(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant: pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms N. J. ir S. P.,

suinteresuotiems asmenims I. R. ir J. R.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-7492-1055/2018 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – I. R., J. R.,

n u s t a t ė:

    I. Ginčo esmė

1.       Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų I. R. ir J. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini) r.

2.       Prašyme nurodė, kad vaikas J. R. faktiškai yra likęs be įstatyminio atstovo, kadangi vaiko motina, vaiko teigimu, slaugo savo sergančią mamą ir gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Vaiko tėvas nepriima jam siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, vaiko būklė kaskart blogėja, dažnėja pykčio priepuoliai, dėl kurių nesaugu tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams.

3.       Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija, kurioje mokosi vaikas, informavo apie vaiko nevaldomą elgesį bei vaiko tėvo atsisakymą bendradarbiauti su progimnazijos specialistais. 2018-11-19 vaiko sutramdyti nepavyko. Iškviesta greitoji medicininė pagalba ir policijos pareigūnai. Vaikas pristatytas į (duomenys neskelbtini) S. S., kuri rekomendavo skubos tvarka apsilankyti pas (duomenys neskelbtini) R. D. Atvykęs tėvas su specialistais nebendravo, pareikalavo grąžinti sūnų, iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad vaikas buvo pagrobtas.

4.       Tarnyba nurodė, kad siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti jo interesus, buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, toks lygis vertinimas jau trečią kartą. Šeimai skirtas atvejo vadybininkas, bet atvejo vadybos procesas nepavyko, nes tėvas atsisakė skirtos pagalbos. Tarnybos specialistai nustatė, kad iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei nustatę antrąjį grėsmės vaikui lygį, 2018-11-19 surašė Vaiko laikino apgyvendinimo aktą ir J. R. apgyvendino (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre, apie tai informuodami vaiko tėvą.

5.       Vertinant šioje situacijoje grėsmės vaikui lygį, Tarnyba teigė atsižvelgusi į tai, kad J. R. pirmus du kartus buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Taip pat į tai, kad mokymosi įstaiga informuoja Tarnybą apie nevaldomą ir agresyvų vaiko elgesį, vaiko tėvai nepriima šeimai siūlomos pagalbos ir nebendradarbiauja, dėl vaiko elgesio nesikreipia į gydytojus, jo nesveikatina ir atsisako teikti apie savo šeimą bet kokią informaciją. Vaiko tėvas mokymo įstaigos administracijai, socialinei darbuotojai ir psichologei yra uždraudęs bendrauti su jo vaiku, teikti jam pagalbą. Vaikui pagalba būtina, jo būklė tik blogėja ir galimai tam įtakos turi tėvo elgesys namuose.

6.       Tarnyba nurodė, kad I. R. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. 

7.       Mano, kad vaiko laikinas apgyvendinimas Šeimos ir vaiko gerovės centre, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą po jam suteiktos tinkamos specialistų pagalbos ar nustatyta laikina globa, geriausiai atitinka jo interesus susidariusioje situacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018-11-26 nutartimi Tarnybos prašymą tenkino. Leido paimti vaiką J. R. iš vaiko tėvų J. R. ir I. R..

9.       Teismas pasisakė, kad iš 2018-11-19 Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-19 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-11-19 tarnybinio pranešimo dėl nepilnamečio J. R. matyti, jog grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog mokykloje vaikas dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas, kartais be priežasties nelanko pamokų. J. R. tėvas I. R. dažnai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja ir yra nusiteikęs priešiškai specialistų, kurie teikia pagalbą šeimai, atžvilgiu. Nepilnamečio teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama, šiuo metu nebe. Tėvas atsisako daugelio specialistų pagalbos ir draudžia nepilnamečiam vaikui bendrauti su specialistais, neužtikrina, kad sūnus vartotų vaistus. Vaiko motina nedalyvauja vaiko gyvenime. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš tėvų. J. R. nuo 2018-11-19 laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre.

10.       Teismas konstatavo, kad tiek 2018-09-18, tiek 2018-11-15 buvo nustatomas grėsmės vaikui lygis, šeimai buvo skirtas atvejo vadybininkas, tačiau atvejo vadybos procesas nepavyko, nes tėvas atsisakė jam skirtos pagalbos.

11.       Teismas darė išvadą, kad J. R. šiuo metu yra likęs be įstatyminio atstovo, jam kilęs antras grėsmės lygis, t. y. realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, todėl pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė leidimą vaiką paimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.       Suinteresuotas asmuo I. R. atskiruoju skundu ir pateiktais papildomais procesiniais dokumentais prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-11-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Tarnybos prašymo netenkinti.

13.       Nurodo, kad ginčijama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti vaiko interesus. Nutartį priėmusi teisėja nekompetentinga ir taikanti dvigubus standartus Tarnybai ir vaiko tėvams. Tarnyba neteisingai nurodo, kad J. R. tėvai piktybiškai atsisakė rūpintis jo sveikata, nevartojo paskirtų vaistų ir vengė specialistų pagalbos. Vaiko paėmimą iš šeimos vertina kaip jo pagrobimą.

14.       Pažymi, kad dar 2018-10-10 sūnų nuvežė į Raidos centrą. Tą pačią dieną sūnus buvo užregistruotas į (duomenys neskelbtini) skyrių išsamesniam tyrimui. Spalio 18 d. kreipėsi į psichologę-terapeutę E. V., bet nesant laisvų vietų, buvo sutarta pradėti konsultacijas po Naujųjų metų. Skirtingai nei nurodoma nutartyje, jie bendradarbiavo su atvejo vadybininke R. Ž.. Teiginiai, kad jie atsisakė vartoti vaistus nėra pagrįsti.

15.       Teigia, kad jie rūpinasi sūnumi ir kreipėsi dėl pagalbos suteikimo. Apie vaiko paėmimą tėvai nebuvo laiku informuoti. Atsisakė socialinių darbuotojų paslaugų, nes nėra jokių duomenų, kad jų šeima neturi socialinių ar tėvystės įgūdžių. Tarnyba nesurinko jokių tai patvirtinančių įrodymų. Smurto vartojimas šeimoje prieš vaiką taip pat nėra įrodytas. Sūnus įstaigoje, kurioje buvo patalpintas, patyrė fizinį smurtą. Jis prastai maitinamas, tėvui neteikiama informacija apie sūnaus sveikatos būklę.

16.       Apelianto įsitikinimu mokymo įstaigoje buvo daug įvairių pažeidimų, kuriuos jis fiksavo ir rašė skundus. Pripažįsta, kad buvo uždraudęs liesti jo sūnų mokykloje, nes kiekvienas prisilietimas virsdavo smurtu jo vaiko atžvilgiu. Pabrėžia, kad skirtingai, nei nurodo tarnyba, jo sūnus nesigydė Raidos centre, ten jam buvo teikiamos konsultacijos. Sūnus po jo paėmimo nebuvo konsultuojamas nei psichologo, nei psichoterapeuto. Atkreipia dėmesį, kad atsakingos tarnybos buvo nusprendusios skirti vaikui individualų mokymą atskirai nuo kitų vaikų, tačiau Raidos centras davė žodines rekomendacijas, kad toks mokymo metodas jo sūnui netinka.

17.       Tarnybai vaiko motinos buvimo vieta yra žinoma. Pabrėžia, kad paimtą vaiką privalo integruoti į šeimą. Mano, kad Tarnybos reikalavimai pažeidžia jų privačią erdvę. Jie yra grįžę iš emigracijos, todėl sūnui, kuris gimęs (duomenys neskelbtini), nebūtų kliūčių gauti šios šalies pilietybę. Sūnų susigrąžinti bandys teisėtai, o jei nepavyks, tai pasiims neteisėtai.

18.       Mano, kad vaikas turi būti grąžintas į šeimą, turi būti pakeista mokykla, sudarytos sąlygos sūnui mokytis namuose, suderinti psichoterapeutės užsiėmimai, taip pat (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras galėtų būti paskirtas paslaugų tiekėju. Pažymi, kad Tarnyba yra piktybiška vaikų žalojimo, pelno siekianti organizacija.

19.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tarnyba prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-11-26 nutartį.

20.       Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Tarnybos specialistai, 2018-11-19 reaguodami į gautą pranešimą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Gimnazijoje J. R. buvo visiškai nevaldomas. Susisiekti su vaiko tėvais nepavyko. Skyriaus specialistai buvo priversti iškviesti greitąją pagalbą, kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Vaikas buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, būnant pas psichiatrę pavyko prisiskambinti vaiko tėvui. Nusiraminęs vaikas buvo pristatytas į Skyriaus patalpas. Atvykęs apeliantas su Skyriaus specialistais bendravo pakeltu tonu, pranešęs bendrosios pagalbos telefonu apie vaiko pagrobimą, pasišalino. Informacijos apie vaiko motinos buvimo vietą neteikė.

21.       Vėliau vaikas su specialistais nuvyko į (duomenys neskelbtini) R. D., J. R. buvo išrašytas skubus siuntimas į (duomenys neskelbtini) centrą ištyrimui. Anot psichiatrės, skirti vaikui vaistus ar gydymą galima tik gavus informaciją iš (duomenys neskelbtini) centro. Vaiką dar 2018-04-25 konsultavusi R. D. buvo išrašiusi siuntimą į šį centrą, bet jis nebuvo nuvežtas net konsultacijai.

22.       Tarnyba pažymėjo, kad I. R. bendrauja su jų specialistais nepagarbiai, nebendradarbiauja, kelia konfliktus ugdymo įstaigoje, ten filmuoja, teigia, kad jo tikslas yra atleisti direktorę iš pareigų. Be to, jis raštiškai atsisakė progimnazijos psichologės ir socialinės pedagogės paslaugų, teigdamas, kad jos žaloja jo vaiką. Į kitus specialistus dėl pagalbos sūnui nesikreipė, nesutiko keisti ugdymo įstaigos. Įpareigojimo kreiptis į (duomenys neskelbtini) bei rekomendacijų vaikui ir šeimai nevykdė. Išrašytais siuntimais pas specialistus nesinaudojo. 

23.       Vaikas (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą konsultuotas 2018-06-11. Šios konsultacijos metu tėčiui buvo išduotas siuntimas konsultacijai į (duomenys neskelbtini) centrą. Psichiatrė pažymėjo, kad vaikui reikalinga nuosekli psichologinė pagalba.

24.       Gavus informaciją iš ugdymo įstaigos dėl J. R. neadekvataus elgesio, 2018-09-18 buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, sudarytas pagalbos planas šeimai. Tačiau plane numatytos priemonės nebuvo vykdomos, tėvas atsisakė siūlomų paslaugų ir nurodė, kad neprivalo vykdyti specialistų rekomendacijų. Nors 2018-10-10 I. R. su sūnumi buvo nuvykęs konsultacijai į Raidos centrą ir jam pateiktos rekomendacijos dėl vaiko būklės, tačiau jo vertinimu sūnui psichiatro pagalba nereikalinga.

25.       2018-10-15 skyriaus buvo inicijuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame supažindinta su (duomenys neskelbtini) centro rekomendacijomis, tačiau I. R. pareiškė, kad neprivalo vykdyti šių rekomendacijų. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro specialistų siūlymas nutraukti atvejo vadybos procesą bei spręsti dėl laikinojo tėvo valdžios apribojimo.

26.       2018-11-15 buvo gautas pranešimas iš policijos, kad I. R. kreipėsi dėl to, kad jo sūnų sumušė progimnazijos budėtoja, suduodama laikraščiu per veidą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. I. R. atvykus pareigūnams į namus atsisakė rašyti pareiškimą. Pakartotinai buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. Atvykęs į skyriaus patalpą jis buvo informuotas, kad specialistai nori pabendrauti su vaiku, bet tėvas uždraudė tai daryti be jo tiesioginio dalyvavimo.

27.       Pažymi, kad 2018-05-09 Tarnyba gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau po Tarnybos skundo tyrimas atnaujintas ir vyksta iki šiol.

28.       2018-11-19 konstatavus antrąjį grėsmės lygį, mažametis buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centre.

29.       Tarnybos vertinimu, J. R. tėvai nevykdė savo pareigų, nesuteikė vaikui reikalingos medicininės pagalbos, ignoravo specialistų rekomendacijas, dėl ko vaikui prireikė skubios medicininės pagalbos.

30.       Tarnyba nurodo, kad šioje situacijoje, vaikas liko be įstatyminio atstovo, todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Vaikas buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrių, kur skubos tvarka kitą dieną perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur gydėsi tris savaites. 2018-11-27 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) centras. Tėvams yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku.

31.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vaikas galimai sužalotas šioje įstaigoje. I. R. sukėlė konfliktinę situaciją centre, kurios metu vaiko akivaizdoje stūmė socialinio darbuotojo padėjėją V. K. į sieną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas Tarnybos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

34.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.2541 straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis). 

35.       Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

36.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek Tarnyba, tirdama situaciją ir rengdama dokumentus, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pirmiau nurodytų teisinio reguliavimo nuostatų nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nekompetencijos, šališkumo ar dvigubų standartų, vertinant pareiškėjo ir Tarnybos argumentus ir pateikiamus duomenis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

37.       Byloje nustatyta, kad 2018-11-19 iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas dėl agresyvaus ir neadekvataus nepilnamečio J. R. elgesio gimnazijoje. Reaguojant į šį įvykį buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir policijos pareigūnai. Tarnybos specialistai turėjo duomenų, kad toks vaiko elgesys kartojasi, iki šio įvykio, du kartus jau buvo vertinę ir nustatę pirmąjį grėsmės vaikui lygį. 2018-11-19 Tarnybos specialistai nustatė antrą grėsmės lygį vaikui ir priėmė sprendimą vaiką paimti iš jo įstatyminių atstovų. Tos pačios dienos Vaiko laikino apgyvendinimo aktas patvirtinta, kad vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalimi ir Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. A1-221 (toliau – Aprašas) 5.4 punktu, nuspręsta vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) centre. Iš 2018-12-04 Tarnybos vyriausiųjų specialistų (mobiliosios komandos narių) rašto „Dėl informacijos pateikimo apie I. ir J. R. šeimą“ matyti, kad I. R. atsisakė bendrauti su mobiliosios komandos nariais, sužinoti motinos kontaktų nepavyko. 2018-11-22, 2018-11-27 ir 2018-11-29 buvo vykta į R. namus, tačiau jie namuose nebuvo rasti. Mobiliosios komandos nariai paliko informacinius pranešimus apie savo apsilankymą ir kitą numatomą apsilankymą bei nurodė, kaip galima su jais susisiekti, tačiau šeima su jais nesusisiekė, todėl nebuvo atliktas rizikos ir saugumo bei šeimos stiprybių ir poreikių vertinimas.

38.       Aprašo 2.2 punkte numatytas vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos vykdoma vaiko teisių apsaugos priemonė, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Pagal Aprašo 4 punktą nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (pagal Aprašo 1 priedo formą). Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai pažymėjo, kad vaikas yra 7–15 metų ir vaiko atžvilgiu iš aukštos rizikos veiksnių turi būti nustatyti ne mažiau nei penki rizikos veiksniai. Anketos turinys patvirtina, kad vertinant vaiko funkcionavimo rizikos veiksnius buvo nustatyta, jog berniukas bendrauja suaugusiųjų kalba. Vaiko teigimu, tėvas jį baudžia, bet mušė seniai, tėvas uždraudęs vaikui bendrauti su soc. pedagoge ir psichologe (anketos 1.1 punktas); vaikas auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta), nes vaikas yra nurodęs, kad tėvas prieš jį seniau yra vartojęs smurtą (anketos 1.3 punktas); pasireiškė autodestruktyvus vaiko elgesys, kurio jo atstovai negali suvaldyti – berniukas mokykloje dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas (1.5 punktas); kartais berniukas be priežasties nelanko pamokų (1.7 punktas); tėvai dažnai atsisako specialistų pagalbos, nevykdo nurodymų. Patys sprendžia, ar reikalinga vaikui gydytojų pagalba, tėvas atsisako vartoti paskirtus vaistus (1.8 punktas). Vertinant rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovu, nustatyta, kas tėvas dažniai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja, nusiteikęs priešiškai, skundžia bet kokius specialistų veiksmus (2.1 anketos punktas); vaiko teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama (2.4 punktas); tėvai nebendradarbiauja su specialistais (2.6 punktas); vykdant atvejo vadybą šeimoje nepadėjo plane numatyta pagalba, tėvas jos atsisakė (2.7 punktas); tėvai negali apsaugoti vaiko nuo jį galimai žalojančio elgesio, nes vaiko tėvas nesutinka su specialistų sprendimais, neveža vaiko pas gydytojus, jam nėra teikiama reikiamų specialistų pagalba (2.8 punktas); tėvai nevykdo savo kaip vaiko atstovų pareigų, nes nelanko jiems skirtų psichologo konsultacijų, atsisako gydytojų pagalbos, draudžia sūnui bendrauti su mokyklos specialistais, nebendradarbiauja su tarnybos specialistais (2.9 punktas). Vertinant rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovo (-ų) bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, nustatyta, kad naudojamos netinkamos vaiko auklėjimo priemonės, nes tėvas nuteikinėja vaiką prieš specialistus, neleidžia su visais bendrauti, liepia nepasakoti apie šeimą (3.3 punktas). Prie kitų nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su vaiko atstovo bendravimu su vaiku, tėvystės įgūdžiais anketoje pažymėta, kad vaiko mama šiuo metu nedalyvauja vaiko gyvenime, tėvas uždraudė vaikui sakyti, kur yra jo mama (3.6 punktas). Prie kitų nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su socialine aplinka, pažymėta, kad vaiko tėvas atsisako pasirašyti ant dokumentų, nelanko specialistų rekomendacijų, atsisako su jais bendradarbiauti (4.5 punktas).  

39.       Bylos duomenys nepatvirtina, kad iki vaiko paėmimo iš šeimos J. R. buvo taikytas medikamentinis gydymas, todėl Grėsmės vaikams lygio nustatymo anketos 1.8 punkte tokio pobūdžio pastaba yra nepagrįsta. Tačiau skirtingai nei vertina apeliantas, aplinkybė, jog tėvai laiku nesiėmė priemonių, susijusių su vaiko psichinės sveikatos problemų sprendimu, leidžia spręsti, kad kiti anketos 1.8 punkte nurodyti rizikos veiksniai konstatuoti pagrįstai. Anketoje pažymėti daugiau nei penki rizikos veiksniai, viršijantys antram lygiui nustatytų penkių veiksnių ribą, iš jų net keturi (1.1, 2.7, 2.8, 2.9 punktai) yra priskiriami aukštos rizikos veiksniams. Atsižvelgiant į tai ir į nutarties 37–38 punktuose aptartus duomenis, daroma išvada, jog pareiškėja teisingai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą bei J. R. laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini) centre.

40.       Apelianto pozicija dėl bendradarbiavimo su vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą, apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje atstovaujančios Tarnybos, kitų institucijų specialistais nėra nuosekli. Viena vertus, jis tvirtina, kad tokiu būdu pažeidžiamas jų šeimos privatumas, kita vertus, jis nurodo, kad nei Tarnybos, nei ugdymo įstaigos specialistai jiems nesuteikė jokios pagalbos, o priešingai – pažeidinėjo vaiko interesus.

41.       Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad šeimai nuo 2017 m. rudens įvairios institucijos aktyviai teikė siūlymus dėl konkrečios pagalbos, bendradarbiavimo, skatino kreiptis į kvalifikuotus specialistus J. R. emocinės būklės stabilizavimui, tačiau apeliantas šios pagalbos iš esmės atsisakydavo. Laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2018-05-11 ugdymo įstaigos pateiktais duomenimis net 10 kartų pasireiškė smurtinis vaiko elgesys, kuris, be kita ko, buvo nukreiptas tiek į kitus vaikus, tiek į mokyklos personalą. 2017 m. spalį buvo sudarytas Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos pagalbos mokiniui planas. 2018-03-29, dalyvaujant Tarybos specialistei, svarstytas individualaus pagalbos priemonių planas, sudarytas J. R., 2018-04-10 svarstytas savivaldybės administracijos pavedimas koordinuotai teikti paslaugas vaikui ir tėvams, 2018-04-13, dalyvaujant ir I. R. svarstytas koordinuotai teikiamų paslaugų plano sudarymas ir patvirtinimas. 2018-04-24, dalyvaujant I. R., Tarnybos specialistei, koordinatorei, svarstytos vaiko elgesio problemos ir pagalbos teikimas. Tą pačią dieną progimnazija gavo 2b klasės, kurioje mokėsi J. R., mokinių tėvų prašymą užtikrinti jų vaikų saugumą, apsaugant nuo J. R. smurto. 2018-05-04 progimnazijos turima informacija apie mokinį ir mokyklos panaudotas priemones, gavus prašymą, pateikta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui. 2018-06-06 svarstytas J. R. individualios pagalbos plano įgyvendinimas, tačiau tėvai į posėdį neatvyko. Nuo pat pirmų 2018 m. rugsėjo dienų vėl pasireiškė vaiko smurtaujantis elgesys progimnazijoje. 2018-09-10-11 dienomis suorganizuoti Vaiko gerovės komisijos posėdžiai dėl šios situacijos, dalyvaujant ir savivaldybės atsakingiems asmenims. 2018-09-21 ištikus dideliam pykčio priepuoliui ir nepavykstant nuraminti vaiko, buvo kviesta greitoji medicininė pagalba ir Tarnybos specialistai. Per 2018 m. mokslo metus buvo suorganizuoti net 8 Vaiko gerovės komisijos posėdžiai susidariusiai situacijai spręsti. 2018-09-18 nustačius 1 grėsmės lygį J. R., 2018-09-20 šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas. 2018-10-15 atvejo vadybos posėdyje, siekiant susipažinti su (duomenys neskelbtini) centro specialistų pateiktomis rekomendacijomis, įvyko konfliktas su vaiko tėvu. Jis, kaip ir anksčiau, atsisakė specialistų pagalbos. 2018-11-15 vaikui J. R. nustatytas 1 grėsmės lygis, o po keturių dienų ir antrasis grėsmės lygis.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis, dėl vaiko psichinės sveikatos į medikus buvo kreipiamasi tik epizodiškai, neužtikrinant tokios pagalbos tęstinumo. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro duomenimis (2018-09-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame centre užfiksuota, kad J. R. buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos 2018-04-25, 2018-04-27, 2018-05-02, 2018-05-16, 2018-06-08 ir 2018-06-11. Pirmą kartą I. R. su sūnumi į vaikų psichiatrą kreipėsi 2018-04-25, konsultacijai užregistruotas Vaiko gerovės komisijos prašymu. Tėtis pripažino, kad vaikas buvo vertintas (duomenys neskelbtini) Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kur jam nustatytas hiperaktyvumo sutrikimas, tačiau medikamentiniam šio sutrikimo gydymui jis nepritariantis. I. R. buvo siūloma, bet jis suabejojo konsultacijos vaiko raidos centre tikslingumu, todėl patarta registruotis berniuko ištyrimui (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nors vaiko tėvas užregistravo vaiką ištyrimui pirmiau paminėtoje tarnyboje, tačiau ištyrimą atšaukė. Paskutinės konsultacijos metu 2018-06-11 buvo išrašytas ir tėčiui paduotas siuntimas konsultacijai į (duomenys neskelbtini) centrą, nurodant nepatikslinto (duomenys neskelbtini) diagnozę (duomenys neskelbtini). Šiai konsultacijai I. R. pritarė. Tačiau sutartą dieną negalint įvykti konsultacijai ir apie tai informavus J. R. tėvą, šis nurodė, kad laikinai stabdo konsultacijas, nes vaikui yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. (duomenys neskelbtini) R. D. nurodė, kad vaikui reikalinga nuosekli psichologinė pagalba, kurią teiktų asmuo, su kuriuo vaikas turi gerą emocinį ryšį, bei adekvačiomis dozėmis skirti medikamentai (emocijų ir elgesio sutrikimams bei galimai esančio hiperaktyvumo sutrikimams koreguoti).

43.       Iš 2018-10-10 (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu I. R. su sūnumi atvyko į šią įstaigą, kur tėtis nurodė, kad vaikas dirglus, greitai susierzina, supyksta (šaukia, mėto daiktus, tranko durimis), jautriai reaguoja į kritiką, vaikų pastabas, nenustygstantis vietoje, garsiakalbis, pamokų metu garsiai kalba, komentuoja, pertraukia mokytoją, susierzinęs gali išeiti iš klasės kada nori, retkarčiais atsisako dirbti pamokų metu, turi mokymosi sunkumų. Specialistai pateikė rekomendacijas: išsamus ištyrimas ir gydymas šios įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje; dienotvarkė, struktūrizuota aplinka, elgesio korekcijos sistemos principų taikymas visose vaiko aplinkose; individuali tęstinė ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė terapinė pagalba; socialinių įgūdžių lavinimas; tėvų konsultavimas (psichoedukacija) ir palaikymas vaiko emocinės būsenos bei elgesio korekcijos klausimais bei rekomenduota pakartotinai kreiptis į PPT dėl tolesnių rekomendacijų ugdymui. Apelianto pateiktas (duomenys neskelbtini) E. V. 2018-11-30 pasirašytas raštas apie I. R. privatų vizitą 2018-10-18, kurio metu buvo aptartos sūnaus psichologinės pagalbos sąlygos ir galimybės, nurodant, kad susitikime vaikas nedalyvavo, o tėvas nurodė, kad dar kartą su ja susisieks po Naujų metų ir dar kartą aptars tokios pagalbos sąlygas, nepatvirtina, kad vaiko įstatyminiai atstovai realiai vykdė VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistų rekomendacijas. (duomenys neskelbtini) 2019-01-14 rašte detalizuota informacija apie J. R. elgesį mokymosi šioje įstaigoje laikotarpiu ir priemones, kurios buvo siūlomos, siekiant padėti išspręsti kilusias problemas. Iš šių duomenų akivaizdu, kad apeliantas iš esmės uždraudė socialinės pedagogės ir psichologės paslaugas teikti jo vaikui bei apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad yra nusistatęs priešiškai visų tokio pobūdžio institucijų atžvilgiu. Tokia pozicija patvirtina deklaratyviais vertinimais pagrįstos nuomonės dėl siekio pakenkti šeimai iškėlimą aukščiau vaiko, kuriam akivaizdžiai reikia pagalbos, interesų ir nenorą bendradarbiauti su tokią pagalbą galinčiais suteikti specialistais.

44.       Panevėžio apygardos teisme 2019-01-25 iš Tarnybos gauta papildoma informacija, iš kurios matyti, kad apgyvendinus J. R. Centre, 2018-11-30 jis buvo psichologo konsultacijoje, vėliau gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) centre.

45.       (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018-12-18 surašytoje J. R. epikrizėje pateikta psichologo išvada, kad berniuko emocijos gydymo pradžioje greit kintančios, labilios, jis jautrus ir dirglus, gali greit pradėti rėkti, keiktis ir šaipytis, būdinga žema frustracijos tolerancija. Eigoje berniuko emocijos stabilesnės, jis mažiau dirglus, rečiau rėkia, greičiau nurimsta. Stebimas gynybiškas ir epizodiškai priešiškas elgesys, kuris rodo jo nepasitikėjimą aplinka, psichologinį poreikį apsisaugoti, neprisileisti, tačiau su laiku stebima, kad vaikas geba užmegzti ryšį, jaustis saugiau, tačiau tarpasmeninių santykių šeimoje tema kelia didelį nerimą. Berniukas nuo pradžių išsako, kad nieko nekalbės apie savo šeimą. Tai, medicinos psichologės vertinimu, skatina prielaidą, kad dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (galimai patirto fizinio ir psichologinio smurto bei perdėtos kontrolės iš artimiausios aplinkos, kuri trukdė vaiko raidai, mokymosi procesui, emocinei būsenai), J. jaučiasi nesaugiai, ateitis yra neprognozuojama ir kelianti įtampą. Projekcinių metodikų požymiai taip pat rodo, kad šiuo metu J. sunku adaptuotis prie aplinkos, jam trūksta psichologinės šilumos, jis nepasitiki ne tik aplinka, bet ir savimi. Epikrizėje nurodoma, kad taikant struktūrizuotą aplinką su elgesio pasekmėmis bei medikamentinį gydymą, ryškiai sumažėjo vaiko nerimastingumas, emocinių reakcijų intensyvumas, vaiko nuotaika tapo lygesnė, jis greičiau nurimdavo, suretėjo garsaus rėkimo epizodai. Taikytas gydymas: individuali psichoterapija, aplinkos terapija, psichosocialinė terapija: socialinių įgūdžių formavimo grupės, socialinės adaptacijos gerinimo terapinės išvykos, paciento atstovų konsultavimas, medikamentinis gydymas. Išrašant vaiką pateiktos rekomendacijos: vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra PSC; tęsti medikamentinį gydymą; esant stabiliai būsenai, vertinti dėl galimo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo; ilgalaikė psichologinė-psichoterapinė pagalba, orientuota į berniuko psichologinio saugumo stiprinimą, pasitikėjimo savimi ugdymą, traumuojančių patirčių perdirbimą, emocijų kontrolės gerinimą; kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl rekomendacijų sudarymo ugdymui ir gydyti pagal šias rekomendacijas; reikalinga logopedo/spec. pagalba ir kita. Be to, pažymima, kad su vaiku būtina bendrauti ramiai; mokyti tinkami išreikšti emocijas; lankyti socialinių įgūdžių grupę; visiems darbuotojams svarbu vienodai laikytis nustatytų auklėjimo principų. 

46.       Kolegijos vertinimu, tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti duomenys dėl tolimesnės vaiko psichinės sveikatos rodo tarpinstitucinio ir šeimos bendradarbiavimo būtinybę nuosekliai laikantis medikų nustatytų rekomendacijų. Tarnybos ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro aktyvūs veiksmai, susiję su J. R. būtinos medicininės pagalbos teikimu ir (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų epikrizėje pateikiamų rekomendacijų tikslus vykdymas, kai vaikui taikomas tiek medikamentinis gydymas, tiek pagal jo diagnozę būtinos psichologinės-psichiatrinės pagalbos priemonės rodo akivaizdų vaiko būklės pagerėjimą. Pareiškėjos pateikti papildomi duomenys neleidžia spręsti, kad vaiko įstatyminių atstovų požiūris į vaiko sveikatos būklę šiuo metu yra pasikeitęs ir jie užtikrins vaiko gydymo tęstinumą, bendradarbiaus su specialistais, siekiančiais padėti dėl susidariusios situacijos tiek pačiam vaikui, tiek ir kitiems šeimos nariams. Be to, abu J. R. tėvai gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini), vaikui būtina kvalifikuota kompleksinė medicininė pagalba, o asmenims, kurie gyvenamosios vietos nėra deklaravę Lietuvoje, nemokama medicininė pagalba neteikiama.

47.       Iš (duomenys neskelbtini) centro 2019-01-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko ir tėvo susitikimai trunka 10–20 minučių, todėl specialistai negalėjo įvertinti tėvystės gebėjimų. Šio Centro specialistų vertinimu, tėvo impulsyvus, agresyvus ir konfliktiškas elgesys išbalansuoja vaiką, sukelia jam stiprius emocinius išgyvenimus, stiprina vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą. Vaikas nuo 2019-01-10 hospitalizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau ir ten atėjęs tėvas formuoja vaiko neigiamą nuomonę, skatina vaiką keiktis, kritikuoti, neigiamai kalbėti apie gydymą. 2018-12-05 planuotas atvejo vadybos posėdis neįvyko, nes I. R. teigimu jis išvyksta dviem savaitėms darbo reikalais. 2018-12-19 vyko kitas I. R. šeimos atvejo vadybos posėdis, tačiau vaiko tėvas teigė, kad šeimai pagalba nereikalinga, nesutiko, kad būtų susisiekta su vaiko motina. 2019-01-14 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius Tarnybą informavo, kad Centro nuoseklus bendradarbiavimas su mokyklos vadovais bei švietimo pagalbos specialistais užtikrina J. R. galimybę mokytis mokykloje pagal savo galias ir sugebėjimus, gauti visą reikiamą švietimo pagalbą. Struktūrizuota Centro aplinka, griežta dienotvarkė, nuolatinė darbuotojų priežiūra, galimybė bendrauti su vaikais Vaikų dienos centre, paskatinimais grįsta elgesio keitimo sistema padeda J. R. valdyti savo emocijas, o esant emocinei reakcijai greičiau nurimti. Nurodė, kad I. R. negali tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu vystymusi, užtikrinti pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymo. Pažymima, kad I. R. elgesys galimai prieštarauja VTAPĮ 31 straipsnio 87 dalies nuostatai, įpareigojančiai tėvus bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. Teigiama, kad I. R. elgesį galima vertinti kaip piktnaudžiavimą tėvo teisėmis ir pareigomis, psichiškai gniuždant vaiką bei neužtikrinant jam sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų bei ugdymosi poreikių. Todėl koordinatorius nurodė nematantis jokių galimybių artimiausiu metu J. R. grąžinti tėvų priežiūrai.

48.       Be nutarties 47 punkte nurodytų aplinkybių yra reikšminga ir tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur apeliantas yra apklaustas kaip specialus liudytojas ir jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė tiek dėl galimai smurtinių veiksmų J. R. atžvilgiu šeimoje, tiek dėl viešosios tvarkos sutrikdymo įstaigoje, kur vaikas laikinai apgyvendintas. J. R. psichiatrinė-psichologinė ekspertizė atlikta 2019-01-25, jos išvados negautos. Be to, teismo posėdyje vaiko mama J. R. pripažino, kad į Lietuvą ji grįžo tik prieš porą savaičių (pirmas apsilankymas Centre fiksuotas 2019-01-20), nors vaikas paimtas iš šeimos daugiau nei prieš du mėnesius. J. R. nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini) ir jos galimybės atvykti į Lietuvą yra ribotos dėl darbinės veiklos. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad J. R. jau kartą, o tiksliau 2009-08-27, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia į nepilnametį vaiką (kitą sūnų), konstatavus, kad ji išvyko į užsienio valstybę (Ispaniją) ir vengė atlikti savo, kaip motinos, pareigas (CPK 179 straipsnis). 

49.       Pirmiau aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atskirajame skunde ir suinteresuotų asmenų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, reiškiama deklaratyvi argumentacija apie, jų įsitikinimu, tinkamą vaiko ugdymą, teisės būti sveikam (VTAPĮ 8 straipsnis) užtikrinimą, iš esmės nesiimant specialistų nurodytų būtinų priemonių dėl vaiko agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, kuris kelia grėsmę tiek pačiam vaikui, tiek aplinkiniams, nepatvirtina vaiko tėvų gebėjimo šiuo metu užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) centru, progimnazija, Tarnybos specialistais, savivaldybės administracija, vaikui pagalbą teikiančiomis gydymo įstaigomis ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, t. y. vykdyti CK 3.165 straipsnyje įtvirtintas asmenines tėvų pareigas.

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys įrodo pagrindų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtintų CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimą. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš vaiko tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai, pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

51.       Atskirojo skundo reikalavimai vaiką grąžinti į šeimą, pakeisti mokyklą, sudaryti sąlygas sūnui mokytis namuose, suderinti psichoterapeutės užsiėmimus, socialinių paslaugų tiekėju galimai paskirti (duomenys neskelbtini) centrą nagrinėjamu atveju, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų ir kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

52.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimo išdavimą (CPK 582 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                      Margarita Dzelzienė

                                        Nijolė Danguolė Smetonienė

                                        Birutė Valiulienė