Civilinė byla Nr. e2A-1283-562/2024
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00558-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Darcar“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus bakalėja“, uždaroji akcinė bendrovė „Makritas“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delamode Baltics“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės mažosios bendrijos „Darcar“ (toliau – ir atsakovė) 1 263,15 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad:
2.1. atsakovė kreipėsi į ją dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva, pateikdama 2022 m. birželio 20 d. Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. LR2683 (LU3049) (krovinio siuntėjas – DEPO SRL, Via Mortalas, 4, 33080, Zoppola (PN), Italija; krovinio pristatymo vieta – UAB „Vilniaus bakalėja“, Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva) (toliau – ir Sutartis). Taip pat į ieškovę dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva kreipėsi ir kitas klientas – Latvijos įmonė RAT-ART SIA (toliau – ir Latvijos įmonė), pateikdama 2022 m. birželio 2 d. užsakymą-sutartį Nr. 206/22 (krovinio siuntėjas – „Societa Agricola Le Monde Srl“, Via Garibaldi 2-Loc. Le Monde – 33080, Prata di Pordenone (PN), Italija; krovinio gavėjas – „Vinea Mea SIA“, muitinės ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlis „Atlas“, Lubanas iela 76, Ryga, Latvija) (toliau – ir Sutartis Nr. 206/22). Ieškovė krovinio iš krovinio siuntėjo „Societa Agricola Le Monde Srl“ pervežimui iki terminalo pasitelkė vietinį vežėją Italijoje – HI-LOG SRL. Krovinių pervežimui iš Italijos iki Lietuvos pasitelkė vežėją UAB „Makritas“. 2022 m. birželio 24 d. UAB „Makritas“ priėmė Latvijos įmonės krovinį iš vežėjo HI-LOG SRL pagal CMR važtaraštį bei atsakovės krovinį pagal CMR važtaraštį ir 2022 m. birželio 26 d. aukščiau nurodytus krovinius bei kitų klientų krovinius pristatė į Lietuvą. Taigi, susiklostė tokia situacija, kad vežėjas UAB „Makritas“ į Lietuvą iš Italijos bendrai parvežė 26 rinktinius krovinius iš įvairių siuntėjų Italijoje. Visi kroviniai, išskyrus atsakovės krovinį, turėjo būti iškrauti ieškovės sandėlyje, o atsakovės krovinys, pristatytas su ta pačia vežėjo UAB „Makritas“ transporto priemone, tiesiai krovinio gavėjui. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, kad Latvijos įmonės krovinys atgabentas iš Italijos ir buvęs vežėjo puspriekabės pačioje pradžioje, šalia atsakovės krovinio, iškrovimo ieškovės sandėlyje metu, per techninę klaidą, buvo priskirtas prie atsakovės krovinių ir pristatytas į atsakovės užsakyme nurodytą krovinio pristatymo vietą. 2022 m. birželio 27 d. UAB „Makritas“ pristatė atsakovės krovinį jos nurodytu adresu Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva. 2022 m. liepos 4 d., pirmadienį, ieškovės sandėlyje buvo pastebėta įvykusi klaida ir nedelsiant el. laišku kreiptasi į atsakovę. Vėliau, bendraujant telefoninio ryšio priemonėmis su atsakovės atstovu, šis nurodė, kad ieškovės per techninę klaidą atsakovei pristatyta paletė buvo rasta transporto priemonėje ir atiduota Baltarusijos muitinės pareigūnams. 2022 m. liepos 7 d. ieškovė gavo Latvijos įmonės pretenziją Nr. 07/22 dėl 2 526,30 Eur nuostolių atlyginimo. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kurioje taip pat pareikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius. Atsakovės atstovas, atsakydamas į pretenziją, 2022 m. rugsėjo 16 d. el. laiške nurodė, kad dėl nuotolių nėra atsakinga. Ieškovė Latvijos įmonei atlygino 2 526,30 Eur nuostolius. 2023 m. sausio 6 d. dar kartą pateikė atsakovei pretenziją dėl dalies nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad įvertinusi tai, jog prarastas krovinys (vyno paletė) i? atsakovės krovinio pristatymo vietą buvo pristatyta dėl ieškovės klaidos, prisiima dali? nuostoliu? ir reikalauja iš atsakovės tik 1 263,15 Eur, t. y., 50 proc. patirtos nuostoliu? sumos.
2.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma (CK 6.242 straipsnio 2 dalis). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-119-421/2017 kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-47-248/2017). Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu.
2.3. Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir su ieškiniu teikiamų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė ginčo krovinį – paletę su 720 butelių vyno – gavo per klaidą, t. y., be jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovės įgyto turto valdymo ir naudojimo kaip savo negalima pateisinti sandoriu ar kitais įstatyme išvardytais nuosavybės teisių atsiradimo pagrindais (CK 4.47 straipsnis). Tuo atveju, kad daikto įgijimas negali būti pagrindžiamas nei sandoriu, nei įstatymu, jį įgijęs asmuo privalo grąžinti daiktą teisėtam savininkui. Šio ginčo atveju ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė vis dar turi be pagrindo įgytą turtą, todėl, ieškovės nuomone, galimybės atgauti turtą iš atsakovės natūra nėra. Jeigu be teisinio pagrindo įgyto turto natūra negalima grąžinti, tai prievolė virsta pinigine, t. y. nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Šio ginčo atveju 720 butelių vyno, kurių vertė 2 526,30 Eur, be teisinio pagrindo įgijusi atsakovė, turi pareigą sumokėti vyno vertę atitinkančią kompensaciją. Pažymėjo, kad įvertinusi susiklosčiusią situaciją, savo iniciatyva, sumažina iš atsakovės reikalaujamą atlyginti 2 526,30 Eur nuostolių sumą 50 proc. t. y. iki 1 263,15 Eur.
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:
4.1. kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288- 611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Pažymėjo, kad ji nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovė nėra ir nebuvo įgijusi (gavusi) ginčo turto. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, jis turi būti asmens realiai gautas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Akcentavo, kad negavo jokios turtinės naudos dėl ieškovės kliento RAT-ART SIA prarasto krovinio bei nesutaupė savo turto ieškovės sąskaita. Net ir pačiame ieškinyje nurodyta, jog perteklinis krovinys buvo atiduotas ne atsakovei, o UAB „Vilniaus Bakalėja“. Aiškindamas CK 6.242 straipsnio teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
4.2. Paaiškino, kad atsakovė ir Rusijos įmonė OOO „Progress“ (toliau – ir OOO „Progress“) sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. LU3049 (toliau – Sutartis Nr. LU3049), pagal kurią atsakovė įsipareigojo organizuoti 5 LDM, 3,3 tonos krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva (krovinio siuntėjas – DEPO SRL, Via Mortalas, 4, 33080, Zoppola (PN), Italija; krovinio pristatymo vieta – UAB „Vilniaus Bakalėja”, Kirtimų g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Kai ieškovės pasitelktas vežėjas UAB „Makritas“ pristatė krovinį krovinio gavėjui UAB „Vilniaus Bakalėja“, atsakovės įsipareigojimai pagal Sutartį Nr. LU3049 buvo įvykdyti, o užsakovui OOO „Progress“ atsiskaičius su atsakove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir užsakovo OOO „Progress“ pasibaigė, o 2022 m. liepos 19 d. atsakovei atsiskaičius su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pasibaigė sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės. Atsakovė nebuvo nei krovinio gavėjas, nei jo savininkas, nei teikė krovinio sandėliavimo paslaugas. Atsakovė pagal Sutartį Nr. LU3049 su Rusijos Federacijos užsakovu organizavo šiam krovinio pervežimą iš Italijos į Lietuvą. Atsakovė niekada realiai nebuvo gavusi krovinio. Atsakovė nebuvo tiesiogiai susijusi nei su krovinio priėmimu (UAB „Makritas“ pristatė krovinį krovinio gavėjui UAB „Vilniaus Bakalėja“), nei su krovinio pakrovimu (krovinį pakrovė UAB „Vilniaus Bakalėja“), nei tolimesniu krovinio gabenimu. Pati ieškovė, pagal Sutarties 5 punktą, turėjo pareigą dalyvauti krovinio pakrovime bei iškrovime nuo pradžios iki jo pabaigos ir stebėti, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose, tačiau ji netinkamai vykdė šią pareigą, ko rezultate jos kliento RAT-ART SIA krovinys buvo perduotas netinkamam krovinio gavėjui, t. y. UAB „Vilniaus Bakalėja“. Be to, ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje nurodė, kad kliento RAT-ART SIA krovinys buvo apvyniotas skaidria plėvele ir ji galima buvo aiškiai identifikuoti, kas rodo, jog ieškovė krovinio iškrovimo metu galėjo nesunkiai pastebėti, jog savo kliento RAT-ART SIA krovinį perduoda UAB „Vilniaus Bakalėja“. Galiausiai, ieškovė yra pripažinusi savo klaidą. Atsakovė apie ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinio klaidingą pristatymą į UAB „Vilniaus Bakalėja“ sandėlį sužinojo tik 2022 m. liepos 4 d., kai gavo ieškovės darbuotojos el. laišką. Atsakovė aiškinosi su UAB „Vilniaus Bakalėja“, ar pastarajai per klaidą buvo pristatytas ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinys. Iš OOO „Progress“ sužinojo, kad OOO „Progress“ vežėjo transporto priemonėje buvo rasta Latvijos įmonės paletė (kuri vėliau buvo perduota Baltarusijos muitinės pareigūnams) ir apie tai informavo ieškovę. Visgi, atsakovės bendradarbiavimas su ieškove dėl dingusio krovinio savaime nereiškia, kad krovinys buvo atsakovės dispozicijoje ar, kad atsakovė jį įgijo. Akcentavo, kad ieškovė yra profesionalus verslininkas, užsiimantis tarptautiniais krovinių pervežimais Europoje, NVS šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje) bei turintis didelę patirtį krovinių vežimo srityje, todėl jai yra taikomi aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Atitinkamai ieškovė, sužinojusi, kad jos kliento RAT-ART SIA paletė buvo rasta krovinio vežėjo transporto priemonėje bei atiduota Baltarusijos muitinės pareigūnams, turėjo pati dėti pastangas, t. y., kreiptis į Baltarusijos muitinės pareigūnus, tačiau, atsakovės žiniomis, to nepadarė.
4.3. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 442-313/2018 42 punktą ir kt.). CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šiuo atveju UAB „Makritas“ turėjo ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinį perduoti krovinio gavėjui „Vinea Mea SIA“, bet dėl nerūpestingumo perdavė krovinį UAB „Vilniaus Bakalėja“, t. y. , kitam nei CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui. Taigi, už ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinio praradimą yra atsakingas būtent UAB „Makritas“ ir ieškovė galėjo kreiptis į UAB „Makritas“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovę ir UAB „Vilniaus bakalėja“ siejo sandėliavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal sandėliavimo susitarimą, UAB „Vilniaus bakalėja“ saugojo būtent 5 LDM, 3,3 tonos krovinį, o atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Atsakovės ir UAB „Vilniaus bakalėja“ nesiejo sutartiniai santykiai dėl ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinio priėmimo ir saugojimo. UAB „Vilniaus bakalėja“, priėmusi ieškovės perduotą jai krovinį, veikė už sandėliavimo sutarties ribų ir atsakovė nėra atsakinga už UAB „Vilniaus bakalėja“ veiksmus, lėmusius krovinio praradimą. Atitinkamai, ieškovės kliento RAT-ART SIA krovinio pristatymas UAB „Vilniaus bakalėja“ ir reiškia, jog krovinį gavo UAB „Vilniaus bakalėja“, o ne atsakovė, todėl ieškovė dėl prarasto krovinio ir galimo nepagrįsto praturtėjimo turėjo kreiptis į UAB „Vilniaus bakalėja“.
5. Ieškovė dublike nurodė, kad iš atsakovės pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad UAB „Vilniaus bakalėja“ tėra tarpinis sandėlis, skirtas krovinio perkrovimui ir krovinio dokumentų paruošimui jo transportavimui į trečiąsias šalis. Ieškovės su UAB „Vilniaus bakalėja“ nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, t. y., ieškovei UAB „Vilniaus bakalėja“ nebuvo įsipareigojusi nei iškrauti, nei pakrauti jokių krovinių. Visą informaciją apie ieškomą krovinį ieškovė gavo tik iš atsakovės. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose atsakovė buvo krovinio siuntėja, sudariusi sutartį su ieškove, kaip krovinio vežėja, ir įsipareigojusi ne tik atsiskaityti už suteiktas paslaugas, bet ir nešanti atsakomybę, kad krovinys vežėjui būtų perduotas ir, kad krovinys iš vežėjo būtų priimtas. Todėl nepaisant to, kad de facto (faktiškai) ieškovė krovinį pristatė į UAB „Vilniaus bakalėja“ sandėlį, t. y., į atsakovės pateiktame užsakyme nurodytą krovinio pristatymo vietą, tačiau de jure (teisiškai) ieškovė pervežimo sutartį įvykdė būtent atsakovei, o ne UAB „Vilniaus bakalėja“. Atsakovė savo atsiliepime teigia, kad niekada realiai nebuvo gavusi krovinio ir nebuvo tiesiogiai susijusi nei su krovinio priėmimu, nei su krovinio pakrovimu, nei su tolimesniu krovinio gabenimu į Baltarusiją. Šias atsakovės dėstomas aplinkybes paneigia su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – elektroninis šalių susirašinėjimas. 2022 m. liepos 4 d. el. laiškas patvirtina, kad priešingai nei teigia atsakovė, ji organizavo ir tolimesnį krovinio gabenimą, t. y., toliau disponavo UAB „Vilniaus bakalėja“ sandėlyje buvusiu kroviniu, tame tarpe ir ginčo kroviniu, nes UAB „Vilniaus bakalėja“ sandėlininkas būtent atsakovei teikė informaciją kas toliau vyko su ginčo kroviniu. Faktinę aplinkybę, kad atsakovė vyno paletę, kurios vertė 2 526,30 Eur, realiai gavo, patvirtina atsakovės vykdomojo direktoriaus 2022 m. liepos 8 d. elektroninių ryšių priemone atsiųsta ginčo krovinio – paletės su vynu – nuotrauka transporto priemonėje, toliau vykdžiusioje krovinių gabenimą. Taip pat faktinę aplinkybę kad ne UAB „Vilniaus bakalėja”, ne UAB „Makritas” ir ne OOO „Progress“ gavo ginčo krovinį, o būtent atsakovė, patvirtina 2022 m. rugsėjo 16 d. el. laiškas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tariamai ginčo krovinys buvo konfiskuotas Baltarusijos muitinės pareigūnų. Todėl įvertinus ginčo aplinkybes, kad apie atsakovės transporto priemonėje esantį krovinį atsakovė žinojo, jį užfiksavo ir to patvirtinimą atsiuntė ieškovei bei elektroniniu laišku nurodė, kad krovinį rado savo transporto priemonėje, tačiau rezultate krovinio negrąžino, akivaizdu, kad atsakovė, pasilikdamas 2 526,30 Eur vertės vyną, praturtėjo ieškovės sąskaita.
6. Atsakovė triplike nurodė, kad:
6.1. ieškovė nepagrįstai tapatina sutartinius teisinius santykius, atsiradusius pagal Sutartį ir Sutartį Nr. 206/22. Atsakovė su ieškove sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti būtent 5 LDM, 3,3 tonos krovinį, o ne vieną paletę su 720 butelių vyno. Atsakovės su ieškove nesiejo jokie teisiniai santykiai (atsakovė nebuvo nei užsakovas, nei sutartinis siuntėjas) dėl vienos paletės su 720 butelių vyno pervežimo. Atsakovė tik pagal Sutartį ieškovės atžvilgiu turėjo pareigas, kurias (pareigas) tinkamai ir įvykdė. Visų pirma, atsakovė, kaip sutartinis siuntėjas, užtikrino, kad krovinys būtų paruoštas ir perduotas ieškovės pasitelktam vežėjui UAB „Makritas“, antra, 2022 m. liepos 19 d. atsakovė atsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovei atsiskaičius su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pasibaigė jų sutartiniai santykiai. Ieškovė, pagal Sutarties 5 punktą, turėjo pareigą dalyvauti krovinio pakrovime bei iškrovime nuo pradžios iki jo pabaigos ir stebėti, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose, tačiau ji netinkamai vykdė šią pareigą, ko rezultate jos kliento krovinys buvo perduotas netinkamam krovinio gavėjui, t. y. UAB „Vilniaus bakalėja“. Ieškovė ir Latvijos įmonė sudarė transporto Sutartį Nr. 206/22, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti vieną paletę su 720 butelių vyno. Taigi, pagal Sutartį Nr. 206/22 RAT-ART SIA buvo užsakovas ir sutartinis siuntėjas, o ne atsakovė. Dublike nurodoma, kad sutartinis krovinio siuntėjas, sudaręs sutartį su krovinio vežėju, įsipareigoja ne tik atsiskaityti už suteiktas paslaugas, bet ir „neša“ atsakomybę, kad krovinys vežėjui būtų perduotas ir kad krovinys iš vežėjo būtų priimtas. Remiantis tokia ieškovės dėstymo logika galima būtų teigti, kad būtent RAT-ART SIA, kaip sutartinis siuntėjas, yra atsakingas už tai, kad viena paletė su 720 butelių vyno buvo pristatyta netinkamam krovinio gavėjui, t. y., UAB „Vilniaus bakalėja“.
6.2. Dublike nurodoma, kad ieškovės ir UAB „Vilniaus bakalėja“ nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, o atsakovę ir UAB „Vilniaus bakalėja“ siejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovė yra atsakinga už UAB „Vilniaus bakalėja“ veiksmus. Akcentavo, kad atsakovę ir UAB „Vilniaus bakalėja“ siejo sandėliavimo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tik dėl 5 LDM, 3,3 tonos krovinio priėmimo ir saugojimo, o ne dėl ginčo krovinio priėmimo ir saugojimo. UAB „Vilniaus bakalėja“, priėmusi ieškovės perduotą krovinį, veikė už sandėliavimo sutarties (su atsakove) ribų ir atsakovė nėra atsakinga už UAB „Vilniaus bakalėja“ veiksmus, lėmusius krovinio praradimą. Atsakovė negali nei žinoti, nei kontroliuoti, kokią veiklą vykdo UAB „Vilniaus bakalėja“. Sutiko su ieškove, jog UAB „Vilniaus bakalėja“ nebuvo Sutarties šalimi, tačiau UAB „Vilniaus bakalėja“ buvo šio tarptautinio pervežimo dalyviu. UAB „Vilniaus bakalėja“ turėjo teisę iš ieškovės gauti laiku ir nesugadintą 5 LDM, 3,3 tonos krovinį, o ieškovė turėjo pareigą laiku pristatyti UAB „Vilniaus bakalėja“ būtent 5 LDM, 3,3 tonos krovinį. Ieškovės ir UAB „Vilniaus bakalėja“ nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai dėl vienos paletės su 720 butelių vyno gavimo. Atitinkamai, kai ieškovės pasitelktas vežėjas UAB „Makritas“ dėl nerūpestingumo perdavė krovinį UAB „Vilniaus Bakalėja“, kitam nei CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui, tai UAB „Vilniaus bakalėja“ realiai gavo krovinį (turtą) be teisinio pagrindo, todėl nuo krovinio gavimo momento UAB „Vilniaus bakalėja“ atsirado prievolė jį grąžinti, tačiau ji to nepadarė. Kaip nurodoma teisės doktrinoje, nepagrįsto praturtėjimo atveju nereikšminga, ar asmuo ketino turtą gauti be teisinio pagrindo ar šis gautas atsitiktinai (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė, p. 318–319). Tuo tarpu ieškovės pasitelktam vežėjui UAB „Makritas“ atsirado sutartinė atsakomybė dėl krovinio praradimo. Atitinkamai, ieškovė galėjo reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Makritas“, o pastaroji, atlyginusi žalą ieškovei, būtų galėjusi kreiptis į UAB „Vilniaus bakalėja“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė, kodėl nereikalavo žalos atlyginimo iš UAB „Makritas“, nors galėjo tai padaryti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 42 punktą ir kt.).
6.3. Ieškovė dublike nepagrįstai atsakovės atstovo bendradarbiavimą su ieškove tapatina su atsakovės organizuotu krovinio tolimesniu gabenimu į Rusiją. Visų pirma, atsakovė ir OOO „Progress“ sudarė krovinio pervežimo Sutartį Nr. LU3049, pagal kurią atsakovė įsipareigojo organizuoti 5 LDM, 3,3 tonos krovinio gabenimą tik tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi užsakovui OOO „Progress“ organizuoti krovinio gabenimo tarptautiniu maršrutu Lietuva–Rusija. Taigi, sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir OOO „Progress“ pasibaigė, kai OOO „Progress“ atsiskaitė su atsakove už krovinio pervežimą iki UAB „Vilniaus bakalėja“. OOO „Progress“ pagal 2022 m. birželio 22 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. T275065, užsakė Rusijos įmonė OOO „TLS RUS“ (toliau – OOO „TLS RUS“) organizuoti krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva–Rusija paslaugas. Taigi, OOO „TLS RUS“ organizavo krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Lietuva–Rusija, o ne atsakovė. Atsakovės atstovas 2022 m. liepos 4 d. el. laiške tik dalinosi informacija, kurią gavo iš UAB „Vilniaus bakalėja“ bei OOO „Progress“. Ieškovė dublike nepagrįstai nurodo, kad atsakovės ieškovei 2022 m. liepos 8 d. elektroninių ryšių priemone atsiųsta fotonuotrauka pagrindžia, jog atsakovė realiai gavo krovinį. Atsakovei fotonuotrauką atsiuntė OOO „Progress“ ir ši fotonuotrauka tik įrodo, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove.
6.4. Dublike nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus dėl krovinio konfiskavimo, kadangi ji nebuvo atsakinga už krovinio gabenimą į Rusiją, todėl pati ieškovė turėjo dėti pastangas, t. y., kreiptis į Baltarusijos muitinės pareigūnus dėl kliento RAT-ART SIA paletės, tačiau, atsakovės žiniomis, ieškovė to nepadarė.
7. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepime nurodė, kad šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Taip pat patvirtino, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės – UAB „Vilniaus bakalėja“ nevykdė jokio ieškovės krovinio, t. y. vyno paletės, nei sandėliavimo, nei pakrovimo ar iškrovimo darbų, nes ji neturi leidimo sandėliuoti alkoholinę produkciją.
8. Trečiasis asmuo UAB „Makritas“ atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 766,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog MB „Darcar“ ir OOO „Progress“ sudarė Transporto paslaugų užsakymą Nr. LU3049, pagal kurį MB „Darcar“ įsipareigojo organizuoti krovinio 3,3 t LDM 5 pervežimą iš DEPO SRL, Via Mortalas, 4, 33080 Zoppola (PN), Italija, į Kirtimų g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius. Ieškovės atstovė teigė, kad atsakovės dokumentai sukurti atgaline data ir nepatvirtina atsakovės teiginių. Iš tiesų Transporto paslaugų užsakyme Nr. LU3049 nurodyta data (2022 m. birželio 23 d.) yra vėlesnė nei ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis dėl minėto krovinio pervežimo. Tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties numeryje (Nr. LR2683 (LU3049)) yra nurodytas ir MB „Darcar“ su OOO „Progress“ sudaryto Transporto paslaugų užsakymo numeris (LU3049), visi kiti krovinio, jo siuntėjo bei gavėjo duomenys sutampa, iš ko galima daryti išvadą, kad MB „Darcar“ ir OOO „Progress“ sudarytame Transporto paslaugų užsakyme vėlesnė data nurodyta dėl techninės klaidos ir neturi reikšmės ginčo sprendimui.
11. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė krovinio (baldų) pervežimo ar jo organizavimo iš UAB „Vilniaus bakalėja” tolimesniu maršrutu nevykdė. Šio krovinio pervežimą pagal OOO „Progress“ 2022 m. birželio 22 d. užsakymą iš UAB „Vilniaus bakalėja” į Rusiją (Maskvos sr., Odincovo r., Vnukovskaja g. 9) organizavo OOO „TLS Rus“. Ieškovės teigimu, susirašinėdamas su ieškove atsakovės atstovas patvirtino, kad vyno paletę rado savo mašinoje Baltarusijoje, dėl to darė išvadą, kad atsakovė pasisavino krovinį. Tačiau svarbu turėti omenyje tai, kad viena vertus, krovinio (baldų) vežimas nebuvo vykdomas atsakovei nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu valdoma transporto priemone, nes duomenų, kad atsakovė turėtų savo krovininių transporto priemonių byloje nėra. Kita vertus, pirminis susirašinėjimas tarp ieškovės buvusios darbuotojos O. V. ir atsakovės atstovo M. L. dėl dingusio krovinio vyko 2022 m. liepos 4 – 2022 liepos 6 dienomis. Vėliau susirašinėjimas vyko tarp atsakovės atstovo M. L. ir ieškovės teisininkų po 2022 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pateikimo.
12. Iš pirminio ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo turinio nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės atstovui tuo metu buvo žinoma apie dingusią vyno paletę ir tikslią jos buvimo vietą. Susirašinėjimo turinys leidžia spręsti, kad atsakovės atstovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovės atstove, padėdamas ieškoti dingusio krovinio. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad dingusios vyno paletės buvimo vieta paaiškėjo ne anksčiau kaip 2022 m. liepos 6 d., nes O. V. 2022 m. liepos 6 d. (11.49 val.) paklausus M. L., ar jau aišku, kad jų vyno paletė tikrai yra šitoje mašinoje, M. L. atsakė, kad nieko dar neaišku, mašina Minske, muitinėje. Taip pat nėra pagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad atsakovės atstovas valdė krovinio pervežimo seką ir žinojo kur yra krovinys. Minėta, kad atsakovė organizavo OOO „Progress“ užsakyto krovinio (baldų) pervežimą iš Italijos į Lietuvą. Šio krovinio pervežimą iš Lietuvos į Rusiją OOO „Progress“ užsakymu organizavo OOO „TLS Rus“. Atsakovę ir OOO „Progress“ siejo sutartiniai santykiai dėl baldų pervežimo, todėl atsakovės atstovas turėjo OOO „Progress“ kontaktus ir galėjo greitai susisiekti su šia įmone dėl dingusios vyno paletės. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju atsakovė kažkokiu būdu sekė šį krovinį, kadangi jos sutartiniai santykiai su OOO „Progress“ pasibaigė pristačius krovinį (baldus) į UAB „Vilniaus bakalėja“. Toliau sekti ar valdyti krovinį atsakovė pareigos neturėjo. Apie tai, kad vyno paletė rasta jo mašinoje atsakovės atstovas parašė 2022 m. rugsėjo 16 d., atsakydamas į ieškovės pateiktą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau toks teiginys neįrodo, kad atsakovė pasisavino vyno paletę. Visų pirmą, ieškovės pateikiamas teiginys apie paletės radimą yra ištrauktas iš konteksto. Atsakovės atstovo 2022 m. rugsėjo 16 d. laiške ieškovės teisininkams nurodyta, kad mūsų įmonė čia ne prie ko, tegu nuostolius atlygina tie, kas prarado paletę, skambinkite sandėliui kas krovė UAB „Vilniaus bakalėja“. Aš tik radau tą paletę savo mašinoje Baltarusijoje muitinėje. Teismo posėdyje atsakovės atstovas M. L. paaiškino, kad rašydamas, jog rado paletę savo mašinoje, vartojo krovinių vežimo srityje dirbančių vadybininkų profesinį žargoną ir toks pasakymas nereiškia, kad ta mašina priklausė jam ar įmonei nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Tai, kad vadybininkams būdingas tokio pobūdžio žargonas matyti ir iš ieškovės buvusios darbuotojos O. V. susirašinėjimo turinio. 2022 m. liepos 6 d. laiške ji klausė M. L., ar mūsų vyno paletė tikrai šitoje mašinoje, nors iš bylos medžiagos žinoma, kad dingusi vyno paletė ieškovei nuosavybės teise nepriklausė, ieškovė tik organizavo šio krovinio pervežimą. Iš šių duomenų darytina išvada, kad rašydamas „savo mašinoje“ atsakovės atstovas turėjo omenyje tai, kad paletė rasta mašinoje, kurioje buvo vežamas krovinys, kurio pervežimą jis buvo organizavęs, nors tolesnio jo gabenimo iš Lietuvos į Rusiją ir nevykdė, todėl atsakovės atstovo pasakymas, kad dingusią paletę jis rado savo mašinoje neįrodo, kad atsakovė šį krovinį pasisavino.
13. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė realiai be teisėto pagrindo įgijo vieną vyno paletę, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaitą ir atsižvelgiant į tai ieškovės ieškinys atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; 2) Priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
15.1. atsakovės vadovo ieškovei atsiųstų laiškų turinio vertinimas tapo šios bylos ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, kad „ieškovės pateikiamas teiginys apie paletės radimą yra ištrauktas iš konteksto“. Pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą pagrindė tuo, kad „teismo posėdyje atsakovės atstovas M. L. paaiškino, kad rašydamas, jog rado paletę savo mašinoje, vartojo krovinių vežimo srityje dirbančių vadybininkų profesinį žargoną ir toks pasakymas nereiškia, kad ta mašina priklausė jam ar įmonei nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu“. Ieškovės nuomone, tokie pirmosiosios instancijos teismo argumentai ne tik kad neobjektyvūs byloje esančių rašytinių įrodymų atžvilgiu, tačiau prasilenkia ir su paprasta logika. Atsakovė argumentą apie tariamą transporte dirbančių vadybininkų profesinį žargoną kitų įmonių, su kuriomis tas pats vadybininkas, neturi jokių ryšių, transporto priemones vadinti „savomis“, pateikė tik savo triplike. Iki tripliko pateikimo nei viename iš atsakovės teiktų ieškovei ar teismui dokumentų, tokie argumentai neegzistuoja. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, abu atsakovės atstovai labai intensyviai įtikinėjo teismą dviem vienas kitam prieštaraujančiais dalykais: pirma, kad su tolimesniu krovinio, tarp kurio buvo ir ginčo krovinys – vyno paletė – gabenimu atsakovė neturėjo absoliučiai jokių sąsajų, t. y. atsakovė nedalyvavo tolimesniame krovinio pervežimo organizavime ar pačiame pervežime, nieko nežinojo, nei kas, nei kur gabena toliau krovinį, tokią informaciją gavo tik paprašiusi kažkokių asmenų; antra – įrodinėjo, kad to vežėjo, kuris toliau gabeno krovinį (ir kurio atsakovė nežinojo ir su kuriuo neturėjo jokių sąsajų), transporto priemonę labai logiškai ir suprantamai vadino „sava“, nes, pasak atsakovės atstovo, teigti, kad aš tik radau vyno paletę savo mašinoje (nors net nežinai, kieno tai mašina, nes neturi jokio ryšio su ta mašina, ir net nežinai, kas ten toliau gabena tą krovinį, nes tame gabenime niekaip nedalyvauji) yra labai logiškas ir normalus transporto vadybininkų slengas. Tačiau tokie atsakovės atstovų argumentai neatlaiko racionalios kritikos. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė, prieš teikdama informaciją apie ginčo krovinio buvimo vietą, jo radybas transporto priemonėje ir pan., šią informaciją būtų gavusi iš kokių nors trečiųjų asmenų. Antra, bet kuriame lietuvių kalbos žodyne rastume įvardžio „savas (savo)“ reikšmės apibrėžimą, kuris elementariausiai reiškia arba tai, kieno yra nuosavybė, arba apibrėžia giminystės, artumo ar ryšio santykį. Todėl remiantis logika, yra pagrindas teigti, kad kai žmogus vartoja žodį „savo“, jis pabrėžia daikto (objekto) priklausomybę jam, arba, savo artumą, ryšį su tuo daiktu (objektu). Pirmosios instancijos teismas, imdamas pavyzdžiu ieškovės darbuotojos laiške panaudotą sąvoką „mūsų vyno paletė“ visiškai nevertino konteksto, kuriame tas sakinys parašytas. T. y. kad priešingai nei atsakovės atstovas, ieškovė ir jos atstovė niekada neneigė ryšio ir santykių su klientu, užsakiusiu gabenti vyno paletę egzistavimo. Priešingai, visada įrodinėjo, kad šis klientas užsakė ieškovę pervežti krovinį, šio kliento krovinio pervežimą ieškovė organizavimo, buvo už jį atsakinga ir šiam klientui atlygino nuostolius už vyno paletės praradimą. Tuo tarpu atsakovės atstovai priešingai – įrodinėja, kad jie tariamai labai logiškai laiko „sava“ transporto priemonę, su kuria ar kurios savininku, jokių santykių neturi, krovinio pervežimo neorganizuoja, transporto priemonės nevaldo ir pan.
15.2. Ieškovės nuomone, šioje byloje svarbu ištirti (ko nepadarė pirmosios instancijos teismas) ir tai, kokie kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, objektyviai vertinant jų tarpusavio santykį ir (ne)prieštaravimą vienas kitam, leidžia daryti išvadą apie atsakovės galimą nesąžiningumą bei tai, kad būtent atsakovė yra atsakinga už ginčo paletės pasisavinimą (be pagrindo įgytą turtą). Pirmiausia atsakovės galimą nesąžiningumą šio ginčo kontekste įrodo sąmoningas tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymas savo atsiliepime į ieškinį. O konkrečiai, atsakovė savo atsiliepime nurodytą teiginį, kad ji nėra atsakinga už vyno paletės įgijimą, grindė ta aplinkybe, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus bakalėja“ siejo sandėliavimo sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos trečiasis asmuo UAB „Vilniaus bakalėja“ saugojo ieškovės pristatytą 5 LDM, 3,3 tonos krovini?, o atsakovės su trečiuoju asmeniu už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Taip pat savo atsiliepime atsakovė teigė, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus bakalėja“, priėmusi krovini?, veikė už sandėliavimo sutarties ribu? ir atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ veiksmus, lėmusius krovinio praradimą. Taip pat atsakovė savo atsiliepime teigė, kad ji su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus bakalėja“ aiškinosi ar pastarajai per klaidą buvo pristatytas ieškovės kliento RAT – ART SIA krovinys. Tačiau tokius atsakovės argumentus paneigė trečiojo asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ atstovė, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodžiusi, kad jokių sutartinių santykių UAB „Vilniaus bakalėja“ su atsakove dėl 5 LDM, 3,3 tonų krovinio (tarp kurio per klaidą atsidaro ir ginčo paletė su vynu) neturėjo, jo nepriėmė ir nesaugojo. Iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ atstovės paaiškinimų tapo akivaizdu, kad neatitinkantys tikrovės tapo ir atsakovės paaiškinimai, kad jos atstovas aiškinosi su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus bakalėja“ dėl dingusio krovinio ir būtent iš šio trečiojo asmens sužinojo, kam galėjo būti pakrautas ginčo krovinys ir kur jis nukeliavo. Kaip jau nurodyta aukščiau, jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas informaciją gavo iš trečiųjų asmenų šioje byloje nėra. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus bakalėja“ atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad UAB „Vilniaus bakalėja“ sandėliuose patalpas nuomojasi įvairios įmonės. Iš CMR važtaraščio matyti, kad nors krovinio gavėju nurodyta UAB „Vilniaus bakalėja”, tačiau krovinį priėmė kita įmonė – UAB „Everes Logistics”. Atsakovė ne kartą nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei dėl jos krovinio pristatymo neturi, vadinasi, atsakovei jos krovinį faktiškai priėmusi įmonė yra žinoma, krovinio priėmimas su šia įmone buvo sutartas. Atkreipė dėmesį, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė sąmoningai klaidino tiek teismą, tiek bylos šalis, teigdama, kad sutartinius santykius dėl 5 LDM, 3,3 tonų krovinio (tarp kurio per klaidą atsidaro ir ginčo paletė su vynu) turėjo su UAB „Vilniaus bakalėja“, kad tariamai UAB „Vilniaus bakalėja“ šį krovinį (o kartu ir ginčo paletę su vynu) priėmė ir vėliau perdavė tolimesniam gabenimui. Ieškovės nuomone, jei pirmosios instancijos teismas būtų objektyviai ir išsamiai tyręs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji grindė savo argumentus, kad tariamai neorganizavimo tolimesnio krovinio, tarp kurio buvo ir ginčo paletė su vynu, gabenimo, būtų turėjęs galimybę konstatuoti, kad šie atsakovės pateikti įrodymai kelia abejonių ir vertintini kritiškai. Atsakovė ieškovei Sutartį pateikė 2022 m. birželio 20 d., tuo tarpu atsakovės kartu su tripliku teismui pateiktas įrodymas, kuris pasak atsakovės, turi patvirtinti, kas yra tikrasis pervežimo užsakovas, t. y., transporto paslaugų užsakymas tarp atsakovės ir Rusijos įmonės OOO „Progress“, tariamai sudarytas 2022 m. birželio 23 d., t. y., praėjus trims dienoms po to, kai atsakovė užsakė konkretaus krovinio pervežimą pas ieškovę dar net nežinodama, kad ją kažkas užsakys. Vėliau nei kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove, sudarytas ir tariamas krovinio pervežimo užsakymas tarp OOO „TLS Rus“ ir OOO „Progress“, t. y., 2022 m. birželio 22 d. Kitas svarbus momentas, vertinant atsakovės pateiktų į bylą rašytinių įrodymų patikimumą yra tas, kad atsakovės pateiktame Sutartyje Nr. LU3049, OOO „Progress“ kodas keliose vietose nurodytas kaip 7719465053, tačiau sutartį patvirtinančiame spaude šios įmonės kodas nurodomas kaip 7719464043. Tuo tarpu atsakovė sąskaitą už suteiktas paslaugas išrašo OOO „Progress“, kurios kodas yra dar trečias – 745665164. Visi šie aukščiau nurodyti dokumentų turinio neatitikimai atsakovės teikiamuose įrodymuose suteikia svarų pagrindą apskritai abejoti šių įrodymų originalumu ir patikimumu, ir leidžia daryti prielaidą, kad jie buvo sąmoningai kuriami jau prasidėjus šalių ginčui ir dėl skubos juos kuriant pridaryta daugybė klaidų. Taip pat kaip įrodymus, jog atsakovė toliau neorganizavo 5 LDM, 3,3 tonų krovinio (tarp kurio per klaidą atsidaro ir ginčo paletė su vynu) krovinio negabenimo ir krovinio negabeno, atsakovė kartu su tripliku pateikė CMR važtaraštį, iš kurio matyti, kad krovinio siuntėjas yra Honkongo įmonė Winshun Trade Limited, gavėjas yra Alexvit LTD, Baltarusijoje, vežėjas yra Lenkijos įmonė SV Transport Sp. z o.o., o krovinys – 274 vnt. Objektyviai ir išsamiai vertinant šio CMR važtaraščio sąsajumą su atsakovės pateiktais užsakymais dėl krovinio pervežimo akivaizdu, kad CMR važtaraštis neturi nieko bendro nei su vienu užsakymu, nes nesutampa nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei vežėjas, nei pats krovinys. Siekiant objektyviai įvertinti visus aukščiau nurodytus atsakovės pateiktus įrodymus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek aukščiau nurodyti užsakymai, tiek ir CMR važtaraštis atsakovės į bylą buvo pateikti tik su tripliku. Atsakovė iki tol niekada, jokia forma neužsiminė ieškovei, kad tokie dokumentai yra, kaip ir jokia forma neužsiminė, kad tariamai, ne atsakovė toliau organizuoja krovinio gabenimą. Priešingai, visa savo komunikacija atsakovė leido suprasti, kad krovinį toliau gabena ir jo gabenimą organizuoja būtent atsakovė jos valdomoje ar naudojamoje transporto priemonėje. Todėl atsakovės su tripliku pateikti rašytiniai įrodymai, akivaizdžiai prieštaraujantys vienas kitam, suteikia pagrindo išvadai, kad labiausiai tikėtina, jog būtent atsakovė organizavo tolimesnį krovinio gabenimą, o kilus ginčui teisme, su ar be Rusijos kolegų pagalbos, dirbtinai kūrė įvairius įrodymus jau vykstančiame teisminiame ginče. Pažymėjo, kad neatlaiko kritikos ir atsakovės atstovo argumentai, kad pati ieškovė niekada neklausė jos apie krovinį toliau gabenusius asmenis. Akivaizdu, kad objektyviai, sąžiningai ir logiškai vertinant tarp šalių vykusį susirašinėjimą, kuriame atsakovė nei vienu žodžiu nei karto neužsimena apie tai, kad ji toliau negabena krovinio, kad nežino, kas toliau jį gabena, kad neturi jokio ryšio su kroviniu, bet priešingai, pasakoja kur yra krovinys, kada jis išvyko iš Lietuvos, kas su juo vyko sandėlyje, ką matė ar galvojo sandėlininkas, kas su kroviniu vyksta dabar, kur jis keliauja ir kur jis tikrinamas, siunčia ieškovės ieškomo krovinio nuotrauką transporto priemonėje ir nurodo, kad jį rado savo transporto priemonėje, ieškovė net ir pagalvoti negalėjo, kad atsakovė to krovinio negabena, ir kad kilus ginčui, atsakovė tik teisme pradės pasakoti, kad ji neturi nieko bendro su kroviniu ir jo gabenimo toliau neorganizavo ir jame nedalyvavo. Todėl remiantis protingumo ir logikos principais, ieškovė niekaip negalėjo nuspėti, kokius argumentus apie kažkokius trečiuosius asmenis tariamai dalyvavusius pervežime, atsakovė sugalvos pateikti vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimui. Atkreipė dėmesį, kad net ir gavusi dvi oficialias ieškovės pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė jokia forma nenurodė, kad ji ginčo krovinio nevežė. Todėl ieškovės nuomone, vertinant visas ginčui reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų visetą, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad vien tai, jog atsakovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių šio ginčo kontekste, įvertinus visą atsakovės komunikacijos su ieškove turinį iki teisminio ginčo, bei pateiktus prieštaringus įrodymus jau esant ginčui teisme, nepaneigia fakto, kad atsakovė organizavo tolimesnį krovinio, tarp kurio buvo ir ginčo paletė su vynu, gabenimą ir jo metu be pagrindo įgijo jai nepriklausantį turtą – ginčo vyną, kurio vertė 2 526,30 Eur.
16. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
17. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:
17.1. ginčui aktualiu laikotarpiu OOO „Progress“ organizavo krovinio (baldų) pervežimą iš Italijos į Rusijos Federaciją. Šio krovinio pervežimui iš Italijos į Lietuvą OOO „Progress“ pasitelkė atsakovę, o krovinio pervežimui maršrutu iš Lietuvos į Rusijos Federaciją OOO „Progress“ pasitelkė OOO „TLS Rus“. Atsakovę ir OOO „Progress“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl vieno iš baldų krovinio transportavimo grandinės etapų, todėl atsakovės atstovas turėjo OOO „Progress“ kontaktus ir galėjo pakankamai greitai susisiekti su šia įmone dėl dingusios vyno paletės. Susirašinėjime įvardinusi krovinį gabenusią transporto priemonę „sava“, atsakovė nurodė jos ir OOO „Progress“ tarpusavio ryšio artumą, tačiau kalbėjo ne apie jai priklausančią transporto priemonę, o apie transporto priemonę, kurioje OOO „Progress“ baldų krovinys buvo gabenamas likusia maršruto dalimi. Aptartą baldų krovinio transportavimo grandinės etapą iš Lietuvos į Rusiją vykdė nebe atsakovė, o OOO „TLS Rus“. Atsakovės susirašinėjime panaudotas žodžiu junginys „savo mašinoje“ nereiškia, kad atsakovė kažkokiu būdu sekė ginčo krovinį nei, kad ginčo krovinį vežusi transporto priemonė priklausė atsakovei. Atsakovė neturėjo pareigos toliau sekti ir valdyti transporto priemonės, kurioje buvo gabenamas ginčo krovinys. Atsakovės įsitikinimu, neturi reikšmės, kur ir kada pirmą kartą ji pateikė savo ginčo aplinkybių vertinimą, ar triplike ar atsiliepime. Pažymėjo, kad pateikdama atsiliepimą net nesuprato, kad esminis ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas yra atsakovės atstovo susirašinėjime pasirinktas žodžių junginys „savo mašinoje“; kad tokiais nelogiškai ir nuo teisės nutolusiais argumentais – neoficialiame susirašinėjime panaudotu žodžių junginiu „savo mašinoje“ – ieškovė grįs atsakovės neteisėto praturtėjimo faktinę aplinkybę. Kasacinis teismas yra konstatavęs jog tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, jis turi būti asmens realiai gautas. Atsakovės nuomone, apeliantės teiginys apie transporto priemonių nusavinimą vartojant įvardžius „mano“, „savo“, prieštarauja pačios apeliantės atstovės, liudytojos O. V., paaiškinimams, kuomet paklausta, ar dingęs vyno krovinys, susirašinėjime įvardytas žodžiu junginiu „mano krovinys“ priklausė apeliantei nuosavybės teise, paaiškino, kad krovinys priklausė apeliantės klientui, Latvijos įmonei ir, kad apeliantė tik organizavo šio krovinio vežimą. Taigi, liudytoja dar kartą patvirtino transporto sektoriaus vadybininkų profesinio žargono egzistavimą ir faktą, kad būtent atsakovė jį traktuoja teisingai.
17.2. Susirašinėjimo su apeliantės atstove metu, atsakovei nebuvo žinoma nei kokia transporto priemonė gabena OOO „Progress“ baldų krovinį, nei kokia tiksli tos transporto priemonės būvimo vieta, nei kad dingusi vyno paletę gabenama kartu su atsakovės kliento baldų kroviniu. Atsakovė daugiausia vadovavosi nuojauta ir tik spėjo, kad dingusi paletė galėjo būti toje pačioje transporto priemonėje, kaip ir baldų krovinys. Atsakovė geranoriškai bendradarbiavo su apeliante ir, pasinaudodama tarpusavio ryšiais su baldų krovinio ekspeditoriumi, nurodžiusiu faktinį vežėją ir autotransporto priemonės vairuotoją, geranoriškai stengėsi padėti aptikti pradangintą krovinį. Tuo tarpu apeliantė atsakovės geranoriškumą įvertino kaip prielaidą, kad apeliantės dingęs krovinys ir toliau yra atsakovės dispozicijoje. Apeliantė teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė, prieš teikdama informaciją apie ginčo krovinio buvimo vietą, jo radybas transporto priemonėje ir pan. šią informaciją būtų gavusi iš kokių nors trečiųjų asmenų. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė niekada nekėlė klausimo, iš kur gauti, kokiu būdu gauti ir kokiu formatu gauti įrodymai (fotonuotrauka) ir informacija. Tai, kad atsakovės pateiktų įrodymų ir informacijos (konkrečiai krovinio nuotraukos) ieškovei pakako, patvirtino ir 2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu savo paaiškinimus teikusi liudytoja O. V.. Tokiu būdu, apeliantė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priminė, kad Lietuvoje yra taikomas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o tik pagal įstatymo ir apeliacinį skundą pateikusių dalyvaujančių byloje asmenų nustatytas ribas. Tai lemia ir tam tikrus apeliacinio proceso ypatumus. Apeliaciniame procese ribojamas naujų įrodymų pateikimas bei taikomas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
17.3. Paminėjo, kad baldų, su kuriais kartu buvo gabenama ir dingusi paletė, vežimas nebuvo vykdomas atsakovei nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu valdoma transporto priemone, baldų vežimas tuo maršrutu taip pat nebuvo atsakovės organizuojamas bet kokiu teisiniu sutartiniu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų savo krovininių transporto priemonių parką. Vien atsakovės susirašinėjimo su apeliantės atstove semantinis vertinimas negali būti laikomas teisiniu pagrindu transporto priemonės nuosavybės formai nustatyti. Todėl atsakovės atstovės išsireiškimas, kad dingusią paletę ji rado „savo mašinoje“, neįrodo, kad atsakovė ginčo krovinį kažkuriuo jo gabenimo į Rusijos Federaciją momentu valdė. Taip pat logiška, kad informaciją apie krovinio buvimo vietą ir jo nuotraukas puspriekabėje atsakovė gavo iš autotransporto priemonės, kurioje buvo ginčo krovinys, vairuotojo arba vairuotojo darbdavio – vežėjo. Nes kas gi kitas galėjo nufotografuoti krovinį puspriekabėje, jeigu ne vilkiko vairuotojas.
17.4. Apeliaciniame skunde ginčo krovinio perdavimas netinkamam gavėjui apeliantės vadinamas „technine klaida“, tačiau akivaizdu, kad tai yra krovinį vežusio vežėjo, trečiojo asmens UAB „Makritas“ esminis vežimo sutarties pažeidimas. UAB „Makritas“, kaip krovinio vežėjas, neįvykdė vežimo sutarties ir krovinį perdavė asmeniui, kuris neturėjo teisės to krovinio gauti. Iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, apeliantė net nežino, kuri įmonė, ar UAB „Vilniaus bakalėja“, ar UAB „Everes Logistics“ iš tikrųjų priėmė ginčo krovinį; krovinio vežėjo UAB „Makritas“ aplaidumą apeliantė bando primesti atsakovei, nepagrįstai tvirtindama, kad jai, neva, buvo žinoma kuri įmonė priėmė apeliantės dingusį krovinį.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių priteisimo, pareikšto remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Dėl faktinių aplinkybių
22. Bylos duomenimis, ieškovė (vežėjas) ir atsakovė (užsakovas) 2022 m. birželio 20 d. Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. LR2683 (LU3049) pagrindu sulygo dėl krovinio (baldų) pervežimo tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva (krovinio siuntėjas – DEPO SRL, Via Mortalas, 4, 33080, Zoppola (PN), Italija; krovinio pristatymo vieta – UAB „Vilniaus bakalėja“, Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva (R. (duomenys neskelbtini))) (e. bylos 1 t., b. l. 9).
23. Ieškovė (vežėjas) ir Latvijos įmonė RAT-ART SIA (užsakovas) 2022 m. birželio 2 d. užsakymo-sutarties Nr. 206/22 pagrindu sulygo dėl krovinio (vyno) pervežimo tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva (krovinio siuntėjas – „Societa Agricola Le Monde Srl“, Via Garibaldi 2-Loc. Le Monde – 33080, Prata di Pordenone (PN), Italija; krovinio gavėjas – „Vinea Mea SIA“, muitinės ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlis „Atlas“, Lubanas iela 76, Ryga, Latvija) (e. bylos 1 t., b. l. 10, 17).
24. Iš Tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščio matyti, kad atsakovės krovinys pristatytas į jo pristatymo vietą – UAB „Vilniaus bakalėja“, Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva – 2022 m. birželio 27 d., už krovinio gavimą pasirašė UAB „Everes Logistics“ atstovas (e. bylos 1 t., b. l. 31).
25. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad abiejų aukščiau nurodytų užsakovų bei kitų klientų krovinių pervežimui iš Italijos iki Lietuvos pasitelkė vežėją UAB „Makritas“. Latvijos įmonės krovinys, per techninę klaidą, buvo priskirtas prie atsakovės krovinių ir pristatytas į atsakovės užsakyme nurodytą krovinio pristatymo vietą.
26. Iš ginčo šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad ieškovės atstovė O. V. (ieškovės darbuotoja) 2022 m. liepos 4 d. atsakovės prašė patikrinti ar ginčo krovinys yra UAB „Vilniaus bakalėja“, į ką atsakovės atstovas M. L. (atsakovės vadovas) tą pačią dieną atsakė, kad mašina, kurioje, tikriausiai, yra Latvijos įmonės krovinys, šeštadienį išvažiavo į Rusiją. Vėliau, 2022 m. liepos 6 d., patikslino, kad krovinys yra Minske, muitinėje, taip pat 2022 m. liepos 8 d. atsiuntė krovinio transporto priemonėje nuotrauką, po ko ieškovės atstovė patvirtino, kad tai yra Latvijos įmonės krovinys (e. bylos 1 t., b. l. 32–42, 108).
27. Ieškovė gavo Latvijos įmonės 2022 m. liepos 7 d. Pretenziją Nr. 07/22 dėl prarasto krovinio vertės – 2 526,30 Eur – atlyginimo (e. bylos 1 t., b. l. 50–51). Ieškovė šią pretenziją įvykdė – pervedė Latvijos įmonei 2 526,30 Eur.
Dėl ginčo esmės
28. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, prašė priteisti jai iš atsakovės nuostolių atlyginimą.
29. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).
32. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 18 punktas; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas, kt.).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė gavo ne tik krovinį, kurio pervežimą užsakė, tačiau ir kito kliento krovinį.
34. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 20 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė praturtėjo jos sąskaita. Kaip minėta, už krovinio gavimą pasirašė ne atsakovė, o UAB „Everes Logistics“ atstovas.
36. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, pateikė duomenis, kad:
36.1. atsakovė (vykdytojas) ir Rusijos įmonė OOO „Progress“ (užsakovas) 2022 m. birželio 23 d. Transporto paslaugų užsakymo Nr. LU3049 pagrindu sulygo dėl krovinio (baldų) pervežimo tarptautiniu maršrutu Italija–Lietuva (krovinio siuntėjas – DEPO SRL, Via Mortalas, 4, 33080, Zoppola (PN), Italija; krovinio pristatymo vieta – UAB „Vilniaus bakalėja“, Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva) (e. bylos 1 t., b. l. 87–88);
36.2. Rusijos įmonės OOO „TLS RUS“ (ekspeditorius) ir OOO „Progress“ (užsakovas) 2022 m. birželio 22 d. Krovinio pervežimo užsakymo Nr. T27506 pagrindu sulygo dėl krovinio (baldų) pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva–Rusija (krovinio siuntėjas – UAB „Vilniaus bakalėja“, Kirtimu? g. 47B, 4-5 rampa, Vilnius, Lietuva; krovinio gavėjas – OOO „Progress“, Konstantina Fedina g. 12-78, Maskva, Rusija) (e. bylos 1 t., b. l. 126–127).
37. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad: gavęs informaciją apie dingusį krovinį, aiškinosi dėl jo buvimo vietos – pirmiausia telefonu teiravosi UAB „Vilniaus bakalėja“ sandėlininko Rimo; vėliau, ieškovės atstovės prašymu, kreipėsi į savo užsakovą – OOO „Progress“ – bei gavęs kažkokios vadybininkės kontaktą, jai paskambino ir ji pasakė, kad nieko įtartino vairuotojas nematė, krovinys jau prie sienos; vėliau minėta vadybininkė su juo susisiekė dar kartą ir nurodė, kad Baltarusijos muitinėje vykdė krovinio apžiūrą, po ko jam atsiuntė į bylą pateiktą nuotrauką. Taip pat paaiškino, kad savo transporto priemonių neturi; nežino kodėl Tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštyje yra ne UAB „Vilniaus bakalėja“, o UAB „Everes Logistics“ spaudas (teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 21 d., garso įrašo 44 min. 20 sek. – 1 val. 18 min. 53 sek.).
38. Taigi, atsakovė pateikė duomenis, kad ji už tolimesnį krovinio pervežimą nebuvo atsakinga.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės pateikti duomenys yra nepatikimi, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad atsakovės ir OOO „Progress“ sudarytame Transporto paslaugų užsakyme vėlesnė data nurodyta dėl techninės klaidos – ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties numeryje (Nr. LR2683 (LU3049)) yra nurodytas ir MB „Darcar“ su OOO „Progress“ sudaryto Transporto paslaugų užsakymo numeris (LU3049). Kiti ieškovės nurodyti neatitikimai taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
41. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
43. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 280,59 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
45. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 280,59 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
46. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Darcar“, j. a. k. 304439656, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“, j. a. k. 300614485, 1 280,59 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė