Administracinė byla Nr. I-2728-171/2010
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01886-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui Robertui Vaitkevičiui, atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija) dėl įsakymo panaikinimo
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Teisingumo ministro 2010-06-02 įsakymą Nr. 1R-125 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Teisingumo ministras, priimdamas skundžiamą įsakymą, neteisingai pritaikė bei pažeidė teisės normas. Įsakyme ministras nurodė, kad antstolis R. V. nemoka priteistų sumų, vengia vykdyti teismo nutartį, atsisako gera valia vykdyti teismo nutartį. Šie teiginaiai neatitinka tikrovės bei faktinės medžiagos, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pažymėjo, kad 2010-06-02, t. y. įsakymo priėmimo dieną, jau buvo sumokėta 500 Lt (pusė visos skolos), todėl įsakymo pagrindas, kad jis nemoka priteistų lėšų, vengia vykdyti teismo nutartį, nevykdo teismo nutarčių, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas paaiškino, kad visas sumas mokėjo pats gera valia ir savanoriškai, niekas šių sumų priverstinai neišieškojo ir jokia priverstinė vykdymo procedūra jo atžvilgiu nėra pradėta. Teigia, kad atlikti mokėjimai ir Teisingumo ministerijai pateiktas 2010-05-19 paaiškinimas įrodo, kad jis pats gera valia mokėjo sumas ir nurodė, kad jas mokės toliau, neatsisako mokėti, todėl įsakymo pagrindas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 2010-05-19 paaiškinime jis nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti visos sumos iš karto, tačiau Teisingumo ministerija, priimdama skundžiamą įsakymą, nevertino šių nurodytų svarbių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kas yra akivaizdu, kad jis turėjo daug įsipareigojimų mokėdamas sumas, reikalingas antstolio funkcijoms vykdyti (antstolio kontorą išlaikyti), todėl iškart visos sumos sumokėti negalėjo. Juo labiau, kad šios išlaidos yra nenumatytos ir niekas jų nekompensuoja, o turi būti sumokamos iš asmeninių antstolio lėšų. Mano, kad iš Teisingumo ministro įsakymo darytina išvada, kad jei antstolis neturi sutaupęs laisvų lėšų ir turi mokėtinų įsipareigojimų, tai jis daro drausmės pažeidimą. Mano, kad toks skundžiamas įsakymas prasilenkia su teisinės valstybės principais.
Pareiškėjas taip pat mano, kad Įsakymas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Nurodo, kad buvo ir yra daug antstolių, kurie turi ar turėjo taip pat savo atžvilgiu teismų priteistų ar kitų institucijų priimtų sprendimų dėl skolų sumokėjimo ir šie dokumentai buvo vykdomi pas kitus antstolius, tačiau jiems niekas drausmės bylų nekėlė. Teigia, kad Teisingumo ministras, priimdamas 2010-06-02 įsakymą, vadovavosi dvigubais standartais, pažeidė teisės į lygybę principus, todėl Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad yra neproporcinga iškelti drausmės bylą dėl neįvykdyto teismo sprendimo (b. l. 79–80).
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 16–18) nurodė, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas nuo 2010 m. vasario 26 d. nevykdo teismo nutarties ir nemoka priteistų bylinėjimosi išlaidų, atideda paties nurodytą mokėjimo terminą. Šie pareiškėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis vengia vykdyti teismo nutartį.
Atsakovė pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nuosprendis arba nutartis) yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas teisminio proceso metu, teismo neprašė atidėti nutarties įvykdymo arba išdėstyti mokėjimus dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovė daro išvadą, kad teismui priteisus bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas privalėjo nedelsdamas ir savarankiškai neatidėliodamas, savavališkai nenusistatydamas mokėjimo terminų, vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį.
Mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis geranoriškai vykdė teismo nutartį, mokėdamas priteistas bylinėjimosi išlaidas dalimis, nepaneigia to fakto, kad nutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, kaip tai numatyta Civilio proceso kodekse. Pareiškėjas teismui neužsiminė apie savo sunkią turtinę padėtį, todėl nepateisinami jo argumentai dėl sunkios jo ekonominės padėties.
Atsakovė nurodė, kad atsisakymas gera valia vykdyti nutartį rodo pareiškėjo nepagarbą teisingumą vykdančiai institucijai – teismui, taip pat asmeniui, kuriam teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylinėjantis su pareiškėju. Pareiškėjas, nevykdydamas teismo nutarčių, diskreditavo antstolio vardą, pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkte įtvirtintą pareigą saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą. Pagal Antstolių įstatyme įtvirtintas teisės normas, Teisingumo ministras turi teisę iškelti antstoliui drausminę bylą ir už Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimus. Šiuo atveju neabejotinai Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas buvo pažeistas, todėl drausminė byla antstoliui iškelta pagrįstai.
Atsakovės atstovas per teismo posėdį palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad drausmės byla buvo iškelta ne po pirmo kreipimosi dėl jos nevykdymo (b. l. 89).
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 16 d. Teisingumo ministerijoje gautas N. G. skundas, kuriame teigiama, kad jam priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau pareiškėjas nevykdo teismo nutarties ir priteistų bylinėjimosi išlaidų nemoka (b. l. 20).
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš pareiškėjo N. G. priteisė 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą jį atmetė ir priteisė iš pareiškėjo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 31–34).
Pareiškėjas 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3601 Teisingumo ministerijai pranešė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d nutartį gavo 2010 m. vasario 26 d., o N. G. yra sumokėjęs didelę bylinėjimosi išlaidų dalį – 400 Lt (b. l. 22).
Pareiškėjas 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu papildomai informavo Teisingumo ministeriją, kad visą likusią sumą sumokės N. G. per mėnesį (b. l. 23). 2010 m. gegužės 3 d. Teisingumo ministerijoje gautas pakartotinis N. G. skundas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas pervedė iš viso tik 397 Lt, likusios sumos – 603 Lt – nesumokėjo (b. l. 25).
Pareiškėjas 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SD-5596 Teisingumo ministeriją informavo, kad yra padengęs didelę bylinėjimosi išlaidų sumą – 400 Lt, šiuo metu neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą likusią sumą, mokės dalimis, kitą mokėjimo pavedimą atliks iki gegužės mėnesio pabaigos (b. l. 27).
Teisingumo ministras, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., 2010-06-02 įsakymu Nr. 1R-125, iškėlė antstoliui R. V. drausmės bylą (b. l. 5–6, 28–29).
Iš Teisingumo ministerijos 2010-06-03 rašto Nr. (1.23)7R-495 matyti, kad įsakymas ir medžiaga dėl drausmės bylos iškėlimo buvo persiųsta Antstolių garbės teismui nagrinėti drausmės bylą (b. l. 30).
Ginčo esmė – 2010-06-02 Įsakymo Nr. 1R-125 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos bei drausminių nuobaudų procedūrą reglamentuoja Antstolių įstatymo 13 ir 14 straipsniai. Pagal šiuos straipsnius, Teisingumo ministras kaip šios procedūros dalyvis turi teisę iškelti antstoliui drausmės bylą (13 str. 2 d.). Antstolių garbės teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro patvirtinta drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka (Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinta drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka), privalo išnagrinėti antstoliui iškeltą drausmės bylą (13 str. 6 d.) bei priimti vieną iš 14 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.
Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.
Taigi, sprendžiant, ar pareiškėjui R.V. 2010-06-02 Įsakymu pagrįstai buvo iškelta drausmės byla, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė minėtus teisės aktus. Tokios pozicijos, nagrinėdamas administracines bylas dėl įsakymų, kuriais antstoliui iškeliama drausmės byla, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010-02-01 nutartis adm. byloje Nr. A556-332/2010).
Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad atsisakymas gera valia vykdyti teismo nutartį rodo antstolio nepagarbą teisingumą vykdančiai institucijai – teismui, taip pat asmeniui, kuriam teismas priteisė advokato išlaidas, patirtas bylinėjantis su antstoliu. Antstolis, nevykdydamas teismo nutarčių, diskreditavo antstolio vardą, pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. įtvirtintą pareigą saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą.
Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas nustato, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Vienas iš civilinio proceso principų, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 18 str., yra tas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Byloje nustatyta, kad antstolis R. V., įsiteisėjus teismo nutarčiai, nesumokėjo N. G. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taigi darytina išvada, kad jis nesilaikė vieno iš civilinio proceso principų.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad jis vykdė teismo nutartį, dalimis mokėdamas tam tikras pinigų sumas, kadangi šiuo atveju nutartyje, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, nebuvo nurodyta, kad jos vykdymas yra išdėstomas ar atidedamas, nors tokia galimybė LR CPK 271 str. 1 d. numatyta. Pats pareiškėjas, būdamas skolininku, negalėjo nusistatyti teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir termino.
Teismas sutinka su ginčijamame įsakyme dėstomu argumentu, kad antstolis, kuriam teisės aktais suteikta funkcija vykdyti vykdomuosius dokumentus, pats privalo neatidėliodamas vykdyti įsiteisėjusią nutartį ir rodyti pavyzdį kitiems skolininkams.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad kitų antstolių atžvilgiu drausmės bylos nekeliamos, nors jie nevykdo teismo nutarčių, kadangi tai ne nagrinėjamos bylos dalykas ir kitų antstolių veiklos teismas neanalizuoja. Be to, teismas pažymi, kad pagal Antstolių profesinės etikos kodekso 9 punktą, antstolis negali viešai vertinti savo kolegų darbo ir turi užtikrinti, kad to nedarytų kiti antstolių kontoros darbuotojai.
Teismas pažymi, jog teismo sprendimo priėmimas dar nereiškia, kad yra įvykdytas teisingumas. Teisingumas įvykdomas tada, kai yra įvykdytas priimtas teismo sprendimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolis R. V., nesumokėdamas įsiteisėjusia teismo nutartimi N. G. priteistų atstovavimo išlaidų, pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. numatytą pareigą saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą, todėl jam pagrįstai buvo iškelta drausmės byla.
Teisė teisingumo ministrui iškelti antstoliui drausmės bylą yra suteikta Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., taigi šiuo atveju konstatuotina, kad įsakymas iškelti drausmės bylą priimtas kompetentingo subjekto, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, 88 str. 1 p., 127, 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Gintaras Dzedulionis
Liudmila Zaborovska