Civilinė byla Nr. e2-1738-943/2018

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02767-2013-3

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4230-852/2018, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-252-560/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-252-560/2016 ir priimti naują sprendimą – remiantis Direktyvos 97/9/EB nuostatomis pripažinti teisę į 5502,05 Eur kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Ieškovo įsitikinimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) 2018 m. kovo 22 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose C-688/15 ir C-109/16, kurio rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyta, jog Direktyvos 97/8 1 straipsnio 4 punktą bei 2 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad jais asmuo gali remtis nacionaliniame teisme grįsdamas reikalavimus dėl kompensacijų prieš valstybės įmonę, kuri valstybėje narėje atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas.

3.       Atsakovė atsiliepime teismo prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai taikomi tik būsimų perleidžiamų vertybinių popierių atžvilgiu – tik dėl obligacijų emisijų Nr. 11 ir Nr. 12, kurios nebuvo atliktos iki AB banko SNORAS bankroto. Šių emisijų obligacijos buvo platinamos nuo 2011 m. lapkričio 2 d. ir turėjo būti platinamos iki 2011 m. lapkričio 30 d., tačiau jų platinimas buvo nutrauktas dėl paskelbto veiklos apribojimo (moratoriumo). Ginčo sandoris buvo sudarytas dėl fiksuotų palūkanų obligacijų emisijos Nr. 3, kuri buvo įgyvendinta, o pagal ginčo sandorį įsigytos obligacijos įsigaliojo 2011 m. gegužės 30 d., t. y. iki atsakovės veiklos moratoriumo.

4.       Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, jog Teisingumo Teismo byloje buvo sprendžiama dėl kitokių faktinių aplinkybių, todėl šiame sprendime pateikti išaiškinimai neaktualūs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti procesą.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo ieškovas nurodė naują ieškinio pagrindą ir pareiškė naują reikalavimą, t. y. nebeginčija sandorio ir neprašo taikyti restitucijos dėl panaikinto sandorio, bet prašo priteisti iš trečiojo asmens jam priklausančią kompensaciją. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo prašomu pagrindu.

7.       Be to, Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės nėra aktualios ieškovo keliamam ginčui, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu. Teisingumo Teismo suformuluota praktika taikoma tik iki bankroto iškėlimo neįsigaliojusių obligacijų savininkams, o ieškovo sandoris dėl obligacijų pirkimo įsigaliojo iki banko Snoras bankroto (ieškovas obligacijas iš emisijos Nr. 3 įsigijo 2011 m. gegužės 30 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Teismas nepagrįstai nurodė, jog Teisingumo Teismo praktika taikoma tik iki bankroto bylos iškėlimo neįsigaliojusių akcijų savininkams. Ieškovas siekia pasinaudoti direktyvos suteikiamomis garantijomis.

8.2.        Formalus motyvas, jog ieškinyje buvo nurodytas kitas ieškinio pagrindas, neturėtų būti kliūtimi atnaujinti procesą.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė teismo prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

9.1.        Prašymas atnaujinti procesą turi būti atmestas ir dėl to, jog ieškovas praleido jo padavimo terminą.

9.2.        Ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas inicijuoti naują teisminį procesą, tačiau nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi neegzistavo teismo sprendimo priėmimo metu.

9.3.        Be to, Teisingumo Teismo išaiškinimai nėra aktualūs išnagrinėtai bylai, kadangi jie taikytini tik būsimų perleidžiamų vertybinių popierių atžvilgiu, t. y. tik dėl obligacijų emisijų Nr. 11 ir Nr. 12, o ieškovo obligacijos buvo emisijos Nr. 3.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nagrinėjamu atveju nėra nustatytų visų sąlygų proceso atnaujinimui. Ieškovo nurodytos bylos neturi esminės reikšmės prašomai atnaujinti civilinei bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.

10.2.        Suformuota praktika taikoma tik neįsigaliojusių obligacijų savininkams. Ieškovo turimos obligacijos įsigaliojo bankui vis dar veikiant.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atnaujinti procesą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13.       Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14.       Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka nurodytų požymių. Kitaip tariant, apelianto nurodytos aplinkybės neegzistavo nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą.

16.       Be to, tiek nurodytas Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas sujungtose bylose C-688/15 ir C-109/16, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje bei atsiliepimuose į atskirąjį skundą, esminę reikšmę turi/yra aktualūs akcijų emisijų Nr. 11 ir Nr. 12 atžvilgiu, kurios nebuvo realizuotos iki atsakovės BAB banko Snoras bankroto, o investuotojai nuosavybės teise neįgijo šių finansinių priemonių. Tuo tarpu, ieškovas neginčija fakto, jog nuosavybės teise įsigijo įgyvendintos obligacijų emisijos Nr. 3 obligacijas, už kurias visiškai atsiskaitė su banku. Šią aplinkybę patvirtina ir prašomoje atnaujinti byloje Nr. 2-252-560/2016 esanti 2011 m. gegužės 16 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110516S990003 (b. l. 4). Dėl nurodytų priežasčių proceso atnaujinimas šioje byloje negalėtų lemti priimto teismo sprendimo panaikinimo ir kitokio teismo procesinio sprendimo priėmimo.

17.       Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jos nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nurodyti teismų sprendimai nesudarytų pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Įvertinęs šias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Egidija Tamošiūnienė