Administracinė byla Nr. eA-593-442/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10145-2023-1

                Procesinio sprendimo kategorija 13.6.1.7

(S)

.

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminality“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminality“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Terminality“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1AE-579 (toliau – ir Departamento sprendimas) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 18KP-17-534 (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) bei priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas..

2.       Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.                      2023 m. sausio 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ prekei „metalo ieškikliai“ (KN kodas 8543 70, 2 vietos, bruto svoris 460 kg) (toliau – ir ginčo prekė), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 23LTVR400000004750 (toliau – ir Tranzito deklaracija). Procedūros vykdytojas – UAB „Terminality“. Deklaruotas prekės gavėjas – „KSK TORG“ LLC (Bishkek, Kyrgyzstan). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2023 m. sausio 31 d. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą.

2.2.                      Vilniaus teritorinė muitinė Vilniaus TM sprendimu pripažino, kad Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta tinkamai ir įregistravo pareiškėjui 1 075 Eur muito, 6 329 Eur PVM, 28 Eur muitų delspinigių, 387 Eur PVM delspinigių bei skyrė 2 222 Eur baudą.

2.3.                               Nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, kuriam pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaracijos Nr. 06611/310123/0002185 (2023 m. sausio 31 d.) (toliau – ir Importo deklaracija) muitinio sandėliavimo muitinės procedūrai patvirtintą kopiją ir nurodė, kad šie pateikiami dokumentai patvirtina, jog prekės pagal Tranzito deklaraciją išgabentos iš ES muitų teritorijos, dėl ko Vilniaus TM sprendimas dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei yra nepagrįstas ir naikintinas. Muitinės departamentas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

2.4.                      Pareiškėjas gavo ir atsakovui pateikė iš prekių ekspeditorių gautus dokumentus, t. y. Baltarusijos muitinėje įformintos skenuotos Importo deklaracijos bei transporto važtaraščio CMR Nr. 250123/8 (toliau – ir Važtaraštis) kopijas, kurios patvirtintos Baltarusijos muitinės antspaudais. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. spalio 31 d. pateikė Baltarusijos muitinėje įformintos skenuotos Importo deklaracijos vertimą į lietuvių kalbą. Iš šių duomenų matyti, kad pagal Tranzito deklaraciją gabentos prekės iškeliavo per Šalčininkų kelio postą, buvo įformintos Importo deklaracijoje Baltarusijos muitinėje. Atsakovui pateikti dokumentai visiškai atitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą pagrindą Sąjungos tranzito procedūrą laikyti užbaigta tinkamai. Ginčo prekės fiziškai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos (nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą), tačiau atsakovas šį teiginį pagrindžiančių duomenų tinkamai nevertino ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl mokestinės prievolės atsiradimo.

2.5.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad iš atsakovui pateiktos Baltarusijos Respublikos muitinio sandėliavimo muitinės procedūrai įformintos Importo deklaracijos negalima identifikuoti prekės (nesutampa prekės pavadinimas, svoris, prekės kodas tranzito deklaracijoje). Prekių pavadinimas vienaskaitos ar daugiskaitos forma negali sukelti situacijos, jog prekės apskritai tampa neidentifikuotinomis. Tranzito deklaracijoje esantis pavadinimas „metalo ieškikliai“ ir Importo deklaracijoje esantis pavadinimas „metalo ieškiklis“ akivaizdžiai apibūdina tą pačią prekę. Pareiškėjas jau buvo pateikęs atsakovui paaiškinimus ir dėl prekių svorio, ir jų deklaracijos skirtingais KN kodais, kurių atsakovas neįvertino ir visiškai dėl jų nepasisakė.

2.6.                      Tranzito deklaracijoje ginčo prekės buvo deklaruotos vienoje pozicijoje su vienu KN kodu, pagal prekių lydinčiuosius dokumentus, kur bruto svoris buvo nurodytas 460 kg, o Importo deklaracijoje prekės deklaruotos detaliau – t. y. skirtingais KN kodais pagal komercinėje sąskaitoje pateiktą prekių asortimentą pagal prekės kainą. Jeigu importo deklaracijoje prekės išskirstytos ir deklaruotos detalesniais kodais, šių prekių svoris turi būti sumuojamas – tokiu atveju importo deklaracijoje ir yra nurodyta, kad metalo ieškiklis sudaro 399,61 kg, o likusi svorio dalis tenka kitoms prekėms – „metalinis kastuvas“, „ritė, metalo ieškiklių atsarginės dalys“, „aliuminio gaminiai“, kas bendroje sumoje importo deklaracijoje ir sudaro 460 kg svorį.

2.7.                       Skundžiamu Vilniaus TM sprendimu yra sukuriama mokestinė prievolė pareiškėjui, todėl būtina atsižvelgti į mokestinėse bylose taikomą turinio viršenybės prieš formą principą. Atsakovas ginčo situaciją vertino itin formaliai, nesigilino į pareiškėjo pateiktą Importo deklaraciją ir joje nurodytus duomenis. Atsakovas negali reikalauti, jog tranzito ir importo deklaracijos, kurias išduoda ir pildo skirtingų valstybių muitinės įstaigos, būtų identiškos ir net vienodos formos. Atsakovas turi vertinti ne tik tranzito deklaracijos duomenis, tačiau ir kitus jam pateikiamus įrodymus, tokius kaip importo deklaracijos, bei juose pateiktus duomenis, atlikti abiejose deklaracijose pateiktų duomenų palyginimą ir tik tuomet priimti sprendimą, ar Sąjungos tranzito procedūrą laikyti užbaigta tinkamai. Atsakovas neatliko jokios lyginamosios Tranzito ir Importo deklaracijų analizės, todėl pareiškėjo pateiktą Baltarusijos muitinėje įformintos Importo deklaracijos kopiją atmetė nepagrįstai, šio esminio įrodymo netinkamas vertinimas lėmė nepagrįstą sprendimą dėl mokestinės prievolės atsiradimo.

2.8.                       Tuo atveju, jeigu atsakovo vertinimu, metalo ieškiklių svoris Tranzito deklaracijoje sudaro 460 kg, o importo deklaracijoje tik 399,61 kg, tai vis tiek yra įrodymas, kad 399,61 kg Tranzito deklaracijoje nurodytų prekių buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir buvo užfiksuotos Baltarusijos muitinės pareigūnų importo deklaracijoje. Tokiu atveju atsakovas mokestinę prievolę turėjo taikyti tik šiam trūkstamam 60,39 kg svoriui, o ne visam Tranzito deklaracijoje nurodytam prekių svoriui.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.       Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, todėl jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

4.1.                      Pareiškėjo kaip alternatyvūs įrodymai pateikti Važtaraštis, pagal kurį buvo įforminta Tranzito deklaracija, su Baltarusijos muitinės spaudais bei Baltarusijos Respublikoje muitinio sandėliavimo muitinės procedūrai įformintos Importo deklaracijos ištraukos iš kompiuterinės sistemos, kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio reikalavimų, todėl pagrįstai ir teisėtai Vilniaus TM sprendime jie nepripažinti tinkamais įrodymais tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją užbaigimui pagrįsti.

4.2.                      Muitinės departamentui pateikta Baltarusijos Respublikos muitinio sandėliavimo muitinės procedūrai įformintos Importo deklaracijos patvirtinta kopija taip pat neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio reikalavimus, kadangi joje negalima identifikuoti prekės (nesutampa prekės pavadinimas, svoris, prekės kodas).

4.3.                      Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo prekės turėjo būti nugabentos Kirgizijos įmonei „KSK TORG“ LLC (Bishkek, Kyrgyzstan), Muitinės departamentas užklausė Kirgizijos Respublikos muitinės administraciją dėl prekių, deklaruotų Tranzito deklaracijoje, įvežimo į Kirgizijos Respublikos muitų teritoriją bei pateikimo muitinei. 2023 m. gegužės 23d. buvo gautas atsakymas, kad Kirgizijos Respublikos valstybinės muitinės tarnybos duomenų bazėje informacijos, jog įmonės „KSK TORG“ LLC vardu prekei – „metalo ieškikliai“ (bruto svoris 460 kg) būtų įformintos muitinės procedūros, nėra, taigi, akivaizdu, kad ginčo prekės nebuvo nugabentos į jų paskirties šalį.

4.4.                      Pareiga teikti alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, siekiant pripažinti tranzito procedūrą įvykdyta, tenka būtent tranzito procedūros vykdytojui, t. y. pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė dokumento, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, o Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopija, iš kurios duomenų negalima identifikuoti ar būtent tai yra ginčo prekė, nelaikytina tinkamu įrodymu Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio taikymo prasme. Muitinė taip pat neturi pagrindo patvirtinti, kad Importo deklaracijoje nurodytas 399,61 kg metalo ieškiklių yra būtent ta prekė, kuri pagal Tranzito deklaraciją turėjo būti išgabenta į Kirgizijos Respubliką, bet sandėliuojama Baltarusijoje.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1.                      Vilniaus TM sprendimu tranzito procedūros vykdytojas UAB „Terminality“ už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą pripažintas skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistruota importo mokesčių dydžio mokestinė prievolė. Nustatyta, jog 2023 m. sausio 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ ginčo prekei buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją. Deklaruotos prekės gavėjas – „KSK TORG“ LLC (Bishkek, Kyrgyzstan). įformintos tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Terminality”, turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą, tranzito terminas — 2023 m. sausio 31 d.

5.2.                      Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė, Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2023 m. vasario 14 d. informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1, 2 dalyse. Taip pat buvo išsiųstas paklausimas Šalčininkų kelio postui, kuris informavo, kad transporto priemonės, valstybinis numeris KJA571/HC004, vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto manifestą Nr. 23LTVK3000MA002280, o Tranzito deklaracijos ir joje deklaruotų prekių vairuotojas muitiniam tikrinimui nepateikė.

5.3.                      Tranzito procedūros vykdytojas 2023 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu pateikė Važtaraščio, pagal kurį buvo įforminta Tranzito deklaracija, su Baltarusijos muitinės spaudais bei Baltarusijos Respublikoje muitinio sandėliavimo procedūrai įformintos importo deklaracijos ištraukos iš kompiuterinės sistemos kopijas. Procedūros vykdytojas 2023 m. liepos 26 d. pateikė Baltarusijos muitinėje įformintos Importo deklaracijos, kurios pirmas lapas atžymėtas Baltarusijos muitinės spaudais, kopiją.

5.4.                      Vilniaus TM raštu taip pat kreipėsi į Muitinės departamentą dėl paklausimo Kirgizijos Respublikos muitinės administracijai dėl ginčo prekių įvežimo į Kirgizijos Respublikos muitų teritoriją bei pateikimo muitinei. 2023 m. gegužės 23 d. buvo gautas atsakymas, kad Kirgizijos Respublikos valstybinės muitinės tarnybos duomenų bazėje informacijos, kad įmonės „KSK TORG“ LLC vardu ginčo prekei būtų įformintos muitinės procedūros, nėra.

5.5.                      Atlikus pateiktos Importo deklaracijos analizę ir palyginimą su Tranzito deklaracijoje esančiais duomenimis bei su prekę lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) CMR Nr.250123/8, sąskaitoje Nr.NKT2023000000052 ir Importo deklaracijoje nurodytų prekių, nes importo deklaracijoje deklaruota 14-a pozicijų prekių, klasifikuojamų skirtingais KN kodais, iš jų prekės „metalo ieškikliai“, KN kodu 8543708000, deklaruota tik 399,66 kg, tuo tarpu Tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „metalo ieškikliai“ (KN kodas 854370, 460 kg), transporto važtaraštyje CMR Nr.250123/8 nurodytas prekės KN kodas 85437090 (460 kg), o sąskaitoje Nr. NKT2023000000052 nurodyta 14-a pozicijų prekių vienu KN kodu 85437012 ir svoriu 460 kg, todėl Vilniaus teritorinė muitinė nepripažino pateiktos Importo deklaracijos ištraukos įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tranzito procedūros vykdytojo pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų.

5.6.                      Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nuostatomis, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos (prekės paskirties muitinės įstaigai pateiktos nebuvo).

5.7.                      Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu procedūros vykdytoją UAB „Terminality“ pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 1 075 Eur muito, 6 329 Eur PVM, 28 Eur muito delspinigių, 387 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 2 222 Eur baudą, iš viso 10 041 Eur. Minėtame sprendime išsamiai išdėstyta atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai, prekių muitinio įvertinimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisinis pagrindimas.

5.8.                      Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Taigi ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

 

II.

 

6.       Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7.       Teismas įvertino SMK 233 straipsnio 1 dalies, 134 straipsnio 1 dalies, Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pažymėjo, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitų papildomų įrodymų, patvirtinančių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas, būdamas muitinio tranzito procedūros vykdytoju, pateikdamas prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojui, apskaičiuota importo mokesčių dydžio mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog jis neįvykdė jam įstatymais nustatytų pareigų.

9.       Teismas įvertino SMK 215 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodė, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis, t. y. procedūros vykdytojas – pareiškėjas – neįvykdė pareigų, susijusių su Sąjungos tranzito procedūros taikymu.

10.       Teismas įvertino SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktą ir pažymėjo, jog Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta, ir muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Teismas sprendė, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, o skolininku pripažintas asmuo, kuris turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. pareiškėjas, turėjęs vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkte.

11.       Teismas, įvertinęs Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kad tranzito procedūra yra užbaigta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kaip alternatyvūs įrodymai pateiktos transporto Važtaraščio, pagal kurį buvo įforminta Tranzito deklaracija, su Baltarusijos muitinės spaudais bei Importo deklaracijos ištraukos iš kompiuterinės sistemos kopijos neatitinka šio straipsnio reikalavimų, todėl ginčijamuose sprendimuose jie pagrįstai nepripažinti tinkamais įrodymais tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją užbaigimui pagrįsti. Muitinės departamentas pagrįstai konstatavo, kad jam pateikta Importo deklaracijos patvirtinta kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų, nes joje negalima identifikuoti ginčo prekės (nesutampa prekės pavadinimas, svoris, KN kodai). Teismas sprendė, jog atsakovas, konstatavęs, kad alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nebuvo pateikta, pagrįstai pareiškėją – tranzito procedūros vykdytoją –pripažino skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę.

12.       Teismas pažymėjo, kad skundžiami sprendimai yra priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Teismas akcentavo, kad skundžiami sprendimai buvo pagrįsti objektyviais tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, kuris susietas su taikomomis teisės normomis, sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

13.       Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

III.

 

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Departamento sprendimą ir Vilniaus TM sprendimą, arba, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti Departamento sprendimo ir Vilniaus TM sprendimo, sumažinti Vilniaus TM sprendime nustatytą mokestinę prievolę; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

15.1.                       Pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, skundžiamame sprendime tik atkartojo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą poziciją, dėl ko ne tik liko neatskleista šios administracinės bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų alternatyvių argumentų dėl mokestinės prievolės dydžio, kuri turėtų būti taikoma tik trūkstamam ginčo prekių svoriui.

15.2.                      Sąjungos tranzito procedūra nagrinėjamu atveju laikoma užbaigta, kadangi 2023 m. sausio 189 d. Sąskaita NKT2023000000052, Važtaraštis, Tranzito deklaracija ir Importo deklaracija yra tarpusavyje susiję dokumentai, kuriuose nurodytos tos pačios prekės, pateikti dokumentai visiškai atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą pagrindą Sąjungos tranzito procedūrą laikyti užbaigta tinkamai.

15.3.                      Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės fiziškai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos (nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą), tačiau bylą nagrinėjęs teismas visiškai nevertino pateiktų dokumentų turinio, skundžiamame sprendime nurodydamas atsakovo ir trečiojo asmens poziciją, kad Importo deklaracijos patvirtinta kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų, nes joje negalima identifikuoti ginčo prekės (nesutampa prekės pavadinimas, svoris, KN kodai).

15.4.                      Pareiškėjas pateikė alternatyvią poziciją, kad tuo atveju, jeigu, teismo vertinimu, metalo ieškiklių svoris tranzito deklaracijoje sudaro 460 kg, o importo deklaracijoje tik 399,61 kg, tai vis tiek yra įrodymas, kad 399,61 kg Tranzito deklaracijoje nurodytų prekių buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir buvo užfiksuotos Importo deklaracijoje. Tokiu atveju atsakovas mokestinę prievolę turėjo taikyti tik šiam neva trūkstamam 60,39 kg svoriui, o ne visam Tranzito deklaracijoje nurodytam prekių svoriui. Tačiau pirmos instancijos teismas minėtų argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

16.       Atsakovas Muitinės departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17.       Atsakovo atsiliepimas grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis, papildomai pažymint:

17.1.                      Ginčo atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima identifikuoti, ar būtent ginčo prekei buvo įforminta Importo deklaracijos muitinio sandėliavimo muitinės procedūra, ir mokestinę prievolę taikyti tik daliai ginčo prekių (60,39 kg). Pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

17.2.                      Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Regionų administracinis teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neatliko savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo. Teismas tinkamai atliko bylos aplinkybių tyrimą ir padarė pagrįstas išvadas dėl Tranzito deklaracijoje ir Importo deklaracijoje nurodytų prekių nesutapimo, dėl dokumentų, patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą, vertinimo.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokias pačiais argumentais, kokie nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

19.       Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs Muitinės departamento 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1AE-579 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 18KP-17-534, kuriais pareiškėjui apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos.

20.       Pareiškėjas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad išsamiai, žodžiu paaiškinus aplinkybes bei dokumentuose užfiksuotus duomenis, byla būtų visapusiškai, objektyviai išnagrinėta ir priimtas pagrįstas sprendimas.

21.       ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22.       Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23.       Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ prekei (metalo ieškikliai KN kodas 854370, 2 vietos, bruto svoris 460 kg), 2023 m. sausio 26 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą TI Nr. 23LTVR400000004750. 

24.       Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir pradėjo tyrimą.

25.       Tranzito procedūros vykdytojas 2023 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku pateikė Vilniaus TM papildomus dokumentus.

26.       Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, jog Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta, 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 18KP-17-534 procedūros vykdytoją UAB „Terminality“ pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 1 075 Eur muito, 6 329 Eur PVM, 28 Eur muito delspinigių, 387 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 2 222 Eur baudą.

27.       Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu patvirtino Vilniaus TM 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 18KP-17-534.

28.       Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

29.       Įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir sąsajumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų sąsajumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016).

30.       Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba (ABTĮ 9 str. 1 d.). ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 str. 3 d.).

31.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, vertino Kirgizijos Respublikos muitinės administracijos atsakymą, kad Kirgizijos Respublikos valstybinės muitinės tarnybos duomenų bazėje informacijos, kad įmonės „KSK TORG“ LLC vardu prekei „metalo ieškikliai“ (bruto svoris 460 kg) būtų įformintos muitinės procedūros, kuris yra surašytas užsienio (rusų) kalba, ir kurio vertimo į lietuvių kalbą byloje nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertėjas nedalyvavo.

32.       Dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. įrodymų leistinumo aspektu tokiais įrodymais negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas.

33.       Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų.

34.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl paminėto procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

35.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminality“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

 

 

        Dainius Raižys

 

 

        Virginija Volskienė