Administracinė byla Nr. II-24-838/2014
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01082-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
45.4.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 30 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja L. J., sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui G. Lukauskui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Simui Šuminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir,
n u s t a t ė :
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. P. 2013-11-26 buvo surašytas protokolas Nr.68N-4072213-13 dėl to, kad jis 2013-11-07, apie 17.46 val., kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 48,97 kilometre, Šiaulių rajone, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, apvažinėdamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 2013-11-26 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu Nr. 68N-4072308–13 P. P. buvo skirta administracinė nuobauda – 150,00 Lt bauda.
P. P. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-11-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti.
Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti.
2014-01-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarimu administracinę bylą, iškeltą P. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Minėtą nutarimą apskundus nukentėjusiajam A. K., Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi panaikino 2014-01-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Esminės nutarimo panaikinimo priežastys – nutarimas buvo grindžiamas išskirtinai tik administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. ir jo sutuoktinės nurodytomis aplinkybėmis, nebuvo apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nesvarstyta būtinybė byloje skirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, dėl to buvo pažeistos pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. P. nurodė, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, iš esmės patvirtino anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad buvo tamsu, lijo važiavo iš Šiaulių, priekyje, apie 30 metrų atstumu, važiavo lengvasis automobilis, kuris pradėjo stabdyti, nes apvažinėjo dviratininką, dėl to ir jis pradėjo stabdyti ir lėtinti greitį, nes lenkė dviratininką, neišvažiuodamas iš savo kelio juostos ir po kelių sekundžių pajuto smūgį. Pažymėjo, kad nesutarė su nukentėjusiuoju A. K. dėl susidūrimo vietos, nes nukentėjęs pradžioje įvykio vietą parodė ten, kur ir jis, tačiau vėliau persigalvojo.
Teismo posėdžio metu nukentėjęs A. K. nurodė, kad su skundu nesutinka, kad įvykis kilo dėl P. P. veiksmų, nes jau pradėjus lenkti jo vairuojamą automobilį po kelių sekundžių buvo smūgis, nes P. P. „išsimetė“ į kairę. Nurodė, kad nustatyto greičio neviršijo.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2013-11-26 surašyto protokolo Nr.68N-4072213-13 matyti, jog pareigūnas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, jog P. P. 2013-11-07, apie 17.46 val., kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 48,97 kilometre, Šiaulių rajone, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, apvažinėdamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir Eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis specialistas, įvertinęs surinktą medžiagą – eismo įvykio schemą, vairuotojų paaiškinimus, fotonuotraukas, automobilių apgadinimus nustatė, kad dėl autoįvykio kaltas P. P. dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus, nes keisdamas važiavimo kryptį, apvažinėdamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė (11 b.l.) Iš įvykio vietoje buvusio patrulio L. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ant važiuojamosios kelio dalies stabdymo žymių nebuvo, kad lengvojo automobilio šukės buvo išsibarsčiusios vilkiko priekyje per abi eismo juostas, kad vilkikui buvo apgadintas priekinis bamperis ties viduriu, o VW Passat – galinė dalis, smūgis teko į kairės pusės kampą, kad vairuotojai savo kaltę neigė, liudininkų, kurie galėjo matyti eismo įvykį, nebuvo (13 b.l.). Byloje pateikta Eismo įvykio vietos schema (14 b.l.), kurioje pažymėta, kad turi būti nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymo po eismo įvykio, yra P. P. parašas, patvirtinantis susidūrimo vietą, A. K. parašo nėra. Pažymėtina, kad schemoje šukių išsidėstymas ant važiuojamosios kelio dalies yra prieš vilkiką, t.y. per 28 metrus nuo P. P. nurodomo susidūrimo vietos ir per 9 metrus nuo A. K. nurodomos susidūrimo vietos. Apžiūrint transporto priemones nustatyta, kad Volvo FH12 deformuotas priekinis bamperis bei priekinis valstybinis numeris (15 b.l.), o VW Passat – galinis bamperis, bagažinės dangtis, kairės bei dešinės pusės galiniai sparnai, galiniai gabaritiniai žibintai, galinė panelė, galinis stiklas (16 b.l.). Byloje taip pat pateikti įrodymai apie automobilio Volvo FH12 ir puspriekabės Kögel ilgį, plotį, aukštį ir svorį (102, 106, 109-112 b.l.), kad buvo pakrautas apie 5 tonas (113 b.l.), taip pat pateikta minėto automobilio skaitmeninė vairuotojo tachografo kortelė, iš kurios nustatyta, kad eismo įvykio metu Volvo FH12 greitis buvo virš 80 km/h, t.y. buvo viršyta leidžiama 70 km/h greičio riba.
Pažymėtina, jog A. K. paaiškinime (17 b.l.) nurodė, jog 2013-11-07, apie 17.45 val., važiavo keliu Šiauliai-Joniškis, Joniškio kryptimi, vairavo krovininį automobilį „Volvo FH-12“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Kelio danga buvo šlapia, lijo, automobilio greitis buvo apie 50 km/h. Priekyje važiavo du lengvieji automobiliai, apie 15–20 metrų atstumu. Suprato, jog pirmasis priekyje važiuojantis automobilis gali būti avarinės būklės, todėl nusprendė juos aplenkti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir didino greitį iki 70 km/h (nirs iš pateiktų rašytinių įrodymų matyt, kad greitis buvo virš 80 km/h). Tuo metu, sumažėjus atstumui, priekyje važiuojantis automobilis staigiai pasuko į kairę, į priešpriešinio eismo juostą, užtverdamas jam kelią. Bandė staigiai stabdyti, vairą laikydamas tiesiai, kad nesumėtytų. Stabdomas automobilis priekiniu bamperiu trenkėsi į lengvojo automobilio kairę galinę dalį. Nuo smūgio lengvasis automobilis nulėkė į kairę kelio pusę (griovį).
Pažymėtina, kad policijos pareigūnas, 2013-11-12 surašydamas tarnybinį pranešimą bei nustatydamas, kad dėl autoįvykio kaltas P. P., netyrė – kokiu greičiu realiai važiavo A. K. – nebuvo išreikalauti duomenys apie įvykio metu buvusį greitį, kaip netyrė ir to – kokio svorio ir ilgio buvo pakrautas vilkikas, kokios buvo automobilio padangos – ar tinkamos tokiam metų laikui ir ar eismo įvykis nebuvo A. K. neatsargaus elgesio pasekmė tamsiu paros metu, viršijant ribotą 70 km/h greitį, ir esant šlapiai kelio dangai, atliekant dvigubą lenkimą.
Teismo nuomone – priekyje A. K. lėčiau važiavę du automobiliai (vienas jų – vairuojamas P. P.) laikėsi saugumo reikalavimų, neskubėjo, kai tuo tarpu nukentėjęs A. K. nurodė, kad „...Aš mintyse žinojau, kad jeigu aš toje vietoje jų neapsilenksiu, tai važiuosiu iki pat vadinamo Kryžių kalno, nes ten gaunasi keli kilometrai ir aš jų neaplenksiu...“.
Teismas taip pat mano, kad nepagrįsta policijos pareigūno išvada dėl kalto asmens ir tuo aspektu, kad vairuotojams nesutinkant su įvykio vieta, schema, keliant prieštaraujančias versijas, jie nebuvo apklausti pakartotinai, taip pat nebuvo tiriama – kokiu būdu šukės galėjo atsirasti pakankamai tolimu atstumu nuo nurodomų susidūrimo vietų, neaišku, dėl ko nebuvo skiriama autotechninė ekspertizė.
Teismas iš pateiktų įrodymų nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.1 d.). Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įvirtinta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Šiuo atveju tai P. P. kaltinamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimu . KET 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 106 punkte – kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad P. P. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio (kliudė) kitiems eismo dalyviams. P. P. nuo pradžių teigė, kad stengėsi išvengti kliūties kelkraštyje mažindamas greitį ir „pasidavė kairėn“, duomenų, kad būtų išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Šiuo atveju netirta versija, kad gal nukentėjęs A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, nes neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, kad eismas būtų saugus bei 133 punkto reikalavimus, nes nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, ir negalėjo sustabdyti transporto priemonės iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Teismas pažymi, kad nukentėjęs A. K. nesilaikė greičio ribojimo – važiavo daugiau nei 80 km per valandą greičiu, manytina, kad to pasėkoje nesugebėjo sulėtinti greičio ir, prireikus, sustoti, ypač esant tamsiam paros metui, šlapiai kelio dangai bei priimant sprendimą lenkti du lengvuosius automobilius. Taip pat neaišku – ar siekė įsitikinti, ar priekyje važiuojantis lengvasis automobilis nerodo kairioj posūkio signalo.
Darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog P. P. būtų pažeidęs KET 106 p. reikalavimus, nuotraukose matyti, kad vilkikas atsitrenkė į lengvojo automobilio galinę dalį.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo P. P. gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad padaryta veika turinti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies požymius.
Esant nustatytoms aplinkybėms bei nesant galimybės teisme nustatyti kaltą asmenį dėl padaryto administracinio pažeidimo, yra pagrindas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas
n u t a r i a :
panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja L. J.