Civilinė byla Nr. e3K-3-247-701/2024        

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01898-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.14.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. Z. ir E. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J., atstovaujamos globėjos K. M., ieškinį atsakovams M. Z. ir E. Z. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo teisines pasekmes, restitucijos taikymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo nutraukti: 1) 2017 m. gruodžio 8 d. Skuodo rajono notaro biure su atsakovais sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria jiems perleido 1/2 dalį 0,0621 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatai) esančių (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. Mažeikių rajono 2-ajame notaro biure su atsakovais sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jiems perleido nurodyto nekilnojamojo turto antrą dalį; taikyti restituciją – atsakovams pagal abi sutartis perleistą turtą grąžinti ieškovės nuosavybėn.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai savo prievolinius įsipareigojimus pagal 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. spalio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis vykdė netinkamai, o atskirais laikotarpiais jų iš viso nevykdė. Atsakovai iš esmės naudojosi ieškovės nesuvokimu ir ligomis, kad įtikintų sudaryti ginčijamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Ieškovė yra garbaus amžiaus ir jai beveik kasdien yra reikalinga kito asmens pagalba, atsakovai kartu su ieškove niekada negyveno ir tik iš dalies vykdė sutartis. Visa pagalba, kurią teikė atsakovai, buvo apmokama ieškovės lėšomis, nes jie naudojosi jos mokėjimo kortele, žinojo prisijungimo kodus. Atsakovai naudojosi ieškovės santaupomis savo nuožiūra, nes ji buvo davusi įgaliojimą tvarkyti savo reikalus. Nors ieškovės sveikatos būklė iš esmės reikalavo nuolatinės priežiūros, tačiau atsakovai jokių priežiūros paslaugų nesuteikė. Taigi, atsakovai iš esmės pažeidė sutarčių sąlygas ir tie pažeidimai buvo nuolatiniai. 

4.       Atsakovai priešieškiniu prašė tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovės G. J. valia nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, tenkinti šią ieškinio dalį ir nutraukti 2017 m. gruodžio 8 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir 2019 m. spalio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nesant atsakovų kaltės dėl sutarties nevykdymo, ir priteisti atsakovams iš ieškovės 35 625,97 Eur išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimo. 2019 m. spalio 19 d. atsakovai sumažino savo reikalavimą ir prašė priteisti iš ieškovės 26 000 Eur išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimo, taip pat 2017 m. gruodžio 8 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 84,59 Eur, 2019 m. spalio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 93,39 Eur, sumokėtą žemės mokestį – 87 Eur ir 175,99 Eur išlaidų už suteiktas ieškovei socialinės rūpybos paslaugas atlyginimo.

5.       Atsakovai nurodė, kad savo prievoles vykdė nuolat ir tinkamai. Ieškovės tikroji valia atsakovams kelia abejonių, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-458-1008/2021 (dėl rūpintojo pakeitimo) ieškovė teismo posėdžio metu nepareiškė jokių pretenzijų atsakovams; nutraukti sutartis iš tikro nori jos duktė K. M.. 2019 m. spalio 24 d. sutartis buvo sudaryta pačios ieškovės G. J. iniciatyva, nes kai 2017 m. gruodžio 8 d. buvo sudaroma sutartis, atsakovas atsisakė pusės ieškovės siūlomo nekilnojamojo turto, nes nebuvo tikras, ar ieškovė bus patenkinta atsakovo priežiūra. Tačiau kai teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. paskyrė atsakovą ieškovės rūpintoju ir ieškovė atsakovo priežiūra buvo patenkinta, šalys sudarė dar vieną sutartį, pagal kurią atsakovams buvo perleista likusi turto dalis. Atsakovas patikėtos kortelės pinigus naudojo tik ieškovės reikmėms, įgaliojimo tvarkyti ieškovės santaupas niekada neturėjo.

6.       Atsakovas vežė ieškovę pas gydytojus Mažeikiuose, daug kartų – į Klaipėdą, vien dėl akių operacijų važiavo 6 kartus. Atsakovai niekada nenaudojo ieškovės G. J. pinigų degalams, mašinos remontui bei eksploatacijai už atliktą darbą ar kitą paslaugą atlyginti. Atsakovas gyvena iš neįgalumo pašalpos ir nuo ieškovės priežiūros likusį laiką, apie pusę dienos, atliekamo mašinų remonto paslaugų uždarbio. 2018 m. už namo remontą atsakovas sumokėjo 40 Eur. 2019 m. rudenį atsakovas pakeitė visus pirmo aukšto langus (7 vnt.) į plastikinius su 3 stiklų paketais, kurie kainavo 1000 Eur. Už langus atsakovas kartu su ieškove sumokėjo po 500 Eur. Už sumontavimą, vidines palanges ir apdailą atsakovas sumokėjo 1050 Eur. Surūdijusio šildymo vamzdžio remontas kainavo 220 Eur. Be to, atsakovas vonios kambarį perdarė į dušo kambarį, nes ieškovė į vonią negalėjo įlipti; darbus atsakovas atliko savo lėšomis (240 Eur). 2020 m. vasarą atsakovas suvirino metalinės tvoros įtrūkimus ir vartelius, nuvalė nuo tvoros senus dažus ir rūdis, nudažė tvorą už 100 Eur. Atsakovas už 900 Eur panaikino kieme įkastą penkių kubų cisterną. 2020 m. rudenį atsakovas keitė langus. Už langus atsakovas sumokėjo 650 Eur, už 3 langų pakeitimą – 180 Eur.

7.       Pagrindinis atsakovų dėmesys buvo sutelktas į ieškovės priežiūrą. Atsakovas kasmet parūpindavo ieškovei malkų, kad užtektų visam kūrenimo laikotarpiui. Iš ryto pas ieškovę atsakovas užtrukdavo nuo 8 val. iki 12 val., kūrendavo krosnį, prinešdavo malkų, matuodavo ieškovei spaudimą, ruošdavo pusryčius, o karštus pietus mažiausiai 3 kartus per savaitę atveždavo iš namų. Po pietų atsakovas atvažiuodavo pagal poreikį, ieškovė paskambindavo arba atsakovas jai skambindavo, o vakare visada atvažiuodavo padėti pasiruošti miegui, pamatuodavo spaudimą, padėdavo įlipti į lovą. Atsakovas nupirko specialią slaugos lovą ir visą kitą įrangą pagal ieškovės specialiuosius poreikius. Keletą kartų per mėnesį tekdavo važiuoti kartu su atsakove jos pakelti. Kadangi atsakovas yra dirbantis asmuo (remontuoja automobilius), tai daug klientų atsisakydavo, nes reikėdavo skirti laiko ieškovei. Per parą pas ieškovę važiuodavo po 3, 4 kartus. Atsakovas veždavo ieškovę pas šeimos gydytoją Mažeikiuose, pas dantų protezuotojus, į senamiesčio polikliniką ir ligoninę. 2015 m. ieškovei buvo atlikta dešinio kelio endoprotezavimo operacija, po pusmečio – kito kelio operacija. Prieš operacijas ir po jų ieškovė sunkiai vaikščiojo. 2019 m. atsakovas vežė ieškovę į Klaipėdą operuoti akių. Po abiejų operacijų mėnesį reikėjo 3 kartus per dieną lašinti vaistus. 2020 sausio mėn. atsakovas dėl spaudimo vežė ieškovę į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Kardiologijos skyrių, ieškovei buvo atlikta išsami diagnostika ir paskirti vaistai. Atsakovas nuolat aprūpindavo ieškovę vaistais, maistu, sauskelnėmis, buitinėmis prekėmis ir visu kitu pagal poreikį, prižiūrėjo ir tvarkė jos namus bei aplinką. Ieškovės priežiūrą atsakovas vykdė jos ir savo lėšomis, naudojo savo transporto priemonę, degalus pirko tik už savo pinigus. Ieškovė atsakovų priežiūra visada buvo patenkinta, nes atsakovai visada vykdė jos norus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio – nutraukė ieškovės ir atsakovų 2017 m. gruodžio 8 d. Skuodo rajono notaro biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir 2019 m. spalio 24 d. Mažeikių rajono 2-ajame notaro biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikė restituciją – grąžino ieškovei atsakovams pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis perleistą ir priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovams iš ieškovės 93,39 Eur ir 84,59 Eur sutarčių sudarymo mokesčio, 87 Eur žemės mokesčio, 175,99 Eur sumą, sumokėtą socialinei darbuotojai, 1830 Eur už pakeistus langus, 1400 Eur degalų išlaidų atlyginimo. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 8 d. Skuodo rajono notaro biure su atsakovais sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jiems perleido 1/2 dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); 2019 m. spalio 24 d. Mažeikių rajono 2-ajame notaro biure su atsakovais sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jiems perleido likusią dalį šio nekilnojamojo turto.

10.       Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3869-344/2018 ieškovei buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas atsakovas. Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-346-1081/2022 pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą M. Z. buvo atleistas nuo G. J. rūpintojo pareigų, jos rūpintoja paskirta K. M.. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimu G. J. pripažinus neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi G. J. globėja nurodytose srityse paskirta K. M..

11.       Pagal Sutarčių 6.1.2 punktą teismas nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios, jog rentos mokėtojas teiks rentos gavėjai visišką materialinį išlaikymą ar gyvens kartu, įsipareigojo padėti rūpintis rentos gavėjos sveikatos priežiūra tik esant poreikiui. Tokie atsakovų prisiimti sutartiniai įsipareigojimai yra kasdieninės priežiūros prievolė. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė ir atsakovų nuosavybėn perdavė nekilnojamąjį turtą. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų pažeidę sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti pačios ieškovės nuomonės. Ieškovės globėja K. M. nurodė, jog atsakovai netinkamai rūpinosi ieškove, tačiau nėra pateikusi duomenų, jog per visą atsakovų rūpinimosi laikotarpį pati būtų vežusi ar ruošusi ieškovei maistą, pirkusi vaistus ar kitas būtinas priemones, vežusi ją pas gydytojus, tvarkiusi namus; globėja nurodė, kad viską padarydavo atsakovas. Ieškovė galėjo būti paveikta šeimos narių, dukters K. M. – garbingo amžiaus žmonės paprastai tampa priklausomi nuo savo vaikų, nes byloje yra duomenų, kad K. M. ir ieškovės santykiai buvo konfliktiški, ieškovė ne kartą kvietė policiją K. M.. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau ieškinio surašymo stadijoje (2021 m. rugsėjo 13 d.) G. J. buvo atstovaujama savo dukters K. M., o tai rodo galimą šio asmens įtaką ieškovės apsisprendimui kreiptis dėl sutarties nutraukimo, nes, nagrinėjant Telšių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2YT-458-1008/2021 pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl G. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, kuris teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu buvo atmestas, nurodyta, kad pareiškėja K. M. iš esmės neslėpė, kad nori, jog G. J. būtų pripažinta neveiksnia, kadangi ji perleido savo turtą rūpintojui (atsakovui).

12.       Atsakovas nurodė, jog pačios ieškovės prašymu pasirūpino, kad į namus ateitų socialinė darbuotoja du kartus per savaitę po dvi valandas, ji tvarkydavo namus, kartais net maistą paruošdavo, tą patvirtino byloje apklausta liudytoja A. S.. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nėra sąlygos, jog išlaikymą sudarančias pareigas atsakovai įsipareigojo vykdyti asmeniškai, tokio rentos mokėtojo įpareigojimo nenustato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vykdymo principus.

13.       Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-346-1081/2022, kurioje pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą buvo prašoma nušalinti jos rūpintoją M. Z. nuo rūpintojo pareigų, nustatyta, kad M. Z. tinkamai atliko savo, kaip rūpintojo, pareigas. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai, kad pareiškėja G. J. nuo 2021 m. balandžio mėnesio persikėlė gyventi pas dukterį į Klaipėdą ir rūpintojas M. Z. nebegali rūpintis pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, nurodė, kad nebuvo pagrindo jį nušalinti nuo pareiškėjos rūpintojo pareigų, tačiau G. J. išreiškus norą, kad ja rūpintųsi duktė K. M., teismas M. Z. atleido nuo G. J. rūpintojo pareigų. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.

14.       Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams – konstatavus rentos mokėtojo esminį sutarties pažeidimą. Nors globėja K. M. teismo posėdžio metu ne kartą teikdama paaiškinimus nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta esant prastai ieškovės sveikatos būklei, tačiau sutarties neginčijo, o prašė ją nutraukti, motyvuodama tuo, kad atsakovai nevykdo pareigų pagal sutartį. Tačiau Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-458-1008/2021 pareiškėjos K. M. pareiškimas dėl G. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo buvo atmestas.

15.       Teismas nustatė, kad M. Z. ir G. J. santykiai buvo geri, grįsti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Atsakovai prievoles vykdė tinkami, teikė G. J. kasdienes paslaugas (aprūpino gyvenamąja patalpa, suteikė maitinimą, kitas gyvybiškai svarbias paslaugas, pirko vaistus, skalbė drabužius, patalynę, ją slaugė) ir tai darė kasdien, nepertraukiamai. Ieškovė neįrodė, jog atsakovai iš esmės pažeidė sutartis ar kad, vykdydami prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovės teises (CPK 178 straipsnis). Nėra jokių duomenų, kad rentos gavėja G. J. po sutarties sudarymo nebūtų gavusi jai reikalingų kasdienių paslaugų, kad atsakovai nebūtų užtikrinę jai reikalingos priežiūros, aprūpinimo maisto produktais, gyvenamąja patalpa, esant reikalui, nebūtų nuvežę į gydymo įstaigą, tad konstatuoti, kad atsakovai būtų iš esmės pažeidę sutartį, nėra pagrindo (CK 6.464 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsakovai neturi galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes, pas rentos gavėją G. J. 2021 m. gegužės mėnesį atvykus gyventi dukteriai K. M., vėliau abiem persikėlus į Klaipėdą, G. J. prašymu buvo pakeistas jos rūpintojas M. Z.. Šiuo metu rentos gavėja G. J. yra pripažinta neveiksnia ir jos globėja paskirta K. M.. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 4 dalimi, taip pat CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis bylą nagrinėjantį teismą vadovautis bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, nekilnojamasis turtas grąžintinas ieškovės nuosavybėn.

16.       Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.461 straipsnio 3 dalyje, CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, nusprendė priteisti atsakovams iš ieškovės jų sumokėtas sumas pagal nutrauktas sutartis – 264,98 Eur sumą (2017 m. gruodžio 8 d. sutarties sudarymo mokestį – 84,59 Eur, 2019 m. spalio 24 d. sutarties sudarymo mokestį – 93,39 Eur bei 87 Eur žemės mokestį) (CK 6.222 straipsnio 1, 3 dalys).

17.       Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 35 625,97 Eur išlaidų, susijusių su rentos gavėjos išlaikymu, atlyginimo, bylos nagrinėjimo metu reikalavimus sumažino iki 26 000 Eur, neįskaičiuojant sutarčių sudarymo mokesčių, sumokėtų sumų socialinei darbuotojai bei žemės mokesčio. Atsakovai nurodė, kad patirtus nuostolius sudaro investicija į namą – 5000 Eur (atsakovas teismo posėdžio metu sumažino iki 4000 Eur), degalų išlaidos – 1917 Eur (sumažino iki 1400 Eur); nuostolis dėl prarasto darbo – 24 600 Eur (sumažino iki 20 400 Eur); kapinių tvarkymas – 400 Eur (sumažino iki 200 Eur), 2017 m. gruodžio 8 d. sutarties sudarymo mokestis – 84,59 Eur, 2019 m. spalio 24 d. sutarties sudarymo mokestis – 93,39 Eur, socialinei darbuotojai sumokėta 175,99 Eur suma bei sumokėtas 87 Eur žemės mokestis. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog atsakovai būtų pažeidę išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jie turi teisę į išlaidų, patirtų vykdant sutartis, atlyginimą.

18.       Teismui nekilo abejonių, jog dalis atsakovų atliktų darbų (investicija į namą) buvo reikalingi G. J. kasdienėms paslaugoms, priežiūrai užtikrinti, tačiau atsakovai turi pagrįsti patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Atsakovai byloje neįrodė ir nepagrindė visų prašomų priteisti išlaidų realumo ir dydžio, todėl teismas atsakovų reikalavimą priteisti 4000 Eur nuostolių už investiciją į namą atlyginimo nusprendė tenkinti iš dalies – priteisė iš ieškovės 1830 Eur (CPK 178 straipsnis).

19.       Teismas nustatė, kad socialinė darbuotoja pas ieškovę ateidavo tik du kartus per savaitę po dvi valandas, todėl nesant byloje duomenų, jog ieškove galimai rūpinosi kiti asmenys, ir nustačius, jog atsakovas savo pareigas atliko tinkamai, konstatavo, kad atsakovas vyko pas ieškovę per dieną tris kartus, kaip nurodė, paduodavo pusryčius, vėliau atveždavo sutuoktinės paruoštus pietus ir vakare atvykdavo. Atsakovas neginčijo, kad būnant socialinei darbuotojai kartais ir nevažiuodavo pas ieškovę, tačiau nurodė, kad būdavo dienų, kai pas ieškovę vykdavo ir keturis kartus, jai ko nors prireikus ar iškritus iš lovos.

20.       Teismas konstatavo, kad atsakovų nurodytos išlaidos degalams buvo būtinos, tenkinant ieškovės kasdienius poreikius, apskaičiuotos pagrįstai, protingo dydžio, todėl atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovės 1400 Eur išlaidų atlyginimo tenkintinas (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2YT-3869-344/2018 nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi buvo paskirtas G. J., kuriai nuo 2016 m. sausio 26 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o nuo 2017 m. vasario 7 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, rūpintoju. Atsakovas gavo iš valstybės asmens, slaugančio neįgalų asmenį, nedarbo socialinį draudimą. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo gaunamas kitas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. balandžio mėnesio. Atsakovo pateiktuose AB „Swedbank“ ir AB SEB banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie gautas pajamas už automobilių remontą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilių remontą, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 20 400 Eur nuostolių dėl prarasto darbo laiko atlyginimo atmetė (CPK 178 straipsnis).

22.       Pas ieškovę ateidavo socialinė darbuotoja, atsakovai yra pateikę mokėjimo nurodymus, jog BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybai yra sumokėję prašomą priteisti 175,99 Eur sumą. Teismas šį atsakovų reikalavimą tenkino, o reikalavimą priteisti 200 Eur už kapo priežiūrą atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis, CK 6.461 straipsnio 3 dalis).

23.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Kolegija nurodė, kad tiek ieškovės atstovė K. M., tiek atsakovai apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išlaikymo iki gyvos galvos sutartys nutrauktos CK 6.217 straipsnyje 4 dalies pagrindu, nenustačius, jog atsakovai jas būtų pažeidę iš esmės, todėl plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisakė ir jo teisėtumą vertino tik dėl išlaidų, susijusių su rentos gavėjos (ieškovės) išlaikymu, atlyginimo priteisimo.

25.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tenkino atsakovų reikalavimus dėl sutarčių sudarymo išlaidų (84,59 Eur ir 93,39 Eur) atlyginimo priteisimo. Šias išlaidas pagrindžia sutarčių 8.4 punktas, kuriuo šalys susitarė, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka įgijėjai (atsakovai). Pirmosios instancijos teismo atsakovams priteistą 87 Eur sumokėto žemės mokesčio atlyginimą pagrindžia byloje pateikti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, mokėjimo kvitai. Už ieškovės priežiūrą BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybai atsakovų sumokėtą 175,99 Eur sumą pagrindžia mokėjimo pranešimai ir mokėjimo nurodymai. Atsakovų patirtas 1830 Eur išlaidas už investicijas į namą (PVC langus ir jų montažą) pagrindžia atsakovų pateikti pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros.

26.       Atsižvelgiant į tuo metu buvusią rentos gavėjos sveikatos būklę, amžių, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba, ir šią suteikė būtent atsakovai, tenkindami būtinuosius ieškovės kasdienius poreikius. Nustačius, kad atsakovai teikė priežiūrą ieškovei nuo 2018 m. iki 2021 m. gegužės 14 d., kai ieškove pradėjo rūpintis K. M., atsakovų 1400 Eur išlaidos degalams pagrįstai pripažintos pagrįstomis ir būtinomis, atitinkančiomis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

27.       Atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties specifiką, į tai, kad sutartyse buvo nustatyta, jog į įgijėjų pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina perleidėjos aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu perleidėjos sveikatos būklė reikalauja – ir jos priežiūra, pirmosios instancijos teismas su sutarties vykdymu susijusias išlaidas pagrįstai kvalifikavo CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nuostolius reglamentuojančios CK 6.221 straipsnio 2 dalies netaikė. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutarties nutraukimo pasekmės taikytinos po sutarties nutraukimo atsiradusiems nuostoliams (žr. UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 1, 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 69 punktą). Atsakovų prašomos atlyginti išlaidos buvo patirtos vykdant ginčo sutartis. Dėl to atsakovų argumentai, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nutraukęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, turėjo spręsti tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo klausimus ir taikyti CK 6.221 straipsnio 2 dalis nuostatas, yra teisiškai nepagrįsti.

28.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, teigdamas, jog prižiūrėdamas ieškovę negalėjo dirbti visą dieną (po 3 valandas), remontuoti automobilių ir dėl to negavo 20 400 Eur pajamų, reikalavimus pagrindžiančių įrodymų dėl prarasto darbo laiko nuostolių atlyginimo nepateikė ir neįrodė, kad jis ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilių remontą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas kitas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. balandžio mėnesio, išskyrus duomenis apie išmokas iš „Sodros“ (2020 metais išmokėta 7284 Eur suma, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. – 5756,60 Eur). Taip pat atsakovas gavo iš valstybės asmens, slaugančio neįgalų asmenį, nedarbo socialinį draudimą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atsakovui buvo mokamos išmokos už ieškovės slaugą, o tik nustatė, kad, vadovaujantis VSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, atsakovas, kaip ieškovės globėjas, buvo draustas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl ieškovės priežiūros jis negavo 20 400 Eur pajamų, t. y. įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti 20 400 Eur sumos negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su ieškovės atliktais veiksmais.

29.       Kolegija pažymėjo, kad faktų dėl neįgalaus asmens priežiūros paslaugų rinkos kainų, ir su tuo susijusių aplinkybių, kad atsakovas ieškovės priežiūros paslaugas teikė atlygintinai, atsakovai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Kolegija atsakovų argumentus, kad ieškovei priežiūros paslaugas jie teikė atlygintinai ir šių paslaugų teikimas turėtų būti įvertintas 20 400 Eur suma, atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30.       Kasaciniu skundu atsakovai prašo teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas jų reikalavimas priteisti 20 400 Eur už ieškovei skirtą laiką teikiant paslaugas bei ją prižiūrint, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams 20 400 Eur, taip pat priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Dėl CK 6.460 straipsnio 1 dalies, 6.461 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismai atmetė atsakovų reikalavimą, nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kompensuoti jų indėlį ir turėtus praradimus, nes atsakovai neįrodė, kad ieškovei priežiūros paslaugas teikė atlygintinai. Tačiau tai prieštarauja CK 6.460 straipsnio 1 daliai, 6.461 straipsnio 1 daliai, kuriose reglamentuotas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atlygintinumas, todėl jo atsakovams įrodinėti nereikėjo. Rentos gavėjui teikiamas išlaikymas turi savo finansinę vertę, jis yra atlygintinas, jo vertę apibrėžia perduoto nekilnojamojo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Į bylą buvo pateiktos dvi išlaikymo iki gyvos galvos sutartys, kurios patvirtina teiktų paslaugų atlygintinumą. Byloje nustatyta, kad atsakovai, veikdami minėtų sutarčių pagrindu, tinkamai prižiūrėjo ieškovę. Teismai turėjo taikyti dvišalę restituciją ir spręsti dėl atlygintinų paslaugų vertės (kompensacijos) priteisimo, nustatyti kompensacijos dydį. Teismai tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, buvo netinkamai pritaikyti atsakovų teisių gynimo būdai.

30.2.                      Dėl CK 6.221, 6.222 straipsnių pažeidimo. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartys buvo nutrauktos nesant atsakovų kaltės, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.222 straipsnį yra taikoma dvišalė restitucija. CK 6.221 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti restitucijos ir atsakovų nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau tai padarė netinkamai. Teismas grąžino ieškovei pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gautą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė buvo gavusi iš atsakovų ne tik materialių daiktų, bet ir priežiūrą (paslaugas), kuri pagal sudaryto sandorio prigimtį yra atlygintina (atlygintinos). Ieškovės gautų daiktų ir paslaugų grąžinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsakovai dėl sutarčių vykdymo yra patyrę ir papildomų išlaidų (už sutarčių įforminimą, degalus, už socialinės darbuotojos paslaugas ir kt.). Atsakovų patirtas išlaidas, sumokant už degalus, sutarčių notarinį įforminimą ir kt. teismas turėjo kvalifikuoti kaip nuostolius ir pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį spręsti dėl jų atlyginimo priteisimo. Nei suvartoti ar panaudoti daiktai, nei paslaugos atsakovams negali būti fiziškai grąžinti, todėl pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį teismai turėjo spręsti dėl restitucijos taikymo priteisiant kompensaciją už juos pinigais. Dėl atskirų sumų priteisimo:

30.2.1.                      264,98 Eur suma turėjo būti priteista ne kaip restitucija (priteisiant kompensaciją pinigais), o kaip nuostolių atlyginimas. Sutarčių sudarymo mokesčiai notarui bei žemės mokestis – tai atsakovų patirtos (tretiesiems asmenims sumokėtos) išlaidos. Ieškovė 264,98 Eur pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis iš atsakovų asmeniškai negavo, todėl ji šios sumos negali restitucijos pagrindu ir grąžinti. Šias išlaidas atsakovai patyrė vykdydami išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurias nutraukus jie patyrė nuostolių, nes nebus pasiektas nutrauktų sandorių rezultatas. Šie atsakovų nuostoliai turėjo būti jiems priteisti pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį kaip nuostolių atlyginimas. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovų sumokėtų 175,99 Eur socialinei darbuotojai bei 1400 Eur išlaidų už degalus. Šios sumos nebuvo perduotos tiesiogiai ieškovei, todėl jos negali būti grąžinamos (kompensuojamos) atsakovams pagal restitucijos taisykles, o turėjo būti priteistos kaip nuostolių atlyginimas pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį.

30.2.2.                      Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, restitucija turi būti taikoma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Restitucija, kai ieškovė beveik ketverius metus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sandorius buvo prižiūrima atsakovų (faktiškai paslaugos buvo teiktos ir iki 2017 m. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo) ir po sutarčių nutraukimo susigrąžino pagerintą nekilnojamąjį turtą, o atsakovai atgavo tik 1830 Eur sumą, išleistą namo langams pakeisti, negali būti laikoma teisinga ir sąžininga. Teismas, taikydamas restituciją, turėjo priteisti ne tik lėšas, sumokėtas už ieškovės namuose sumontuotus langus, bet ir už kitus atliktus pagerinimus (iškasta cisterna kieme, sutvarkytas kiemas, perdažyta tvora, namas pritaikytas ieškovės poreikiams).

30.2.3.                      Teismas, atmesdamas atsakovų prašymą priteisti 20 400 Eur už ieškovei skirtą laiką teikiant jai priežiūros paslaugas, nesivadovavo CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, neteisingai taikė restituciją, nesąžiningai ir nepagrįstai pablogino atsakovų padėtį, nes ieškovei ne tik grąžino pagal jos norus ir pageidavimus pagerintą namą, bet liko neišspręstas atsakovų ieškovei teiktų paslaugų kompensavimo klausimas, nors ji naudojosi beveik ketverius metus trukusia priežiūra. Paslaugoms teikti atsakovai naudojo savo laiką, dirbo ieškovės labui. Teismai nepagrįstai kompensaciją už beveik ketverių metų ieškovės priežiūrą susiejo vien tik su atsakovo darbine veikla. Atsakovui (teismui taikant restituciją) kompensacija už ieškovės priežiūrą ir pagalbą priklauso neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas tai darė savo darbo laiko ar laisvalaikio sąskaita. Sprendimas, kuriuo nutarta, kad atsakovui už beveik ketverių metų darbą prižiūrint ieškovę nieko nepriklauso, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis). Teismai nevertino, kiek atsakovas, kaip automobilių remonto specialistas, per tą laiką galėjo uždirbti, kiek apytikriai galėjo kainuoti asmens, prižiūrinčio specialius poreikius turintį asmenį, paslaugos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino „Sodros“ pateiktą išrašą ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovui 2020 m. buvo išmokėta 7284 Eur suma, 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. išmokėta 5756,60 Eur už neįgalaus asmens priežiūrą. Tai buvo ne atsakovo gauta suma, o mokesčio bazė, nuo kurios skaičiuotas valstybinis socialinis draudimas.

30.3.                      Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Tokio pobūdžio sandoriuose dalyvauja fiziniai asmenys, kuriuos sieja asmeniniai santykiai, pasitikėjimas, pagarba ir kt. Dalyvaudami tokiuose santykiuose asmenys (rentos mokėtojai) nefiksuoja, nedokumentuoja atliktų darbų, nekaupia įrodymų, o savo pareigas atlieka pagal poreikį. Kiekvieno darbo ar veiksmo neįmanoma įrodyti, todėl įstatymas ir įtvirtina, kad restitucijos būdu kompensuojant tai, ko negalima grąžinti natūra, vadovaujamasi minėtais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

30.4.                      Dėl kompensacijos dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kompensacijos nustatymo kriterijais, juolab kad šie kriterijai yra nustatyti ir CK 6.461 straipsnio 3 dalyje, o restitucijos klausimą teismas turėjo spręsti ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

31.       Ieškovė, atstovaujama globėjos K. M., atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                       CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę. Šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą. Pagal suformuotą teismų praktiką, vienos mėnesinės algos dydžio kriterijaus teismai paprastai laikosi spręsdami visus su išlaikymu susijusius klausimus. Svarstant sutarties atlygintinumo klausimus bei nustatant konkretų priteisiamos sumos dydį, būtina įvertinti ir sutarties turinį, atsižvelgti į tai, kad rentos gavėjui išlaikyti buvo reikalinga tam tikra pinigų suma ir šią pinigų sumą turėjo teikti rentos mokėtojas ir savo lėšų. Šiuo atveju rentos gavėjai išlaikyti buvo naudojamos tik jos lėšos ir priteisiant atsakovams jų prašomą sumą ši aplinkybė liks neįvertinta.

31.2.                       Šalys procese, vykusiame pirmosios instancijos teisme, iš viso nekėlė klausimo dėl atsakovų paslaugų atlygintinumo, nes ieškovės atstovė laikėsi pozicijos, kad ieškovei teikiamos paslaugos nebuvo tinkamos ir kokybiškos, o atsakovai savo paslaugų pinigine išraiška visiškai neįvertino. Išlaidos, kurias patyrė ir prašė priteisti atsakovai, priešieškinyje ir atsakovų pasisakymuose buvo įvardijamos kaip išlaidos namui pagerinti, vežimo pas gydytojus išlaidos, trijų darbo valandų per dieną praradimas, kadangi tuo metu reikėdavo vykti pas ieškovę, ir kt. Taigi, ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo, taip pat nebuvo nurodyta, kokia pinigų suma atsakovai ieškovei suteiktas paslaugas vertina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023). Nesant atsakovų reikalavimo priteisti kompensaciją už suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas tokių paslaugų atlygintinumo klausimo negalėjo svarstyti.

31.3.                      Atsakovai nuo priešieškinio pareiškimo momento laikėsi pozicijos, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties jie nepažeidė. Iš esmės neprieštaraudami, kad ieškovei būtų grąžintas nekilnojamasis turtas, priešieškinyje jie turėjo nurodyti, kiek turi būti priteista kaip nuostolių atlyginimas, o kiek grąžintina pagal restitucijos taisykles, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei baigiamosiose kalbose šis klausimas nebuvo keliamas, buvo prašoma priteisti „35 625,97 Eur išlaidas, susijusias su rentos gavėjos išlaikymu“, ši suma bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinta. Palyginus ieškinį ir apeliacinį skundą matyti, kad atsakovų reikalavimai šiuose procesiniuose dokumentuose nėra analogiški.

31.4.                      Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023). Atsakovai priešieškinyje patys turėjo nurodyti, ką ieškovė gavo pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Jokių materialių dalykų ieškovė iš atsakovų negavo, o atsakovai finansinių išlaidų dėl jos išlaikymo nepatyrė.

31.5.                      Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad ieškovė išsilaikydavo iš savo asmeninių lėšų, o ne buvo išlaikoma atsakovų. Iš ieškovės sąskaitų išleistos sumos įrodo, kad G. J. atsakovų nebuvo nei išlaikoma, nei aprūpinta gyvenamąja patalpa, jos turimi pinigai buvo išleisti, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai tinkamai vykdė savo pareigas.

31.6.                      Reikalavimą priteisti 20 400 Eur kompensacijos atsakovas grindė prarasto darbo laiko skaičiavimu. Teismams pateikti skaičiavimai buvo nepagrįsti, nagrinėjant bylą kelis kartus keičiami, todėl netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

32.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovų M. ir E. Z. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

33.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai

34.       Nagrinėjamoje byloje skundžiamais teismų procesiniais sprendimais atsakovų priešieškinis yra patenkintas iš dalies, jiems iš ieškovės priteista 93,39 Eur ir 84,59 Eur sutarčių sudarymo mokesčio, 87 Eur žemės mokesčio, 175,99 Eur socialinei darbuotojai sumokėta suma, 1830 Eur už pakeistus langus, 1400 Eur degalų išlaidų atlyginimo, o kita priešieškinio dalis atmesta.

35.       Atsakovai kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas jų reikalavimas priteisti iš ieškovės 20 400 Eur už ieškovei skirtą laiką teikiant paslaugas bei ją prižiūrint, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams iš ieškovės 20 400 Eur, taip pat prašo priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovai kasaciniu skundu neprašo pakeisti ar panaikinti kitų teismų procesinių sprendimų dalių, taip pat neprašo pakeisti teismų procesinių sprendimų motyvų.

36.       Kita vertus, kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismai, nutraukę šalių sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas, taip pat netinkamai nusprendė dėl atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.221, 6.222 straipsniai): teismai, nuspręsdami dėl atsakovų turėtų išlaidų – 93,39 Eur ir 84,59 Eur sutarčių sudarymo mokesčių, sumokėto 87 Eur žemės mokesčio, 175,99 Eur socialinei darbuotojai sumokėtos sumos ir 1400 Eur už degalus sumokėtos sumos, turėjo taikyti nuostolių atlyginimą reglamentuojančią CK 6.221 straipsnio 2 dalį, o ne restituciją reglamentuojantį CK 6.222 straipsnį, o išlaidų už ieškovės gyvenamojo namo pagerinimus atlyginimą teismai turėjo priteisti atsakovams iš ieškovės CK 6.222 straipsnio pagrindu, t. y. taikydami dvišalę restituciją. Tai reiškia, kad tokiais argumentais atsakovai ginčija teismų procesinių sprendimų dalių, kurių neprašo pakeisti ar panaikinti, motyvus.

37.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kasacine tvarka paprastai gali būti skundžiamas ir peržiūrimas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nederėtų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

38.       Nagrinėjamoje byloje atsakovai kasacine tvarka prašo peržiūrėti tik tas teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis netenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti jiems iš ieškovės nurodytą 20 400 Eur sumą. Kitų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių (dėl atsakovams iš ieškovės priteistų sutarčių sudarymo mokesčių, atlyginimo socialinei darbuotojai, gyvenamojo namo pagerinimo, degalų išlaidų atlyginimo, kt.), nors ir nurodę jų motyvuose netinkamai taikytas teisės normas, atsakovai neprašo pakeisti ar panaikinti arba pakeisti motyvus, taip pat nepagrindžia, kad šių procesinių sprendimų dalių ginčijami motyvai daro poveikį atsakovų teisėms ar pareigoms, teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai kasaciniame skunde aiškiai ir konkrečiai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, į kurias patenka tik teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis atmestas atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovės nurodytą 20 400 Eur sumą, teisėtumo peržiūrėjimas pagal su jomis siejamus, kasaciniame skunde nurodytus motyvuotus kasacijos pagrindus ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus su tuo susijusius teisinius argumentus. Dėl to teisėjų kolegija šioje nutartyje teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus pasisakys tik dėl tų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas priteisti jiems iš ieškovės nurodytą 20 400 Eur sumą, teisėtumo.

Dėl restitucijos taikymo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo atveju 

39.       CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Pagal CK 6.461 straipsnį, į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti nustatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (1 dalis). Šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (2 dalis). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (3 dalis).

40.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Šios sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 15 punktas; kt.).

41.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan. Galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.462 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019, 32 punktas). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-916/2020, 31 punktas).

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymą iki gyvos galvos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi šalys faktiškai susitaria, jog rentos gavėjas šios sutarties pagrindu neterminuotai (iki mirties) gaus naudoti tam tikrą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, reikalingą tenkinant jo nuolatinius natūralius poreikius (aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, medikamentais ir kt.), taip pat jo naudai bus atlikti tam tikro pobūdžio veiksmai (darbai, paslaugos) (teikiamas maitinimas, transportavimas, jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – priežiūra, ir kt.), o už visa tai rentos mokėtojas gaus iš rentos gavėjo nekilnojamąjį turtą. Minėta, įstatymas reglamentuoja galimybę šalims susitarti dėl rentos mokėtojo teiktino išlaikymo vertės (dydžio), nustato jo minimalią ribą. Vienas iš tokios galimybės įgyvendinimo atvejų yra aptartas ir kasacinio teismo praktikoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, kurioje buvo nustatyta, kad šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią rentos gavėjas perdavė rentos mokėtojai nuosavybės teise butą, o ši įsipareigojo atsakovui teikti išlaikymą iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartyje išaiškino, kad, nustatydamos buto vertę, šalys apibrėžė išlaikymo vertę buto verte (CK 6.461 straipsnio 3 dalis).

43.       Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra atlygintinė, pagal šią sutartį tiek rentos gavėjo perduodamas nekilnojamasis turtas rentos mokėtojui, tiek ir šio teikiamas rentos gavėjui išlaikymas natūra, priežiūra, teisė naudotis kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu ir kt. turi atitinkamą vertę, kuri yra svarbi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo atveju, kai yra sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo.

44.       CK 6.464 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą, 1 dalyje nustatyta, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 straipsnyje nustatytomis sąlygomis; šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.

45.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal CK 6.464 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį ir dėl to yra nutraukiama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, yra taikoma vienašalė restitucija – rentos gavėjo reikalavimu teismas priteisia (grąžina) jam iš rentos mokėtojo šiam perduotą nekilnojamąjį turtą (arba priteisia jo išperkamąją kainą), o rentos mokėtojui išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimas nepriteisiamas. Tais atvejais, kai, nutraukiant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nenustatomas rentos mokėtojo esminis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas, rentos mokėtojas turi teisę reikalauti, kad teismas, nutraukdamas šią sutartį, priteistų iš rentos gavėjo išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimą, todėl teismas tokiu atveju taiko dvišalę restituciją CK 6.222 straipsnio pagrindu.

46.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų pažeidę išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis). Atsakovai neturi galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes, pas rentos gavėją ieškovę G. J. 2021 m. gegužės mėnesį atvykus gyventi dukteriai K. M., po kurio laiko joms abiem persikėlus gyventi į  Klaipėdą, buvo pakeistas ieškovės rūpintojas atsakovas M. Z.. Vėliau ieškovė pripažinta neveiksnia ir jos globėja paskirta K. M.. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis CK 6.217 straipsnio 4 dalies, 6.461 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies šalys apeliacine tvarka neskundė, sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas nebuvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Taigi, nagrinėjamoje byloje išlaikymo iki gyvos galvos sutartys nutrauktos nenustačius atsakovų kaltės dėl sutarčių netinkamo vykdymo ir vienašalė restitucija pagal CK 6.464 straipsnio 2 dalį netaikyta. 

47.       Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, priteisė ieškovei iš atsakovų pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis jiems perduotą nekilnojamąjį turtą, o atsakovams jų turėtų išlaidų – 93,39 Eur ir 84,59 Eur sutarčių sudarymo mokesčio, 87 Eur žemės mokesčio, 175,99 Eur, sumokėtų socialinei darbuotojai, 1830 Eur už pakeistus langus ir 1400 Eur už degalus – atlyginimą. Šių sumų priteisimo atsakovams teisėtumas, minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atsakovų priešieškinio reikalavimo priteisti jiems iš ieškovės 20 400 Eur teismas netenkino. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teisės normų taikymu.

48.       Kasaciniu skundu atsakovai nurodo, kad teismai, atmesdami jų reikalavimą priteisti iš ieškovės jų turėtų išlaidų vykdant išlaikymo iki gyvos galvos sutartis atlyginimą, pažeidė CK 6.460 straipsnio 1 dalį ir 6.461 straipsnio 1 dalį, kuriose reglamentuotas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atlygintinumas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais kompensacijai nustatyti, o restitucijos klausimą teismas turėjo spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

49.       CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog restitucijos taikymo ypatumas sutarties nutraukimo atveju pasireiškia ir tuo, kad ji nėra taikoma teismų ex officio, t. y. būtinas šalies prašymas ją taikyti. Tuo šis restitucijos taikymas skiriasi nuo restitucijos, pripažinus sandorį negaliojančiu, kai teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio. Restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 straipsnio norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Dispozityvumo principas lemia, kad tik šalis gali spręsti, ar reikalauti iš kitos sutarties šalies grąžinti viską, ką ji yra perdavusi vykdydama sutartį, dėl kurios nutraukimo teisėtumo sprendžiamas ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 82 punktas). 

51.       Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog teismas, nutraukdamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, restitucijos klausimą turėjo spręsti ex officio, yra nepagrįstas, o kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014, kurioje buvo prašoma sutartį pripažinti negaliojančia, priešingai nei šioje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl sutarčių nutraukimo, pateikti išaiškinimai yra neaktualūs šioje byloje. Teisėjų kolegija nurodo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo atveju tam, kad būtų taikoma restitucija, šalys turi būti išreiškusios savo valią ir suformulavusios teismui prašymą taikyti restituciją, nurodydamos, kaip tai, jų nuomone, turi būti padaryta, t. y. kas konkrečiai joms turi būti priteista (grąžinta) teismo sprendimu. 

52.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti su atsakovais sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir jai grąžinti jiems nuosavybėn perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovai, sutikdami nutraukti šias sutartis, nekonstatuojant jų kaltės, priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės išlaidų, susijusių su rentos gavėjos išlaikymu, atlyginimą, be kita ko, 24 600 Eur nuostolių dėl prarasto darbo laiko atlyginimą, vėliau šį reikalavimą sumažino iki 20 400 Eur. Savo reikalavimą priteisti iš ieškovės 20 400 Eur atsakovai grindė ieškovei suteikta priežiūra, turėtomis išlaidomis, ieškovės aprūpinimu maistu, gydymu, laiko sąnaudomis, be kita ko, prarastu darbo laiku ir atitinkamai – uždarbio remontuojant automobilius praradimu. Minėta, byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų pažeidę išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. kad rentos gavėjai po sutarčių sudarymo nebūtų teikta jai reikalinga kasdienė priežiūra, aprūpinimas maisto produktais, gyvenamąja patalpa, esant reikalui, atsakovai nebūtų jos nuvežę į gydymo įstaigą ir kt. Taigi remiantis šios nutarties 45, 49–51 punktais, atsakovai turi teisę prašyti teismo taikyti dvišalę restituciją CK 6.222 straipsnio pagrindu, t. y., teismui nusprendus nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir nenustačius atsakovų, kaip rentos mokėtojų, esminio sutarčių pažeidimo, atsakovai turi teisę reikšti reikalavimą priteisti jiems iš ieškovės kompensaciją už jai suteiktą išlaikymą ir priežiūrą. Minėta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra atlygintinė, pagal ją abi šalys gauna tam tikrą materialų ar nematerialų turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą, daiktus, jų naudai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir kt., turinčius atitinkamą vertę, kuri, taikant dvišalę restituciją pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, grąžinama šalims priteisiant daiktą natūra arba kompensuojama tą vertę atitinkančia pinigų suma.

53.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų teisės susigrąžinti tai, ką jie buvo suteikę ieškovei pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, t. y. suteikto išlaikymo ir priežiūros vertę, vertino tik uždarbio remontuojant automobilius praradimą, konstatuodamas, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilių remontą, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 20 400 Eur nuostolių dėl prarasto darbo laiko atlyginimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent dėl ieškovės priežiūros jis negavo 20 400 Eur pajamų, t. y. įrodymų, patvirtinančių negautų pajamų realumą, dydį ir priežastinį ryšį su ieškovės veiksmais. Atsakovų argumentus, kad ieškovei priežiūros paslaugas teikė atlygintinai ir šių paslaugų teikimas turėtų būti įvertintas 20 400 Eur suma, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

54.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė išlaikymo iki gyvos galvos instituto nuostatas, dėl to faktiškai nebuvo atskleista bylos esmė dėl dvišalės restitucijos taikymo tarp šalių sudarytų išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo atveju, kai nenustatytas rentos mokėtojo esminis sutarties pažeidimas. Nors priešieškiniu atsakovai, be kita ko, akcentavo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių vykdymo uždarbio remontuojant automobilius praradimą, tačiau taip pat nurodė, kokį išlaikymą ir priežiūrą teikė ieškovei, kiek laiko per dieną tai užtrukdavo, kokius darbus atliko ir suteikė paslaugas, kas buvo perkama ir kieno sąskaita ieškovės pragyvenimui bei gydymui ir pan. Minėta, jog bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovės išlaikymą ir priežiūrą atsakovai vykdė tinkamai, nustatinėjo, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami, tačiau priešieškinio reikalavimo priteisti jiems iš ieškovės kompensaciją už teiktą išlaikymą ir priežiūrą iš esmės nesprendė, nepagrįstai konstatavę, kad atsakovų priešieškinio aptariamos dalies esmė buvo tik nuotolių dėl prarasto darbo laiko atlyginimas.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių (netesybų) atlyginimas ir restitucija yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nuostolių atlyginimas, kaip kreditoriaus turtinių praradimų kompensavimas, yra civilinės atsakomybės taikymas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant sutartį civilinė atsakomybė gali būti vienas iš sutarties nutraukimo padarinių. Ji taikoma, jei yra civilinės atsakomybės santykiai, o šie atsiranda, jei yra civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi restitucijos ir civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) institutai sutarties nutraukimo atveju gali būti taikomi kartu, nes jie reglamentuoja skirtingus sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Tačiau dvišalės restitucijos taikymas negali paneigti ar apriboti šalies, pažeidusios sutartį, civilinės atsakomybės. Sutartį pažeidusi šalis po sutarties nutraukimo turi antrinę pareigą atlyginti nuostolius, kurie kilo nukentėjusiai šaliai dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 38–39 punktus; 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl tais atvejais, kai nutraukiamos sutarties šalis patyrė išlaidų dėl sutarties vykdymo (pvz., sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį valstybei, atlyginimą socialinei darbuotojai ir pan., t. y. ne sutarties šaliai) ir nori, kad kita sutarties šalis jas kompensuotų, t. y. atlygintų patirtus nuotolius, ji turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (sutarties netinkamą vykdymą (pažeidimą), turėtas išlaidas, kurios turi būti susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, ir kaltę dėl sutarties netinkamo vykdymo (pažeidimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimo atveju dvišalė restitucija taikoma tarp šalių, t. y. jos turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal nutraukiamą sutartį.

56.       Nagrinėjamoje byloje, minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių pažeidimas nėra nustatytas, taigi, nėra nustatyti neteisėti ieškovės ar atsakovų veiksmai, taip pat ir kitos civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) (CK 6.245–6.248 straipsniai). Dėl šios priežasties sutartinė civilinė atsakomybė nebuvo vienas iš išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo padarinių, nes nebuvo nustatyti civilinės atsakomybės santykiai, kurie, minėta, atsiranda, jei yra civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, priešieškiniu siekdami, kad jiems būtų kompensuota už teiktą priežiūrą ir išlaikymą ieškovei, bandė pagrįsti kompensacijos dydį prarastu darbo laiku ir atitinkamai uždarbio remontuojant automobilius praradimu. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatęs, kad atsakovai priešieškinį reiškė ne tik dėl prarasto laiko ir darbo užmokesčio, t. y. nuostolių atlyginimo, bet ir dėl kompensacijos už teiktą priežiūrą ir išlaikymą ieškovei priteisimo, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės šio klausimo nenagrinėjo ir nesprendė.

57.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka bylos šalims, ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismo procesui vadovauja teismas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, kontroliuodamas šalių veiksmus procese bei siekdamas, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas, pvz., priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, nustato pasirengimo teismo posėdžiui būdą, atlieka kitus veiksmus, kurie reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 50 punktas). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 38 punktas).

58.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė šiai bylai svarbių aplinkybių, susijusių su atsakovų, kaip rentos mokėtojų, teikto išlaikymo ir priežiūros ieškovei verte, šiuo aspektu taip pat nenustatė atsakovams priteistinos kompensacijos taikant dvišalę restituciją dydžio, netinkamai taikė CK 6.222 straipsnio nuostatas, neatžvelgė į kasacinio teismo praktiką, nurodytą šioje nutartyje. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės dėl atsakovų reikalavimo priteisti iš ieškovės 20 400 Eur nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ne dėl jų kaltės, o tai galėjo lemti dėl šios bylos dalies neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas priteisti jiems iš ieškovės 20 400 Eur, naikintinos ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos galutinio rezultato, tai naikintinos ir teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

59.       Teisėjų kolegija kitus kasacinio skundo argumentus vertina kaip nesuformuluojančius kasacijos pagrindo, neturinčius reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

61.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovams M. Z. ir E. Z. 20 400 Eur iš ieškovės G. J., atstovaujamos globėjos K. M., ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Telšių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Antanas Simniškis

                                        Egidija Tamošiūnienė

                                        Jūratė Varanauskaitė