija Kaune ir Klaipėdoje taikomus įkainius. VMI už analogiškas paslaugas pagal 2015 m. birželio 3 d. sudarytą sutartį su UAB „Okreta“ Nr.(1.10-04-2)-22-54/2015 už vienos paros saugojimo paslaugas moka 1,1961 Eur be PVM, o už lengvuosius automobilius – 0,9586 Eur be PVM. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 metais Kauno regione nustatytas 1,50 Eur vienos paros parkavimo įkainis.
4. Atsakovei 2018 m. gegužės 30 d. sumokėjus skolos dalį (4519,65 Eur), ieškovė atsisakė ieškinio dalies, prašydama priteisti iš atsakovės 14 800,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo dėl 4519,65 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 76,50 Eur žyminio mokesčio.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta visiškai, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, ieškovei UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 14 800,35 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 800,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 788,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir užsakovas Tauragės apskrities VPK 2014 m. birželio 13 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kurios pagrindu ieškovė teikė transporto priemonių saugojimo paslaugas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (keturiais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) – saugojo dvidešimt penkias transporto priemones. Ieškovė ir užsakovas Tauragės apskrities VPK 2017 m. gegužės 22 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64, kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt septynias priverstinai nuvežtas ir vėliau valstybės naudai konfiskuotas transporto priemones. Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo priverstinai nuvežti, pervežti ir saugoti transporto priemones Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal 2014 m. birželio 13 d. Sutarties nuostatas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo moka 25 Lt (įskaitant PVM), už transporto priemonės iki 3,5 t vienos paros saugojimą (6.1.3 papunktis) ir 30 Lt (įskaitant PVM) už transporto priemonės virš 3,5 t vienos paros saugojimą (6.1.4 papunktis). Pagal 2017 m. gegužės 22 d. Sutarties nuostatas savininkas ir (ar) valdytojas bei Tauragės apskrities VPK už priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas moka taikant sutarties priede Nr. 1 1 ir 2 lentelėse nurodytus įkainius: už paslaugas, aprašytas sutarties 2.1–2.4.3 punktuose, moka savininkas ir (ar) valdytojas: 72 Eur (suma su PVM) už nuvežimo paslaugas ir 7,01 Eur (suma su PVM) už saugojimo paslaugas; už paslaugas, aprašytas sutarties 3.1–3.5.2 punktuose, moka Tauragės apskrities VPK: 60 Eur (suma su PVM) už nuvežimo paslaugas ir 6 Eur (suma su PVM) už saugojimo paslaugas.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nekvestionuoja savo pareigos atlyginti ieškovei už konfiskuotų ir valstybės nuosavybėn perduotų transporto priemonių saugojimą, pripažino skolos dalį – sumokėjo 4519,65 Eur, ši bylos dalis nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalių ginčas kilo dėl konfiskuotų ir valstybės nuosavybėn perduotų transporto priemonių saugojimo paslaugos įkainio – atsakovės teigimu, ieškovės taikomas 6 Eur už vieną saugojimo parą įkainis pažeidžia atsakovės interesus.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, pateiktais išaiškinimais dėl kriterijų, taikytinų sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo įkainių Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Atsakovė pateikė sutartis, kuriose numatyti transporto priemonių saugojimo įkainiai Rokiškio, Šilalės, Alytaus, Kupiškio, Vilniaus rajonuose, šios sutartys sudarytos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio iki 2019 m. birželio mėnesio. Ieškovės pateiktoje UAB „Priekabos“ 2019 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad ši bendrovė 2018 metais Klaipėdos apskrityje teikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, ir vienos paros saugojimo kaina – 4 Eur su PVM, kai moka policijos komisariatas, bei 5 Eur su PVM, kai moka gyventojai. Teismas pažymėjo, kad ši pažyma patvirtina, jog panašioje vietovėje tuo pačiu kaip ir ginčo laikotarpiu priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainiai buvo panašūs į ieškovės nurodytus įkainius, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalaujamą paslaugų kainą laikyti nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės interesus. Pagal atsakovės pateiktas sutartis paslaugos buvo teiktos kitose vietovėse, nei ginčo atveju, taip pat kitu (daugiau nei metais vėlesniu) laikotarpiu. Teismas taip pat nurodė, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčui aktualioje vietovėje, t. y. Šilutės rajone, analogiškas paslaugas panašiu laikotarpiu būtų teikęs kitas subjektas už iš esmės skirtingą kainą. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės bei Tauragės apskrities VPK sutartys, kuriose numatyti ieškovės taikomi atitinkamų paslaugų įkainiai, sudarytos viešo konkurso būdu, atsakovė iki šiol nėra organizavusi atitinkamų paslaugų Šilutės rajono teritorijoje viešojo pirkimo konkurso. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktus įrodymus apie panašioje vietovėje ginčo laikotarpiu galiojusias tokių pačių paslaugų kainas, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalaujamas paslaugos įkainis (6 Eur už vieną saugojimo parą) atitinka galiojančią rinkos kainą, atsakovės teisių nepažeidžia, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė yra ūkio subjektas, kuris verčiasi komercine veikla, tuo tarpu atsakovė – ne verslo subjektas, teisės aktų įpareigota ginti viešąjį interesą.
11.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Teismų praktikoje protingu saugojimo įkainiu laikoma 1,45 Eur dydžio suma už vieną saugojimo parą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal Taisyklių 5 punktą teikiamų saugojimo paslaugų kaina turi būti nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.
11.3. Atsakovė neignoruoja fakto, kad už priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugas ieškovė turi teisę gauti atlygį. Tačiau jos reikalaujamas atlygis prieštarauja pačios ieškovės teiktame prašyme nurodytam įkainiui. Ieškovė tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje STS Nr. LT201702406, tiek 2017 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje STS Nr. LT201702010 bei Prašyme dėl apmokėjimo nurodė, kad, vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog, ir galiojant 2017 m. gegužės 22 d. Sutarčiai, už transporto priemonių saugojimą turi mokėti VMI (nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. susidariusi atlyginimo suma, skaičiuojant po 1,45 Eur už vieną saugojimo parą, yra 4 180,97 Eur su PVM). Argumentuodama dėl 1,45 Eur kainos už vieną saugojimo parą pagrįstumo, ieškovė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017. Pasak atsakovės, šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama, kad Šilutėje teikiamos saugojimo paslaugos, skirtingai nuo kitų Lietuvos regionų, būtų apmokėtos itin palankia kaina, nors 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašyme ir PVM sąskaitose-faktūrose pati ieškovė nurodė pagrįstu laikytiną 1,45 Eur už vieną saugojimo parą įkainį.
11.4. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti skola susidarė už konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (atskirais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. Teismas, siekdamas nustatyti pagrįstus analogiškų paslaugų įkainius, turėjo vertinti atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl analogiškų paslaugų įkainių Šilutės regione. Pagal UAB „Okreta“ 2015 m. birželio 3 d. Sutartį, kuri buvo vykdoma trejus metus (iki 2018 m. birželio 3 d.), saugojimo paslaugų Kretingos regione kaina – 0,9586 Eur (su PVM) už vieną saugojimo parą. Pagal UAB „Tomadas“ 2016 m. gruodžio 16 d. sutartį su Marijampolės apskrities VPK saugojimo paslaugų įkainiai diferencijuoti, priklausomai nuo to, kas moka už paslaugas: 6,30 Eur – kai už automobilio saugojimą moka administracine tvarka nubaustas asmuo, ir 1,05 Eur – kai už suteiktas paslaugas moka policijos įstaiga, kuri, kaip ir atsakovė, yra viešojo administravimo institucija. Pagal M. J. įmonės 2018 m. vasario 28 d. sutartį su Kauno apskrities VPK šalių sutarta 1,10 Eur už vieną saugojimo parą kaina. Pagal VMI ir UAB „Goldas“ 2016 m. gegužės 19 d. sudarytą Valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo paslaugų teikimo (Marijampolės, Utenos, Alytaus apskrityse) viešojo pirkimo sutartis už turto saugojimą Marijampolės apskrityje taikytas 0,30 Eur įkainis, Alytaus apskrityje – 0,30 Eur įkainis, Utenos apskrityje – 0,36 Eur įkainis už vieną saugojimo parą. Atsakovė taip pat pateikė teismui sutartis dėl saugojimo paslaugų įkainių Rokiškio, Šilalės, Alytaus, Kupiškio, Utenos, Vilniaus rajonuose. Nė vienoje iš sutarčių nustatyti įkainiai neįrodo, kad ieškovės reikalaujamas įkainis – 6 Eur už vieną saugojimo parą – yra pagrįstas.
11.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikta UAB „Priekaba“ pažyma apie 2018 m. Klaipėdos apskrityje teiktų priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainius (4 Eur – kai moka policijos įstaiga, 5 Eur – kai moka automobilio savininkas (valdytojas)) patvirtina, jog panašioje vietovėje tuo pačiu kaip ir ginčo laikotarpiu analogiškų paslaugų įkainiai yra panašūs į reikalaujamą priteisti nagrinėjamoje byloje. UAB „Priekaba“ pažyma negali būti laikoma įrodymu, nes ieškovė nepateikė pačios sutarties kopijos. Be to, UAB „Priekaba“, kaip ir ieškovė, verčiasi komercine veikla, siekia kuo didesnio pelno, jos nesaisto Taisyklių 5 punkto nuostatos, įpareigojančios sudaryti ekonomiškai pagrįstą sutartį dėl valstybei perduotino turto saugojimo.
11.6. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė, kuri penktus metus bylinėjasi su atsakove, pati nedalyvauja mokesčių administratoriaus skelbtuose saugojimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose. Galbūt ieškovei naudingiau remtis policijos įstaigų sudarytose sutartyse nustatytais paslaugų įkainiais, pamirštant tai, kad ji pati 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašyme pagrįstu laikė 1,45 Eur dydžio įkainį.
11.7. Dėl ieškovės UAB „Sauliaus transportas“ reikalavimo atlyginti už priverstinio transporto priemonių saugojimo išlaidas yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017, palikęs galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-805-265/2017, kuriuo ieškovės naudai priteista 21 677,50 Eur (iš reikalautų 145 922,20 Eur). Šioje byloje ieškovė atsisakė reikalavimų dalies ir prašė priteisti iš atsakovės sumą, apskaičiuotą pagal 1,45 Eur dydžio tarifą, kuris pripažintas protingu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškos bylos turėtų būti sprendžiamos vienodai, tai, kad pati ieškovė protingu yra pripažinusi 1,45 Eur dydžio tarifą, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017, patvirtintas 1,45 Eur dydžio tarifas, su kuriuo sutiko pati ieškovė, nėra prejudicinis nagrinėjamoje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
11.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi išskirtinai ieškovės naujai pateiktais įrodymais, o atsakovės įrodymus dėl to paties laikotarpio analizavo paviršutiniškai. Atsakovė yra pateikusi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kodėl priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainiai Šilutės regione neturi būti išskirtiniai, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Be to, valstybė nėra eilinis verslo subjektas, kuriam paslaugų kainų dydį nustato rinka, tačiau teismas to neįvertino.
12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, pateiktais išaiškinimais, visapusiškai ištyrė abiejų ginčo šalių pateiktus į bylą įrodymus ir priėjo visiškai pagrįstos išvados, kad ieškovės reikalaujami paslaugų įkainiai atitinka galiojančią rinkos kainą ir atsakovės teisių nepažeidžia.
12.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pati ieškovė prašė už suteiktas paslaugas mažesnio įkainio, negu reikalauja šioje byloje. Kitoje civilinė byloje, kuri užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017, ieškovė iš tiesų geranoriškai prašė mažesnio įkainio, nei nurodyta jos ir policijos komisariatų sudarytose sutartyse, tačiau toje byloje buvo sprendžiama dėl sumokėjimo už itin didelio kiekio konfiskuotų transportų priemonių saugojimą itin ilgą laikotarpį, todėl ieškovė geranoriškai reikalavo tik skolos dalies. Šis ieškovės veiksmas nereiškia, kad ji atsisakė teisės ateityje reikalauti viso priklausančio atlygio. Ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje, buvo pasirengusi išspręsti ginčą taikiai, nesikreipdama į teismą, todėl ragino atsakovę sumokėti už transporto priemonių saugojimą, skaičiuojant po 1,45 Eur, pridedant PVM, už vieną saugojimo parą. Atsakovė visiškai formaliais pagrindais atsisakė tenkinti net du prašymus (2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2017 m. spalio 2 d.). Dėl to suprantama, kad, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, ieškovė pareikalavo viso priklausančio atlyginimo, skaičiuodama jį pagal sutartyse su Tauragės apskrities VPK sutartus įkainius.
12.3. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismų praktikoje įtvirtintas 1,45 Eur dydžio įkainis už vieną valstybės naudai konfiskuotos transporto priemonės saugojimo parą. Tokia jos pozicija atmesta kaip nepagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-951-910/2019, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
12.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už ieškovės suteiktas saugojimo paslaugas iš atsakovės priteistinas įkainis turi būti nustatytas remiantis protingumo kriterijumi bei atitikti analogiškų saugojimo paslaugų rinkos kainą. Tačiau pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė, kad ieškovės prašomas įkainis atitinka analogiškų paslaugų rinkos kainą – 2018 metais Klaipėdos apskrityje UAB „Priekabos“ teiktų priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės ir Tauragės VPK sudarytos sutartys, kuriose numatyti ieškovės reikalaujami paslaugų įkainiai, sudarytos viešo konkurso būdu.
12.5. Pirmosios instancijos teismas tyrė visų byloje esančių įrodymų visumą, vertino juos pagal vidinį savo įsitikinimą, nepažeisdamas civilinio proceso normų nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas didesnę įrodomąją galią suteikė UAB „Priekabos“ pažymai, yra nepagrįsti.
12.6. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad UAB „Priekabos“ pažyma nepatvirtina reikšmingų bylai aplinkybių, nes prie jos nepridėta sutarties kopija. Ieškovė nėra ir 2018 metais nebuvo teisinių santykių tarp UAB „Priekabos“ ir policijos komisariato dėl paslaugų teikimo Klaipėdos apskrityje dalyvė, UAB „Priekabos“ nėra su ieškove susijusi įmonė, sutartyje galbūt yra konfidencialios ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos, todėl ieškovei sutartis neprieinama ir ji jos negali pateikti. Be to, būtent atsakovė turi visas galimybes pateikti susistemintus duomenis, pagrįstus pirminiais įrodymais, apie visas Lietuvos vietoves, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, koks atlygis mokamas kitiems paslaugų teikėjams už analogiškas priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugas. Atsakovė nepateikė į bylą jai prieinamos išsamios informacijos, remiasi tik jai naudingais duomenimis apie keliose Lietuvos vietovėse kitų subjektų teiktų saugojimo paslaugų įkainius. Be to, atsakovės nurodyti subjektai pagal pateiktas sutartis teikė kitokias paslaugas, negu ieškovė: jie neprivalėjo užtikinti apsaugos 24 val. per parą nuo fizinių veiksnių, užtikrinti minimalaus transporto priemonių skaičiaus saugojimą, rūpintis civilinės atsakomybės draudimu, įsipareigoti nevykdyti saugojimo vietoje kitos su saugojimu nesusijusios veiklos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės reikalaujamas paslaugų įkainis atitinka galiojančią rinkos kainą ir nepažeidžia atsakovės teisių.
12.7. Šilutės apskrityje atsakovė neskelbia viešųjų pirkimų valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugoms pirkti. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovė sąmoningai nedalyvauja šių paslaugų viešuosiuose pirkimuose ir naudojasi jai palankiais įkainiais, nustatytais su policijos įstaigomis sudarytose sutartyse, yra nepagrįsti.
12.8. Ieškovė su atsakove dėl apmokėjimo už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas bylinėjasi nuo 2016 metų sausio mėnesio, ir atsakovė nuosekliai ginčijo savo pareigą mokėti už ieškovės suteiktas priverstinio saugojimo paslaugas. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. liepos 4 d. nutartyje galutinai išsprendus šį klausimą ieškovės naudai, atsakovė įvykdė pareigą atsiskaityti. Be to, net po to, kai teismai išnagrinėjo pirmąją ieškovės ir atsakovės bylą, patvirtindami atsakovės pareigą mokėti ieškovei už faktiškai suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas, atsakovė visiškai formaliais pagrindais atsisakė vykdyti savo pareigą ir neieškojo kompromiso, dėl to nepavyko išvengti bylinėjimosi teismuose pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl įkainio, taikytino už valstybės naudai konfiskuotų transportų priemonių saugojimą, dydžio nustatymo, kai valstybė (jai atstovaujanti institucija) su transporto priemonių saugojimo paslaugas teikiančia įmone nėra sudariusi sutarties
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokio dydžio atlyginimą ieškovei turi mokėti atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimą nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (dėl keturių transporto priemonių – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 16 d., t. y. po to, kai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veikiančio pagal su ieškove sudarytas sutartis, nurodymu ieškovės priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės buvo konfiskuotos ir, įsiteisėjus teismo sprendimams, tapo Lietuvos valstybės nuosavybe.
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės atlyginimą, apskaičiuotą taikant 6 Eur dydžio įkainį (už vieną transporto priemonės saugojimo dieną), kuris buvo nustatytas ieškovės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2017 m. gegužės 22 d. sudarytoje Viešojo pirkimo sutartyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64 (toliau – 2017 m. gegužės 22 d. Sutartis), įsigaliojusioje nuo 2017 m. birželio 13 d. Atsakovė, nesutikdama su prašomo priteisti atlyginimo dydžiu, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamas atlyginimas apskaičiuotinas taikant 1,45 Eur įkainį už kiekvieną automobilio priverstinio saugojimo parą, nes, pasak atsakovės, būtent toks įkainis yra protingo dydžio ir ekonomiškai pagrįstas, be to, patvirtintas Lietuvos teismų išspręstose bylose.
17. Teismo proceso metu (2018 m. gegužės 30 d.) atsakovė už valstybės nuosavybe tapusių konfiskuotų transporto priemonių saugojimą ginčo laikotarpiu sumokėjo ieškovei 4519,65 Eur, t. y. sumą, apskaičiuotą pagal 1,45 Eur dydžio įkainį, su kuriuo atsakovė sutinka.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą iš naujo, pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, apskaičiuotą pagal 6 Eur už vieną saugojimo dieną įkainį, ir priteisė iš atsakovės likusią skolos dalį – 14 800,35 Eur.
19. Atsakovė (apeliantė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismų praktikoje konstatuota, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, teikiamų saugojimo paslaugų kaina turi būti nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Atsakovės (apeliantės) teigimu, teismų praktikoje protingu saugojimo įkainiu laikoma 1,45 Eur už vieną saugojimo parą suma.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės (atsakovės) nurodoma teisės norma įpareigoja valstybės instituciją, kurios žinioje yra valstybei perduodamas turtas, užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudarytos ekonomiškai pagrįstos saugojimo paslaugų sutartys. Nagrinėjamu atveju valstybei atstovaujanti institucija – VMI – nuo 2015 m. bylinėjasi teismuose su ieškove UAB „Sauliaus transportas“ dėl atlyginimo už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimą Šilutės rajono teritorijoje, tačiau per daugiau nei penkerius metus nesudarė su tokio pobūdžio paslaugas teikiančiais subjektais sutarties, kurioje būtų sulygtas ekonomiškumo, protingumo kriterijus, toje vietovėje teikiamų analogiškų paslaugų rinkos kainą atitinkantis saugojimo paslaugų įkainis. Kai apeliantė (atsakovė) nebuvo inicijavusi sutarties sudarymo, nebuvo gavusi kitų analogiškas paslaugas teikiančių subjektų pasiūlymų dėl saugojimo įkainių dydžio toje pačioje teritorijoje, nepateikė kitų subjektų toje pačioje teritorijoje sutartų įkainių už analogiško pobūdžio paslaugas, jos pozicija, kad nagrinėjamo ginčo atveju protingu ir ekonomiškai pagrįstu laikytinas 1,45 Eur dydžio įkainis, negali būti pripažinti įrodyta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei (atsakovei) atstovaujanti VMI apeliaciniame skunde teigia, jog teismų praktikoje protingu saugojimo įkainiu laikoma 1,45 Eur dydžio suma, nors tokia pozicija yra paneigta paties kasacinio teismo, kurio nutartimi remiasi apeliantė (atsakovė). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, kasacinis teismas sprendė dėl subjekto, atsakingo už saugojimo paslaugas, tuo tarpu šių paslaugų kainos dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo iškeltas, todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nevertino ir nepasisakė dėl atsakingo subjekto mokėtino saugojimo išlaidų atlyginimo dydžio, jo pagrįstumo, nepateikė jokių teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių. Vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
22. Apeliantės (atsakovės) nurodytoje civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl skolos už automobilių saugojimą ankstesniu nei nagrinėjamoje byloje laikotarpiu, ieškovė teismo proceso metu perskaičiavo skolą pagal 1,45 Eur už vieną saugojimą parą tarifą. Tačiau aplinkybė, kad ankstesnėje šalių byloje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, pati savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog būtent 1,45 Eur įkainį ieškovė pripažino pagrįstu ir teisingu atlyginimu už jos suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas ir vėlesniu laikotarpiu. Einant laikui, gali kisti saugojimo paslaugų kaštai, analogiškų paslaugų kaina rinkoje. Dėl to nagrinėjamu atveju nepagrįsta teigti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės didesnio atlygio už tą, kuris jai buvo priteistas už ankstesnį laikotarpį civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017.
23. Apeliantės (atsakovės) įvardytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016, nepasisakyta dėl konkretaus saugojimo įkainio dydžio. Taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi šia nutartimi, tvirtinant, kad teismų praktikoje protingu įkainiu laikomas 1,45 Eur už vieną saugojimo dieną. Be to, apeliantės (atsakovės) poziciją dėl būtent 1,45 Eur dydžio įkainio, kaip protingo ir ekonomiškai pagrįsto atlygio už priverstinai nuvežtų transportų priemonių saugojimą, paneigia aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl atlyginimo už aptariamo pobūdžio paslaugas dydžio, kai su transporto priemonių saugojimo paslaugas teikiančia įmone nėra sudarytos sutarties ir nesulygta dėl konkretaus atlygio dydžio.
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
25. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamas atlygis prieštarauja pačios ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašyme siūlytam sumokėti už ginčo paslaugas atlyginimui, apskaičiuotam pagal 1,45 Eur už vieną saugojimo parą įkainį.
26. Bylos duomenimis, po to, kai buvo išnagrinėta ginčo šalių byla dėl atlyginimo už transporto priemonių saugojimą ankstesniu laikotarpiu (iki 2016 m. gruodžio 14 d.) priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017), ieškovė, siekdama išvengti naujo teisminio ginčo dėl atlyginimo už transporto priemonių saugojimą kitu laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 15 d., o dėl keturių transporto priemonių – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.), pasiūlė atsakovei sumokėti geruoju po 1,45 Eur (pridedant PVM) už vieną saugojimo parą (ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. raštai, 2017 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra STS Nr. LT201702010, 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita-faktūra STS Nr. LT201702406 (t. 1, b. l. 425-426; 435-437; 430, 434). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu atsisakė mokėti už transporto priemonių, kurias buvo nuspręsta utilizuoti, saugojimą, taip pat nesutiko mokėti PVM. 2017 m. lapkričio 3 d. rašte atsakovė nekvestionavo pareigos sumokėti ir už tų transporto priemonių, kurias nuspręsta utilizuoti, saugojimą, tačiau toliau laikėsi pozicijos, kad taikytinas įkainis turi būti 1,45 Eur, nepridedant PVM (t. 1, 431-432; 438).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siūlant išspręsti ginčą taikiai, daromos tam tikros nuolaidos, taip tikintis kuo greičiau gauti lėšas suteiktų paslaugų kaštams padengti, taip pat sutaupyti laiką, kurį teks skirti bylinėjimuisi, be to, išvengti bylinėjimosi išlaidų. Ta aplinkybė, kad ieškovė, siekdama taikiai išspręsti atlyginimo už kitą transporto priemonių saugojimo laikotarpį klausimą, siūlė atsakovei sumokėti atlyginimą, orientuodamasi į išnagrinėtoje šalių byloje priteisto atlyginimo dydį, neatima iš ieškovės teisės, atsakovei nesutikus su siūlytu taikiu susitarimu, teisme reikalauti didesnio atlyginimo, įrodinėjant, kad nauju laikotarpiu už saugojimo paslaugas ji turi pagrindą gauti daugiau.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama iš atsakovės, atstovaujamos VMI, už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimą Šilutės rajone laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (dėl keturių transporto priemonių – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 16 d., atlyginimo, apskaičiuoto pagal ieškovės ir Tauragės apskrities VPK 2017 m. gegužės 22 d. sudarytoje Sutartyje (įsigaliojusioje nuo 2017 m. birželio 13 d.) sulygtą 6 Eur už vieną saugojimo parą tarifą, nustatytą šią Sutartį sudariusiai valstybės institucijai – Tauragės apskrities VPK, teigia, kad Sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, vadinasi, ieškovė buvo pasiūliusi pigiausią paslaugų, t. y. transporto priemonių saugojimo, kainą.
29. Kasacinio teismo dėl tokios teisinės situacijos pažymėta, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims gali lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama patvirtinti iš atsakovės prašomo priteisti atlyginimo už transporto priemonių saugojimą dydžio pagrįstumą, pateikė atsakovei atstovaujančios VMI 2016 m. gegužės 19 d. sudarytas tris sutartis dėl Valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo paslaugų teikimo uždarose aikštelėse Alytaus, Marijampolės, Utenos apskrityse (t. 2, b. l. 120-121, 122-138). Pagal ieškovės atliktus skaičiavimus sulygta saugojimo paslaugų nurodytose apskrityse vidutinė kaina – 5,32 Eur. Ieškovės teigimu, tokia kaina labai artima nagrinėjamoje byloje reikalaujam priteisti atlyginimui – 6 Eur už vieną saugojimo parą (t. 2, 120-121).
31. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė savo pozicijai dėl reikalaujamo 6 Eur dydžio įkainio pagrįsti pateikė UAB „Priekabos“ 2019 m. rugsėjo 2 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal sutartį su Klaipėdos apskrities VPK už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas Klaipėdos apskrityje 2018 metais buvo sulygtas 4 Eur įkainis, kai moka policijos įstaiga, ir 5 Eur įkainis, kai moka automobilio savininkas ir valdytojas (t. 3, b. l. 73, 75).
32. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su iš jos reikalaujama paslaugos kaina, su atsiliepimu į ieškinį pateikė VMI ir UAB „Okreta“ 2015 m. birželio 3 d. sudarytą sutartį dėl Valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo paslaugų teikimo Klaipėdos apskrityje, kurioje už krovininių automobilių saugojimą atviroje aikštelėje nustatytas 1,45 Eur (su PVM), o už lengvųjų automobilių – 1,16 Eur (su PVM ) įkainis (ši sutartis galiojo 36 mėn., t. y. iki 2018 m. birželio 3 d.), taip pat duomenis apie ilgalaikio automobilių parkavimo kainą Kauno mieste – 1,50 Eur už parą (t. 2, b. l. 109-114).
33. Atsakovė papildomai pateikė Marijampolės apskrities VPK ir UAB „Tomadas“ 2016 m. gruodžio 16 d. sutartį, kurioje nustatyti tokie transporto priemonių saugojimo (Vilkaviškio rajone) įkainiai: 6,30 Eur – kai moka administracine tvarka nubaustas asmuo, ir 1,05 Eur – kai moka policijos įstaiga. Taip pat Kauno apskrities VPK ir M. J. įmonės 2018 m. vasario 28 d. sutartį, pagal kurią lengvųjų automobilių saugojimo (Jonavos rajone) kaina – 1,10 Eur už vieną parą. Be to, atsakovė pateikė valstybei atstovaujančios VMI ir UAB „Goldas“ 2016 m. gegužės 19 d. sudarytas sutartis dėl saugojimo paslaugų atvirose aikštelėse teikimo Marijampolės, Alytaus, Utenos apskrityse, kuriose sulygti tokie įkainiai: 0,30 Eur, 0,30 Eur ir 0,36 Eur už vieną parą (sutartys sudarytos 36 mėnesiams) (t. 2, b. l. 149-150, 154-181).
34. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, atsakovė papildomai pateikė tokius duomenis apie saugojimo paslaugų kainas: 1) pagal Tauragės apskrities VPK ir individualios įmonės „Jomamotors“ 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą saugojimo paslaugų teikimo sutartį (Šilalės savivaldybės teritorijoje) sulygtas įkainis – 1,21 Eur už vieną saugojimo parą; 2) pagal Alytaus apskrities VPK ir mažosios bendrijos „Užubalis“ 2018 m. birželio 6 d. sudarytą sutartį – 1 Eur dydžio įkainis; 3) pagal Panevėžio apskrities VPK ir UAB „Autoexpert“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarytą sutartį Rokiškio rajone nustatytas 4,36 Eur tarifas, kai už saugojimą moka administracine tvarka nubaustas asmuo, ir 0,18 Eur tarifas – kai policijos įstaiga); 4) pagal Panevėžio apskrities VPK ir UAB „Irolanas“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarytą sutartį Kupiškio rajone nustatytas 1,82 Eur tarifas, kai už saugojimą moka administracine tvarka nubaustas asmuo, ir 0,12 Eur tarifas – kai policijos įstaiga); 5) pagal VMI ir UAB „Vilmarlita“ 2015 m. birželio 3 d. sudarytą Valstybei perduoto turto saugojimo atviroje aikštelėje paslaugų teikimo Vilniaus apskrityje sutartį sulytas atlyginimas – 52,14 Eur (be PVM) per mėnesį, taigi skaičiuojant su PVM – apie 2,10 Eur už vieną saugojimo parą (ši sutartis galiojo 36 mėnesius) (t. 3, b. l. 78-117).
35. Išanalizavus ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad įkainiai (tarifai) už priverstinai nuvežtų, konfiskuotų automobilių saugojimą įvairiose Lietuvos vietovėse ir įvairiais laikotarpiais yra itin skirtingi. Esant tokiems duomenims, neįmanoma tiksliai nustatyti priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo rinkos kainos. Kartu pažymėtina, kad ginčo šalių pateiktų duomenų dalis nesusijusi su nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo laikotarpiu: Kauno apskrities VPK ir M. J. įmonės 2018 m. vasario 28 d. sutartis, Alytaus apskrities VPK 2018 m. birželio 6 d. sutartis, Tauragės apskrities VPK ir „Jomamotors“ 2018 m. gegužės 28 d. sutartis, dvi Panevėžio apskrities VPK 2019 m. gegužės 9 d. sutartys sudarytos po laikotarpio, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje (2016 m. gruodžio 14 d. – 2018 m. sausio 16 d.). Be to, dalis iš pateiktų sutarčių galiojo ne šiai bylai aktualiose Lietuvos teritorijose: Utenos, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės apskritys yra gerokai nutolusios nuo Tauragės ir Klaipėdos apskričių. Dėl to aptarti bylos duomenys negali būti tinkami įrodymai, sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos saugojimo paslaugų, suteiktų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (atskirais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. Šilutės rajono teritorijoje, dydžio pagrįstumo.
36. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės reikalaujamos priteisti paslaugų kainos dydį, analizuotini bylos duomenys apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d.) toje pačioje ar panašiose vietovėse (Tauragės ir Klaipėdos apskrityse).
37. Ieškovė, prašydama taikyti 6 Eur dydžio įkainį, remiasi Tauragės VPK viešojo pirkimo būdu sudarytoje 2017 m. gegužės 22 d. sutartyje dėl saugojimo paslaugų būtent Šilutės rajono teritorijoje nustatytu tarifu, kurį moka policijos įstaiga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 13 d. (Sutarties 17 punktas) (t. 1, b. l. 421). Tuo tarpu iki nurodytos datos galiojo taip pat viešojo pirkimo būdu Tauragės VPK ir ieškovės UAB „Sauliaus transporto sistemos“ sudaryta 2014 m. birželio 13 d. sutartis, pagal kurią policijos įstaigai buvo nustatyti 3 Lt (0,87 Eur) (už transporto priemonių iki 3,5 t) ir 4 Lt (1,16 Eur) (už transporto priemonių virš 3,5 t) saugojimo paslaugų įkainiai (Sutarties 6.2.3, 6.2.4 punktai) (t. 1, b. l. 410-413). Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) galiojo dvi ieškovės su VPK sudarytos transporto priemonių priverstinio saugojimo paslaugų sutartys, kuriose nustatyti itin ženkliai besiskiriantys šių paslaugų įkainiai. Esant tokiems bylos duomenims, ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas už visą ginčo laikotarpį priteisti atlyginimą pagal 6 Eur dydžio įkainį, nustatytą su Tauragės VPK 2017 m. gegužės 22 d. sudarytoje sutartyje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. birželio 13 d., negali būti pripažintas pagrįstu visa apimtimi.
38. Vertinant kitus bylos duomenis apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą toje pačioje ar panašiose vietovėse (Tauragės, Klaipėdos apskrityse) ginčui aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pagal VMI ir UAB „Okreta“ 2015 m. birželio 3 d. sudarytą sutartį dėl valstybei perduoto turto saugojimo paslaugų teikimo Klaipėdos apskrityje, galiojusią iki 2018 m. birželio 3 d., už krovininių automobilių saugojimą atviroje aikštelėje buvo sulygtas 1,45 Eur (su PVM), o už lengvųjų automobilių – 1,16 Eur (su PVM ) įkainis; tuo tarpu iš UAB „Priekabos“ pažymos matyti, kad už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas Klaipėdos apskrityje 2018 metais Klaipėdos apskrities VPK mokėjo 4 Eur dydžio tarifą. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Priekabos“ pažyma, parengta juridinio asmens, atsakančio už pateikiamų duomenų teisingumą, yra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad į bylą nepateikta pati UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos VPK sudaryta sutartis. Atsakovė, kvestionuodama šio įrodymo patikimumą, nepateikė į bylą įrodymų, kurie teiktų pagrindą abejoti aptariamoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi duomenys apie analogiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kainą ginčui aktualiu laikotarpiu panašiose vietovėse taip pat yra gana skirtingi – 1,16 Eur ir 4 Eur už vieną saugojimo parą.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, praėjus tik pusmečiui po ginčo laikotarpio pasibaigimo, Tauragės apskrities VPK su kitu paslaugų teikėju (individualia įmone „Jomamotors“) dėl analogiškų paslaugų panašioje teritorijoje (Šilalės rajone) 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta sutartimi sulygo dėl 1,21 Eur dydžio įkainio.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje reikalaujamos paslaugų kainos pagrįstumo, negali būti neatsižvelgta į tokį didelį kainų už analogiško pobūdžio paslaugas toje pačioje ar panašiose vietovėse ginčui aktualiu laikotarpiu skirtumą.
41. Šioje byloje sprendžiamo ginčo aspektu nurodytina tai, kad ieškovė, be kita ko, prašo priteisti atlyginimą už keturių automobilių saugojimą nuo 2016 m. lapkričio 30 d., pažymėdama, jog šie automobiliai nebuvo įtraukti į ieškinį, pareikštą ankstesnėje ieškovės inicijuotoje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017. Esant tokiai situacijai, už nurodytų keturių automobilių saugojimą (iki 2016 m. gruodžio 14 d.) ieškovė turi teisę reikalauti tokio dydžio atlyginimo, koks priteistas iš atsakovės už analogiškas paslaugas ankstesniu laikotarpiu (iki 2016 m. gruodžio 14 d.), t. y. po 1,45 Eur už vieną saugojimo parą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
42. Dėl atlyginimo už suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d. teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, jog 6 Eur (su PVM) už vieną saugojimo parą įkainis yra ekonomiškai pagrįstas ir atitinka analogiško pobūdžio paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu – teismo proceso metu ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų apie atsakovei suteiktų saugojimo paslaugų realius kaštus, taip pat duomenų, kurie pagrįstų, kodėl su Tauragės VPK 2017 m. gegužės 22 d. Sutartyje sulygtas įkainis (6 Eur) esmingai didesnis už Tauragės VPK 2014 m. birželio 13 d. sutartyje, galiojusioje iki 2017 m. birželio 13 d., nustatytus įkainius (3 Lt (0,87 Eur) ir 4 Lt (1,16 Eur) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
43. Išanalizavusi teismo proceso metu šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus (tiek pateiktus žodžiu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek išdėstytus rašytiniuose paaiškinimuose), atsižvelgusi į tai, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. birželio 13 d. galiojo ieškovės ir Tauragės apskrities VPK 2014 m. birželio 13 d. sutartis, pagal kurią policijos įstaiga mokėjo gerokai mažesnį atlyginimą už transporto priemonių saugojimo paslaugas, negu tas, dėl kurio sulygta 2017 m. gegužės 22 d. Sutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog už ginčo laikotarpį iki naujos Sutarties įsigaliojimo iš atsakovės priteistinas atlyginimas, apskaičiuotas pagal 1,45 Eur dydžio įkainį, taikytą šalių santykiams civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017).
44. Vadovaujantis ieškovės pateikta lentele dėl konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugų kainos apskaičiavimo pagal 2014 m. birželio 13 d. Sutartį (ieškinio priedas Nr. 2), atsižvelgiant į lentelės 48 eilutės korekciją dėl saugojimo pradžios datos (t. 2, b. l. 187), už 25 konfiskuotų transporto priemonių saugojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (dėl keturių transporto priemonių – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2017 m. gegužės 22 d. Sutarties įsigaliojimo (2017 m. birželio 12 d. imtinai) ieškovė turi pagrindą reikalauti atlyginimo, apskaičiuoto pagal 1,45 Eur dydžio įkainį už vieną saugojimo dieną: pagal 29, 30, 31, 32, 33, 34 eilutes automobiliai saugoti 180 dienų, 35, 36 eilutes – 7 dienas, 37, 38 eilutes – 51 dieną, 39 eilutę – 36 dienas, 40 eilutę – 77 dienas, 41 eilutę – 42 dienas, 42 eilutę – 72 dienas, 43 eilutę – 83 dienas, 44 eilutę – 55 dienas, 45 eilutę – 62 dienas, 46 eilutę – 60 dienų, 47 eilutę – 22 dienas, 48 eilutę – 12 dienų, 49 eilutę – 26 dienas, 50 eilutę – 12 dienų, 51 eilutę – 27 dienas, 52 eilutę – 20 dienų, 53 eilutę – 9 dienas.
45. Taigi ginčo laikotarpiu, kai galiojo ieškovės ir Tauragės apskrities VPK sudaryta 2014 m. birželio 13 d. Sutartis, valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas ieškovė teikė iš viso – 1811 dienų. Už nurodytą laikotarpį ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 625,95 Eur atlyginimo (1811 dienų x 1,45 Eur).
46. Įvertinusi tai, kad ieškovės ir Tauragės apskrities VPK sudarytoje 2017 m. gegužės 22 d. Sutartyje buvo sulygtas gerokai didesnis įkainis (6 Eur), negu nustatyti 2014 m. birželio 13 d. Sutartyje (3 Lt (0,87 Eur) ir 4 Lt (1,16 Eur), galiojusioje iki 2017 m. birželio 13 d., tai, kad ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų apie atsakovei suteiktų saugojimo paslaugų realius kaštus, taip pat duomenų, kurie pagrįstų, kodėl 2017 m. gegužės 22 d. Sutartyje sulygtas įkainis esmingai didesnis už nustatytus 2014 m. birželio 13 d. Sutartyje, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė (apeliantė) nebuvo ieškovės ir Tauragės apskrities VPK 2017 m. gegužės 22 d. sudarytos Sutarties šalis, negalėjo derėtis dėl šioje Sutartyje sulygtos paslaugų kainos, kartu įvertinusi byloje esančius duomenis apie analogiškų (panašių) paslaugų ginčui aktualiu laikotarpiu kainą Tauragės, Klaipėdos apskrityse, be kita ko, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju už ginčo automobilių saugojimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. sausio 16 d. teisingu ir protingu atlygiu laikytinas 2 Eur (su PVM ) už vieną saugojimo parą.
47. Vadovaujantis ieškovės pateikta lentele dėl konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugų kainos apskaičiavimo pagal 2014 m. birželio 13 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. sutartis (ieškinio priedas Nr. 2), už ginčo laikotarpį po 2017 m. gegužės 22 d. Sutarties įsigaliojimo (nuo 2017 m. birželio 13 d. imtinai iki 2018 m. sausio 16 d. imtinai) už 39 konfiskuotų transporto priemonių saugojimą ieškovė turi pagrindą reikalauti atlyginimo, apskaičiuoto pagal 2 Eur dydžio įkainį už vieną saugojimo dieną: pagal 1-27 eilutes automobiliai saugoti iš viso dienų 875 dienas, 29, 30, 31 eilutes – 74 dienas, 32 eilutę – 86 dienas, 33 eilutę – 39 dienas, 34 eilutę – 77 dienas, 47 eilutę – 28 dienas, 48 eilutę – 7 dienas, 49 eilutę – 7 dienas, 50 eilutę – 16 dienų, 51 eilutę – 35 dienas, 52 eilutę – 17 dienų.
48. Taigi ginčo laikotarpiu, kai galiojo ieškovės ir Tauragės apskrities VPK sudaryta 2017 m. gegužės 22 d. Sutartis, valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas ieškovė teikė iš viso – 1409 dienas. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu už nurodytą laikotarpį ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 818 Eur atlyginimo (1409 dienos x 2 Eur).
49. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad už ginčo laikotarpiu suteiktas valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas ieškovė iš atsakovės turi teisę reikalauti iš viso 5 443,95 Eur atlyginimo sumos. Įvertinus tai, kad atsakovė (apeliantė) teismo proceso metu (2018 m. gegužės 30 d.) už ginčo laikotarpį ieškovei sumokėjo 4519,65 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistą sumą nuo 14 800 Eur iki 924,30 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 19 326 Eur už suteiktas saugojimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę gauti 5 443,95 Eur. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš atsakovės priteista 924,30 Eur, bet, atsižvelgiant į tai, kad 4 519,65 Eur atsakovė sumokėjo geruoju, tačiau jau vykstant teismo procesui, laikytina, jog patenkinta 28 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų 28 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Bylos duomenimis, ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka antrą kartą turėjo iš viso 3788,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (358 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 333 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 605 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 2492,60 Eur teisinės pagalbos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidų). Įvertinus ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijų nuostatas, jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 1 060,81 Eur (3 788,60 Eur x 28 proc.) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka antrą kartą, atlyginti.
53. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą, ieškovė turėjo 1633,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė apie 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš apeliantės (atsakovės) priteistina 98 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauliaus transporto sistemos“ (juridinio asmens kodas 177322837) 924,30 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 30 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 924,30 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 30 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 060,81 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauliaus transporto sistemos“ (juridinio asmens kodas 177322837) 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė