2019 m. lapkričio 4 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo iš atsakovo S. S..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas priteisti iš atsakovo
S. S. (toliau – atsakovas) 171,74 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-06-01 iki 2014-12-31 ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto Pakruojo rajono savivaldybėje, savininkas, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vietinė rinkliava skaičiuojama remiantis 2013-08-22 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-220 priimtais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai).
Pareiškėjo atstovui ir atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007-07-26 sprendimu Nr. T-244 nuo 2007-09-01 Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200 bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 10 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra pakeisti 2013-08-22 sprendimu Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjai duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti.
Atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Pakruojo rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2014-12-31 yra 32,22 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo
2013-07-01 iki 2014-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2014-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-12-31 atmestinas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo advokatui 18 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (patenkinta 49,54 proc.), išviso 8,92 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo S. S. Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penki Eur 08 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir 8,92 Eur (aštuoni Eur 92 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Žanas Kubeckas