Administracinio nusižengimo byla Nr. II-454-1035/2020

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02232-2020-4

        Procesinio sprendimo kategorija 14.14

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K., jos atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Fomkin),

nukentėjusiajai L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-(duomenys neskelbtini)84-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

        J. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 150 Eur bauda. J. K. nubausta už tai, kad 2020 m. liepos 9 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantis šuo vardu H. B. užpuolė gatvėje einančio M. M. vedžiojamus Maltos bišono ir Šicu veislės šuniukus, priklausančius L. M.; šuo vardu H. B. užpuolė Maltos bišono veislės šuniuką, sugriebė jį per nugarą, suleisdamas dantis į abu šonus ir pakėlęs nuo žemės purtė, įkando per krūtinę, padarė dvi kastines žaizdas, šiais savo veiksmais neužtikrino, kad jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, J. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad protokole nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka jos pateiktų paaiškinimų; nutarimas priimtas pažeidžiant procesinę tvarką, nes ji viešame posėdyje nedalyvavo; jos paaiškinimas ir kiti svarbūs dokumentai nebuvo išnagrinėti priimant nutarimą; su incidentu pateiktomis L. M. aplinkybėmis sutinka tik iš dalies, nes nėra nurodytas asmuo, dalyvavęs incidente, kurio metu nukentėjo L. M. priklausantis augintinis bei jai priklausantis šuo vardu H. B..

Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas nurodė, kad nesutinka su skundu, nes tyrimo metu buvo visapusiškai ištirtos aplinkybės.

J. K. teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, nes ji nebuvo apklausta ir nedavė paaiškinimų. Ji pati situacijoje nedalyvavo. Sūnus papasakojo, kad išėjo iš miško ir susitiko su L. M. sūnumi, kuris vedė du mažus šuniukus. Šuniukai pradėjo kandžioti jos šuns letenas ir su pavadėliais apsuko jos šuns letenas. Jos sūnus laikė šunį ir paprašė, kad L. M. sūnus pasitrauktų. L. M. sūnus pradėjo keiktis, pasakė: „Tau reikia, tu ir traukis“. Jos šuo tikriausiai taip padarė iš skausmo. Įvykis buvo 2020 m. liepos 9 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvės gale. Šuo vardu H. B. priklauso jai. Jis yra 55 cm ūgio. Tuo metu ji buvo namuose. Jos vaikui tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų. Šuo buvo be antsnukio, nes nėra privaloma, tačiau buvo su pavadėliu. Viso įvykio metu sūnus laikė šunį už antkaklio, kad kuo arčiau prie savęs pritrauktų šunį. Vaikas grįžo su šuniu, pradėjo pasakoti apie visą situaciją, kurią ji papasakojo. Atėjo nukentėjusiosios tėvas ir pradėjo rėkti, kad nukentėjo abu šunys, vaikas. Ji paprašė vyro, kad nueitų pažiūrėtų. Jos vyras nuėjo ir jo neįleido, aprėkė. Jie yra kaimynai per vieną gatvę. Ji apžiūrėjo savo šunį, nes jis atėjo šlubuodamas. Kai vyras grįžo iš kaimyno, jie išvežė apžiūrėti šunį į veterinarijos kliniką, nes jis nepamynė kojos. Veterinarijos klinikoje šuniui buvo suleisti vaistai. Po dviejų savaičių prie vartų privažiavo L. M. tėvas, pasakė, kad įmetė raštelį (b. l. 20) į pašto dėžutę. Jie pasakė, kad sutinka atlyginti vieni kitiems žalas. Jie sakė, kad nesutinka. Buvo parašytas laiškas kaimynams (b. l. 21), prašė gražiuoju susitarti, padengti išlaidas vieni kitiems. Į ką nebuvo atsakyta. Atėjo pranešimas iš komisariato. Nukentėjusiosios šunis jai teko matyti. Abu mažiukai, sveriantys apie 5 kg. Vaikas jai papasakojo, kad šuniukai pradėjo kandžioti už galinės jos šuns letenos. Jos šuo neįkando iki to laiko, kol jo L. šuniukai neapvyniojo pavadžiais. Jos šuo nuo skausmo griebė vienam šuniukui. Šuniukas savo kojomis nuėjo namo, niekas nenešė jo ant rankų. Galėjo nukentėti vienas kaimynų šuo, nes kitas išsinėrė iš pavadėlio ir pabėgo. Mano, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų užtikrinti saugumą. Institucija neapklausė vaikų. Jos šuns veislė skirta sportui. Tai yra sportuojantis šuo, su kuriuo užsiima nuo mažų dienų. Šuo agresijos nerodo, nes trasose susitinka su kitais augintiniais, neagresyvus žmonėms. Kaimynės šunys yra maži šuniukai, praeinant pro juos visada loja. Šuniui nereikia antsnukio, nes nėra įstatymo, patvirtinančio, kad neagresyvus šuo privalo nešioti antsnukį. Jis šunis dresuoja (duomenys neskelbtini) metų. Ji dresuoja šunis, užsiima su vaikais, sergančiais autizmu. Šis šuo taip pat užsiima su sutrikimus turinčiais vaikais. Ji paprašė vyro, kad nueitų pas kaimyną. Ji pasitiko vaiką, kai jis grįžo su šuniu. Kai vaikas atėjo, šuo buvo su pavadėliu. Jos šuo negalėjo būti be pavadėlio. Jos vyras nematė, kai grįžo vaikas.

Nukentėjusioji L. M. teismo posėdyje parodė, kad J. buvo ne vieną kartą įspėta apie tai, kad jos šuo laksto palaidas sodų bendrijoje. Jos sūnus vedžiojo Šizu ir Malto bišono veislės šunis su pavadėliais. Labiausiai nukentėjo Maltos bišonas. Tai yra dekoratyvinės šunų veislės, 4 kg svorio. Sužalojimus patyrė Maltos bišonas. Jos sūnus vedė abu šunis su pavadėliais. Pribėgęs šuo H. B. buvo palaidas. Viso incidento metu J. šuo bandė pagauti jos šunis. Jos vienas šuo išsinėrė ir pabėgo. H. B. šunį supurtė, perkando iki kraujo. Jos mama matė, kad kaimynės šuo buvo palaidas po įvykio. Jos sūnus parėjo su šunimi ant rankų. Jos tėtis ėjo pas kaimynus. Jis taip pat matė šunį palaidą. J. K. sūnus atėjo į sklypą ir nusifotografavo jos sužalotą šunį. J. K. vyras atėjo vėliau. Kai jos tėtis nuėjo pas J. K., jam buvo pasakyta: „Mano šuo nieko negalėjo užpulti“. Incidento metu ji buvo darbe. Jai sūnus paskambino 16.32 val. ir pasakė, kad užpuolė M.. Ji paskambino į veterinariją ir pasakė vežti šunis. J. K. vyras atėjo, kai jos tėvas su sūnumi sėdo į automobilį. Jis paklausė: „Kas įvyko, ko Jūs norit?“. Pasakė, kad apie nuostolius kalbės, kai bus apžiūrėti šunys. Vienas šuo buvo apžiūrėtas, nieko nerasta. Mažajam buvo dvi kastinės žaizdos krūtinės srityje. Buvo skirti antibiotikai. 4 kartus vedė pas veterinarus. Baigė gydymą. Rinko čekius, turi veterinaro išvadą apie sužalojimus. Bandė susisiekti dėl žalos atlyginimo. Per visą laiką nebuvo atėję paklausti, kaip jaučiasi šuo, spręsti situacijos. Raštelis buvo parašytas, kai nepavyko susisiekti, niekas neįleisdavo. Privažiavo jos tėtis su dviem vaikais automobilyje, paklausti, ar ruošiasi apmokėti išlaidas. Ponia nusileido šaukdama: „Nieko mes nemokėsim, Jūsų šuo sužalojo mūsų šunį“. Matėsi, kad bus akivaizdus konfliktas. Grįžo iš atostogų 2020 m. liepos 29 d., sužinojo apie situaciją, nuėjo pas kaimynus. Namuose buvo tik J. K. vyras. Ji paklausė, ar jie sutinka atlyginti išlaidas. J. K. vyras atsakė, kad J. išvažiavusi į miestą rašyti atsakymą į raštelį. Ji pasakė, kad jeigu negauna raštiško atsakymo, traktuos, jog atsisako taikiai spręsti situaciją. Niekas neatėjo, rašto negavo nei ji, nei tėvai. Atvyko policijos pareigūnai. Negali pasakyti ką ponios šuo pasidarė pats sau, puldamas jos šunis. Jos sūnui (duomenys neskelbtini) m. Jos šunys įvykio dieną buvo su fleksi pavadėliais, kurių ilgis 3-4 m. J. K. šunį, lakstantį be pavadėlio, matė jos tėvas ir motina. Jos šunys yra maži, saviems jie yra geri ir draugiški. Jos šunys svetimiems nedraugiški, dėl to jie visada vedžiojami su pavadėliu. Jos šunų nedraugiškumas pasireiškia tuo, kad jie loja ant kitų šunų ir svetimų žmonių. Jos motina prie vartelių pasitiko vaiką. Motina matė jos sūnų, einantį su sužalotu šuniu ant rankų, ir matė tolumoje šunį, o tėtis matė tą šunį, kai jis ėjo pas kaimynus pranešti apie įvykį. Jos tėvas matė kaimynų šunį po pusvalandžio. Ji žino, kad įvykis buvo, nes 16.32 val. jos sūnus parašė, kad užpultas šuo.

        Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

J. K. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija į juos neatsižvelgė. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka dalyvaujant J. K., be to, byloje yra patektas jos rašytinis paaiškinimas. Aplinkybė, kad skundžiamame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka J. K. paaiškinimų, nedaro nutarimo neteisėtu. Kita vertus, J. K. pasinaudojo procesine teise apskųsti šį nutarimą teismui. Bylos teisminio nagrinėjimo metu J. K. pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, kurie, teismo vertinimu, nepaneigia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl J. K. kaltės.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas). Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo: užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju klausimas dėl administracinės atsakomybės subjekto nekyla. J. K. neginčija, kad yra šuns vardu H. B. savininkė (laikytoja), todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos adresuotos būtent jai, kaip minėto šuns laikytojai. Byloje pačios J. K. paaiškinimais nustatyta, kad jos šuo įvykio dieną buvo be antsnukio. Teismo posėdyje J. K. ir jos atstovas akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintose Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra reikalavimo vežioti šunis su antsnukiu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teiginiais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime nėra konstatuotas Taisyklių pažeidimas. Konstatuotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtintų minėtų gyvūnų laikytojų pareigų nevykdymas (20 str. 2 d. 3 ir p.). Kitaip tariant, aplinkybė, kad Taisyklės nedraudžia vedžioti šunį be antsnukio, dar nereiškia, jog šuns laikytojas atleidžiamas nuo pareigų: užtikrinti, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdymo. Minėta, kad J. K. yra šuns vardu H. B. savininkė (laikytoja), todėl leisdama savo vaikui, kuris yra nepilnametis, vedžioti jos šunį, privalėjo imtis visų priemonių, kitaip tariant, užtikrinti, kad jos vaiko vedžiojamas šuo nepadarytų kitiems šunims žalos, t. y. numatyti ir įvertinti, kaip jos šuo reaguotų į kitus šunis, turėti omeny vaiko pasiruošimą ir realias galimybes susitvarkyti panašioje situacijoje. Kaip matyti, J. K. nenumatė, kad jai išleidus savo šunį su vaiku gali atsirasti padarinių (nagrinėjamu atveju, sužalotas nukentėjusiajai priklausantis šuo), nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Konstatuotina, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo (nerūpestingumo).

J. K. teisme daug dėmesio skyrė įvykyje dalyvavusių nepilnamečių vaikų apklausai. Nukentėjusiosios šunys taip pat buvo vedžiojami jos nepilnamečio vaiko. Teismas netenkino šio prašymo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, abu vaikai yra nepilnamečiai. Jų apklausa teisme yra nepageidautina, užtikrinant jų pačių teises, siekiant apsaugoti jų nuo neigiamo poveikio. Nagrinėjant bylas teisme, nepilnamečių apklausa teisme atliekama tik išimtiniais atvejais, nesant galimybių bylos aplinkybes nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Antra, abu nepilnamečiai vaikai apie įvykį papasakojo savo motinoms (J. K. ir nukentėjusiajai), kurios vaikų nurodytas aplinkybes, duodamos paaiškinimus, nurodė ir teismui. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vaikai savo motinoms nurodė tas faktines aplinkybes, kurias motinas papasakojo ir teismui. Trečia, byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamo įvykio metu J. K. šuo H. B. sužalojo vieną iš nukentėjusiosios šunų. Teismo vertinimu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų pareigų laikymosi prasme ir šios bylos kontekste (J. K. didelis šuo, nukentėjusiosios du dekoratyviniai šunys) neturi teisinės reikšmės, ar J. K. šuo be priežasties užpuolė nukentėjusiosios šunis ar tam įtakos turėjo nukentėjusiųjų šunų elgesys, kandžiojant J. K. šuns letenas. Kaip ir neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad J. K. šuo taip pat galimai buvo sužalotas, nes įsipainiojo į nukentėjusiosios šunų pavadėlius. Kaip minėta, J. K., būdama šuns laikytoja, privalėjo numatyti tokią situaciją ir užtikrinti, kad taip neatsitiktų.

J. K. ir jos atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusiosios šunys buvo su fleksi pavadėliais. Jų nuomone, dėl kilusio įvykio yra ir nukentėjusiosios kaltė. Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas, nes tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Minėta, kad aplinkybę dėl K. K. šuns įsipainiojimo į nukentėjusiosios šunų pavadėlius nepateisina J. K. jai nustatytų, kaip šuns laikytojai, pareigų nevykdymo.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai J. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nukentėjusioji teismo posėdyje žodžiu pateikė prašymą priteisti iš J. K. patirtas išlaidas už šuns gydymą. Nors tokio pobūdžio reikalavimai gali būti reiškiami administracinio nusižengimo bylų teisenoje, nukentėjusiosios prašymas paliktinas nenagrinėtas, kadangi skundžiamu nutarimu jis nebuvo sprendžiamas, o nukentėjusioji nėra padavusi skundo, t. y. šio prašymas išsprendimas išeina už šios bylos teisminio nagrinėjimo ribų.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1984-2020 palikti nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.

        Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš