Civilinė byla Nr. e2A-1897-340/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13718-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-465/2022 pagal ieškovo UAB „Tumont“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2019 m. vasario mėnesį sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio Jeep Wrangler, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Šalių buvo sudarytas preliminarus atliktinų darbų aktas už apie 6000 Eur kainą, o remonto darbus tikimasi atlikti iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Ieškovo teigimu, jis nuolat bendradarbiavo su atsakovu programėlės Viber pagalba, automobilio suremontavimo terminas prasitęsė, nes atsakovas nuolat prašė atlikti papildomus darbus. Remontas buvo baigtas 2020 m. vasario mėnesį, o kovo mėnesį buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, išduota pažyma, kad automobilis atitinka jam keliamus techninius reikalavimus. 2020-03-07 ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000346, kurioje buvo išsamiai nurodyti visi atlikti darbai tvarkant automobilį, kokios detalės ir medžiagos buvo panaudotos remontui, viso už 10 772 Eur. tačiau atsakovas atsisakė apmokėti, motyvuodamas tuo, jog neturi pinigų. Be to, atsakovas pasiėmė autoservise buvusius automobilio priėmimo-perdavimo aktą, atliktų darbų aktą bei kitus su automobilio remontu susijusius raštus bei iškvietė policijos pareigūnus, kad šie paimtų iš ieškovo automobilį. Ieškovas teigė, jog automobilį jis laiko autoserviso patalpose sulaikymo teisės pagrindu. Ieškovo teigimu, pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kyla tada, kai šie darbai yra priimti. Šiuo atveju atsakovui ieškovo atliktų darbų rezultatas nėra perduotas, bet tik todėl, kad ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą dėl darbų apmokėjimo. Atsakovui atlikti darbai yra priimtini, nes automobilį jis reikalauja grąžinti policijos pagalba. Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10 722 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog pagal žodinį susitarimą su ieškovu, automobilio remonto darbai turėjo apimti sparnų ir bamperio praplatinimus, galinio stiklo įstatymą, galinio dangčio įstatymą, galinių durelių keitimą, pakėlimo sistemos sutvarkymą, dugno dengimą antikorozine danga, salono apsiuvimą ir kitus automobilio remonto darbus, kad jis būtų techniškai tvarkingas ir įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Teigė, jog su D. T. buvo sutarta remontui skirti ne didesnę nei 4500 Eur sumą bei atlikti darbus iki 2019 m. balandžio mėnesio. Be to, D. T. buvo perduota detalėms pirkti 3500 Eur grynaisiais, kurių perdavimo fakto negali įrodyti, nes pinigų priėmimo kvitas nebuvo išduotas. Bendravimas vyko per Viber programėlę, bet darbai užsitęsė. Tik 2020 m. kovo 7 d. buvo pabaigti darbai ir atlikta techninė automobilio apžiūra. Grįžus į autoservisą, ieškovo vadovas pareikalavo beveik 11 000 Eur grynaisiais, automobilis buvo blokuotas, o PVM sąskaita faktūra buvo atsiųsta elektroniniu paštu tik 2020 m. kovo 12 d., kai jis jau buvo parašęs pareiškimą policijai dėl automobilio grąžinimo. Buvo užvesta administracinio nusižengimo byla Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK. D. T. buvo įpareigotas grąžinti automobilį, tačiau to nepadarė iki šiol. Atsakovo teigimu, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kilus ginčui dėl užsakytų konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai vartotojas paliko automobilį autoservise, įrodinėjimo našta neturi būti perkelta vartotojui. Su ieškovu buvo sudaryta žodinė sutartis, bet visi reikalingi darbai buvo aptarti iš pradžių, sutarta dėl kainos – 4500 Eur, kurios atsakovas nurodo neketinęs viršyti. Teigė, jog automobilio savininku jis tapo tik 2020 m. kovo 10 d. įsigijęs automobilį iš UAB „Perfectus“. Pažymėjo, kad autoservisas neužpildė ir neįteikė jam jokio užsakymo paraiškos ir transporto priemonės priėmimo perdavimo akto, nebuvo supažindinęs apie teikiamas automobilio remonto paslaugų apimtimi. Ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė ieškovą atlyginti 9300 Eur nuostolius, patirtus už automobilio nuomai. Teigė, jog dėl užsitęsusių automobilio remonto darbų ir vėliau jam negrąžinant nuosavybės teise priklausančio automobilio, jis buvo priverstas nuomotis automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jam reikėjo darbiniams ir asmeniniams reikalams tvarkyti. Automobilio mėnesio nuomos kaina sudaro 600 Eur, todėl nuo 2019m. balandžio mėnesio patyrė 9300 Eur nuostolių, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo.
4. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog pagal 2019 m. vasario mėnesį sudarytą šalių žodinį susitarimą dėl automobilio Jeep Wrangler remonto darbų, galutinai jis buvo suremontuotas 2020 m. vasario mėnesį. 2020 m. kovo 7 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, o ją atliekanti įstaiga išdavė pažymą, kas automobilis atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovui atsisakius apmokėti 10 772 Eur už atliktą remontą pagal 2020-03-07 PVM sąskaitą faktūrą, automobilis buvo sulaikytas. Ieškovo teigimu, priešieškinis negali būti tenkinamas, nes neįrodyti ieškovo neteisėti veiksmai. Automobilio remonto darbai buvo pratęsti tris kartus, ir jokių pretenzijų dėl remonto darbų atlikimo vėlavimo atsakovas nebuvo pareiškęs. Be to, jeigu rangovas praleidžia galutinį rangos darbų terminą, tai užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti dėl to padarytus nuostolius, atsisakydamas priimti atliktą darbą. Atsakovas prašo automobilį grąžinti, kas atspindi, jog tariamai užsitęsęs jo remonto laikas nėra reiškiantis, kad darbai prarado prasmę. Atsakovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl praleisto galutinio rangos darbų atlikimo termino. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovo (jo vadovo) atžvilgiu nėra priimta jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad ieškovo veiksmai dėl sulaikymo teisės būtų neteisėti. Priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas sudarė itin brangią transporto priemonės nuomos sutartį, įsipareigodamas mokėti kas mėnesį po 600 Eur, kas prasilenkia su ekonomiškumo reikalavimu, vertintina kaip spaudimo priemonė ieškovui. VĮ Regitra duomenimis atsakovas nuomos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise turėjo dvi transporto priemones, todėl tokios išlaidos automobilio nuomai yra perteklinės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo D. Š. 10 772 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (10 772 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5687 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Tumont“ naudai, priešieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad paslaugas teikiantis ieškovas yra verslininkas, o atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau yra svarbu įvertinti, kokiam tikslui transporto priemonė Jeep Wrangler buvo įsigyta. Bylos duomenimis atsakovas automobilį savo vardu įregistravo tik 2020 m. kovo 10 d., o iki tol veikė kaip UAB „Perfectus LT“ įgaliotas asmuo. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-47120-20, kurioje, be kita ko, bendrovės UAB „Perfectus LT“ direktorius D. S. nurodė, jog D. Š. yra UAB „Perfectus LT“ klientas ir iš jo įmonės yra pirkęs ne vieną automobilį. Ikiteisminio tyrimo duomenimis tokių įgaliojimų buvo daugiau. Teismas sprendė, kad nors į bylą pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie pirkėjui D. Š. išrašytas UAB „Diginet LTU“ dvidešimt aštuonias PVM sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2022-01-01 už jam suteiktas paslaugas portale www.autoplius.lt nesudaro pagrindo kategoriškai tvirtinti, jog jos buvo išrašytos būtent atsakovui (nenurodytas asmens kodas), tačiau vertinant rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus bei jų elgesį užsakant automobilio remonto paslaugas, teismas sprendė, jog transporto priemonę atsakovas įsigijo ne savo asmeninėms reikmėms, o pardavimui, juolab ieškovas buvo tvarkęs ir kitą atsakovo automobilį pardavimui. Remiantis nurodytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusius rangos santykius laikyti vartojimo teisiniais santykiais.
7. Teismas nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog 2019 m. vasario mėnesį atsakovas, veikdamas pagal UAB „Perfectus LT“ įgaliojimą, pristatė į ieškovo autoservisą automobilį Jeep Wrangler remontui. Atsakovas pripažįsta, jog su rangovu buvo aptarti sekantys darbai: sparnų ir bamperių praplatinimas, galinio stiklo įstatymas, galinio dangčio įstatymas, galinių durelių keitimas, pakėlimo sistemos sutvarkymas, dugno dengimas antikorozine danga, salono apsiuvimas. Be to, ieškovas apibendrintai nurodė, jog užsakė ir kitus remonto darbus, reikalingus tam, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas per Viber programėlę patvirtina, jog šalys tarėsi ir kitų, atsakovo atsiliepime nenurodytų darbų, pvz. galinio bakelio keitimo, duslintuvo, alyvos keitimo, automobilio numerio, kablio montavimo ir kitų darbų. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu detaliai išvardino atliktus remonto darbus, paaiškino būtinumą juos atlikti. Atsakovas dažnai lankėsi autoservise, stebėjo remonto eigą, aktyviai susirašinėjo su ieškovu ir bendravo telefonu. Iš šalių susirašinėjimo turinio teismas padarė išvadą, kad ieškovas nuolat informavo atsakovą apie atliekamus darbus, paaiškėjusius bei reikalingus remonto automobilio trūkumus, siųsdavo nuotraukas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl darbų kokybės ar dėl remonto terminų. Iš esmės atsakovas nenurodė nei vieno konkretaus rangovo atlikto darbo, dėl kurio jis su ieškovu nesitarė. Remdamasis bylos medžiaga teismas padarė išvadą, jog atsakovo užsakymas suremontuoti transporto priemonę Jeep Wrangler buvo įvykdytas tinkamai, automobilis pripažintas techniškai tvarkingu ir tinkamu naudoti eisme. Pažymėjo, jog atsakovas, dalyvaudamas automobilio techninės apžiūros metu, pats asmeniškai turėjo galimybę įsitikinti remonto darbų kokybe, įvertinti ją. Atsakovo siekis išsireikalauti transporto priemonę iš ieškovo papildomai patvirtina, jog rangovo atliktas darbas tinkamai ir jo kokybė atsakovą tenkino.
8. Teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti už atliktą darbą iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškovas reikalauja sumokėti didesnę kainą, nei buvo sutarta. Atsakovo teigimu, jis su ieškovu buvo sutaręs dėl 4500 Eur kainos už automobilio remontą. Teismas pastebėjo, jog remonto darbų kaina pagal ieškovo pateiktą 2020 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą už darbus, kuriuos atsakovas teigia užsakęs iš pradžių, iš esmės sutampa ir sudaro beveik 5000 Eur. Įvertinus tai, kad remonto eigoje, kuris užtruko beveik metus, buvo atlikta visa eilė papildomų darbų, kurių poreikis atlikti atsispindi šalių susirašinėjime, akivaizdu, kad automobilio remonto darbai negalėjo būti atlikti už šalių preliminariai sutartą kainą.
9. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra pateikęs į bylą užsakymo paraiškos, kaip tai numato Aprašo 9.1p. Ikiteisminis tyrimas nenustatė atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, tiriant įvykį dėl dokumentų pasisavinimo ir ikiteisminį tyrimą šioje dalyje nutraukė, tačiau šalių susitarimą dėl remonto paslaugų užsakymo patvirtina šalių bei liudytojo paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas buvo pasirengęs priimti darbų rezultatą, o ieškovas jį perduoti. Įvykus konfliktui dėl apmokėjimo už darbus, ieškovas pasinaudojo sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis). Priešingu atveju, atsakovas naudotųsi darbų rezultatu, kas suponuoja jo pareigą įvykdyti prievolę bei už atliktus darbus sumokėti. Teismas vertino, kad atsakovui kyla pareiga už atliktus darbus atsiskaityti. Atsakovas teigia ieškovui perdavęs 1500 Eur avansą, o dar 2000 Eur už remonto paslaugas perdavė jo draugas S. P., kuris patvirtino teisme, jog nurodytą sumą atsakovui paskolino ir ji yra jam grąžinta. Tačiau toks liudijimas, teismo vertinimu, dėl paskolos suteikimo vertintinas kritiškai, nes jis nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Kita vertus, atsakovas nepateikė ir jokių patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti pinigų perdavimo faktą ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovas yra juridinis asmuo, kuris privalo įmonės buhalterinę apskaitą vykdyti pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, o tai reiškia, jog visos atliekamos ūkinės operacijos turi būti deklaruojamos. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl jo teiginiai apie perduotą 3500 Eur sumą už automobilio remontą, laikytini deklatatyviais bei neįrodytais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos materialinės teisės normų reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius taikymą, paskirti šioje byloje autotechninę ekspertizę. Atmetus apeliacinį skundą, sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Nesuprantama kokiu bylos dokumentu, teigdamas apie D. S. parodymus, teismas remiasi, nes nėra jokio bylos priedo, kuriame būtų užfiksuoti minėto asmens parodymai. Šis asmuo nebuvo kviestas ir apklaustas liudytoju šioje byloje, nebuvo galimybės jam užduoti klausimų. Jei teismas remiasi 2021-03-02 Šiaulių apskrities VPK raštu (el. byla t.1, 142-143 psl.) apie tai, kokius parodymus teismui, neva davė D. S. administracinės bylos Šiaulių apygardos teisme teismo posėdyje, tai tokiu įrodymu teismas remtis negalėjo, nes šią informaciją pateikęs asmuo R. P. iš vis nedalyvavo minėtos bylos nagrinėjime, kai buvo apklausiamas D. S.. Teismas negali remtis rašytiniais asmens, kuris net nedalyvavo bylos nagrinėjime, paaiškinimais, apie tai, ką teisme, neva, kalbėjo liudytojas, nes tokio įrodymo nenumato CPK. Net jei D. S. davė tokius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo byloje, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pirko automobilius ne savo reikmėms. Atsakovas buvo susituokęs, esant santuokai automobilį pirko ir sutuoktinei, be to statistiškai asmuo kas 5 metus pakeičia po automobilį. Tačiau, vien tai, kad asmuo perka naują ir parduoda savo seną transporto priemonę, automatiškai nereiškia, kad jis perka kitą automobilį kaip verslininkas, nes tokiu atveju verslininkais reikėtų laikyti kone pusę Lietuvos gyventojų.
11.2. Nors teismas ir nurodė, kad nėra nustatyta, jog minėtos sąskaitos buvo išrašytos atsakovui šioje byloje, tačiau vis tiek šias aplinkybes priskyrė, kaip patvirtinančias, kad atsakovas pirko ginčo transporto priemonę pardavimui. Teismas nenustatė, kad šios sąskaitos išrašytos atsakovui šioje byloje, o ne kitam D. Š., tai ši aplinkybė negali niekaip patvirtinti atsakovo užsiėmimo automobilių perpardavinėjimo verslu, nes nėra jokio ryšio tarp sąskaitose nurodyto asmens ir atsakovo išskyrus vardą ir pavardę. Iš pateiktų teismui dokumentų visumos matyti, kad šios sąskaitos išrašytos ne atsakovui šioje byloje, o kitam D. Š..
11.3. Pats sąskaitas išrašęs asmuo patvirtino, kad sąskaitas išrašė ne atsakovui šioje byloje. Jokio pagrindo šiai bendrovei neteisingai nurodyti ar slėpti informaciją teismas nenustatė, todėl privalėjo vadovautis jų pateiktais duomenimis, kad sąskaitos buvo išrašytos ne atsakovui. Tokią pačią informaciją patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija. 2022-03-15 rašte teismui ši institucija nurodė, kad „Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose už laikotarpius (mėnesiais) nuo 2016-10-01 iki 2022-01-28 išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registro duomenyse nėra įrašytos pirkėjui D. Š. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Esant tokiems rašytiniams įrodymams byloje, teismas vis tiek priėjo priešingos išvados nei šiuose dokumentuose valstybine kalba nurodoma informacija.
11.4. Teismas, pasisakydamas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, visiškai nevertino paties atsakovo pateiktų įrodymų ir nenurodė, kodėl jais netiki ar juos atmeta. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad pirko ginčo automobilį savo reikmėms, nes jam reikėjo didesnio automobilio vežioti savo neįgalų vaiką, kurio priežiūrai reikalingi specialūs vežimėliai, kurie į mažesnio gabarito transporto priemones netilpo. Taip pat didesnio automobilio reikėjo dėl to, kad atsakovas planavo statyti savo šeimai namą. Ginčo transporto priemonės remontas buvo nepagrįstai vilkinamas 2019-04-05 jis išsinuomojo kitą panašią transporto priemonę Toyota Land Cruiser savo reikmėms. Jei atsakovas kaip fizinis asmuo užsiimtų automobilių pardavimo ūkine komercine veikla, jam būtų reikalinga turėti tam verslo liudijimą, registruotis VMI. Jokių įrodymų apie tai byloje nėra.
11.5. Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakytų konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas (šiuo atveju vartotojas) buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai vartotojas paliko automobilį tam tikroms paslaugoms atlikti autoservise, įrodinėjimo našta negali būti perkelta vartotojui – silpnesniajai šaliai. Taigi šiuo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti, kad visi remonto darbai, kurie pateikiami sąskaitoje, atliko su vartotojo (kliento) žinia ir (sutikimu). Kai buvo pristatytas automobilis į servisą, su ieškovu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai aptarti visi reikalingi automobiliui atlikti remonto darbai (kas turėjo apimti sparnų ir bamperio praplatinimus, galinio stiklo įstatymą, galinio dangčio įstatymą, galinių durelių keitimą, pakėlimo sistemos sutvarkymą, dugno dengimą antikorozine danga, salono apsiuvimą ir kitus remonto darbus reikalingus tam, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir įregistruotas Lietuvos Respublikoje) ir sutarta konkreti remonto darbų suma, t. y. iki 4500 Eur. Šios sumos atsakovas neketino viršyti, ir šią savo valią buvo aiškiai išreiškęs ieškovui. Užsakant paslaugas su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinė sutartis (užsakymas – paraiška), tačiau viskas buvo sutarta žodžiu.
11.6. Ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad pateikė atsakovui visą būtiną ir teisingą informaciją, jog bus atlikti remonto darbai būtent už tokią sumą, kuri iš jo yra reikalaujama. Nagrinėjamu atveju autoservisas neužpildė ir neįteikė atsakovui jokio užsakymo paraiškos ir transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto, t.y. ginčo nagrinėjimo metu autoservisas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo supažindintas su teikiamų remonto paslaugų apimtimi, jų turiniu, kainomis, todėl akivaizdu, kad autoservisas netinkamai vykdė teisės aktų jam priskirtą informavimo pareigą, nesuteikė atsakovui būtinos, teisingos, ir išsamios bei Apraše įtvirtintus reikalavimus atitinkančios informacijos apie teikiamas automobilio remonto paslaugas. Pagal Aprašo 29.8 punktu, numatančiu, jog transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, taip pat vadovaudamasis CK 6.228 16 straipsnio 1 dalimi, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.
11.7. Teismas sprendime nurodė, atsakovas teigia ieškovui perdavęs 1500 Eur avansą, o dar 2000 Eur už remonto paslaugas perdavė jo draugas S. P., kuris patvirtino teisme, jog nurodytą sumą atsakovui paskolino ir ji yra jam grąžinta. Tačiau toks liudijimas dėl paskolos suteikimo vertintinas kritiškai, nes jis nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Kita vertus, atsakovas nepateikė ir jokių patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti pinigų perdavimo faktą ieškovui (CPK 178 straipsnis).
11.8. Šioje byloje ieškovas deklaravo, kad jokių sumų nuo transporto priemonės pateikimo jam 2019 metų vasario mėnesio iki sąskaitos išrašymo 2020 metų kovo 7 d., t. y. daugiau kaip metus laiko iš atsakovo jis negavo ir nereikalavo. Nepaisant to ieškovas tuo metu nupirko detalių remontuojamai transporto priemonei maždaug už 3000 Eur, kaip teigė, iš savo lėšų. Toks ieškovo elgesio modelis, kurį jis deklaravo ir kuriuo patikėjo teismas prieštarauja elementariai verslo logikai ir gyvenimiškai patirčiai. Joks vidutinę verslo patirtį turintis verslininkas, kokiu galima laikyti ieškovą, nesiimtų atlikti ilgalaikių automobilio remonto darbų nepažįstamam asmeniui, kokiu buvo atsakovas, be dalinio avanso nereikalaudamas už atliktus darbus jokių sumų daugiau kaip metus laiko. Fiziškai automobilio ieškovas atsakovui iki šiol neperdavė ir priešingai nei sprendime nurodė teismas neturėjo galimybės įsitikinti, ar visi ieškovo nurodomi remonto darbai buvo atlikti.
11.9. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ nėra teismo ekspertizės įstaiga ir jai LR teismo ekspertizės įstatymu nėra numatyta teisė atlikti teismo ekspertizių. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ neatitiko aukščiau paminėtų įstatyminių normų, todėl tokia įmonė, negalėjo būti skiriama ekspertizės atlikimui. Nei ši įmonė, nei jos darbuotojai nėra įtraukti į LR teismo ekspertų sąrašą. Paskyrus ekspertizę atlikti netinkamam asmeniui, atsakovas prarado galimybę įrodyti, kad ne visi sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai buvo ieškovo atlikti, kas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
11.10. Esant šalių prieštaravimams jų paaiškinimuose dėl teikiamų paslaugų atlikimo termino, teismas turėjo vadovautis bendrais panašaus pobūdžio sutarčių principais ir įvertinti kad ieškovo nurodomas sutarties įvykdymo terminas automobilio remontui – daugiau kaip metai laiko yra nerealus, neadekvatus ir nepriimtinas vidutiniam vartotojui. Tuo tarpu atsakovo nurodomas mėnesio terminas turėtų būti laikomas pakankamai pagrįstu ginčo atveju nurodytiems darbams atlikti. Teismas iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų su atsakovu padarė išvadą, kad sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas. Tokia išvada yra nepagrįsta. Atsakovo tikslas buvo kuo greičiau suremontuoti transporto priemonę, nes jis kiekvieną mėnesį patirdavo 600 Eur išlaidų nuomodamas kitą panašią transporto priemonę. Todėl jis ir kiek galima bendradarbiavo su ieškovu norėdamas, kad jo transporto priemonė kuo skubiau būtų suremontuota. Tačiau atsakovas jokiu būdu nesitarė su ieškovu pratęsti sutarties vykdymo terminą, kuris buvo nustatytas pirminiu sutarimu.
11.11. Atsakovas mano, kad priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės vertinant tiek pačio ieškinio sumą (sudaro daugiau kaip 50 proc. ieškinio sumos), tiek bylos sudėtingumą, tiek procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, todėl šios priteistos išlaidos mažintinos net ir tuo atveju, jei būtų pilnai atmestas apeliacinis skundas.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą atmesti; neskirti autotechninės ekspertizės; ieškovo UAB „Tumont“ naudai iš atsakovo D. Š., priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
12.1. Apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ginčo šalių teisinių santykių vartojimo rangos santykiais nekvalifikavo remdamasis ne tik D. S. paaiškinimais ir VMI į bylą pateikta informacija apie UAB „Diginet LTU“ deklaruotas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas D. Š. vardu. Pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie aptariamos išvados, taip pat vertino ir tokias aplinkybes: (1) „bylos duomenimis atsakovas automobilį savo vardu įregistravo tik 2020 m. kovo 10 d., o iki tol veikė kaip UAB „Perfectus LT“ įgaliotas asmuo“; (2) „ieškovas buvo tvarkęs ir kitą atsakovo automobilį pardavimui“; (3) „šalių paaiškinimus bei jų elgesį užsakant automobilio remonto paslaugas“. Atsakovas apeliaciniu skundu net neginčija, juo ginčijama tik dalis aplinkybių, remiantis kuriomis pirmosios instancijos teismas ginčo šalių tarpusavio santykių nekvalifikavo vartojimo rangos teisiniais santykiais.
12.2. D. S. paaiškinimai apie tai, kad atsakovas yra pirkęs iš D. S. vadovaujamos UAB „Perfectus LT“ ne vieną automobilį, yra užfiksuoti paties atsakovo paminėtu Šiaulių AVK 2021-03-02 raštu, kuris nagrinėjamoje byloje pateiktas 2021-03-03. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra rašytinis įrodymas, atspindintis tokius D. S. paaiškinimus. Be to, dar pasirengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-24 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-114-882/2020. Kaip atspindi informacinė 2020-10-14 parengiamojo teismo posėdžio pažyma, Vilniaus miesto apylinkės teismas šį nutarimą atsisakė priimti. Teismas tai motyvavo tuo, kad šiuo nutarimu teismas gali remtis net jeigu jis ir nėra prijungtas prie bylos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-24 nutarimu nustatyta, kad „Š. yra UAB „Perfectus“ klientas. Taip, iš dokumentų matosi, kad jis perka iš jų mašinas.
12.3. Vien ta aplinkybė, kad Šiaulių AVK 2021-03-02 raštas surašytas nagrinėjamoje byloje nedalyvavusio asmens, nei pagal CPK 177 str. 1 d., nei pagal CPK 197 str. 1 d. nesudaro pagrindo teigti, kad juo teismas remtis negalėjo. Pasisakant dėl D. S. neapklausimo, jo parodymų nepatikrinimo, pažymėtina, kad tokia situacija susidarė dėl paties atsakovo pasyvumo. Ieškovas įrodinėja tarp ginčo šalių nebuvus vartojimo santykių D. S. paaiškinimais, užfiksuotais Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-24 nutarimu, ieškovas buvo pasisakęs 2022-01-31 teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, byla jame nebuvo išnagrinėta iš esmės. Vis tik pats atsakovas nereiškė prašymo apklausti liudytoju D. S. nagrinėjamoje byloje. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas neturi pagrindo kritikuoti skundžiamo sprendimo tuo aspektu, kad teismas rėmėsi byloje neapklausto asmens paaiškinimais administracinio nusižengimo byloje, kurioje dalyvavo pats atsakovas.
12.4. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad statistiškai asmuo kas 5 metus keičia automobilį ir dėl to atsakovas automobilį pirko tiesiog sau. Vis tik tokios statistikos atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, be to, nepateikė į bylą duomenų, kada paskutinį kartą buvo pirkęs transporto priemonę savo reikmėms. Kita vertus, atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 1 (VĮ „Regitra“ raštas dėl informacijos suteikimo) atspindi, kad atsakovas 2020-07-09 įregistravo nuosavybės teisę į automobilį Chrysler Town and Country, o 2020-06-08 išregistravo nuosavybės teisę į automobilį FORD C-MAX. Manytina, kad šie duomenys būtent ir atspindi, kad atsakovas keitėsi transporto priemonę (iš FORD C-MAX į Chrysler Town and Country). Tuo tarp ginčo automobilis buvo skirtas pirkimui, suremontavimui ir pardavimui, o ne asmeniams atsakovo poreikiams tenkinti.
12.5. Pasisakydamas dėl to, kad VMI ir UAB „Diginet LTU“ pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad UAB „Diginet LTU“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros būtų išrašytos būtent atsakovui, pažymi, kad sutikti su tuo yra pagrindas. Iš byloje esančių duomenų išties nėra matyti, kad šios sąskaitos būtų išrašytos atsakovui ir pagrindas tam yra tai, kad šiose sąskaitose, prie vardo ir pavardės D. Š., ties asmens kodu, nėra nurodyta būtent atsakovo asmens kodo. Tačiau šiose PVM sąskaitose-faktūrose asmens kodas apskritai nėra nurodytas (2022-03-21 dokumentas, kurio Nr. DOK-50151). Todėl, pačios savaime šios sąskaitos-faktūros nepaneigia, kad jos išrašytos ne būtent atsakovui. Kita vertus, atsakovas į nagrinėjamą bylą nėra pateikęs savo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų, kurios atspindėtų, kad atsakovas nėra daręs pavedimų UAB „Diginet LTU“ dėl šių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovo paaiškinimus atmetė nurodydamas jų atmetimo priežastį. Nors skundžiame sprendime nėra nurodyta, kad „Atsakovo paaiškinimais ir parodymai atmetami dėl to, kad“, tačiau jų atmetimas ir nesirėmimas suprantamas iš to, kad teismas rėmėsi aplinkybėmis, priešingomis nei atsakovo paaiškinimai.
12.7. Atsakovas nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų dėl šios transporto priemonės faktinio naudojimo – į bylą nepateikti jokie duomenys dėl nuomotos transporto priemonės ridos pokyčio, dėl kuro išlaidų jos eksploatavimui, galų gale – dėl faktinio nuomos mokesčio sumokėjimo nuomotojui. Be to, atsakovas nurodo, kad automobilį pirko dėl savo sūnaus specialių poreikių patenkinimo, vis tik į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas apskritai turi sūnų, kad jam yra reikalingi specialieji poreikiais ir kokiu būdu jie turi būti tenkinami. Taigi, šioje dalyje atsakovo argumentai yra nepagrįsti (CPK 178 str.).
12.8. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų vykdantis veiklą dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo (nėra atsakovo verslo liudijimo ar pan.), pažymi, kad tokie įrodymai atspindi tik atitinkamos veiklos teisinį formalizavimą. Vis tik jo neatlikus, veiklos faktinis vykdymas yra įmanomas. Dėl to, nors tokių dokumentų byloje nėra, pats savaime jų nebuvimas nepaneigia fakto dėl galimybės atitinkamą veiklą vykdyti faktiškai.
12.9. Atsakovas liudytojo S. P. parodymų pagrindu įrodinėjo, kad S. P. pats perdavė ieškovui 2000 Eur, t. y. kad S. P. paskolino atsakovui 2000 Eur, juos perduodamas ne atsakovui, o tiesiogiai ieškovui. Pagal CK 6.871 str. 1 d., fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamoje byloje pats atsakovas nepateikė jokios tarp jo ir S. P. sudarytos rašytinės paskolos sutarties dėl 2000 Eur paskolos. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Remiantis CK 1.93 str. 2 d. ir CK 6.871 str. 1 d., atsakovas, visų pirma, neturėjo teisės, remdamasis liudytojo S. P. parodymais, įrodinėti, kad S. P. paskolino atsakovui 2000 Eur. Atsakovas taip pat net neturėjo teisės šio liudytojo parodymais įrodinėti aplinkybės, kad ieškovui už automobilio remonto paslaugas yra perduota 2000 Eur.
12.10. Aplinkybę, kad pats S. P. iš savo asmeninių lėšų, skolindamas atsakovui 2000 Eur, perdavė šią sumą ieškovui, galėtų patvirtinti S. P. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas dėl 2000 Eur išgryninimo, tačiau tokio išrašo atsakovas į bylą nepateikė. Trečia, jeigu atsakovas išties ieškovui būtų perdavęs išviso 3500 Eur, t. y. net 77,78 proc. visos sumos, kurią atsakovas tariamai turėjo sumokėti ieškovui už automobilio remonto darbus. Jeigu atsakovas išties būtų ieškovui perdavęs 3500 Eur per du kartus, kurių vieną – skolindamasis iš liudytojo S. P., tai tokią aplinkybę patvirtintų aukščiau išvardinti įrodymai. Vis tik jų nagrinėjamoje byloje nėra, kas būtent ir teikia pagrindą išvadai, kad liudytojo S. P. parodymai yra nepatikimi ir jais pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai. Be to, liudytojo S. P. parodymų nepatikimumas išplaukia ir iš logikos dėsnių. Kaip nurodo pats atsakovas, už automobilio remonto darbus ieškovui jis turėjo sumokėti ne daugiau kaip 4500 Eur. Pasak atsakovo, grynuosius pinigus ieškovui jis davė du kartus: 1500 Eur kaip avansą ir vėliau dar 2000 Eur už atsakovą ieškovui perdavė liudytojas S. P.. Nei karto ieškovas neišdavė šių piniginių sumą priėmimą patvirtinančio dokumento. Ieškovo vertinimu, neįtikėtina situacija yra kuomet atsakovas perduoda ieškovui 1500 Eur (trečdalį numatyto biudžeto sumos), negauna tai patvirtinančio rašytinio dokumento iš ieškovo ir vėliau perduoda ieškovui dar 2000 Eur (dar daugiau nei trečdalį, o iš viso jau 77,78 proc. visos numatytos sumos), kurie yra net ne atsakovo, o pasiskolinti iš S. P., ir taip pat nepareikalauja (pats ar S. P.) šių pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, juolab nei jų perdavimo metu, nei kada nors vėliau.
12.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jokių CPK nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Kita vertus, nors aptariama apeliacinio skundo dalis įvardinta kaip „Dėl CPK pažeidimų turėjusių įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui“, tačiau joje atsakovas nurodė tik vieną konkrečią CPK normą, t. y. 7 straipsnį, kas teikia pagrindą šią apeliacinio skundo dalį vertina deklaratyvia.
12.12. Atsakovas nurodo, kad automobilis turėjo būti suremontuotas kuo greičiau, per atsakovo įvardinamą mėnesį laiko, kadangi pats atsakovas kiekvieną mėnesį patirdavo 600 Eur išlaidų pakaitinio automobilio nuomai. Atsakovas nėra pateikęs visiškai jokių įrodymų dėl išlaidų patyrimo nuomojantis kokią nors transporto priemonę. Į bylą atsakovas yra pateikęs tik nuomos sutartį, tačiau pati savaime ji neatspindi, kad transporto priemonę atsakovas faktiškai nuomojosi ir už ją faktiškai mokėjo nuomos mokestį pinigais. Atsakovas net nėra nurodęs kodėl tokių įrodymų į bylą nėra pateikęs.
12.13. Ieškovui nagrinėjamoje byloje suteiktos šios teisinės paslaugos: ieškinio rengimas; atskirojo skundo ruošimas; atsiliepimo į priešieškinį ruošimas; atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimas; susipažinimas su Šiaulių apylinkės teismo 2010-09-24 nutartimi, konsultavimas dėl jos; nuomonės dėl prašomos autotechninės ekspertizės paskyrimo ruošimas ir pateikimas teismui; pasiūlymo dėl eksperto kandidatūros ruošimas ir klausimų ekspertui formulavimas; atsiliepimo į dar vieną atskirąjį skundą ruošimas; pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui 2022-01-31 ir 2022-03-21 teismo posėdžiuose; prašymo dėl informacijos pateikimo ruošimas; prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ruošimas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra neproporcingos ir jos net neprilygsta maksimaliam priteistinam ir rekomenduotinam bylinėjimosi išlaidų dydžiui civilinėse bylose (pvz. ieškinio parengimas ieškovui kainavo dvigubai mažiau nei maksimaliai rekomenduotinas dydis už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, atsiliepimo į priešieškinį atveju proporcija dar didesnė).
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus automobilio remonto darbus, atsakovui teigiant, kad su ieškovu žodžiu buvo sutarta maksimali 4 500 Eur automobilio remonto kaina, tuo tarpu išrašytoje sąskaitoje ieškovo 10722 Eur kaina nepagrįsta taip pat dėl atsakovo patirtų nurodomų nuostolių negalint naudotis remontuojamu automobiliu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. 2019 m. vasario mėnesį atsakovas, turėdamas UAB „Perfectus LT‘ įgaliojimą, remonto darbų atlikimui į ieškovo UAB „Tumont“ autoservisą pristatė automobilį Jeep Wrangler, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės remontas buvo baigtas 2020 m. vasario mėnesį, 2020 m. kovo 7 d. atlikta techninė apžiūra. Pagal 2020 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000346, ieškovas atliko automobilio remonto darbų už 10 722 Eur. Atsakovas atsisakė apmokėti už automobilio remonto darbus. Ieškovas automobilio atsakovui negrąžino ir jį laiko autoserviso patalpose sulaikymo teisės pagrindu.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
17. Atsakovas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tarp šalių susiklosčiusius rangos santykius nėra teisinio pagrindo laikyti vartojimo teisiniais santykiais. Atsakovo teigimu, jis ginčo santykiuose su ieškovu buvo vartotojas. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Vartojimo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje bei CK ar kitų įstatymų normose įtvirtintus įrodinėjimo ypatumus, nulemtus sandorio rūšies ar formos (Teismų praktika Nr.30 ir Nr.33).
19. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šalių teisiniai santykiai nėra vartojimo, nustatė, kad atsakovas automobilį savo vardu įregistravo tik 2020 m. kovo 10 d., o iki tol veikė kaip UAB „Perfectus LT“ įgaliotas asmuo. Teismas taip pat rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-47120-20, kurioje, be kita ko, bendrovės UAB „Perfectus LT“ direktorius D. S. nurodė, jog D. Š. yra UAB „Perfectus LT“ klientas ir iš jo įmonės yra pirkęs ne vieną automobilį. Susipažinus su bylos medžiaga, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas vadovavosi į bylą pateiktu 2021-03-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus raštu, kuriame nurodyti ikiteisminio tyrimo metu D. S. paaiškinimai apie tai, kad atsakovas yra pirkęs iš D. S. vadovaujamos UAB „Perfectus LT“ ne vieną automobilį iš jo įmonės. Be to, būtent ši įmonė buvo išdavusi dėl jai priklausančio tuo metu ginčo automobilio, įgaliojimą, suteikiantį atsakovui teisę šį automobilį eksploatuoti, remontuoti. Teismų informacinė sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-114-882/2020 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarime taip pat nurodyti UAB „Perfectus LT“ D. S. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad atsakovas yra UAB „Perfectus“ klientas, iš dokumentų matosi, kad jis perka iš jų mašinas. Paaiškindamas aplinkybes dėl įgaliojimo, pažymėjo, kad pradžioje išrašoma panaudos/patikėjimo sutartis atsakovui, o kai jis atsiskaito, išrašoma sąskaita faktūra. Tokių sandorių tarp UAB „Perfectus LT“ ir atsakovo yra buvę daugiau.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negali remtis rašytiniais asmens, kuris net nedalyvavo bylos nagrinėjime, paaiškinimais. Nesutikdama su tokiu atsakovo argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalys remiasi įrodymais, esančiais kitose, teismų jau išnagrinėtose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose, tokių įrodymų išreikalavimas atitinka įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Asmenų (ne šios bylos dalyvių) apklausos ir kitose bylose nustatytos aplinkybės vertinamos kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tiek ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais asmenų paaiškinimais, tiek asmenų duotais parodymais administracinio nusižengimo byloje.
21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atlikto įrodymų vertinimo, atsakovas taip pat nurodo, kad nors teismas ir nurodė, kad nėra nustatyta, jog UAB „Diginet LTU“ sąskaitos buvo išrašytos atsakovui šioje byloje, tačiau vis tiek šias aplinkybes priskyrė, kaip patvirtinančias, kad atsakovas pirko ginčo transporto priemonę pardavimui. Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų rašytinių įrodymų sprendime nėra nurodęs, kad šios sąskaitos patvirtina, kad jos buvo išrašytos būtent atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors į bylą pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie pirkėjui D. Š. išrašytas UAB „Diginet LTU“ dvidešimt aštuonias PVM sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2022-01-01 už jam suteiktas paslaugas portale www.autoplius.lt nesudaro pagrindo kategoriškai tvirtinti, jog jos buvo išrašytos būtent atsakovui (nenurodytas asmens kodas), tačiau vertinant rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus bei jų elgesį užsakant automobilio remonto paslaugas, byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog transporto priemonę atsakovas įsigijo ne savo asmeninėms reikmėms, o pardavimui, juolab ieškovas buvo tvarkęs ir kitą atsakovo automobilį pardavimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu D. S. kitoje byloje kaip liudytojo paaiškinimai, kad su atsakovu jo vadovaujama įmonė buvo sudariusi automobilio pardavimo sandorių, taip pat ankstesni ieškovo ir atsakovo darbiniai santykiai leido teismui pagrįstai padaryti išvadą, kad atsakovas nėra laikytinas vartotoju. Be to, atsakovas teigdamas, kad automobilį Jeep Wrangler įsigijo kasdieninių savo ir šeimos poreikių tenkinimui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2019 m. vasario mėnesį atsakovas, veikdamas pagal UAB „Perfectus LT“ įgaliojimą, pristatė į ieškovo autoservisą automobilį Jeep Wrangler remontui. Atsakovas pripažino, jog su rangovu buvo aptarti sekantys darbai: sparnų ir bamperių praplatinimas, galinio stiklo įstatymas, galinio dangčio įstatymas, galinių durelių keitimas, pakėlimo sistemos sutvarkymas, dugno dengimas antikorozine danga, salono apsiuvimas. Be to, ieškovas apibendrintai nurodė, jog užsakė ir kitus remonto darbus, reikalingus tam, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu per Viber programėlę kuris patvirtino, jog šalys tarėsi ir kitų, atsakovo atsiliepime nenurodytų darbų, pvz. galinio bakelio keitimo, duslintuvo, alyvos keitimo, automobilio numerio, kablio montavimo ir kitų darbų. Teismas sprendė, kad atsakovo užsakymas suremontuoti transporto priemonę Jeep Wrangler buvo įvykdytas tinkamai, automobilis pripažintas techniškai tvarkingu ir tinkamu naudoti eisme. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų suabejoti šia teismo išvada ir atliktų darbų kokybe. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti tik atliktų darbų kokybę, tiek jų apimtį, nes dažnai atvykdamas į autoservisą stebėjo jų eigą, vėliau dalyvavo automobilio techninės apžiūros metu. Išrašas iš Viber programėlės patvirtina, kad vykstant rangos darbams šalys bendradarbiavo, nuolat tarėsi dėl darbų, dalinosi nuotraukomis, susijusiomis su remonto darbais ir automobilio detalėmis. Iš esmės atsakovas su atliktų darbų apimtimis ir atliktų darbų nesutiko tik tuomet, kai ieškovas pareikalavo sumokėti už paslaugas. Pastebėtina ir tai, kad susirašinėjimo metu atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl terminų. Priešingai, atlikus tam tikrus remonto darbus, buvo prašoma atlikti kitus, kas turėjo remonto darbų bendrai trukmei.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui už automobilio remonto darbus 3500 Eur. Atsakovo vertinimu, šios sumos sumokėjimą nagrinėjamoje byloje įrodo jo ir liudytoju apklausto S. P. parodymai. S. P., kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog S. P. paskolino atsakovui 2000 Eur, juos perduodamas ne atsakovui, o tiesiogiai ieškovui. Taip pat šis liudytojas matė kaip atsakovas 1 500 Eur perdavė ieškovui.
24. Pagal CK 6.871 str. 1 d., fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jo ir S. P. buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl 2 000 Eur paskolos. CK 1.93 str. 2 d. įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Todėl nėra pagrindo vadovautis šio liudytojo parodymais dėl paskolos santykių su atsakovu buvimo.
25. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo 1 500 Eur sumokėjimą ieškovui už darbus. Atsakovas nurodo, kad nėra logiška, kad ieškovas pirko už 3 000 Eur detalių ir nebūtų paprašęs atsakovo sumokėti avanso. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo tokia pozicija, nurodo, kad avanso jis neprašė, nes atsakovo atsiskaitymas buvo užtikrintas pas ieškovą esančiu automobiliu ir gali naudotis jam įstatymo suteikta daikto sulaikymo teise. Kaip matyti, ieškovas šia teise pasinaudojo.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris privalo įmonės buhalterinę apskaitą vykdyti pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, o tai reiškia, jog visos atliekamos ūkinės operacijos turi būti deklaruojamos. Todėl labai tikėtina, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų perdavęs 3 500 Eur sumą, jis būtų pareikalavęs pinigų priėmimo-perdavimo kvito. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad darbai atlikti ir jis turi gauti apmokėjimą už darbus. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis Nr. 3K-3-594/2009). Siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje atsakovas dalinės prievolės įvykdymo faktą ieškovui įrodinėjo savo ir liudytojo paaiškinimais, teigdamas, jog liudytojas matė kaip atsakovas sumokėjo 1 500 Eur. Tačiau nurodyto liudytojo parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jis yra atsakovo draugas, todėl suinteresuotas duoti atsakovui palankius parodymus. Jeigu atsakovas būtų sumokėjęs jo nurodomą sumą ieškovui, jis galėtų nurodyti pinigų turėjimo ir sumokėjimo aplinkybes, tačiau tokios informacijos byloje nėra.
27. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tarp šalių nebuvo surašytas joks rašytinis dokumentas dėl ieškovui perduoto tvarkyti automobilio remonto, nei perdavimo – priėmimo aktas, nei automobilio remonto sutartis, nei papildomai atliekamų darbų sutartis, kas reiškia, kad nebuvo išrašytas ir pinigų priėmimo perdavimo dokumentas. Šiaulių apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-114-882/2020 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iškilus tarp šalių konfliktui autoservise buvusią rašytinę automobilio remonto sąmatą, jos priėmimo - perdavimo aktą ir kitus raštus dėl automobilio remonto atsakovas išsinešė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo su atsakovu sutikti, kad jokie dokumentai, susiję su remonto sutartimi, nebuvo sudarinėjami raštu.
Dėl atsakovo nurodomų CPK pažeidimų
28. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė ekspertizės klausimą, nes ekspertu paskyrė ekspertizę pavedė atlikti UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, kuri nėra teismo ekspertizės įstaiga ir jai Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu nėra numatyta teisė atlikti teismo ekspertizių.
29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės atlikti teismo paskirtų ekspertizių. CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Iš teismo 2021-04-06 nutarties matyti, kad teismas paskyrė UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, kadangi ši įstaiga yra Šiaulių mieste, kaip ir šiuo metu ieškovo sulaikyta ginčo transporto priemonė, taip pat šį ekspertą paskyrė atsižvelgdamas į atsakovo formuluojamą klausimą dėl prašymo įvertinti anksčiau atliktą UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ ginčo transporto priemonės ekspertizę ir techninę apžiūrą. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnį teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Kadangi atsakovo pasiūlyto teismo eksperto atliekamos ekspertizės neapima klausimų, į kuriuos buvo prašoma atsakyti, pirmosios instancijos galėjo paskirti ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą neįtrauktą ekspertą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jam po 2021-03-25 pateikto ieškovo pasiūlymo dėl eksperto skyrimo, atsakovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl ieškovo siūlomos eksperto kandidatūros, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 17 str. įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas.
30. Bylos duomenimis, ieškovas buvo nurodęs, kad ekspertizės skyrimui nepritaria, tačiau tuo atveju, jei bus svarstomas ekspertizės klausimas, prašė teismo leisti pasisakyti šiuo klausimu ir pasiūlyti ekspertų kandidatūras. Atsakovas taip pat buvo pateikęs prašymą dėl eksperto kandidatūros. Pažymėtina, kad CPK neįpareigoja teismo jam gavus iš vienos šalies siūlomas ekspertų kandidatūras pareikalauti nuomones apie jas iš kitos šalies. Tuo tarpu, atsakovas, matydamas ieškovo pasiūlytą ekspertą, kuris jo nuomone, nėra tinkamas galėjo savo iniciatyva teikti teismui paaiškinimus dėl šio eksperto, o ne pasirinkti pasyvų procesinį elgesį byloje – nesumokėti už ekspertizę, nes teismas paskyrė ne jo pasiūlytą ekspertą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad dėl pirmosios instancijos teismo atliktų veiksmų, susijusių su ekspertize, atsakovas prarado galimybę įrodyti, kad ne visi sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai buvo ieškovo atlikti.
Dėl atsakovo priešieškinio
31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinį, nurodo, kad teismas nepagrįstai iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų su atsakovu padarė išvadą, kad sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas. Atsakovas nurodo, kad jo tikslas buvo kuo greičiau suremontuoti transporto priemonę, nes jis kiekvieną mėnesį patirdavo 600 Eur išlaidų nuomodamas kitą panašią transporto priemonę. Todėl jis ir kiek galima bendradarbiavo su ieškovu norėdamas, kad jo transporto priemonė kuo skubiau būtų suremontuota.
32. Atsakovo teigimu, jis per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d., kai automobilis Jeep Wrangler jau turėjo būti suremontuotas, už kito automobilio nuomą patyrė 9300 Eur nuostolių, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo.
33. Priešieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma ieškovui taikyti civilinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – ieškovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), atsakovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos ir ieškovo kaltę (Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai).
34. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad automobilį dėl remonto darbų ieškovui perdavė atsakovas žodinės rangos sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų apie sutarties terminus, t.y. kokiais terminais darbai turi būti atlikti. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad darbai pagal šalių susitarimą turėjo būti atlikti iki 2019-04-01, tačiau sutartą dieną jie atlikti nebuvo.
35. Susipažinus su šalių susirašinėjimu per Viber programėlę, matyti, kad darbai iki 2019-04-01 nebuvo atlikti. Šalys po šios datos dar tarėsi dėl tolimesnių darbų atlikimo. 2020 m. sausį ieškovas atsakovui siuntė remontuojamo automobilio nuotraukas ir šalys dar derino įvairius darbus tarpusavyje. Pavyzdžiui, 2020-01-13 dar buvo derinami duslintuvo keitimo darbai. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškovui pretenzijų dėl termino nereiškė. Darytina išvada, kad tuo atveju, jei ir buvo šalys sutarę dėl 2019-04-01 darbų termino (šalys skirtingai nurodo rangos terminą), tuomet konkliudentiniais veiksmais šalys susitarė dėl rangos sutarties darbų termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra šiuo atveju pagrindo vertinti, kad darbai iki 2020-03-07 (PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data) buvo uždelsti dėl ieškovo kaltės. Po 2020-03-07 ieškovas, pasinaudodamas sulaikymo teise, automobilio atsakovui negrąžino. Ieškovo atliekami veiksmai, susiję su sulaikymo teise nėra šios bylos dalykas, todėl nevertinami ir atitinkamai negali būti laikomi neteisėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. to, kad ieškovas, vykdydamas sutartį, pažeidė rangos sutarties terminą, neįrodė. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės vertinant tiek pačio ieškinio sumą (sudaro daugiau kaip 50 proc. ieškinio sumos), tiek bylos sudėtingumą, tiek procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, todėl šios priteistos išlaidos mažintinos net ir tuo atveju, jei būtų pilnai atmestas apeliacinis skundas.
37. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
38. Ieškovas nurodo, kad 5445 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio rengimas; atskirojo skundo ruošimas; atsiliepimo į priešieškinį ruošimas; atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimas; susipažinimas su Šiaulių apylinkės teismo 2010-09-24 nutartimi, konsultavimas dėl jos; nuomonės dėl prašomos autotechninės ekspertizės paskyrimo ruošimas ir pateikimas teismui; pasiūlymo dėl eksperto kandidatūros ruošimas ir klausimų ekspertui formulavimas; atsiliepimo į dar vieną atskirąjį skundą ruošimas; pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui 2022-01-31 ir 2022-03-21 teismo posėdžiuose; prašymo dėl informacijos pateikimo ruošimas; prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ruošimas. Pagal nurodytas Rekomendacijas už advokato ieškinio parengimą maksimalus dydis sudarytų 3395 Eur, už atsiliepimą į priešieškinį 3452 Eur, už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą atitinkamais jų laikotarpiais 552,40 Eur ir 609,68 Eur, už kitų advokato padėjėjo dokumentų parengimą (dėl ekspertizės ir įrodymų išreikalavimo) po 465,56 Eur. Taigi vien už procesinių dokumentų parengimą maksimalus rekomenduojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 9652,90 Eur. Bylos duomenimis, ieškovo atstovas advokatas atstovavo trijuose teismo posėdžiuose (2020-10-14 – 1 val.; 2022-01-31 – 3 val.; 2022-03-21 – 1,5 val.), kas pagal Rekomendacijas sudarytų 934,11 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui už visas jam suteiktas atstovo paslaugas bendrai 5445 Eur sumą, t. y. dvigubai mažesnę sumą nei Rekomendacijose numatyta maksimali suma už atitinkamai ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 5 445 Eur suma nėra per didelė.
Dėl procesinės baigties
39. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ekspertizės (ne)skyrimo
40. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos materialinės teisės normų reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius taikymą, paskirti šioje byloje autotechninę ekspertizę ir pavesti ekspertui atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar transporto priemonė JEEP Wrangler, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tumont“ sumontavus pakėlimo sistemą ir atlikus kitus remonto darbus, pagal galiojančius teisės aktus yra tinkama naudoti Lietuvos Respublikoje ir atitinka tokiems automobiliams keliamus techninius reikalavimus? 2) Ar dabartinis transporto priemonės JEEP Wrangler, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) techninis stovis, parametrai ir komplektacija atitinka jo techniniam stoviui, parametram ir komplektacijai, kurie buvo deklaruoti UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centrui“ atliekant šiai transporto priemonei ekspertizę ir techninę apžiūrą? Ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui V. M..
41. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė ir paskyrė byloje ekspertizę. Tačiau nustatytu terminu atsakovas už ekspertizę nesumokėjo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė priežastis, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl ekspertizės skyrimo, tačiau, kaip minėta, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos atliktus veiksmus, susijusius su ekspertize laikyti neteisėtais ar pažeidžiančiais atsakovo procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir į tai, kad atsakovas turėjo galimybę savo atsikirtimus į ieškinį įrodinėti pirmosios instancijos teisme paskirta ekspertize, prašymas paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
44. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
45. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, todėl netenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 9 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Tumont“, į. k. 302765030, iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė