Administracinė byla Nr. A⁵⁵⁶ - 964/2010

Procesinio sprendimo kategorija 24; 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų       Laimės Baltrūnaitės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės                           (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei.

Vertėjaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

pareiškėjo atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo  V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 7-10), kurį patikslino (b. l. 3-6), prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus tarnyba) 2009 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-703-09, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo 2009-03-23 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-709-09, įpareigoti Vilniaus tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009-03-23 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-709-09 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus tarnybos, 1 357,64 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad advokatė G. R., atstovaudama jo interesus civilinėje byloje, netinkamai teikė teisinę pagalbą, todėl buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas ir jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Advokatė G. R. neturi pakankamos kvalifikacijos atstovauti klientus civilinėse bylose, tai patvirtina ir tai, kad pagal sutartį su Vilniaus tarnyba jai suteikta teisė teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Vilniaus tarnyba atsisako spręsti klausimą iš esmės ir gina advokatės G. R. interesus. Civilinėje byloje atsakovo naudai iš jo yra priteista 5 241,03 Lt ir 257,24 Lt teismo išlaidų, tačiau su kvalifikuoto advokato pagalba jis būtų šią civilinę bylą laimėjęs. Tačiau dėl advokatės G. R. ir Vilniaus tarnybos kaltės negalėjo tinkamai atstovauti savęs teisme ir bylą pralaimėjo, nurodyto ieškinio suma ir yra tiesioginė turtinė žala, kurią jis patyrė dėl advokatės G. R. kaltės. Taip pat prie šios sumos turi būti pridėti 68,80 Lt ir 70,80 Lt už skelbimų apie teismo posėdžio datą patalpinimą dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos aidas“. Visą turtinės žalos sumą, kurią galima patvirtinti dokumentais, sudaro 1 357,64 Lt. Neturtinę 1 000 Lt žalą patyrė dėl nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų.

Atsakovas Vilniaus tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 35-39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus tarnyba 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 1 357,64 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus tarnybos ieškinį priėmė ir civilinės bylos Nr. 2-6450-0803/2009 nagrinėjimą paskyrė 2009 m. gegužės 19 d. 2009 m. kovo 23 d. Vilniaus tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas Nr. (1.9.)-ATP-709-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus tarnybos inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009. Kadangi Vilniaus tarnyba yra tiesiogiai suinteresuota šios civilinės bylos baigtimi, todėl pagrįstai abejoja nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu. Be to, pareiškėjas pateikdamas Vilniaus tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir suvokdamas, jog Vilniaus tarnyba būdama suinteresuota šalimi negali priimti objektyvaus ir nešališko sprendimo, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktą sieja su tariamai nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, kurią teikė advokatė G. R. Tačiau Vilniaus tarnyba suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kompetencijos ribose užtikrina antrinės teisinės pagalbos teikimą priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti), advokato pakeitimo (atsisakymo pakeisti), antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimo ir kt. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, tarnyba kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal sutartis. Tai reiškia, kad Vilniaus tarnyba gali kontroliuoti advokato veiklą tik sutarties ribose. Už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, o ne Vilniaus tarnyba. Vilniaus tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė už advokatės G. R., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas ne Vilniaus tarnybai, o konkrečiam advokatui, bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, kadangi advokatė G. R. nėra pavaldi Tarnybai.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 80-83) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.  

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimu               Nr. 957/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal V. S. prašymą“ nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Antrinės pagalbos turinį sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimas parengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui dėl 2002-09-20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002-10-01 patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, antrinės teisinės pagalbos teikimas atstovaujant pareiškėjo interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, antrinės pagalbos teikimas atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirta Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. R. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu,                     2007 m. sausio 8 d. advokatė G. R. pateikė Vilniaus tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriame pateikė motyvus ir nurodė teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus. Vilniaus tarnyba, įvertinusi advokatės pranešime nurodytus faktus bei teismo posėdžio protokolo duomenis, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S.. Minėtas Vilniaus tarnybos sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. liepos 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A⁶³-1278/2008) konstatavo, kad teisinė pagalba V. S. nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis. Teismas pareiškėjo argumentus dėl advokatės G. R. nekokybiškai suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo išnagrinėti minėtame LVAT sprendime, pagrindžiančių jo teiginius dėl nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 1 357,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, kadangi buvo nustatyta, jog minėtas asmuo piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. 2009 m. kovo 23 d. V. S. Vilniaus tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009, kurioje Vilniaus tarnyba yra ieškovė. 2009 m. kovo 26 d. sprendime Vilniaus tarnyba atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo 2009-03-23 prašymą. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus tarnyba yra tiesiogiai suinteresuota civilinės bylos, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, baigtimi, konstatavo, kad Vilniaus tarnyba pagrįstai abejoja nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu. Be to, pareiškėjas pateikdamas Vilniaus tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir suvokdamas, jog Vilniaus tarnyba būdama suinteresuota šalimi negali priimti objektyvaus ir nešališko sprendimo, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus tarnybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Teismas taip pat konstatavo, kad galimybė priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo Vilniaus tarnybos veikoje nenustatė, todėl padarė išvadą, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.,                                6.245-6.250 str.).

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86-90) prašo atšaukti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti teigiamą sprendimą - įpareigoti atsakovą skirti teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6450-08-03/2009.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad  teismas praktiškai neįsigilino į nurodytos bylos esmę, o tiesiog pacitavo atsakovo motyvus, kurie savo esme yra juridiškai niekiniai, pagrįsti sufalsifikuotais duomenimis, kuriuos atsakovas pats sufabrikavo norėdamas pateisinti savo poziciją, ir laikosi šios pozicijos jau daugiau kaip du metus. Teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT                       2008 m. liepos 8 sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁶³- 278/2008) dėl to, kad šioje byloje neanalizuojamos skundžiamos aplinkybės ir iš pareiškėjo toje byloje buvo atimta teisinė pagalba, ir sprendimas priimtas tik remiantis sufabrikuotais atsakovo duomenimis. Atsakovas atsisakė peržiūrėti jo prašymą ir priimti juridiškai įpareigojantį sprendimą, teigiamą ar neigiamą, bet ne iš vis atsisakyti peržiūrėti šį klausimą. Teismas šią aplinkybę taip pat ignoravo. Teismas niekaip nepasisakė, kokiu būdu nurodytame ginče galima garantuoti jo teisę į teisinę pagalbą, kuri jam pagal įstatymą priklauso.      

Atsakovas  Vilniaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99-103) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad teismų praktika pripažįsta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų teisę ir pareigą vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, esant interesų konfliktui, nusišalinti nuo pareiškėjų prašymų nagrinėjimo (LVAT 2008-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-283/2008, 2008-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-685/2008, 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-819/2008). Vilniaus tarnybos nuomone, nei Viešojo administravimo įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato, kad nusišalinęs nuo tam tikros procedūros atlikimo viešojo administravimo subjektas ar jo pareigūnas privalo imtis tolimesnių veiksmų. Vilniaus tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatyme ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, atliko vieną iš administracinio proceso veiksmų - nusišalino nuo V. S. prašymo nagrinėjimo. Vilniaus tarnybos nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja atskirų administracinio proceso veiksmų apskundimo, todėl, manytina, kad toks veiksmas negali būti savarankišku teisminio nagrinėjimo dalyku administracinėje byloje. Pažymi, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, dėl ko, pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.   

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus tarnyba 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 1 357,64 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Ieškinys buvo priimtas. Civilinės bylos Nr. 2-6450-0803/2009 nagrinėjimas paskirtas                    2009 m. gegužės 19 d. 2009 m. kovo 23 d. Vilniaus tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas                    Nr. (1.9.)-ATP-709-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje Vilniaus tarnybos inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009 (b.l. 44-46).

Vilniaus tarnyba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu, vadovaudamasi inter alia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti           V. S. 2009 m. kovo 23 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 11-13).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė asmenų ratą, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šio straipsnio 6 dalyje išvardijo atvejus, kada nėra teikiama antrinė teisinė pagalba, t.y. būtent ta pagalba, kurios ir prašė apeliantas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Nors skundžiamo teisės akto rezoliucinėje dalyje nurodoma apie atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau iš dokumento aprašomosios ir motyvuojamosios dalių galima spręsti, kad prašymas iš esmės buvo atmestas (o ne atsisakyta nagrinėti). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti, ar tai padaryta teisėtai bei pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas aptariamoje dalyje - be trūkumų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles.

Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam, t.y. galimas tų teisių realizavimas atitinkamo proceso numanomos baigties galimai nebeįtakos, kolegijos vertinimu, patenka į žodžio „piktnaudžiauti“ apibrėžimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje inicijuotoje atsakovo ir kreipėsi į tą patį atsakovą, kaip subjektą turintį teisę spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Būtų visiškai nelogiška teigti, jog institucija dalyvaujanti byloje, kaip suinteresuotas asmuo, pats pradėjęs civilinę bylą, siekiantis visiško ieškinio patenkinimo, reikalavimą grindžiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu galės priimti kitokį sprendimą nei ginčijamas. Tai įgalina teigti apie pareiškėjo siekį vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, pradėti disputus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neturėsiančius naudos nei vienai iš disputo šalių. Tokie veiksmai pripažintini  atitinkančiais piktnaudžiavimo laiduotomis teisėmis (šiuo aveju dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo) sąvoką. Be to, būtina akcentuoti, kad civilinė byla buvo nulemta administracinės bylos dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo V. S. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A⁶³-1278/2008) konstatavo, kad teisinė pagalba V. S. nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis. Iš čia ir kilo Vilniaus tarnybos 2009 m. vasario 11 d. ieškinys pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Pastaroji faktinė aplinkybė dar aiškiau įtvirtina teiginį dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba.

Toje pačioje administracinė byloje pareiškėjas kėlė ir reikalavimus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai teisėtai bei pagrįstai atmetė.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildintas iš advokatės G. R. veiksmų pareiškėją atstovaujant atitinkamoje civilinėje byloje. Vilniaus tarnyba teisingai pastebėjo, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, o ne Vilniaus tarnyba. Nėra abejonių dėl to, jog Vilniaus tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatės G. R., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Juk pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Pabrėžtina, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau kaip matyti iš minėtų nuostatų, viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija. Tuo tarpu advokatas nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Vadinasi, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisiant ją iš Vilniaus tarnybos dėl advokatės G. R. veiksmų atitinkamoje civilinėje byloje nepagrįstai nukreiptas į atsakovą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai. Teisingai vertino byloje visus surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagrindų nėra.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                Arūnas Sutkevičius

 

                                                                                                Skirgailė Žalimienė