Nr. DOK-1778 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00422-2024-1 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės, 

susipažinusi su 2025 m. gegužės 6 d. paduotu ieškovės UAB „VSA Vilnius“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Stebulė“ ir UAB „GRINDA“ dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį visa apimtimi. 

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes:

1.1.                       Nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad nepaisant to, kad viešojo pirkimo sutartyje nebuvo numatyta viešojo pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, tokia sutartis dar dvejiems metams gali būti pratęsiama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

1.2.                       Nepagrįstai ir neteisėtai VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą aiškino taip, kad šios nenumatytos aplinkybės gali būti susijusios ne tik su pačia sutartimi, kurią norima pakeisti, bet su konkrečia sutartimi visiškai nesusijusiomis aplinkybėmis.

1.3.                       Pernelyg plačiai aiškino VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąvoką „aplinkybės, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti“, tokiu būdu iš esmės paneigdami perkančiosios organizacijos pareigą tinkamai planuoti viešuosius pirkimus.

1.4.                       Nurodytais 1.1-1.3 aspektais teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 183,185 straipsniai), t. y. objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė civilinėje byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su (i) atsakovės pareiga tinkamai planuoti pirkimą bei numatyti visas galimas rizikas, turinčias įtakos viešojo pirkimo vykdymui bei jo trukmei; (ii) atsakovės, kaip asmens nuolat vykdančios viešuosius pirkimus, pareigos įvertinti pirkimo objektą, jo sudėtingumą, ankstesnę viešųjų pirkimų praktiką, kas šiuo atveju lėmė, jog nebuvo tinkamai įvertinta, kad pati atsakovė privalėjo numatyti bei įvertinti galimus teisminius ginčus ir užsitęsusias pirkimo procedūras.

2.        Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, vertindami, kad sutarties termino pratęsimas (kai tokia galimybė nebuvo numatyta pačioje sutartyje) nėra vertinama kaip esminė sutarties sąlyga, esminis sutarties pakeitimas, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos vertinimo, pagal kurią viešojo pirkimo sutarties termino pratęsimas iš esmės yra laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). 

3.        Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl galimybės vykdyti neskelbiamas derybas, t. y. nepagrįstai neskelbiamų derybų vykdymą susiejo su aplinkybe, kad neskelbiamų derybų vykdymas yra galimas tik tada, kai nėra galimybės pirkimo įvykdyti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu. Tuo tarpu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad neskelbiamos derybos yra galimos, kai nustatytais terminais nėra galimybės įvykdyti pirkimo atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu. Teismai ieškovės argumentų ir įrodymų dėl alternatyvių veikimo būdų taikymo išsamiai ir objektyviai neištyrė bei visapusiškai neįvertino, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismai, netinkamai vertindami tiek neskelbiamų derybų vykdymą, tiek kitus galimus atsakovės veikimo būdus, iš esmės paneigė racionalaus lėšų naudojimo principą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) 220 (du šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 6 d. Artea banke, mokėjimo nurodymo Nr. 000300, kodas ZO28221.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Virgilijus Grabinskas 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

        Agnė Tikniūtė