VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič,
sekretoriaujant Monikai Pocienei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Marijui Paužuoliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „IGL GROUP“; suinteresuoti asmenys: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „IGL GROUP“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Antstolė Asta Stanišauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsniu, surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „IGL GROUP“ baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, kurios dydis nebūtų didesnis nei 300 Eur už dieną, baudą skiriant už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki įpareigojimo įvykdymo dienos.
2. Antstolė pareiškime ir akte nurodo, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus, kuriame reikalaujama: „Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunkčio nuostata, suformuoti žemės sklypo reljefą taip, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis būtų ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Žemės sklype vykdyti statybos darbus vadovaujantis statybos darbų technologija.“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. rugpjūčio 4 d. Vykdymo procese 2025 m. gruodžio 8 d. buvo gautas Inspekcijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija, patikrinusi privalomojo nurodymo įvykdymą, 2025 m. lapkričio 25 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo. Todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes.
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo tenkinti antstolės pareiškimą. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad ji atliko patikrinimą ir 2025 m. lapkričio 25 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Skolininkė ilgą laiką nepašalina pažeidimų. Tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Todėl antstolės pareiškimas pagrįstas, yra pagrindas skolininkei skirti baudą tol, kol nurodymas neįvykdytas, baudą skolininkei skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.
4. Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB „IGL GROUP“ (toliau – ir skolininkė, bendrovė) atsiliepime į pareiškimą prašo atmesti antstolės pareiškimą ir neskirti skolininkei baudos. Skolininkė atsiliepime nurodo, kad 2023 m. balandžio 11 d. gavo Inspekcijos privalomą nurodymą Nr. PN – (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis Inspekcija prašė jos pateikti visą dokumentaciją, susijusią su atliekamais statybų darbais, statant gyvenamosios paskirties pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Inspekcija prašė pateikti paaiškinimą dėl lietaus nuotekų surinkimo žemės sklypo teritorijoje įvykdymo ir dėl pietrytinėje sklypo dalyje suformuoto reljefo nuolydžio, kuris yra didesnis kaip 12 proc. Skolininkei pateikus prašomą informaciją, Inspekcija 2023 m. gegužės 4 d. pateikė jai naują privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. įpareigojo bendrovę žemės sklype suformuoti sklypo reljefą taip, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis būtų ne didesnis kaip 12 proc. Skolininkė atsižvelgdama į tai, jog 2022 m. rugpjūčio 18 d. savo nuosavybės teises į sklypą perleido naujiesiems savininkams bei siekdama tinkamai įvykdyti Inspekcijos pateiktą privalomą nurodymą, kreipėsi į sklypo naujuosius savininkus, jog jie sudarytų galimybę skolininkei patekti į žemės sklypą ir įvykdyti Inspekcijos išduotą privalomą nurodymą. Tačiau sklypo savininkai atsisakė įleisti skolininkę į sklypą bei suteikti leidimą Inspekcijos išduoto privalomo nurodymo įgyvendinimui. Todėl skolininkė 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Inspekcijai paaiškinimą dėl susidariusios situacijos vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą bei prašė Inspekcijos tarpininkauti sprendžiant klausimą su naujaisiais žemės sklypo savininkais dėl patekimo į sklypą bei privalomo nurodymo įvykdymo. 2023 m. rugpjūčio 11 d. įvyko skolininkės, Inspekcijos atstovų bei sklypo savininkų susitikimas žemės sklype, kurio metu sklypo savininkai griežtai atsisakė leisti skolininkei vykdyti privalomame nurodyme išvardintus sklypo šlaito sutvarkymo darbus. Skolininkė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinai išsiuntė laišką naujiesiems sklypo savininkams, kuriame eilinį kartą išreiškė savo ketinimus įvykdyti Inspekcijos privalomą nurodymą, tačiau nepavyko gauti sklypo savininkų sutikimo. Taip pat nepavyko susitarti, jog privalomame nurodyme nurodytus šlaito sutvarkymo darbus sklypo savininkai atliktų patys. Sklypo savininkai 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė ieškinį teismui dėl sklypo šlaito defektų pašalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo, kuriuo reikalavo iš skolininkės šlaito sutvarkymo išlaidų atlyginimo, t. y. sklypo savininkai priėmė sprendimą sklypo šlaitą susitvarkyti patys pagal eksperto pasiūlytą metodiką bei paskaičiuotą sąmatą. Teismas 2024 m. birželio 13 d. išnagrinėjęs bylą Nr. e2-2828-987/2024, priėmė sprendimą sklypo savininkų naudai, pilnai patenkino sklypo savininkų reikalavimus, be kita ko reikalavimą žemės sklypo šlaitą susitvarkyti patiems be skolininkės dalyvavimo. Skolininkė su tokiu teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą. Paralelei vykstančiam teisminiam ginčui, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo už aptariamo privalomojo nurodymo nevykdymą. Todėl buvo iškelta byla Nr. e2VP-1815-1098/2025 (buvęs Nr. e2VP-29539-1098/2024). Teismas byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025 atmetė antstolės prašymą skirti baudą bendrovei. Teismas grindė savo sprendimą tuo, jog bendrovė, nebūdama sklypo savininke, o taip pat nesant sklypo savininkų sutikimo, negali savavališkai patekti į ne jos nuosavybės teise priklausantį objektą ir įvykdyti privalomą nurodymą. Todėl faktiškai susidariusioje situacijoje bendrovė neturi objektyvių galimybių įvykdyti privalomą nurodymą, nes šią pareigą perėmė esami sklypo savininkai. Tuo labiau, kad apie privalomo nurodymo įvykdymo negalimumą Inspekcija buvo informuota iš karto po privalomojo nurodymo surašymo. Be to, teismas pažymėjo, kad Inspekcija susidariusioje situacijoje turėjo iš naujo įvertinti aplinkybes bei tiesiogiai bendradarbiauti su naujais sklypo savininkais dėl tinkamo sklypo reljefo defektų šalinimo. Dėl to bendrovė 2025 m. kovo 14 d. pateikė Inspekcijai prašymą panaikinti privalomą nurodymą. Iš Inspekcijos buvo gautas patvirtinimas apie iš bendrovės gautą prašymą bei nurodyti atsakymo į pateiktą prašymą terminai. Taip pat papildomai 2025 m. kovo 18 d. iš Inspekcijos buvo gautas specialistės G. K. patvirtinimas apie pateikto prašymo įregistravimą Inspekcijos registre bei jam priskirtą registracijos numerį – (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, bendrovė negavo iš Inspekcijos jokio atsakymo, o 2025 m. gruodžio 12 d. gavo pranešimą iš teismo apie šį antstolės pareiškimą. Tačiau toks pareiškimas nepagrįstas. Inspekcijos surašytame privalomame nurodyme prie duomenų apie asmenį, kuriam yra surašomas privalomas nurodymas, skolininkė yra nurodoma kaip sklypo (ar jo dalies) savininkė. Skolininkės teigimu, atsižvelgiant į ne visai aiškią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies formuluotę arba konkretaus paaiškinimo nebuvimą, kada statybų procese nėra arba nelieka statytojo, Inspekcija, surašydama privalomą nurodymą, padarė klaidą dėl subjekto, kuriam turi būti surašomas privalomas nurodymas, pasirinkimo. Vietoj sklypo savininko, Inspekcija, tikėtina, nepatikrinusi duomenų nekilnojamojo turto registre, privalomąjį nurodymą surašė skolininkei, kurią, kaip statytoją, sutapatino su sklypo savininku, nepaisant to, jog privalomo nurodymo surašymo momentu skolininkė jau nebuvo sklypo savininke ir apie tai 2023 m. rugpjūčio 3 d. informavo Inspekciją. Nepaisant skolininkės ketinimų, geros valios bei pastangų ištaisyti padarytus sklypo šlaito formavimo pažeidimus, skolininkei nebūnant sklypo savininke bei neturint teisių disponuoti sklypu, be sklypo savininkų sutikimo įvykdyti privalomo nurodymo reikalavimus objektyviai neįmanoma. Skolininkė nuo pat privalomo nurodymo išdavimo pradžios dėjo visas pastangas bei bendradarbiavo su visomis susijusiomis šalimis bei institucijomis, kad žemės sklypo šlaito nuolydžio formavimo pažeidimai būtų ištaisyti ir privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, todėl baudos paskyrimas skolininkei neatliktų jokios skatinamosios funkcijos prievolei vykdyti, o atvirkščiai, būtų galima traktuoti, jog skolininkė būtų nubausta be kaltės, kadangi nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių skolininkės kaltę, susijusią su sąmoningais aktyviais veiksmais ar neveikimu, siekiant išvengti Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo vykdymo. Privalomasis nurodymas iš jos pusės negali būti įgyvendintas. Pirmiau nurodytos aplinkybės konstatuotos taip pat ir įsiteisėjusioje teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartyje byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025, todėl traktuotinos kaip įrodytos. Statybų priežiūros įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog Inspekcija statybos valstybinės priežiūros srityje turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybų valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Todėl Inspekcija turėtų panaikinti privalomą nurodymą skolininkės atžvilgiu.
5. Suinteresuoto asmens išieškotojos Inspekcijos atstovas teismo posėdyje palaikė antstolės pareiškimą, taip pat išieškotojos atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus, prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Inspekcijos atstovas, atsakydamas į teismo klausimus, papildomai paaiškino, kad Inspekcija vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025, konstatuotas aplinkybes, taip pat ir aptariamos nutarties 25 punktą, vertino susiklosčiusią situaciją, pateikė skolininkei atsakymą į jos prašymą. Pažymėjo, kad byloje, kurioje sklypo savininkai pateikė skolininkei ieškinį, buvo sprendžiamas tik klausimas dėl sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, bet nebuvo sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Kiek Inspekcijai žinoma, skolininkė nėra atsiskaičiusi su sklypo savininkais pagal teismo sprendimą. Šioje byloje nesprendžiamas privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas. Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl turi būti vykdomas.
6. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė, taip pat suinteresuotas asmuo skolininkė neatvyko į teismo posėdį. Tiek pareiškėjai, tiek skolininkei tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Teismui nėra žinomos jų neatvykimo priežastys. Šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas taikyti skolininkei procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už privalomojo nurodymo nevykdymą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki įpareigojimo įvykdymo dienos.
8. Privalomasis nurodymas – tai atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
9. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
10. Tačiau akcentuotina, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 25 punktą). Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (šiuo atveju privalomasis nurodymas) (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.
11. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau šioje byloje tokių sąmoningų skolininkės veiksmų ir jos kaltės dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo nenustatyta dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
12. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0177/24/00187 medžiagos, taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkei UAB „IGL GROUP“ nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas). Inspekcija dėl šiame sklype vykdytų statybos darbų atliko patikrinimą bei nustatė pažeidimus. Dėl šios priežasties Inspekcija 2023 m. gegužės 4 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei pašalinti pažeidimus, kuriame reikalaujama: „Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunkčio nuostata, suformuoti žemės sklypo reljefą taip, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis būtų ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Žemės sklype vykdyti statybos darbus vadovaujantis statybos darbų technologija.“ (toliau – ir privalomasis nurodymas, nurodymas). Aptariamame nurodyme nurodyta, kad jo įvykdymo terminas – iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Byloje nėra ginčo, kad aptariamas Inspekcijos privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu priėmė vykdyti aptariamą privalomąjį nurodymą ir iškėlė vykdomąją bylą Nr. 0177/24/00187.
13. Nors privalomajame nurodyme nurodyta, kad jo įvykdymo terminas – iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., tačiau šioje byloje sprendžiant klausimą dėl procesinių teisinių sankcijų skolininkei taikymo, svarbu be kita ko įvertinti šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.
14. Tiek iš šios bylos, tiek iš aptariamos vykdomosios bylos Nr. 0177/24/00187 medžiagos, tiek taip pat ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkė UAB „IGL GROUP“ 2022 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dar iki privalomojo nurodymo surašymo, savo nuosavybės teises į aptariamą žemės sklypą perleido naujiesiems savininkams (žr. civilines bylas: Nr. e2-2828-987/2024; Nr. e2A-2118-614/2024; Nr. e2VP-1815-1098/2025). Antstolė Asta Stanišauskaitė 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu priėmusi vykdyti aptariamą privalomąjį nurodymą, 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą įpareigojo skolininkę raštu informuoti antstolę apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Skolininkė 2024 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, jog sklypas ir butas, esantys (duomenys neskelbtini) parduoti 2022 m. rugpjūčio 18 d., skolininkė sutiko įvykdyti Inspekcijos pateiktą privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus, tačiau dabartiniai namo savininkai atsisakė leisti vykdyti privalomame nurodyme numatyto pažeidimo šalinimo darbus, susijusius su reikiamo žemės sklypo nuolydžio atstatymu. Žemės sklypo savininkai 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui ieškinį dėl aptariamo žemės sklypo šlaito defektų pašalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo, kuriame sklypo savininkai iš skolininkės reikalavo žemės sklypo šlaito sutvarkymo išlaidų atlyginimo, t. y. žemės sklypo savininkai priėmė sprendimą žemės sklypo šlaitą susitvarkyti patys (žr. civilinę bylą Nr. e2-2828-987/2024). Skolininkė informavo apie tai antstolę bei prašė atidėti privalomo nurodymo vykdymą. Antstolė 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu atmetė skolininkės 2024 m. sausio 30 d. pateiktą prašymą atidėti privalomo nurodymo vykdymą iki teismas priims procesinį sprendimą byloje.
15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/24/00187 medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu byloje Nr. e2-2828-987/2024 tenkino žemės sklypo savininkų ieškinį bei priteisė jiems iš skolininkės 13 938,32 Eur šlaito defektų šalinimo išlaidų, 1 694 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/00187 2024 m. liepos 12 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą vėlgi įpareigojo skolininkę raštu informuoti antstolę apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Skolininkė 2024 m. liepos 18 d. vėlgi pateikė antstolei prašymą atidėti privalomo nurodymo vykdymą iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jos pateiktą apeliacinį skundą dėl aptariamo teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo. Tačiau antstolė 2024 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl prašymo išnagrinėjimo netenkino skolininkės prašymo bei 2024 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į išieškotoją su prašymu informuoti, ar vykdomasis dokumentas yra įvykdytas (pilnai ir / ar dalinai), nurodant vykdomojo dokumento dalį / dalis, kurioje skolininkė sprendimą įvykdė. Išieškotoja 2024 m. spalio 8 d informavo antstolę, kad, patikrinusi privalomojo nurodymo įvykdymą, 2024 m. spalio 2 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo. Atsižvelgiant į tai, antstolė vykdomojoje byloje 2024 m. spalio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurį perdavė teismui CPK 771 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kartu su pareiškimu skirti skolininkei baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną. Dėl šios priežasties buvo iškelta kita civilinė byla Nr. e2VP-1815-1098/2025.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pirmiau nurodytą skolininkės apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą (žr. civilines bylas: Nr. e2-2828-987/2024; Nr. e2A-2118-614/2024). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs aptariamą antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo, 2025 m. sausio 16 d. nutartimi byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025 atmetė antstolės pareiškimą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 24 d. (žr. civilinę bylą Nr. e2VP-1815-1098/2025).
17. Skolininkė teisingai nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
18. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2VP-1815-1098/2025 yra tarpusavyje susijusius, nes abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, keliamas klausimas, ar yra pagrindas taikyti skolininkei procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už to paties privalomojo nurodymo nevykdymą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki įpareigojimo įvykdymo dienos. Tik šioje byloje būtina spręsti ir tai, ar po aptariamos nutarties priėmimo situacija pasikeitė ir ar jau yra pagrindas taikyti skolininkei procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už privalomojo nurodymo nevykdymą.
19. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas aptariamoje įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025, jau konstatavo, jog skolininkė, nesant žemės sklypų savininkų sutikimo, negali savavališkai patekti į ne jos nuosavybės teise priklausantį objektą ir atlikti veiksmus – įvykdyti privalomojo nurodymo. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ši situacija būtų pasikeitusi. Įsiteisėjusioje teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad skolininkė kreipėsi į žemės sklypo naujuosius savininkus su prašymu sudaryti galimybę bendrovei patekti į žemės sklypą ir įvykdyti Inspekcijos išduotą privalomąjį nurodymą, tačiau žemės sklypo savininkai atsisakė suteikti leidimą Inspekcijos išduoto privalomojo nurodymo įgyvendinimui. Teismas padarė išvadą, kad skolininkė dėjo maksimalias pastangas įvykdyti privalomąjį nurodymą – 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. liepos 7 d. ir 2023 m. liepos 24 d. elektroniniais laiškais bandė susitarti su naujaisiais žemės sklypo savininkais dėl privalomo nurodymo įvykdymo; 2023 m. rugpjūčio 3 d. informavo Inspekciją, jog ginčo namo nuosavybės teisė perleista kitiems namo savininkams, bei nurodė, kad sutinka ir yra pasiruošusi iš savo pusės įvykdyti pateiktą privalomą nurodymą, prašė Inspekcijos tarpininkauti suinteresuotoms šalims sprendžiant klausimus, susijusius su pateiktu privalomuoju nurodymu; tačiau su sklypo savininkais susitari nepavyko. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal naujų žemės sklypo savininkų ieškinį skolininkei dėl nuostolių, susijusių su skolininkės pareiga suformuoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo reljefą (nuolydį), neviršijantį 12 proc., atlyginimo priteisimo, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą šį teismo sprendimą. Nors Inspekcijos atstovas teisingai nurodo, kad aptariamoje byloje nebuvo sprendžiamas privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, tačiau, kaip matyti iš aptariamo teismo 2024 m. birželio 13 d. įsiteisėjusio sprendimo, naujiesiems žemės sklypo savininkams ir skolininkei nepavyko susitarti dėl privalomajame nurodyme nustatyto pažeidimo pašalinimo – žemės sklypo nuolydžio trūkumo pašalinimo, todėl naujieji savininkai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš skolininkės 13 938,32 Eur dydžio sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidas ir toks jų reikalavimas buvo patenkintas. Svarbu pažymėti, kad susidariusioje situacijoje iš skolininkės, kuriai surašytas privalomasis nurodymas, naujųjų žemės sklypo savininkų naudai yra priteista konkreti pinigų suma, skirta būtent privalomajame nurodyme nustatytam trūkumui pašalinti (žr. civilinėse bylose Nr. e2-2828-987/2024; Nr. e2A-2118-614/2024 priimtus galutinis teismų procesinius sprendimus). Kaip ir konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas aptariamoje įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. e2VP-1815-1098/2025, faktiškai susidariusioje situacijoje skolininkė neturi objektyvių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo, nes šią pareigą perėmė dabartiniai žemės sklypo savininkai prisiteisdami iš skolininkės žemės sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidas (žr. be kita ko aptariamos 2025 m. sausio 16 d. nutarties 21 punktą). Akcentuotina, kad situacija šiai dienai nėra pasikeitusi. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą.
20. Pažymėtina ir tai, kad aptariama įsiteisėjusia teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi konstatuota ir tai, jog apie skolininkės ir naujųjų žemės sklypo savininkų nesutarimą dėl žemės sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo būdo Inspekcija buvo informuota iškart po privalomojo nurodymo surašymo; skolininkė prašė Inspekcijos tarpininkauti sprendžiant klausimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, tačiau Inspekcija formaliai laikydamasi pozicijos, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas bei nespręsdama susidariusios situacijos iš esmės, pateikė jį vykdyti antstolei. Faktiškai, išieškotojai teikiant privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui jau buvo prasidėjęs skolininkės ir naujų žemės sklypo savininkų teisminis procesas dėl šlaito defektų šalinimo išlaidų ir patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Nei vykdymo proceso metu, nei prašymo nagrinėjimo teisme metu išieškotoja, žinodama apie susidariusią situaciją ir skolininkės negalėjimą įvykdyti privalomojo nurodymo dėl objektyvių priežasčių, nepateikė jokio racionalaus siūlymo, kaip skolininkei surašytas privalomasis nurodymas galėtų būti įvykdytas (CPK 178 straipsnis). Tokius Inspekcijos veiksmus, teismas jau įvertino kaip neatitinkančius bendrųjų civilinio proceso principų – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei suteikiančius pagrindą vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos privalomasis nurodymas visa apimtimi neįvykdytas ne dėl skolininkės kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės valios, t. y. dėl žemės sklypo savininkų leidimo nesuteikimo ir jiems iš skolininkės priteisto nuostolių už žemės sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimą priteisimo. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skolininkei skyrimo, jau įvertino privalomojo nevykdymo priežastis už laikotarpį nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos iki nutarties priėmimo – 2025 m. sausio 16 d. bei konstatavo, kad skolininkė neatliko visiškai jokių piktybiškų veiksmų, kurie turėtų tiesioginės įtakos privalomojo nurodymo neįvykdymui, todėl nesant skolininkės kaltės atleido skolininkę nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (žr. aptariamos 2025 m. sausio 16 d. nutarties 21–23 punktus). Šios teismo jau padarytos išvados įsiteisėjusia nutartimi aktualios ir šiai bylai. Taigi, teismas jau įvertino privalomojo nurodymo nevykdymo priežastis už laikotarpį iki 2025 m. sausio 16 d. Todėl šiuo atveju pakartotinai vertinti laikotarpio nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. sausio 16 d. nėra pagrindo. Atsižvelgiat į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuotina, kad antstolė nepagrįstai prašo teismo skaičiuoti skolininkei baudą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. sausio 16 d.
21. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl procesinių teisinių sankcijų skolininkei taikymo, svarbu įvertinti šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes taip pat ir po teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas aptariama įsiteisėjusia 2025 m. sausio 16 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad susidariusioje situacijoje teismui priteisus iš skolininkės 13 938,32 Eur dydžio sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidas, kurios apskaičiuotos pagal konkretų projektą, Inspekcija turėtų naujai įvertinti pasikeitusią faktinę situaciją bei tiesiogiai bendradarbiauti su naujais žemės sklypo savininkais, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu perėmė iš skolininkės prievolę dėl tinkamo žemės sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo. Tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta, kad Inspekcija būtų atlikusi tokius realius veiksmus, kaip tai nurodyta be kita ko Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusios 2025 m. sausio 16 d. nutarties 25 punkte. Nors Inspekcijos atstovas teismo posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus, paaiškino, kad Inspekcija vertino aptariamoje teismo įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes bei vertino susiklosčiusią situaciją, tačiau taip ir nepaaiškino, kokius realius veiksmus Inspekcija atliko, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Inspekcija iš tikrųjų būtų realiai naujai įvertinusi pasikeitusią faktinę situaciją, atlikusi konkrečius realius veiksmus, priėmusi atitinkamus sprendimus susiklosčiusiai faktinei situacijai išspręsti, bet tik formaliai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek taip pat ir teismo posėdyje nurodė, kad, atlikus patikrinimą nustatyta, jog skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad skolininkė pateikė teismui duomenis, jog ji po aptariamos įsiteisėjusios teismo nutarties dar 2025 m. kovo mėn. kreipėsi į Inspekciją su prašymu dėl susidariusios situacijos, be kita ko prašė panaikinti privalomąjį nurodymą jos atžvilgiu. Nors Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Inspekcija pateikė skolininkei atsakymą, tačiau, teismui pasiūlius pateikti šį atsakymą į bylą, Inspekcijos atstovas nepateikė šio atsakymo į bylą bei formaliai teigė, kad privalomasis nurodymas yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl turi būti vykdomas, o Inspekcijai atlikus pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2025 m. lapkričio 25 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Inspekcija nustatė, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo. Todėl, kaip jau minėta, antstolė vėlgi surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkei baudą.
22. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad iš visų pirmiau šioje nutartyje aptartų bylos aplinkybių, vykdomojoje byloje esančių duomenų, skolininkės pateiktų dokumentų, taip pat ir bylose Nr. e2-2828-987/2024, Nr. e2A-2118-614/2024, Nr. e2VP-1815-1098/2025 teismų priimtų įsiteisėjusių galutinių procesinių sprendimų nustatyta, jog skolininkė nuo pat to momento, kuomet buvo priimtas privalomasis nurodymas, atliko aktyvius veiksmus, dėjo pastangas, taip pat aktyviais veiksmais siekė, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių jis neįvykdytas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningą skolininkės elgesį vengiant vykdyti privalomąjį nurodymą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo. Priešingai, pirmiau šioje nurodytų aplinkybių visetas patvirtina, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių jis neįvykdytas. Todėl, įvertinus tai, kas nurodyta, visas šios konkrečios bylos aplinkybes, pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šioje konkrečioje situacijoje vien tik formali priežastis, kad iki šiol neįvykdytas privalomasis nurodymas, nėra pakankamas ir svarus pagrindas šiuo konkrečiu atveju taikyti skolininkei procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Akivaizdu, kad, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, skolininkės elgesį, baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi bei tikslais. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo skolininkei atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 771 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „IGL GROUP“.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Blaževič-Mackevič