Pranešeja D. Burbuliene Kopija
Teiseja A. Meškaite Civiline byla Nr. 2A-39-267/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2007 m. vasario 19 d.
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
kolegijos teiseju Jolantos Badaugienes, Petro Rimanto Brazio,
sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant ieškovo AB „Šiauliu energija“ atstovui Albertui Starkui,
atsakovui V. P. ,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškovo akcines bendroves „Šiauliu energija“ apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 20 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo akcines bendroves „Šiauliu energija“ ieškini atsakovui V. P. del ipareigojimo vykdyti sutarti, ir
n u s t a t e :
Ieškovas ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydamas skubos tvarka ipareigoti atsakova V. P. ileisti i jo nuosavybes teise priklausancias patalpas / kurybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancias (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Šiauliu energija“ darbuotojus, kad jie galetu apžiureti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistema ar apskaitos prietaisus. Ieškovas nurode, kad atsakovas 1991-11-12 pirkimo pardavimo sutartimi iš Šiauliu valstybinio geležinkelio apygardos nupirko negyvenamasias patalpas / kurybines dirbtuves, esancias namo (duomenys neskelbtini) rusyje. Šiose patalpose irengtas ieškovui priklausantis šilumos punktas. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkta, atsakovas privalo ileisti aptarnaujancius darbuotojus i šilumini punkta. Ieškovas teige, kad atsakovas sutarties salygu nevykdo, laiko, kad jam neteisingai skaiciuojami mokesciai už minetu patalpu šildyma. Atsakovas neileidžia ieškovo darbuotoju i jam priklausancias patalpas, todel ieškovas kreipesi i teisma.
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2006 m. lapkricio 20 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas šioje byloje sprende, ar galima kreiptis i teisma del šalies ipareigojimo vykdyti pasirašytos sutarties salygas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas laike, kad ieškovui yra numatyta teise patekti i atsakovui priklausancias patalpas. Tuo paciu teismas nurode, kad pati sutartis ipareigoja šalis vykdyti jos salygas, todel nera jokio teisinio pagrindo kreiptis i teisma su tokiu reikalavimu, koki iškele ieškovas šioje byloje. Teismas konstatavo, kad nagrinejamu atveju sutarties santykiai yra testiniai, todel sutartyje numatytos nepinigines prievoles ivykdymas natura neturi apibrežto ivykdymo termino, tai priklauso nuo irangos techninio aptarnavimo poreikiu ir salygu. Teismas nurode, kad tiek ieškovas, tiek kiti asmenys turetu teise kreiptis del žalos atlyginimo, jei tokia žala atsirastu del atsakovo kaltu veiksmu, jei pirkimo pardavimo sutarties 3 punktas nebutu vykdomas. Todel teismas padare išvada, kad ieškovo ieškinys yra nepagristas ir ji atmete, nesant ginco dalyko.
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Šiauliu energija“ prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 20 d. sprendima ir priimti nauja sprendima - ieškovo ieškini patenkinti.
Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:
1. Pagal pateiktus teismui dokumentus irodyta, kad atsakovas, V. P. , naudojasi savo vyraujancia padetimi ir nevykdo 1991-11-12 pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkto salygu, t.y. neleidžia ieškovo darbuotojams prižiureti šiluminio punkto. Toks jo elgesys sudaro pavojinga situacija, nes esant avarinei situacijai gali nukenteti ne tik ieškovui priklausanti iranga, bet ir namo gyventoju butai.
2. Teismas nepilnai ivertino surinktus irodymus, ieškovo motyvus. Teismas turejo ginti ieškovo teise aptarnauti jam priklausanti daikta, kadangi pagal bylos medžiaga pagristai matyti, kad yra gresme atsirasti žalai del neteisetu atsakovo veiksmu.
Atsiliepimo i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.
Ieškovo atstovas apeliacineje instancijoje palaike apeliacini skunda jame išdestytais motyvais, o atsakovas praše skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendima palikti nepakeista.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esme ir pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas prieme sprendima neišaiškines ir neivertines esminiu ginco aplinkybiu. Ieškovo AB „Šiauliu energija“ pareikštas ieškinys del daikto (šilumos mazgo) valdymo pažeidimu pašalinimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinejamas, nenustacius kas yra šio turto (šildymo ir karšto vandens sistemos ir apskaitos prietaisu) savininkas. Ieškovas nepateike teismui irodymu, jog yra šio turto savininkas, o 2006-10-06 parengiamojo teismo posedžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog šiluminis mazgas yra namo gyventoju, o ne AB „Šiauliu energija“ nuosavybe. Teismui nebuvo pateikta ir Šilumos energijos tiekimo tinklu, energijos vartojimo apskaitos prietaisu technines priežiuros sutartis.
Nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendes ginca, susijusi su šilumos energijos tiekimu namo (duomenys neskelbtini), gyventojams, ne tik neatskleide bylos esmes, bet ir nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu - namo gyventoju (tiekiamos šilumos energijos vartotoju) – teisiu ir pareigu ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Pagal LR CK 6.383 – 6. 391 straipsniu nuostatas, 2003-07-01 Lietuvos Respublikos Šilumos ukio istatymo nuostatas, energijos tiekimo imone daugiabuciu namu gyventojams šilumos energija tiekia, prižiuri ir remontuoja šildymo ir karšto vandens sistemas ir prietaisus sutarciu pagrindu. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma tiesiogiai su kiekvieno buto savininku ar nuomininku. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtu daugiabuciu namu šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiureti butu ir kitu patalpu savininku pasirinktas prižiuretojas (eksploatuotojas). Su juo sudaroma namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiuros sutartis. Sutarti butu ir kitu patalpu savininku sprendimu sudaro butu ir kitu patalpu savininku bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtines veiklos sutarties partneriu igaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektu administratorius. Technines priežiuros sutartis pagal byloje esancius duomenis galejo buti sudaryta su nama administruojancia imone UAB „Musu butas“. Taigi, nagrinejamoje byloje UAB „Musu butas“ turi teisini suinteresuotuma bylos baigtimi ir privalejo buti itraukta dalyvauti byloje.
Todel kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasisake sprendime del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu – Daugiabucio namo bendrasavininku ir gyvenamaji nama administruojancios imones UAB „Musu butas“ - teisiu ir pareigu, susijusiu su šilumos irenginiu priežiura ir eksploatavimu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 266 str. reikalavimus ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Del nustatytu procesines teises normu pažeidimu byla visa apimtimi turi buti iš naujo nagrinejama pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str.).
Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako, taciau atkreipia pirmosios instancijos teismo demesi, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio nuostatas, ieškovu, reiškiant ieškini kitu asmenu teisems ir teisetiems interesams apginti, gali buti tik atitinkama valstybes ar savivaldybes institucija ar prokuroras. Istatymu leidejas ieškinio pareiškimo viešajam interesui apginti turiniui kelia papildomus reikalavimus – butinuma ieškinyje nurodyti istatyma, suteikianti teise reikšti toki ieškini. Reikiamu duomenu nenurodymas ieškinio pareiškime yra pagrindas teismui priimti nutarti ir skirti termina trukumams pašalinti, nes juos nurodyti ieškinyje reikalauja CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad CPK 5 straipsnyje, kuris itvirtina teismines gynybos prieinamumo principa, kalbama ne apie bet kokio, o suinteresuoto asmens teise kreiptis i teisma. Suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir butinybe ji ginti.
Kolegijos manymu, šioje byloje, sprendžiant tarp šaliu kilusi ginca, reiketu vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2004-05-24 nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-323/2004 suformuluota nuostata, kad „teise, siekdama igyvendinti socialinio reguliavimo funkcija, užtikrinti visokeriopa civiliniu teisiu teismine gynyba (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) ir kt., palieka teise tam tikrais atvejais sutartinius civilinius teisinius santykius nustatyti teismo sprendimu.“ Juo labiau, kad ginco šalys skirtingai vertina 1991 m. lapkricio 12 d. sutarties 3 punkto salygas. Ieškovo teigimu, šis sutarties punktas garantuoja AB „Šiauliu energija“ darbuotojams teise bet kuriuo paros metu patekti i V. P. nuosavybes teise priklausancias patalpas/kurybines dirbtuves, esancias (duomenys neskelbtini), kad jie galetu apžiureti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistema ir prietaisus, o atsakovo supratimu, minetame sutarties punkte aptartas tik santechnines ir avarines tarnybos darbuotoju patekimas i jo dirbtuvese esancias patalpas.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR CPK 336 str.1 d. 4 p.,
n u t a r i a :
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Teiseju kolegijos pirmininke Danute Burbuliene
Teisejai Jolanta Badaugiene
Petras Rimantas Brazys
Tikra
Teiseja
Danute Burbuliene