Administracinė byla Nr. I-6465-821/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01086-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (I t., b. l, 7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2016-03-14 buvo laikomas TI-K perpildytose kamerose. Sėdėdamas perlipdytose kamerose turėjo valgyti atšalusį maistą, nes trūko vietose visiems sėdėti prie stalo. Kamerose yra parazitų. Paaiškina, kad yra neįgalus, tačiau kai kreipiasi dėl vaistų paskyrimo į tai neatsižvelgiama, taip pat reikia ilgai laukti kol pakviečia pas gydytoją. Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamų suėmimo sąlygų, tuo pažeisdamas žmogaus teises. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5000 EUR.

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 11-20) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-12-23 iki 2016-03-14. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymi, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 15,48 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Nesutikdamas su atsakovės atstovo atsiliepimu pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (II t., b. l. 105). Nurodė, kad skundui dėl netinkamų laikymo sąlygų pareikšti senaties termino nepraleido, nes Lukiškėse buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio, o skundą teismui pateikė 2016 metais. Pažymėjo, kad būdamas neįgalus turėjo gulėti antrame lovos aukšte, tualetu naudotis kitų asmenų akivaizdoje, nes jis be durų, nėra ventiliacijos. Kamera Nr. 400 neremontuota, nešvari, nėra galimybės atidaryti langų. Netinkamas kalinimo sąlygas teko kęsti ilgą laiką, į prašymus sudaryti sąlygas miegoti pirmame lovos aukšte nei pareigūnai, nei medikai nekreipė dėmesio. Atsakovės atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už dokumentų parengimą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Akcentavo itin blogas jo laikymo sąlygas kameroje Nr. 400. Pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės miegojimas antrame lovos aukšte (kameroje Nr. 358) jam kėlė didelių nepatogumų, administracija į prašymus nereagavo. Papildomai paaiškino, kad vaistai jam nebuvo suteikti laiku 2015 m. gruodį, kai kreipėsi į gydytojus dėl širdies sutrikimų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, depresiją.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2016-03-14 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (I t., b. l. 12-15, 152-157) nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-12-23 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-28 (2014-12-24 – 2014-12-27 kameroje laikyti 4 asmenys, 2014-12-28 – 2 asmenys). 2012-12-29 perkeltas į kamerą 199, kurios plotas - 7.94 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2014-12-30 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-01-07 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas -7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-08 perkeltas į kamerą 152, jos plotas - 7,94 m3 (2 asmenys kameroje), tą pačią dieną buvo perkeltas ir į kamerą Nr. 106, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-09 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-01-21 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas – 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-01-22 buvo laikytas kameroje Nr. 195, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir kameroje Nr. 114, jos plotas -7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 186, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 186 pareiškėjas laikytas iki 2015-01-30 (2015-01-25 - 2015-01-28 kameroje laikyti 3 asmenys, 2015-01-29 - 2015-01-30 - 2 asmenys). 2015-01-31 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-02-05 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, jos plotas 7,48 kv. m (2 asmenys kameroje). 2015-02-06 perkeltas į kamerą Nr. 190, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 190 laikytas iki 2015-02-11 (2015-02-07 – 2015-02-09 3 asmenys kameroje, 2015-02-10- 2015-02-11 2 asmenys kameroje). 2015-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 294, jos plotas - 8,11 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-02-13 laikytas kameroje Nr. 347, kurios plotas - 7,49 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 115, jos plotas - 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje). Laikotarpiu 2015-02-14 - 2015-02-16 pareiškėjas taip pat buvo laikytas kameroje Nr. 115 (4 asmenys kameroje). 2015-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 284, jos plotas - 7,15 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-18 perkeltas į kamerą Nr. 307, kurios plotas - 8,22 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-19 perkeltas į kamerą Nr. 123, kurios plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas ir 2015-02-20 (2 asmenys kameroje). 2015-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 136, jos plotas - 7,95 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 136 pareiškėjas laikytas iki 2015-02-26 (2 asmenys kameroje). 2015-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 143, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-02-27 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-03-03 atvyko iš laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, jos plotas 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-03-04 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas - 7,65 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-03-05 perkeltas į kamerą Nr. 125, jos plotas - 6,48 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-03-09 (1 asmuo kameroje). 2015-03-10 laikytas kameroje Nr. 296, jos plotas 8,03 kv. m. (3 asmenys kameroje) ir kameroje Nr. 125, plotas - 6,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 211, kurios plotas - 6,96 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-03-16 (1 asmenys kameroje). 2015-03-17 laikytas kameroje Nr. 114, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m (1 asmuo kameroje). 2015-03-18 kamera taip pat buvo kameroje Nr. 285 (1 asmuo kameroje). 2015-03-19 perkeltas į kamerą Nr. 307, plotas - 8,22 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-03-20 perkeltas į kamerą Nr. 365, plotas - 6,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-03-23 (1 asmuo kameroje). 2015-03-24 laikytas kameroje Nr. 107, jos plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 375, kurios plotas (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 375 pareiškėjas laikytas iki 2015-03-31 (2 asmenys kameroje). 2015-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 294, jos plotas - 8,11 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-04-02 perkeltas į kamerą Nr. 302, jos plotas - 8,05 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 302 pareiškėjas laikytas iki 2015-04-22 (2015-04-03 - 2015-04-10 3 asmenys kameroje, 2015-04-11 - 2015-04-22 laikyti 1-2 asmenys). 2015-04-23 perkeltas į kamerą Nr. 298, plotas - 8,03 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas ir 2015-04-24 kamera Nr. 298 (1 asmuo kameroje). 2015-04-25 perkeltas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje), šioje kameroje laikytas ir 2015-04-26 (1 asmuo kameroje). 2015-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 285, plotas - 7,08 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 285 laikytas iki 2015-05-07 (3 asmenys kameroje). 2015-05-08 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-05-26 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-05-27 laikytas kameroje Nr. 363, jos plotas - 7,63 kv. m. ( 1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 123, kurios plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 336, jos plotas - 7,63 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 336 pareiškėjas laikytas iki 2015-07-20 (2015-06-02 - 2015-06-04, 2015-06-06 - 2015-06-08, 2015-06-20 - 2015-06-25, 2015-07-03 - 2015-07-07 kameroje laikyti 3 asmenys, kitomis dienomis – 2 asmenys kameroje). 2015-07-21 perkeltas į kamerą Nr. 372, jos plotas - 7,23 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 372 laikytas iki 2015-07-25 (2 asmenys kameroje). 2015-07-26 perkeltas į kamerą Nr. 384, jos plotas - 7,35 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-07-27- 2015-07-28 laikytas kameroje Nr. 327 (2 asmenys kameroje). 2015-07-29 – 2015-07-31 laikytas kameroje Nr. 293, plotas - 8,20 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-08-01 – 2015-08-02 laikytas kameroje Nr. 126, jos plotas - 7,48 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-08-03 – 2015-08-12 laikytas kameroje Nr. 293, plotas - 8,20 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-08-13 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-08-26 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas 7,49 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-08-27 perkeltas į kamerą Nr. 285, plotas - 7,08 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-09-03 (1-2 asmenys kameroje). 2015-09-04 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-09-10 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-09-11 perkeltas į kamerą Nr. 288, jos plotas - 7,68 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 288 pareiškėjas laikytas iki 2015-10-08 (1-2 asmenys kameroje). 2015-10-09 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2015-10-15 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, jos plotas 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-10-16 perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas - 7,78 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 300 laikytas iki 2015-11-10 (1 -2 asmenys kameroje). 2015-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 220, plotas - 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-11-12 - 2015-12-07 laikytas kameroje Nr. 300, plotas - 7,78 kv. m. (1 -2 asmenys kameroje). 2015-12-08 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (8 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2016-02-25 (2015-12-23 -2015-12-30, 2016-01-06, 2016-02-12 – 2016-02-17, 2016-02-21 – 2016-02-22 kameroje laikyta 11 asmenų, 2016-02-19 – 12 asmenų, kitomis dienomis laikytas asmenų skaičius kito nuo 7 iki 10). 2016-02-26 perkeltas į kamerą Nr. 358, jos plotas - 7,77 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-02-28 (2 asmenys kameroje). 2016-03-01 perkeltas į kamerą Nr. 264, jos plotas - 7,80 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-03-14 (2016-03-03 - 2016-03-07 kameroje laikyti 3 asmenys, kitomis dienomis 2 asmenys).

Ginčo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio ir kamerose laikytų asmenų skaičiaus byloje nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau šis prašymas netenkinamas, nes pareiškėjas šioje byloje ieškinio senaties termino nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepraleido.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.  EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2014-12-23 – 2016-03-14), t. y.  448 dienas, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 376 dienas, kitas 72 dienas gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Iš 376 dienų pareiškėjui minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui pareiškėjui nebuvo užtikrintas 18,5 dienų (pareiškėjui teko 1,84 – 2,64 kv. m. kameros ploto).

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908  patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015-11-01).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, kamerose buvo parazitų. Pažymėjo, jog blogiausia situacija ginčo laikotarpiu buvo kameroje Nr. 400. 

Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu kameros Nr. 400 lubų ir sienų paviršiai buvo nelygūs, nutrupėję sienų ir lubų dažai, paviršiai netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, kameros sanitariniai mazgai buvo nešvarūs (I t., b. l. 66-67, 137-138, 144-148, 149-150). Patikrinimo metu buitinių parazitų, pelėsio požymių kameroje Nr. 400 nenustatyta, patalpos vėdinamos pro langą, temperatūros, drėgmės, apšvietimo rodiklių pažeidimų neužfiksuota (I t., b. l. 66-67, 137-138, 149-150). Kitose kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, patikrinimo metu buvo nustatyta pelėsio požymių (I t., b. l. 95), vienoje iš kamerų nebuvo sudarytos sąlygos vėdinimui (I t., b. l. 52-54), taip pat nustatyti sienų ir lubų nelygumai, neužtikrinantys sąlygų lengvam patalpų valymui ir  dezinfekavimui (I t., b. l. 21, 24-33, 50-51, 66-67, 90-91, 93-94, 115, 133-136, 149-150), kamerose buvo nešvaru (I t., b. l. 42-43, 64-65, 73-75, 113, 137-138, 149-150; dalis pažeidimų grįžtamosios kontrolės metu pašalinti I t., b. l. 44, 68). Kameroje Nr. 114 nustatytas temperatūros rodiklių pažeidimas, kuris grįžtamosios kontrolės metu pašalintas (I t., b. l. 34-37). Kitų patikrinimų metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras jokių higienos normų pažeidimų nenustatė (I t., b. l. 45-49, 62-63, 69-70, 78-83, 86, 112, 116, 126-131, 151).

Buitinių parazitų buvimo patikrinimų metu nei vienoje iš kamerų nenustatyta (I t., b. l. 24-25, 46-47, 66-67, 81, 112, 116, 119-120, 122-123, 124-125, 149-150). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų (II t., b. l. 88-91), atliekami kenkėjų kontrolės darbai (stebėjimas, prevencija, naikinimas) registruojami žurnale (I t., b. l. 158-200), todėl pripažintina, kad Lukiškių TI-K imasi reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti kenkėjų kontrolę.

Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ginčui aktuliu laikotarpiu nustatytų higienos pažeidimų visumą ir jų pobūdį, taip pat aplinkybę, jog daugelio patikrinimų metu higienos normų pažeidimų nenustatyta, pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimų (nustatyti Higienos normos HN 76:2010 26, 24, 28, 54, 56 punktų pažeidimai; Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų neužfiksuota).

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K netinkamai įrengti tualetai, jais naudotis turėjo kitų asmenų akivaizdoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (I t., b. l. 17, II t., b. l. 97-98). Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad kamerose trūksta vietos sėdėti prie stalo, todėl turėjo valgyti atšalusį maistą.

Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų spintelių, lentynų daiktams laikyti nėra galimybių. Pažymoje apie kamerų įrengimą nurodyta, kad, kamerose, kuriose yra 2-4 lovos įrengti stalai su dviem kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose įrengtos daugiau nei keturios miegamosios vietos. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Pagal nustatytą minimalų gyvenamosios kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv. m. galėtų būti laikomi tik du asmenys. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims užtektų kietojo inventoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktuliu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Pareiškėjas teigia, kad dėl sveikatos būklės (neįgalumo) didelius nepatogumus kėlė tai, jog turėjo miegoti antrame lovos aukšte. Lukiškių TI-K administracija ir gydytojai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Posėdžio metu paaiškino, kad antrame lovos aukšte turėjo miegoti būdamas kameroje Nr. 358, 2016 metų kovo mėnesį. Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą (II t., b. l. 2-87) nustatyta, kad jis yra neįgalus dėl psichikos sutrikimų (II t. b. l. 9, 14-15), fizinė negalia (judėjimo, sutrikimai) jam nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog turimas neįgalumas pats savaime neturėtų kelti didesnių nepatogumų naudojantis antru lovos (gulto) aukštu. Bylos duomenimis, pareiškėjas kameroje Nr. 358 buvo laikytas nuo 2016-02-26 iki 2016-02-28. Asmens medicinos knygelėje yra įrašas, kad 2016-02-27 apie 15.30 val. pareiškėjas susižalojo kairės rankos dilbį (paviršutinė pjautinė žaizda, susižalojo pats kameroje, II t., b. l. 61). 2016-02-27 kameroje buvo laikyti du asmenys (I t., b. l. 15), todėl tuo atveju, jeigu dėl šio sužalojimo atsirado nepatogumų naudotis antru lovos (gulto) aukštu, pareiškėjas galėjo pasirinkti (užsiimti) laisvą miegamąją vietą pirmame aukšte. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Be to, byloje objektyvių duomenų (II t. b. l. 93-96), kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginius, jog su prašymais ir/ar skundais ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas užtikrinti jam miegamą vietą pirmame lovos (gulto) aukšte kurioje nors iš Lukiškių TI-K esančių kamerų, taip pat nėra. Bylos nagrinėjimu metu nustatytų aplinkybių pagrindu šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad negalėdavo patekti pas gydytojus, kreipiantis dėl vaistų paskyrimo neatsižvelgiama į jo neįgalumą. Posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį laiku nepaskirti vaistai nuo širdies veiklos sutrikimų.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjama tik Lukiškių TI-K (pareigūnų, darbuotojų) veiksmais, susiję su medicininės pagalbos administravimu ir organizavimu, tačiau sveikatos paslaugų kokybė, gydymo paskyrimo tinkamumas nevertinami.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio mėnesį į Lukiškių TI-K dirbančius gydytojus kreipėsi dėl nerimo, miego sutrikimų, jam taip pat buvo suteiktos klinikinės psichologo konsultacijos (II t., b. l. 55-56). Pareiškėjo sveikatos medicinos knygelėje nėra duomenų, kad jam būtų diagnozuoti kokie nors širdies veiklos sutrikimai ir dėl to būtina vartoti medikamentus. Vertinant Lukiškių TI-K veiksmus organizuojant pareiškėjo sveikatos priežiūrą pažymėtina, kad pareiškėjui nuolat teikiama medicininė pagalba dėl jo turimo neįgalumo, skiriami medikamentai (II t., b. l. 10-11, 13-14, 18-27, 30-31, 34-36, 39-41, 48-49, 52-53, 55), o esant būtinybei ir organizuojamas stacionarus gydymas (II t., b. l. 11-12, 15, 40, 49, 66-87), teikiamos psichologo konsultacijos (II t., b. l. 56-57) ir operatyvi medicininė pagalba pareiškėjo daugkartinių susižalojimų atvejais (II t. b. l. 28, 37, 44-46, 54, 61-64). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamo (uždelsto) medicininės pagalbos organizavimo, pareiškėjas skundų dėl to Lukiškių TI-K neteikė (I t., b. l. 93-96).

Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jam prasidėjo depresija. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal sveikatos istorijos duomenis, dar iki atvykimo į Lukiškių TI-K pareiškėjas turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, priklausomybę alkoholiui, kas ir lėmė mišraus nerimo ir depresinius sutrikimus (II t., b. l. 7-9). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas išgyveno dėl bylos nagrinėjimo, bausmę paskyrimo, asmeninio pobūdžio problemų (II t., b. l. 56, 62). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2015-10-15 pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydytas aštuonis kartus (apytikriai kartą per mėnesį), nuo 2015-10-15 iki 2016-03-08 (maždaug penkis mėnesius) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje hospitalizuotas nebuvo, todėl darytina išvada, jog pastaruoju metu pareiškėjo sveikatos būklė stabilesnė ir jam vis rečiau prireikia stacionaraus gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl turimos psichikos negalios  (I t., b. l. 12-13).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 376 dienas, iš jų 18,5 dienų jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui teko naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų, būnant perpildytose kamerose tikėtinai trūko tam tikro kietojo inventoriaus. Teismo vertinimu, vien asmeninės erdvės trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjo sveikatos būklę (psichikos negalią), kuri galėjo lemti intensyvesnius dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 200 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 15,48 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 258 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 15,48 EUR (258 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
TI-K, 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                      Iveta Pelienė