Skundas Nr. II-1230-1123/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01438-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,
sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Dominykai Švedkovai,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. R.,
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam asmeniui D. R.,
vertėjai Olgai Gumuliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 0239-ANR-N-137353-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:23212526737 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas 2024 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą Nr. 0239-ANR-N-137353-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. R. paskyrė subendrintą 375 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą ( teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad A. R. 2024 m. birželio 1 d. 20.42 val., Kauno r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 87,35 km., vairavo transporto priemonę „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų sugrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 70 km/val. greitį viršijo 20 km/val., važiavo 90 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais A. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 127 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. R. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo jis prašo jo atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodoma, jog pareiškėjas pažeidimo fiksavimo metu ir vietoje nevairavo, todėl nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių. Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjas apie tai jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nežinojo, o sužinojęs apie šias aplinkybes transporto priemonių nevairuoja. Nurodo, jog iš VĮ „Regitra“ negavo jokio pranešimo apie jam nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Skunde akcentuojama, kad nusižengimą padaręs asmuo nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, nėra nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, automobilis buvo tvarkingas (turintis techninę apžiūrą), draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis, jokių neigiamų pasekmių ar padarinių tokiais savo veiksmais vairuotojas aplinkiniams ir visuomenės saugumui nesukėlė. Jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl netinkamo vairavimo. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė jį charakterizuojančius duomenis, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 9 d. charakteristiką ( b.l. 15). Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, kad jis kiekvieną dieną neišvengiamai turiu naudotis transporto priemone vykdydamas savo veiklą, nes jis dirba pagal verslo liudijimą (B.l.16), yra (duomenys neskelbtini), užsiimu (duomenys neskelbtini), todėl jo darbo vietą nėra pastovi, reikia važiuoti į objektus skirtingose Lietuvos vietose, tenka vežtis įvairius didelių gabaritų ir svorių įrankius, kurių visuomeniniu transportu nusivežti nebūtų įmanoma ((duomenys neskelbtini)).Skundu pareiškėjas prašo jo atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad pagal Registre esančius duomenimis nustatyta, kad A. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn administracinių nusižengimų bylose:
1. ROIK 24234599272, kai atsakomybė numatyta pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 ,4 dalyse, bei 424 straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas Nr. 0239-ANR_P-31556-2024, kuriuo skirta administracinė nuobauda - 30 Eur piniginė bauda su administracinio poveikio priemone -specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 mėnesiui nuo 2024-03-19 iki 2024- 04-18.
2. ROIK 24235437688, kai atsakomybė numatyta pagal ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas Nr. 00-ANR_P-88000-2024, kuriuo skirta administracinė nuobauda - 225 Eur piniginė bauda su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 mėnesiui nuo 2024-04-03 iki 2024-05-02.
A. R. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminams, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Institucijos nuomone, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Institucijos nuomone, Valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. R., kai atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą, ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo
Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad pažeidimo fiksavimo metu automobilį vairavo jo brolis V. R., o jis nors ir nevairavo automobilio, tačiau turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį buvo išsiėmęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė teismui savo (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas (duomenys neskelbtini) ( b.l.79).
Teismo posėdyje buvo apklaustas V. R., kuris teigė, kad pažeidimo fiksavimo dieną automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent jis, važiavo į (duomenys neskelbtini) pas seserį. Nurodė, kad šis automobilis yra jo, bet tik yra registruotas brolio vardu, kad jį vairuoja daug kas, bet konkrečiai pasakyti, kas kada jį vairavo jis negali.
Institucijos atstovas pateikė teismui 2024 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokolo kopiją byloje ROIK: 24234599272, kuriame yra duomenys, kad pažeidimas buvo užfiksuotas dalyvaujant pareiškėjui, kuriuo skirta administracinė nuobauda – 30 Eur piniginė bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 1 mėnesiui. Protokole išaiškinta, jog teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda ir tai, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka( b.l.77).
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje A. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 2 dalį.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.
Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinių nusižengimų registro duomenimis, teisė vairuoti transporto priemones A. R. atimta nuo 2024-03-19 iki 2024 - 04-18 (ROIK 24234599272) už administracinio nusižengimo, numatyto l ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą (reguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nesustojo ir nepraleido pėsčių prieš pėsčiųjų perėją) ( b.l.33) ir nuo 2024-04-03 iki 2024-05-02 (ROIK 24235437688) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą (nustatytą 60 km/val greitį viršijo 68 km/val., važiavo 128 km/val greičiu, įvertinus paklaidą) (b. l. 34).
Akcentuotina tai, kad Institucijos teismui pateiktame 2024 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokole (jo kopijoje byloje ROIK: 24234599272 esantys duomenys, patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie tai, kad administraciniu nurodymu jam paskirta ne tik administracinė nuobauda – 30 Eur piniginė bauda, bet paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 1 mėnesiui. Be to šiame Protokole išaiškinta, jog teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda ir tai, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka ( b.l.77). Savo parašu ir įrašų rusų kalba pareiškėjas išreiškė savo valią dėl sprendimo dėl šio pažeidimo priėmimo, buvo supažindintas su administracinio pažeidimo protokolu, be to 2024 m. kovo 18 d. paskirtą baudą sumokėjo. Taigi šie duomenys paneigia pareiškėjo poziciją dėl to, kad jis neva nežinojo, jog jam yra atimta teisė vairuoti ir, kad siekiant susigrąžinti šią teisę jis privalo laikytis nustatytos tvarkos. Teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, jog policijos pareigūnas jam tepasakė, kad jis nevairuotų du mėnesius, todėl jis neva nevairavo. Tačiau teismui pareiškėjas pateikė savo (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą išduotą (duomenys neskelbtini), kurį, kaip jis paaiškino jis gavo (duomenys neskelbtini), kas, teismo įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, kadangi, žinodamas, kad teisė vairuoti Lietuvoje jam yra atimta, dar nesibaigus teisių atėmimo terminui, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas ((duomenys neskelbtini) ambasadą) dėl teisių išdavimo, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl vyko būtent į (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės, parodo tai, kad asmuo dėl savo pozicijos yra nenuoseklus. Pačiame skunde jis užsimena, kad automobilį pažeidimo fiksavimo metu vairavo ne jis, tačiau nenurodo, kas konkrečiai vairavo automobilį, tačiau į teismo posėdį Pareiškėjas atsiveda savo brolį, kuris tvirtina, kad būtent jis vairavo automobilį. Tokiais V. R. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kadangi tokių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti duomenys, be to V. R. yra pareiškėjo brolis, kuris kaip artimas giminaitis yra suinteresuotas savo broliui padėti išvengti atsakomybės, todėl šių paaiškinimų nevertina.
Pažymėtina, jog specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su vairuotojų papildomų mokymu užbaigimu ir VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti, jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama, nesant tokio sprendimo, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato. Pažymėtina, kad Aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbiamas ir VĮ „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje.
Duomenų apie pateiktus prašymus grąžinti teisę vairuoti kaip ir duomenų, kad pareiškėjas užbaigė vairuotojų papildomus mokymus byloje nėra, tokių duomenų nenurodė pats pareiškėjas, jų nepateikė ir Institucijos atstovas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).
KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, čia gyvendamas, kaip pats nurodė apie pusantrų metų, čia dirbdamas bei turėdamas ketinimų ir toliau gyventi Lietuvoje, žinodamas, kad jau ne vieną kartą yra nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi asmenims, kuriems už kelių eismo taisyklių pažeidimus terminuotam laikui yra atimta teisė vairuoti, siekiantiems šią teisę susigrąžinti Lietuvoje, tai yra valstybėje, kurioje jis laikinai gyvena, jokiais būdais nepašalina jo administracinės atsakomybės.
Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad vairuodamas transporto priemonę 2024 m. birželio 1 d. 20.42 val. A. R. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra pagrindo.
Šio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Skundžiamu Institucijos nutarimu Institucija pripažino A. R. padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą ir 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės vidurkį – 9 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones). Teismo nuomone, skiriant A. R. minėtą administracinio poveikio priemonę, administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei A. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo pagrindo, tokių pagrindų nenustatė ir teismas.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė A. R. turėtų būti neskiriama ar švelninama. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – nusižengimo padarymo aplinkybės (manė, kad teisių atėmimo terminas jau pasibaigė ir nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų), atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (nes vairavimas būtinas darbui), o taip pat kitos aplinkybės (teigiama darbdavio charakteristika) teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šioje byloje nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam termino vidurkiui, įvertinus tai, kad nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vien tai, kad nusižengimo padarymo metu, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą, nes tokių padarinių atsiradimas lemtų atsakomybę visai pagal kitus ANK straipsnius, numatančius žymiai griežtesnes nuobaudas. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – švelninimui.
Svarbu paminėti tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus, jo vairavimo stažas yra nedidelis, teises asmuo įgijo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje jis ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus (nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. baustas 5 kartus, nepaisant to, kad visos baudos yra sumokėtos, visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus jis padarė nepraėjus nė metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo)), asmuo ir toliau daro administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tai yra po to, kai A. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą dėl kurio yra nagrinėjama byla, jo atžvilgiu vėl buvo surašyti dar du administracinio nusižengimo protokolai dėl KET pažeidimų (b.l. 31-36). Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį A. R. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – vien tik baudos – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl šįkart, siekiant sulaikyti atsakomybėn traukiamą asmenį A. R. nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo, būtina jam taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidėjo asmenybę, ankstesnius asmens baustumus ir pagrįstai pripažino A. R. padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą ir 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės vidurkį – 9 mėnesių trukmės – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones ), jos nepaskyrus ar nustačius trumpesnį terminą, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti naikinti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 0239-ANR-N-137353-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK:23212526737) nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Ragelienė