Civilinė byla Nr. 2-6329-902/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05174-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.10;3.2.3.1;

(S)

3.2.4.9.3.1;3.2.3.8;3.4.4.2;3.6.1.2.4;

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. J., jos atstovui advokatui K. G.,

suinteresuotiems asmenims V. V., D. V., jos atstovei advokatei Z. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims V. V., D. V., ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Pareiškime pareiškėja D. J. nurodė, kad jos tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). A. V. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei D. V., kuri yra jos (pareiškėjos) motina. Pareiškėja D. J. pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė, todėl su 2015-02-19 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau D. V. nesutinka, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį. Pareiškėja mano, jog ji yra subjektas, turintis teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 str. l d., nes palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų. Palikimo atsiradimo metu D. J. jokių papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos ir iš jos negavo pajamų. Kartu gyvenantis sūnus A. J. taip pat yra nedarbingas, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, yra slaugomas pareiškėjos. D. J. nuosavybės teise turi butą su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones. Automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nevažiuojantis, mažai vertingas (vertė 28,96 Eur), pareiškėja juo naudotis negali, nes automobilis yra labai mažas, taip pat juo negali pasinaudoti ir jos sūnus A. J. Kitas automobilis FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini) 666,12 Eur vertės, yra reikalingas D. J. ir jos sūnui A. J., jie abu turi automobilio statymo korteles neįgaliems asmenims ir automobilį naudoja nuvykti pas gydytojus. Pareiškėja D. J. kito turto ar pajamų neturi, o šiuo metu jos mėnesio pajamos - invalidumo/netekto darbingumo pensija - 189,90 Eur. Atsižvelgiant į gaunamą invalidumo/netekto darbingumo pensija, būtinos išlaidos vienam mėnesiui: vaistams ir higienos priemonėms - 57,92 Eur, maistui - 57,92 Eur, išlaidos būstui išlaikyti 142,16 Eur, drabužiams ir avalynei 16,21 Eur, iš viso išlaidų 274,21 Eur, neįskaitant kelionės, kraujo tyrimo ir kitų išlaidų. Šios išlaidos minimalios, jos nuolat didėja, nes D. J. vaistai nuo ligos gydymo yra nekompensuojami. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. J. palikimo atsiradimo metu buvo ir yra sunkios ir kritiškos būklės, jos gaunamos ir turimos lėšos buvo ir yra nepakankamos būtiniems poreikiams tenkinti, jai buvo reikalinga parama, nors ji stengėsi išnaudoti visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, todėl būtina konstatuoti D. J. išlaikymo reikalingumą ir teisės atsiradimą į privalomąją palikimo dalį.

Teisme pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisme pareiškėja, jos atstovas papildomai nurodė, jog šiuo metu D. J. darbingumas yra sumažėjęs iki 15 proc., pareiškėja yra praktiškai nedarbinga, šiuo metu turi tik vieną automobilį, nes dar 2015-07-05  už 30 Eur pardavė automobilį VW Golf, kuris nepraėjo techninės apžiūros, jį remontuoti nebebuvo tikslinga. Kitą automobilį Ford pareiškėja naudoja, nes ji yra sunkus/onkologinis ligonis (serga debetu, padidėjusiu kraujo spaudimu, jai yra nustatytos kitos šalutinės ligos), jos sūnus taip pat yra neįgalus, yra sunkus ligonis, jam reikalinga kito asmens priežiūra, slauga, kuris yra slaugomas pareiškėjos, dėl to jiems automobiliu dažnai tenka važinėti pas gydytojus, todėl jiems automobilis nėra prabangos dalykas, o būtinybė buičiai. Pareiškėja visada geria raminamus vaistus, jos sąnariai yra itin pažeisti, jai sunku judėti, pati automobilio vairuoti negalinti dėl savo sunkios būklės, jai dažnai būna nutirpusios rankos, pareiškėja taipogi prastai mato, todėl pareiškėjos sugyventinis A. B. ją paveža automobiliu. Pareiškėjos sūnus A. turi spec. poreikių, kurie taipogi susiję su automobilio turėjimu. Šiuo metu pareiškėjos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 189 Eur dydžio netekto darbingumo pašalpa. Pareiškėja paskaičiavo būtinas išlaidas per mėnesį, išlaidos yra didesnės nei gaunama pensija ir išlaidos nuolat didėja. Vaistai taip pat nėra kompensuojami. Pareiškėjos gaunamos lėšos yra nepakankamos jos būtiniems poreikiams patenkinti. Kad pareiškėjos dviejų kambarių butą padėjo išsipirkti V. V., tokių įrodymų į bylą nepateikta. Įmonės pelno deklaracija patvirtina, kad pareiškėjos įmonė 2014 metais turėjo 4125 Lt nuostolių. Pareiškėjos sugyventinis A. B. nebuvo pareiškėjos išlaikomas, jis 2006-2015 m. laikotarpiu turėjo draudžiamų pajamų. Pareiškėjos sūnaus A. pajamos 2014 metais buvo 720 Lt dydžio, 2015 m. - 212 Eur šalpos neįgalumo pašalpa. Pareiškėja anksčiau vykdė individualią veiklą, tačiau veiklą sustabdė, nes daug laiko praleido ligoninėje, tapo nedarbinga, gavo neįgalumą, be to, įmonė veikė nuostolingai. Taip pat pareiškėja paaiškino, jog išsiėmė 6000 Lt sumą, nes tiek buvo užsidirbusi už 2014 metus, iš šios sumos jai dar teko susimokėti 900 Lt GPM, likusią pinigų dalį 4000 Lt pareiškėja skyrė automobilio F. G. įsigijimui. Tuo atveju, jeigu pareiškėja papildomai gautų lėšų, spręstų buto pakeitimo klausimą, norėtų įsigyti būstą žemesniame aukšte, nes pareiškėjai yra sunku lipti aukštyn, taip pat pareiškėjai yra reikalingi papildomi vaistai, mokamos medicininės paslaugos. Šiuo metu pareiškėjos būsto išlaikymo išlaidos sudaro 141 Eur sumą, bute pareiškėja gyvena viena su sūnumi, jos sugyventinis kartu gyvena retai, būsto išlaidas pareiškėja dengia viena, nes jos neįgalus sūnus negali jų mokėti.

Suinteresuotas asmuo D. V. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, nes D. J. nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį jai išsipirkti padėjo jos sesuo V. V., perleisdama jai savo investicinius čekius. Nuo 2004 metų šiame bute be pareiškėjos D. J., gyvena jos neįgalus sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos sugyventinis A. B. Pareiškėjos vardu yra registruotos net dvi transporto priemonės – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja taip pat nepagrindė savo patiriamų išlaidų 274 Eur per mėnesį, be to, ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pilnamečiu sūnumi ir su sugyventiniu, todėl mokesčiai dalintini į tris dalis. Pareiškėjos sugyventinis A. B. ją 2004 metais buvo žiauriai sumušęs, dėl to ji gydėsi Panevėžio respublikinėje ligoninėje, pastaraisiais metais pareiškėjos sugyventinis dirba, o iki tol jį dešimt metų išlaikė pati pareiškėja. Be to, D. J. pas ją buvo padėjusi 4000 Lt sumą, kurią pareiškėjos sugyventinis A. B. 2014-03-14 pasiėmė iš jos policijos akivaizdoje. D. J. nepateikė gydymosi išlaidas bei kitas išlaidas patvirtinančių dokumentų. D. J. neįrodė, jog jai jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Be to, ji iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą ir buvo įmonės savininkė, o 2014-12-19 likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki tėvo mirties ji nusipirko 2500 Lt vertės transporto priemonę F. G., o tai liudija, kad pareiškėja turėjo lėšų. Teisme D. V. papildomai paaiškino, jog ji pati serga onkologine liga, jai pačiai yra reikalinga parama. Jos vyras irgi sirgo, gavo invalidumą, jie abu sirgo, ji rūpinosi savo vyru. Vyro mirties dieną ji nedirbo dėl sveikatos problemų, gaudavo neįgalumą 600 Lt, bet pinigų neužteko. Jos dukra  V. V. irgi neįgali.

Suinteresuotas asmuo V. V. su pareiškėjos pareiškimu taip pat nesutiko, nes palikėjo mirties dieną pareiškėjai nebuvo reikalinga materialinė pagalba. Nurodė, kad pareiškėja gauna netekto darbingumo pensiją, turi dviejų kambarių butą, kurį V. V. padėjo išsipirkti už savo investicinius čekius ir yra įsigijusi dvi transporto priemones, pareiškėja gyvena su neįgaliu sūnumi, kurio pajamos per mėnesį sudaro 1600 Lt, taip pat su ja nuo 2004 metų kartu gyvena jos sugyventinis A. B., kuris pastaraisiais metais dirba. Tuo tarpu pati V. V. yra neįgali nuo 2008 metų, jos mėnesio pajamos sudaro 160 Eur, ji gyvena kartu su mama D. V., kuri nuo 2000 metų serga sunkia onkologine liga, radiaciniu kolitu, cukralige, mamos pajamos yra tik 174,32 Eur per mėnesį. Jų pajamos joms pačioms neleidžia įsigyti visų reikiamų vaistų gydymui ir tyrimams. Tokiu būdu mano, jog D. J. tėvo mirties dieną (duomenys neskelbtini) nereikėjo materialinės pagalbos, nes jos pajamos buvo kelis kartus didesnės už jų pajamas. Teisme V. V. papildomai paaiškino, kad pareiškėja niekada nelankė tėčio ir jo neprižiūrėjo, neslaugė. Ji pati yra neįgali, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 151,64 Eur suma. Kartu gyvenančiai jos motinai taip pat yra reikalinga parama, pinigų neužtenka vaistams, tyrimams, pinigų nepakanka malkoms įsigyti, nes mamos pajamos tik 174 Eur neįgalumo pensija. Pareiškėja visais metais turėjo daug pinigų iš įmonės veiklos, ji taip pat buvo prisiteisusi 1600 Lt sūnui, pinigais pareiškėja labai išlaidaudavo, V. V. žino, kad pareiškėja vienai dienai vyko į Palangą, kurą įsigydavo iš sūnaus pinigų, pati pareiškėja neprižiūrinti savo sūnaus, kai jis būna ligoninėje, neperka jam drabužių.

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos D. J. tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). A. V. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei D. V., pareiškėjos motinai. Pareiškėja D. J. pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė, todėl su 2015-02-19 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau D. V. nesutiko, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį (b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 11-15, 19, 20).

           Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.

          Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Vadovaudamasis šiuo paveldėjimo teisės principu palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, palikdamas jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstydamas dalimis, susiedamas paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės ir suvokimą visuomenėje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kadangi juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį, tai aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pasisakydama dėl išlaikymo reikalingumo kriterijaus, pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turtinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Tuo atveju, jei šioje byloje būtų konstatuota, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu buvo tokios sveikatos būklės, kurios būdamas jis įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją, šios pensijos suma gali būti įskaičiuojama kaip pajamos, kurias jis palikimo atsiradimo metu turėjo galimybę gauti ir, sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo gali būti skaičiuojamos su realiai gautomis pajamomis. Jei aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas.

          Kadangi paveldėjimo teisės normos nenustatyta išlaikymo reikalingumo kriterijų, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę. Jei byloje paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą iškyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

           Pareiškėja D. J. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus (b.l. 21, 29, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 97, 98), iš kurių matyti, jog palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) D. J. buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 20 proc., nuo 2015-10-01 jos darbingumas sudaro tik 15 proc., nuo 2015-10-06 dvejiems metams nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros/pagalbos poreikis), jos gaunamos pajamos buvo 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos (veikla sustabdyta dešimčiai metų, iki 2025-12-31) ir iš jos negavo pajamų. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog D. J. nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyvena kartu su neįgaliu sūnumi, automobilį FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini) kuris yra reikalingas pareiškėjai D. J. ir jos sūnui A. J., jie abu turi automobilio statymo korteles neįgaliems asmenims ir šį automobilį pagal pareiškėjos duotą paaiškinimą, naudoja nuvykti pas gydytojus, buičiai, automobilis jiems su sūnumi yra gyvybiškai reikalingas (b.l. 17, 34, 46, 51, 52). Iš bylos medžiagos (b.l. 18) taipogi matyti, jog palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškėja savo vardu turėjo dar vieną automobilį VW Golf, kurį pardavė 2015-07-05 už 30 Eur (b.l. 99), kaip pareiškėja paaiškino, automobilis buvo nenaudojamas, nes buvo per mažas, buvo nevažiuojantis, mažai vertingas (vertė 28,96 Eur), juo negalėjo pasinaudoti ir jos sūnus A. J. Teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisme išklausęs pareiškėjos ir jos atstovo pasisakymus, daro išvadą, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo sunkios finansinės padėties ir jai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Kaip matyti, dviejų kambarių (nedidelės kvadratūros – buto plotas apie 50 kv.m.) bute pareiškėja gyvena kartu su pilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini) neįgaliu slaugymo reikalaujančio sūnumi A., todėl teismas nemano, kad būtų buvę ir yra protinga pareiškėjai pakeisti butą į mažesnį (pvz. vieno kambario) ir taip gauti papildomų pajamų savo išlaikymui. Tai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu turėjo dvi transporto priemones, taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėja gyveno turtingai, nes kaip matyti automobilis VW Golf buvo mažai vertingas, nes buvo parduotas tik už 30 Eur sumą, buvo mažas, nevažiuojantis. Ta aplinkybė, jog pareiškėja gyvena kartu su sūnumi, kuris taipogi gavo ir gauna pajamas ((duomenys neskelbtini) dienai gavo 210 Eur neįgalumo šalpos pensiją, o nuo 2015 m. liepos mėn. 216 Eur dydžio) (b.l. 125) ir kurių dalį pareiškėja naudojo kuro įsigijimui, neduoda pagrindo manyti, kad pareiškėjai nebuvo reikalingos papildomos lėšos (parama) pragyvenimui, priešingai, minėta aplinkybė (kuro įsigijimas už sūnaus pinigus) kaip tik patvirtina, jog pareiškėjai nepakako gaunamų jos pajamų pagrindiniams poreikiams patenkinti, vertinant tą aplinkybę, jog pareiškėja yra didelis ligonis, yra neįgali ir jai sunku judėti, dėl itin prastos sveikatos būklės (pareiškėja yra onkologinis ligonis) pareiškėja privalo dažnai lankytis pas gydytojus, todėl išlaidos kurui įsigyti priskirtinos būtinų pareiškėjos poreikių tenkinimui. Tai, kad pareiškėja vyko į Palangą vienai dienai, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja gautas lėšas naudojo itin nerūpestingai, sunkiam ligoniui nuvykimas prie jūros yra būtinybė, o ne prabanga, be to, vienos dienos kelionė Lietuvos ribose nepareikalavo didelių išlaidų. Teisme pareiškėja paaiškino, jog iš 6000 Lt uždirbtų 2014 m. pinigų ji susimokėti 900 Lt GPM, o likusią pinigų dalį 4000 Lt pareiškėja 2014-12-19 panaudojo automobilio įsigijimui. Iš teismui pateiktos minėto automobilio įsigijimo sutarties (b.l. 17) matyti, jog pareiškėja automobilį įsigijo ne už 4000 Lt, o už 2500 Lt. Tokiu būdu, pareiškėjos nepanaudota suma sudarė 1500 Lt. Į bylą nesurinkta įrodymų, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) disponavo papildomomis lėšomis be gaunamos netekto darbingumo pensijos 189,90 Eur, nėra duomenų, kad pareiškėja minėtu metu būtų įsigijusi kokius tai kitus vertingus, nebūtinus daiktus ar būtų naudojusi nebūtinomis paslaugomis, todėl teismas sprendžia, kad minėta 1500 Lt sumą iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo išleidusi savo būtiniems poreikiams tenkinti. Pareiškėja paskaičiavo, jog jos būtinos minimalios išlaidos vienam mėnesiui sudaro vaistams ir higienos priemonėms - 57,92 Eur sumą, maistui - 57,92 Eur, išlaidos būstui išlaikyti 142,16 Eur, drabužiams ir avalynei 16,21 Eur, iš viso išlaidų 274,21 Eur, taip pat pareiškėjai yra būtinos kitos išlaidos (kelionės, kraujo tyrimų ir pan.), išlaidos nuolat didėja. Pareiškėjos gaunamas pajamas viršija būtinos išlaidos. Su būtinų išlaidų paskaičiavimu teismas turi pagrindo nesutikti tik dalyje dėl būsto išlaikymo išlaidų, kurios teismo nuomone, turėtų būti dalinamos pusiau (kartu jas paskaičiuojant ir sūnui A.), nes pagal 2015-02-04 pažymą Nr. (2015-11-PS)-258 (b.l. 46) pareiškėjos gyvenamajame būste savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėja kartu su sūnumi, tačiau minėtas faktas (būsto išlaikymo išlaidų padalinimas pusiau) vis tiek nepaneigia to fakto, jog pareiškėjos gaunamos pajamos nepadengia būtinų išlaidų. Tai, kad kartu su pareiškėja retkarčiais gyvena jos sugyventinis ir galimai prisideda prie būsto išlaikymo (pareiškėja teismui pateikė Sodros duomenis (b.l. 123), kur matyti, jog A. B. yra dirbantis ir gauna pajamas, šis faktas taip pat paneigia aplinkybę, jog pareiškėja išlaikė savo sugyventinį)), rodo, kad pareiškėjai jos gaunamų pajamų nepakanka ir jai yra reikalinga papildoma parama, kaip jau minėta, palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) D. J. buvo nedarbinga dėl ligos, jos gaunamos pajamos sudaro tik 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo išmokų ji negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos ir iš jos negavo pajamų.

           Kaip pareiškėja teisme paaiškino, jai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, beveik metus pragulėjusi ligoninėje, dėl ko toliau nebegalėjusi vykdyti individualios veiklos. Teismo manymu, palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvus nedarbingai dėl savo ligos ir sveikatos būklės (buvo nustatytas didelis neįgalumas – jos darbingumas sudarė tik 20 proc., šiuo metu darbingumas sumažėjęs iki 15 proc.), taip pat įvertinus pareiškėjos paaiškinimą, konstatuotina, jog ji buvo praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėja pati kokiais tai kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudama alkoholiu, tyčia susižalojusi, iššvaisčiusi turėtą turtą ir pan.).

          Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šioje byloje pareiškėjos pareikštą reikalavimą.

           Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas mano, jog yra teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjos D. J. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

           Byloje susidarė 6,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, kad pareiškėjai D. J. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 185,28 Eur sumą. Byloje sutinkama su Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 8 p. pareiškimas dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo yra apmokestinamas 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmetamas. Šioje byloje 2015-05-18  sprendimu nemokama antrinė teisinė pagalba visiškai atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo suteikta pareiškėjai D. J., valstybei atlygintina suma sudaro 185,28 Eur. Suinteresuotam asmeniui D. V. taipogi buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, visiškai atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2015-03-04 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, b.l. 92), todėl esant jos (kaip bylos šalies) priešingam suinteresuotam, jai nekyla pareiga atlyginti už pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas bei kitas proceso išlaidas valstybei. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d. sako, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti, V. V. yra neįgali, kartu  gyvenanti su neįgalia mama (šioje byloje suinteresuotas asmuo D. V.) iš neįgalumo pensijų, teismas nenustatė, jog jos, kaip suinteresuoto asmens, procesinis elgesys byloje būtų netinkamas, todėl teismo manymu, pareiškimą patenkinus, V. V. taip pat kaip ir kito suinteresuoto asmens esant priešingam suinteresuotumui byloje, likusios dalies (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimas iš V. V., kuri dėl neįgalumo įgijusi teisę į valstybės paramą, būtų neprotingas. Esant tokioms aplinkybėms, ji taip pat atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų (mokėtinos žyminio mokesčio dalies ir pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidų) mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 2 p., 88 str., 96 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

D. J. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos tėvo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 str. 1 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Ingrida Kirsnytė