Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė
byla Nr. 2S-773-370/2011
Teisėja G. Seselskytė (Proceso
Nr. 2-06-3-13350-2010-6)
Procesinio
sprendimo kategorija 110.1; 110.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos
Morkūnienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi
atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-03
nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1446-613/2011 pagal ieškovų
V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB Dnb Nord bankui dėl sutarties
nutraukimo ir sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,
nustatė:
ieškovai ieškiniu teismo prašo pripažinti
neteisėtais atsakovo 2007-09-18 kreditavimo
sutarties Nr. K-2300-2007-616 nutraukimą bei reikalavimą grąžinti skolą pagal
2007-09-18 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616, pripažinti 2007-09-18
kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir jas panaikinti ab initio. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamos sutarties pagrindu
įkeisto turto ieškojimo procedūras.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2011-01-03 ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo tenkino – sustabdė 2009-06-22 Hipotekos skyriaus Klaipėdos m. apylinkės
teismo nutarties Nr. 101-2N/2009 vykdymą dėl įkeisto ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio
gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
pardavimo iš varžytinių išieškotojo AB SnB NORD banko naudai.
Atskiruoju
skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir
išsprendus klausimą iš esmės ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovai iš esmės siekia toliau vykdyti prievoles
bankui, t. y. grąžinti paskolą, tik kitomis sąlygomis, todėl
nepriklausomai nuo šios bylos baigties ieškovų prievolė grąžinti paskolą bankui
išliks. Priverstinis turto pardavimas iš varžytynių taip pat yra skirtas banko
reikalavimo, t. y. paskolos sugrąžinimo patenkinimui – visos iš turto
pardavimo gautos pajamos būtų skirtos paskolai padengti, o likusi suma būtų
pervesta ieškovams. Todėl apeliantui nesuprantama, kaip įkeisto turto
perleidimo procedūrų vykdymas sutrukdys ar padarys neįmanomą paskolos bankui
sugrąžinimą. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos banko
teisės nustatytos kredito linijos sutartyje. Ieškovai neneigia, kad prievoles
bankui vykdė netinkamai, t. y. iš esmės bankui buvo pagrindas nutraukti
sutartį. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 str. 2
dalies reikalavimų, nes neproporcingai faktiškai neribotam laikui pažeidžia
banko, kaip sąžiningo kreditoriaus, teises. Be to, teismas taikė laikinąsias
apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, taip užkertant galimybę pateikti į
bylą įrodymus, argumentus bei paaiškinimus dėl ieškovų pateikto prašymo
nepagrįstumo.
Atsiliepime
ieškovai prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas
neteisingai vertina ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus ir ieškovams
palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nepritaikius laikinųjų apsaugos
priemonių, grėsmę.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Laikinosios
apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindas manyti, jog
nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Taigi pagrindu taikyti laikinąsias
apsaugos priemones gali būti ne tik grėsmė neįvykdyti teismo sprendimą
apskritai, bet ir grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Ieškovai
ieškiniu prašo ne tik pripažinti atskiras sutarties sąlygas neteisėtomis, bet
ir jų pagrindu atliktą vienašalį sutarties nutraukimą, kuris, savo ruožtu, buvo
pagrindu atsakovui pradėti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka. Patenkinus
ieškovų ieškinį, sprendimas didele dalimi prarastų prasmę, jei dar iki jo
priėmimo ginčijamos sutarties pagrindu skola jau būtų išieškota realizavus
ieškovų įkeistą turtą. Tokiu atveju nebebūtų galimybės įvykdyti sprendimo įvykdymo
atgręžimo, nes iš sąžiningų įgijėjų varžytynėse realizuotas turtas nebegalėtų
būti išreikalautas (CK 4.96 str.). Atskirai pažymėtina, kad ieškovai ieškiniu siekia
išsaugoti savo būstą, su kuriuo jie yra susiję asmeniniais ryšiais, jiems yra
reikšmingi šio daikto individualūs požymiai, o ne tik jo piniginė vertė. Tuo
tarpu bankui ieškovų įkeistas daiktas yra tik vienas iš daugelio ir jis
reikšmingas tik tiek, kiek iš jo gali būti įvykdytos ieškovų piniginės
prievolės. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos
teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcingai pažeidžianti
banko interesus.
Apelianto argumentas,
kad jam nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą buvo
pažeistos jo teisės, nes buvo užkirstas kelias pateikti savo argumentus, yra
formalus ir deklaratyvus, kadangi atskirajame skunde atsakovas nenurodo jokių
laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių, įrodymų ar
argumentų, kurie pirmosios instancijos teismui (jei bankas būtų turėjęs
galimybę juos nurodyti) galėtų būtų pagrindu priimti kitokią, nei buvo priimta,
nutartį. Pripažinus, kad apeliantas jokių reikšmingų argumentų dėl klausimo
esmės nepateikė, o skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta,
pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas dėl nepranešimo apie bylos
nagrinėjimą laikytinas formaliu ir nesudaro savarankiško skundžiamos nutarties
panaikinimo pagrindo, kadangi pats savaime jokios įtakos atsakovui iš
skundžiamos nutarties kilusioms pasekmėms nesukėlė (CPK 338, 328 str.).
Esant
tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo
motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Kolegija,
vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,
nutaria:
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danguolė
Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Eugenija
Morkūnienė
Žydrūnas Bertašius