Pranešėja D. Matiukienė Civilinė
byla Nr. 2A-396-154/2010
Teisėjas M. Klemenis Procesinio sprendimo kategorija
(S)
34.4.1.;34.4.7.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės
Matiukienės,
kolegijos teisėjų Vaclovo Iždono, Laisvės
Aleknavičienės,
sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,
dalyvaujant ieškovės S. V. atstovui
advokatui Vidui Peikšteniui,
atsakovui Romualdui K. Š.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S.
V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės
teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui Romualdui K. Š.,
tretiesiems asmenims A. Š., Skuodo rajono notarų biuro
notarei V.
Ž., Mažeikių rajono 1-ojo
notarų biuro notarei R. R. dėl testamento nuginčijimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. S. V. M. rajono
apylinkės teismo prašė pripažinti
negaliojančiu testamentą, sudarytą 1991 m. gegužės 23 d. S. Š.,
gim. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Skuodo rajono valstybinės notarinės
kontoros valstybinės notarės V. Ž., registro Nr. 759.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jos ir atsakovo R. K. Š. motina S. Š. testamentą sudarė ne savo valia, o verčiama
atsakovo.
Teismo
posėdžio pirmojoje instancijoje metu ieškovė S. V. ir jos atstovas advokatas V.Peikštenis nurodė, kad nori
patikslinti savo reikalavimą, nes suprato, kad ginčas yra ne dėl viso
testamento, o tik dėl testamente nurodyto 14,46 kvadratinių metrų ploto kambario,
kurio indeksas I-7, paskyrimo atsakovui R.
K. Š., nes minėtas kambarys pagal tikrąją velionės
motinos valią turėjo atitekti ieškovei, todėl 1991 m. gegužės 23 d. S. Š. surašytas testamentas turėtų būti pripažintas
negaliojančių tik dalyje dėl 14,46 kv. m kambario, kurio indeksas I-7, o tuo
pačiu turėtų būti pakeista atsakovui R. K. Š. pagal testamentą tenkanti turto dalis iš 61/100 dalies
į 41/100 dalį ir atitinkamai padidėti ieškovei tenkanti turto dalis (t.1, b.l.
14-19).
A. R. K. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pati ieškovė bandė daryti motinai įtaką, jog ji
pakeistų savo sudarytą testamentą, tačiau S. Š. savo
valios nekeitė.
Tretysis
asmuo A. Š. palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas
R. K. Š. mirusiąja S. Š. nesirūpino,
neprižiūrėjo, naudojo prieš mirusiąją neteisėtus ir nepateisinamus veiksmus.
Tretysis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž.
atsiliepime į pareikštą
ieškinį nurodė, kad testamentas sudarytas prieš 18 metų, todėl konkrečiai apie
testatorę S. Š. nieko pasakyti negali, nes nieko
neprisimena.
Tretysis asmuo Mažeikių
rajono 1-ojo notarų biuro
notarė R. R. prašė ieškinį atmesti.
Mažeikių
rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį
atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas
privertė savo motiną S. Š. pasirašyti ginčijamą
testamentą. Bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas R. K. Š., vykdydamas savo motinos valią, nuvežė ją į Skuodo
rajono notarų biurą sudaryti testamentą, žinodamas apie tai, kad ankstesniu, t.
y. 1990-03-01 testamentu, visas turtas buvo paliktas jam vienam. Taigi,
atsakovas iš esmės pablogino savo padėtį palikimo atsiradimo metu, kadangi ginčijamu
testamentu sumažėjo jam tenkanti turto dalis, tačiau atsakovas neprieštaravo
savo motinos valiai ir jai pakluso, kadangi mama norėjo palikti dalį turto ir
savo dukrai S. V.. Pažymėjo, kad testatorės
S. Š. valia buvo išreikšta aiškiai, akivaizdžiai ir nedviprasmiškai,
ji, galimai siekdama išvengti ginčo tarp įpėdinių, net nurodė naudojimosi
paveldėtu turtu tvarką, kas nėra itin dažnas reiškinys paveldėjimo santykiuose.
Teismas konstatavo, kad testamento sudarymo sąlygos nebuvo pažeistos, jis
sudarytas testatorės S. Š. laisva valia, kuri
nekvestionuotina, todėl ginčijamas testamentas negali būti pripažintas
negaliojančiu.
Apeliaciniu skundu ieškovė S.
V. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
sprendime neatsižvelgė į jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog testatorė buvo
sužalota ieškovo žmonos, po to vieną 1991
m. gegužės dieną buvo pradingusi ir tik
teismo posėdžio metu ieškovė iš atsakovo sužinojusi, kad motinos dingimo
dieną būtent ir galėjo būti sudarytas ginčijamas 1991-05-23 testamentas. Testatorės
artimiausia draugė R. P. ieškovei
yra papasakojusi, kad S. Š. jai
guodėsi, jog 1991-05-23 testamentą ją
privertė surašyti atsakovas, prievarta „įgrūdęs“ ją į mašiną ir kažkodėl
nuvežęs ne į gyvenamosios vietos, t.y. į Mažeikių rajono
notarų biurą, o į Skuodo rajono notarinę kontorą. Teismo posėdyje iš atsakovo ieškovė sužinojusi, kad motinos
sesuo C. J. buvo ginčijamo testamento sudarymo liudininke,
todėl ieškovė ją prašė apklausti liudytoja, tačiau teismas prašymą atmetė, motyvuodamas, kad liudytojai, esą, naujų aplinkybių nenurodys, kad
jos kvietimas gali būti pavojingas jos sveikatai, nors išrašą iš jos ligos
istorijos gavo tik kitą posėdį, kai jau buvo prasidėjusios baigiamosios
kalbos.
2.Nurodo, kad teismas parodė akivaizdų šališkumą procese, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė su tokiais
ieškovės argumentais nesutiko ir neteisėta bei nepagrįsta 2010 m.
vasario 5 d. nutartimi leido tam pačiam teismui užbaigti bylos nagrinėjimą. Teismas ir toliau šališkai pažeidinėjo procesą,
nes priėmė iš atsakovo medicininį dokumentą apie C. J. sveikatos
būklę jau prasidėjus baigiamosioms kalboms. Teismas savo sprendime nė žodžiu
neužsiminė apie ieškovės pateiktą išrašą iš motinos ligos istorijos ir,
remdamasis vien tik tais įrodymais, kuriuos teikėsi priimti, konstatavo, kad S. Š. ginčijamą
testamentą sudarė gera valia.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Romualdas K. Š. prašo apeliacinį skundą
atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad notariškai patvirtintu testamentu
išreikštos testatoriaus valios negalima nuginčyti liudytojų parodymais. Šiuo
atveju taikytinas įrodymų leistinumo ir pakankamumo principas. Teismas
pagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo kviesti papildomus liudytojus,
kurie tiesiogiai apie testamento sudarymo
aplinkybes nieko paaiškinti negali, o C. J. negali
posėdžiuose dalyvauti dėl sveikatos būklės. Ieškovė nepateikė jokių prejudicinę
galią turinčių įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus mamos atžvilgiu.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovas adv. V.
Peikštenis prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas;
atsakovas R.K. Š. prašė skundą atmesti. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko,
tačiau jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik
apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus
argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės
instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
LR CPK 328 str. yra įtvirtinta nuostata, kad iš esmės
teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami
vien formaliais pagrindais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas civilinėje
byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. K. Š., tretiesiems
asmenims A. Š., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž., Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei
R. R. dėl testamento nuginčijimo priėmė pagrįstą, aiškiai motyvuotą ir teisingą
sprendimą, nepažeisdamas procesinių ir materialinės teisės normų, todėl jo
naikinti apeliantės nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra jokio pagrindo kaltinti
bylą nagrinėjusį teisėją šališkumu, nes byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgai,
t.y. vienerius metus (ieškinys priimtas 2009-03-10), todėl proceso dalyviams
buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus; įvyko keturi parengiamieji
posėdžiai, kurių metu ieškovė galėjo tinkamai pasiruošti bylai, suformuluoti
savo ieškinio reikalavimus, nes tik 2009-12-08 buvo paskirtas bylos
nagrinėjimas iš esmės. Byla išnagrinėta trijuose teismo posėdžiuose, todėl
kolegija laiko nepagrįstais kaltinimus teismo šališkumu nesuteikiant ieškovei galimybės
patikslinti ieškinį ar pateikti reikalingus įrodymus. Iš bylos medžiagos
matyti, kad ieškovė iš esmės nesiekė nuginčyti testamentą jos pačios ieškinyje
nurodytais pagrindais, tik siekė priversti atsakovą perduoti jai vieną kambarį,
kuris pagal testamentą turėjo atitekti atsakovui, tuo norėdama pakeisti testamento
turtinį, o tuo pačiu ir testatorės valią. Tai akivaizdžiai matyti iš į
paveldėjimo bylą pateikto ieškovės S. V. 2009-02-25
prašymo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame nurodoma, kad ieškovė
kreipsis į teismą dėl „teisingo paveldėto turto padalijimo“, nes mananti, kad
broliui R.K. Š. pagal testamentą nepriklauso kambarys,
plane pažymėtas indeksu I-7 (t.1, b.l. 70). 2009-12-08 vykusio teismo posėdžio
metu, sužinojusi, kad iki ginčijamo testamento surašymo jos motina buvo
surašiusi kitą testamentą, kuriuo visas turtas buvo paliktas atsakovui, ieškovė
pati pradėjo abejoti, ar jai naudinga, kad 1991-05-23 motinos surašytas testamentas
būtų panaikintas (t.1, b.l. 130-134). Teismas padarė pertrauką ieškovei
apsispręsti, pasitarti su advokatu, todėl kaltinti teismą skubotumu ar kokiu
nors „spaudimu“ ieškovei nėra jokio pagrindo. Visiškai nepagrįsti ieškovės
skundo argumentai, dėl liudytojų R. P. ir C.
J. neiškvietimo į teismą, nes šalis pati gali pasikviesti liudytoją į
teismo posėdį ir paprašyti jį apklausti, tačiau to ieškovė nedarė, t.y. pati
nesiekė rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui
įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos pačios reikalavimai (LR CPK 7
str.2d.).
Iš 2010 m. kovo 8 d. teismo posėdžio protokolo (t.2,
b.l. 14-19) matyti, kad klausimas dėl C. J. apklausimo ir
dėl medicininės pažymos pateikimo buvo sprendžiamas iki baigiamųjų kalbų. Pastabų
dėl šio protokolo nepateikta, todėl tvirtinti, kad teismas pažeidė proceso
normas ir atsakovo pažymą dėl C. J. sveikatos būklės
priėmė jau prasidėjus baigiamosioms kalboms, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo
išvada, kad ieškovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog 1991-05-23
jos motinos surašytas testamentas ar atitinkama jo dalis (pvz., dėl kambario,
plane pažymėto indenksu I-7 paskyrimo atsakovui) buvo surašytas prievartos ar
grasinimų įtakoje. Pačios ieškovės paaiškinimai pagrįsti prielaidomis, manymu,
kad taip galėjo būti; nėra pateikta konkrečių įrodymų, kokią įtaką ginčijamo
testamento surašymui turėjo jos nurodytas atvejis dėl motinos sumušimo 1991-01-06, nes 1991-05-23 surašytas
testamentas lyginant su anksčiau, t.y. 1990-03-01, motinos surašytu testamentu
(t.1, b.l. 100) faktiškai pablogino atsakovo padėtį. Gydytojo A. J. G. 2009-05-19 pažymoje (t.1, b.l. 145), kurioje nurodyta,
kad 1991-01-09 S. Š. skundžiasi, jog „01-2 d. marti sumušė
k. šoną“, ir kuri, apeliantės teigimu, nebuvo įvertinta ginčijamame teismo
sprendime, nėra jokių duomenų, dėl kokių
priežasčių S. Š. buvo sumušta, todėl teigti, kad šis sumušimas
kaip nors įtakojo 1991-05-23 testamento surašymą, nėra jokio pagrindo. Tai, kad
minėta pažyma nebuvo įvardinta teismo sprendime, šio sprendimo savaime nedaro
negaliojančiu, nes teismas įpareigotas įstatymo vertinti įrodymų visumą (LR CPK
185 str. 1d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir
atsakovo dar iki jų tėvo V. Š. mirties, t.y. nuo
1990-01-29, ir po tėvo mirties vyko nesutarimai dėl to, kuriam teks tėvų
palikimas. Ieškovės prašymu byloje apklausta liudytoja (ieškovės duktė) T. Š. patvirtino, kad
ginčas tarp ieškovės ir atsakovo yra „tik dėl to kambariuko“, kad 1989 metais,
senelio prašymu, ji buvo apsigyvenusi pas senelius, tačiau vėliau iš jų
išsikraustė, nes „močiutė viską atiduodavo sūnui“ (atsakovui) ir ji neteko
vilties, kad turtas bus „užrašytas“ jai, t.y. T. Š.. Ji
sakydavusi močiutei, kodėl ji viską atiduoda sūnui. Dėdė (atsakovas) pastoviai
„lindo ir lindo, jis pradėjo pretenduoti į žemę“, tai ji galvojusi, kad jeigu
ji ten gyvens, dėdė ten neatvažiuos, bet taip nebuvo, todėl jie išsikraustė ir
po to su jais (seneliais) nebendravo. Šie parodymai taip pat patvirtina, kad
velionės S. Š. ir atsakovo R. Š. santykiai
buvo pakankamai geri. Teisėjų kolegija pirmos instancijos teismo motyvus laiko
pakankamais ir pagrįstais, todėl iš naujo jų nebekartoja.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų
kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d.
sprendimas paliktinas nepakeistu.
Iš ieškovės S. V. priteistina
Valstybei 6,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos
teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a
r i a :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Iš ieškovės S. V. priteisti
valstybei 6,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos
teisme.
Kolegijos pirmininkė
Danutė Matiukienė
Teisėjai
Vaclovas Iždonas
Laisvė Aleknavičienė