Civilinė byla Nr. 2-1180-265/2013
(Proceso Nr. 2-57-3-00264-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės „Swedbank“, AB atstovui Vincentui Šupiniui, atsakovo S. M. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Transmota“,
n u s t a t ė :
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovo 86 886 EUR skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir
7 000 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2005-03-08 pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 05–011494–KL, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui 145 000 EUR kreditą. Vėliau šalys pasirašinėdavo papildomus susitarimus, kurių pagrindu buvo didinama paskolos suma, keičiamos palūkanos bei terminai. Tarp šalių 2009-10-01 buvo pasirašytas paskutinis susitarimas Nr. 05–011494–KL–6. Jo pagrindu trečiasis asmuo gavo 515 000 EUR kreditą ir iki 2010-04-30 buvo pratęstas jo grąžinimo terminas. Kredito sutarties užtikrinimui ieškovė su atsakovu 2009-10-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05–011494–LA1, kuria S. M. laidavo už trečiąjį asmenį, kad jis įvykdys visus įsipareigojimus. Vis dėlto trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla ir jis savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra solidariai atsakingas su trečiuoju asmeniu, prašo iš atsakovo priteisti dalį skolos, t. y. ne 478 871,30 EUR, o 86 886 EUR.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė 2010-09-07 kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-09-16 priėmė nutartį, kuria areštavo ir įpareigojo įkaito davėjus – atsakovą ir jo žmoną perduoti ieškovei 0,8629 ha ploto žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo nuomone, ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi jau yra vykdomasis raštas, išduotas 2010 m. dėl skolos išieškojimo. Tuo tarpu šiuo ieškiniu, kaip nurodo atsakovas, ieškovė prašo priteisti kitą skolą, kurios pagrindu taip pat būtų išduotas vykdomasis raštas. Taip pat atsakovas nurodo, kad visų pirma ieškovė turi kreiptis į trečiąjį asmenį ir, jeigu neužtektų jo turimo turto įsipareigojimams padengti, tik tada turėtų nukreipti išieškojimą iš atsakovo. Be to, atsakovas prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės vykdomojoje byloje varžytinių aktas. Tokiu atveju paaiškėtų, kokia suma buvo gauta už parduotą turtą, ir kiek atsakovas skolingas ieškovei.
Ieškinys tenkintinas.
CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Iš laidavimo sutarties, pasirašytos tarp ieškovės AB „Swedbank“ ir atsakovo S. M., 3.1 punkto matyti, kad laiduotojo atsakomybė yra solidari. Dėl to nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė visų pirma turėtų nukreipti skolą į trečiąjį asmenį, o tik paskui į jį. Pažymėtina, kad tokia pareiga ieškovei kiltų, jeigu atsakovo prievolė pagal laidavimą nebūtų solidari, tačiau, kaip minėta, atsakovas su trečiuoju asmeniu prieš ieškovę atsako kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. Dėl to kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 straipsnio 2 dalis).
Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi jau yra vykdomas išieškojimas iš ieškovei įkeisto turto. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti, jog prievolės įvykdymas bus užtikrintas keliais būdais, t. y. įkeitimu ir laidavimu. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Taip pat pažymėtina, jeigu kreditorius pagal laidavimo sutartį tuo pačiu yra ir hipotekos kreditorius, jis turi teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, kuri yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu ir nesaistoma kreditoriaus galimybė gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Šių sumų išieškojimo kontrolė vykdymo procese tenka vykdymo proceso dalyviams. Šių argumentų pagrindu atmestinas atsakovo prašymas stabdyti bylą, kol įsiteisės vykdomojoje byloje varžytinių aktas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti skolą tiek iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo bendrai, tiek iš bet kurių jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį
(CK 6.6 straipsnio 4 dalis), iš atsakovo priteistina 86 886 EUR skola, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 86 886 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 000 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 86 886 EUR skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 86 886 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 000 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas