Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1027/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10481-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.6.6.; 1.2.23.2.; 2.3.6.4.

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

Visaginas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,

dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

prokurorui Genadijui Jefimovui,

kaltinamajam A. G. (A. G.), jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Visagino savivaldybėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

A. G. 2017 m. kovo 3 d., apie 22.32 val., Visagine, Taikos pr., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad būdamas neblaivus kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Renault Megane Scenic. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju įvardino  V. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas D. Z. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad 2017 m. kovo 3 d. apie 22.32 val. Visagine, Taikos pr., buvo sustabdytas A. G. vairuojamas automobilis, patikrinus vairuotojo blaivumą momentiniu būdu, buvo nustatytas 0,53 prom. neblaivumas, apie 22.37 val. patikrinus automobilio vairuotojo blaivumą pučiant iškvepiamą orą, A. G. 2017 m. kovo 3 d. apie 22.34 val. nustatytas 1,60 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 4). Tą pačią dieną apie 22.55 val. VšĮ Visagino ligoninėje buvo paimtas A. G. kraujo mėginys (b. l. 24). Ištyrus paimtą kraują Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A-2144(2017(01) konstatuota, kad A. G. kraujyje nustatyta ne mažiau 2,15 proc. (promilės) etilo alkoholio koncentracija (b. l. 28).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, A. G. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, kitą dieną vairavo J. K. priklausančią transporto priemonę Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. kraujyje nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateikti V. K. prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamojo laiduotoju, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 48, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu A. G. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi šeimą, darbovietėje charakterizuojamas gerai. Iki įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo vieną kartą buvo baustas administracine už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam paskirtą piniginę baudą sumokėjo, kas rodo, jog atsakomybės nevengia. Teismo posėdyje A. G. gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė V. K., kaltinamojo dukters sutuoktinis. Laiduotojas išsakė požiūrį į įvykdytą nusikaltimą, yra įsitikinęs, kad galės daryti teigiamą poveikį, nes dirba Visagine ir tomis dienomis gyvena pas kaltinamąjį, galės jį stebėti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas V. K. yra vertas teismo pasitikėjimo. V. K. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje yra baustas administracine tvarka dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tačiau teigė suprantantis tokių veiksmų netinkamumą. V. K. asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi ir jis gali daryti A. G. teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką A. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, tačiau praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimas padarytas būnant neblaiviam, kai nustatytas 2,63 prom. girtumas. Nors nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti A. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar gyvybei. Įvertinus bylos duomenis, apibūdinančius A. G., jo veiksmus, asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. G. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis A. G. vairavo automobilį „Renault Megane Scenic”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, vadovaujantis BK 72 straipsniu, laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Automobilio „Renault Megane Scenic” savininkė yra J. K., nėra nustatyta, kad automobilio savininkė būtų suteikusi automobilį kaltinamajam vairuoti esant neblaiviam, automobilis sugrąžintas jo savininkei, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Renault Megane Scenic”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 480 Eur. Už tokią sumą, J. K. paaiškinimu, buvo įsigytas automobilis.

Ikiteisminio tyrimo A. G. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68 – 69) ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00507756) paėmimas (b. l. 71 – 72), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 3 p. buvo būtinas, kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir 24 MGL dydžio (903,84 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 480 Eur.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Jurgita Šimonėlytė