Civilinė byla Nr. 2A-260-524/2018

                                          (Proceso Nr. 2-42-3-00830-2016-1)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.8.10.; 3.2.3.1.; 3.4.1.11.4.3.3; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės A. P. N. (N. A. P. ieškinį atsakovei UAB „Raelas“, trečiajam asmeniui UAB „Adictus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir ieškovės A. P. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017-10-06 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. N. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Raelas“ ieškovės naudai 7500 Eur skolą, 2363,70 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 520 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 148 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. A. P. N. ir UAB „Raelas“ sudarė sutartį dėl automobilinių krovinių pervežimo ir ekspedicinių paslaugų teikimo. Pagal minėtą sutartį atsakovė surasdavo klientų, kuriems reikėjo krovinių pervežimo paslaugų, o ieškovė teikė transporto paslaugas. Atsiskaitymas už suteiktas paslaugas buvo aptartas Sutarties 1.4 punkte, kuris numatė, kad ekspeditoriaus ekspedicinių paslaugų sumą sudaro skirtumas, kuris susidaro tarp sumos, gautos iš užsakovo, ir vykdytojo paslaugų kainos, kuri buvo patvirtinta vykdytojo paraiškoje. Šalių susitarimu Sutarties kaina sudarė 7500 Eur. Ieškovė elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė 2016-04-18 ir 2016-06-06 sutartis-užsakymus, kurie buvo sudaryti tarp užsakovės UAB „Adictus“ ir vežėjos UAB „Raelas“. Nors atsakovė pripažįsta paslaugų teikimo fakto, teigia, kad paslaugos buvo suteiktos už daug mažesnę kainą, tačiau nepateikė šalių susirašinėjimo ar kitokių dokumentų apie tariamai mažesnę skolos kainą. Ieškovė atliko pervežimus ir 2016-04-30 išrašė atsakovei sąskaitą (Invois Nr. 74) 3700 Eur sumai, o 2016-06-22 sąskaitą (Invois Nr. 75) 3800 Eur sumai. Aplinkybę, kad paslaugos suteiktos tinkamai, patvirtino tarp šalių sudaryti darbų priėmimo (atliktų paslaugų) 2016-04-30 ir 2016-06-22 aktai. Atsakovės skola ieškovei patvirtinta pateiktais dokumentais, atsakovė nevykdo savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės  rūmai 2016 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš UAB „Raelas“ 7500 Eur skolą, 2363,70 Eur delspinigius, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 520 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 148 Eur žyminį mokestį ieškovės naudai.
3. Atsakovė UAB „Raelas“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė teismo preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 3500 Eur. Nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai: 2016 m. balandžio 1 d. tarp A. P. N. ir UAB „Raelas“ sudaryta sutartis dėl automobilinių krovinių pervežimo ir ekspedicinių paslaugų teikimo; 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. liepos 5 d. sutartys – paraiškos; 2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. birželio 22 d. tarp šalių sudaryti darbų priėmimo (atliktų paslaugų) aktai, yra suklastoti. Šių dokumentų atsakovės atstovė direktorė S. R. nesudarė ir jų nepasirašė. UAB „Raelas“ spaudo, skirto dokumentams, ji ant šių dokumentų taip pat neuždėjo. Šį spaudą visada turėjo ir jį naudojo įmonės vadybininkas E. M., kuriam buvo pavesta sudarinėti sutartis dėl krovinių pervežimo ir ekspedijavimo. Jų įmonė užsiima transporto priemonių pirkimu–pardavimu ir teikia ekspedijavimo paslaugas. Vadybininkas E. M. pardavė ieškovei dvi puspriekabes ir sutarė su A. P. N. atstovu A. G., kad tam, kad nereikėtų tuščiomis važiuoti į Kazachstaną, suras jiems krovinį, tai yra suteiks ekspedijavimo paslaugas. E. M. surado krovinius vežti į Kazachstaną, dėl jų pervežimo sudarė sutartis su UAB „Adictus“, tai yra sutarė, kad 2016-04-18 perveš krovinį į Šimketą už 3800 Eur kainą ir 2016-06-06 krovinį perveš į Almatą už 3900 Eur  kainą. E. M. žodžiu sutarė su A. G., kad jie už krovinių pervežimą dviem reisais į Kazachstaną ieškovei mokės 3500 Eur, tai yra už 2016-04-18 krovinio pervežimą į Šimketą – 1650 Eur, o už 2016-06-06 krovinio pervežimą į Almatą – 1850 Eur. Kadangi ieškovė sąskaitos šiai sumai nepateikė, pinigai už pervežimus nebuvo sumokėti. Byloje esančių 2016-04-30 3700 Eur sumos ir 2016-06-22 3800 Eur sumos važtaraščių atsakovė nepripažino, nes jie neatitinka šalių susitarimo, juos kaip ir krovinių pervežimo sutartis pamatė tik gavusi teismo ieškinį su pridėtais dokumentais. UAB „Adictus“ su atsakove už pirmą krovinio pervežimą atsiskaitė laiku, tačiau atsiskaitymas už 2016-06-06 sutartimi pervežtą krovinį vėlavo, mokėjimai buvo atliekami dalimis ir iki galo su jais trečiasis asmuo neatsiskaitė.
4. Trečiasis asmuo UAB  „Adictus“ atsiliepime į ieškinį jo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Nurodė, kad ji sumokėjo atsakovei už jos teiktas paslaugas 7200 Eur. UAB „Adictus“ su atsiliepimu pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad UAB „Adictus“ atliko mokėjimus UAB „Raelas“: 2016-05-03 mokėjimo nurodymu Nr. 975 pervedė 3800 Eur; 2016-09-19 mokėjimo nurodymu Nr. MP199 – 900 Eur; 2016-10-26 mokėjimo nurodymu Nr. MP120 – 500 Eur; 2016-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. MP188 – 1000 Eur ir 2016-12-28 mokėjimo nurodymu Nr. MP140 – 500 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2017-10-06 sprendimu teismo 2016 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Teismas nusprendė:

• Priteisti iš atsakovės 3500 Eur skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei.
• Priteisti iš ieškovės 1034,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
• Priteisti iš ieškovės 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui.
• Priteisti iš atsakovės 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
• Priteisti iš ieškovės 77,01 Eur teismo patirtų išlaidų valstybei.
• Priteisti iš atsakovės 25,67 Eur teismo patirtų išlaidų valstybei.
• Likusią ieškinio dalį atmesti.
• Grąžinti atsakovei 105,99 Eur, įmokėtus 2017-06-14 pavedimu į teismo sąskaitą.
• Teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti dokumentai, t. y. šalių sudarytos sutartys: 2016 m. balandžio 1 d. dėl automobilinių krovinių pervežimo ir ekspedicinių paslaugų teikimo; 2016 m. balandžio 19 d. sutartis – paraiška; 2016 m. liepos 5 d. sutartis – paraiška; 2016 m. balandžio 30 d. darbų priėmimo (atliktų paslaugų) aktas ir 2016 m. birželio 22 d. darbų priėmimo (atliktų paslaugų) aktas, yra netikri, jų atsakovė nesudarė ir nepasirašė. Konstatavo, kad kitų įrodymų apie tai, kad ieškovė su atsakove sutarė,  kad už 2016-04-18 vežtą krovinį į Šimketą  bus sumokėta 3700 Eur ir už 2016-06-06 vežtą krovinį į Almatą – 3800 Eur, nepateikta. Dėl to teismas sprendė, kad pagrįsta tik dalis ieškinio sumos – 3500 Eur suma, kurios atsakovė neginčija, pripažįsta.
7. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų išrašiusi ir pateikusi sąskaitą apmokėti už atliktus pervežimus iki kreipimosi į teismą dienos, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti delspinigius iki kreipimosi į teismą dienos.
8. Teismas sprendė, kad patenkinta 35,5 procento ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės  rūmų 2017-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentinį procesą bei įrodymų vertinimą, ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui patikrinti žemesnės instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo E. M. paaiškinimus, nes visi atsakovės ir jos atstovų argumentai ir paaiškinimai nėra patikimi ir nuoseklūs ir prieštarauja vienas kitam, atsakovė byloje iškėlė kelias neatsiskaitymo su ieškove versijas, kurios nėra patvirtintos įrodymais arba akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. Teigia, kad byloje esančios sutartys dėl krovinių pervežimo su UAB „Kazand“ ir UAB „ARS shipping“ įrodo, kad pervežimo į Kazachstaną kainos svyruoja ir yra apie 4000 Eur. Nurodo, kad atsakovės prieštaravimai buvo ne procesinio, o materialaus pobūdžio, t. y. atsakovė siekė ginčyti ieškovės pareikšto reikalavimo dydį, todėl prieštaravimai turėjo būti pagrįsti įrodymais. Pažymi, kad ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose uždėtas antspaudas ir atsakovės pateiktas palyginti antspaudas yra skirtingi. Tačiau analizuojant ekspertizės tyrimus ir lyginant tiriamuosius antspaudus tarpusavyje, nustatyta, kad tiriamieji antspaudai sutampa visais bendrais požymiais: forma, turiniu, tekstų raidžių forma bei išorinio ir vidurinio apskritimų dydžiu, bet yra labai smulkių neatitikimų ir skirtumų –  antspauduose raidžių intervalai sudaro apie 0,2–0,5 mm tarpą ir yra vizualiai nepastebimi. Pažymi, kad ekspertai negalėjo tiksliai nustatyti, ar atsakovės direktorė pasirašinėjo, ar nepasirašinėjo pateiktų ekspertizei dokumentų, ir savo išvadose nurodė, kad tikėtina, kad tai ne direktorės, o kito asmens parašas. Kelia klausimą, kaip ieškovė, neturėdama nė vieno atsakovės direktorės parašo ir atsakovės antspaudo  pavyzdžio, galėjo pagaminti netikro antspaudo klišę ir pasirašyti už atsakovės direktorę.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Teigia, kad ieškovė savo poziciją grindžia prielaidomis, kurios paneigtos pirmosios instancijos teismo bei byloje pateiktas įrodymais ir liudytojų duotais paaiškinimais. Pažymi, kad teismo priimtos atskirosios nutarties pagrindu Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
12. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Byloje ieškovė įrodinėja, kad 2016 m. balandžio 1 d. A. P. N. ir UAB „Raelas“ sudarė sutartį dėl automobilinių krovinių pervežimo ir ekspedicinių paslaugų teikimo. Pagal minėtą sutartį atsakovė surasdavo klientų, kuriems reikėjo krovinių pervežimo paslaugų, o ieškovė teikė transporto paslaugas. Atsiskaitymas už suteiktas paslaugas buvo aptartas Sutarties 1.4 punkte, kuris numatė, kad ekspeditoriaus ekspedicinių paslaugų sumą sudaro skirtumas, kuris susidaro tarp sumos, gautos iš užsakovo, ir vykdytojo paslaugų kainos, kuri buvo patvirtinta vykdytojo paraiškoje, t. y. šioje byloje ieškovė paraiškose Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 18–22) buvo nurodyta kaip vykdytoja, o atsakovė – kaip ekspeditorė. Ieškovė nurodo, jog šias paraiškas, kuriose nurodytas paslaugos įkainis 3800 EUR ir 3700 EUR, pasirašė šalių atstovai. Byloje paslaugų atlikimo aktais (t. 1, b. l. 137–138) ieškovė įrodinėjo, jog atliko paslaugą būtent už 3800 EUR ir 3700 EUR. Šiuos aktus taip pat pasirašė šalių atstovai, tačiau byloje esančio ekspertizės akto 4 išvadoje pateikta tikėtina išvada, jog šiuos dokumentus pasirašė ne atsakovės atstovė S. R., o kitas asmuo, taip pat pateiktos išvados dėl ne atsakovės spaudo.
14. Atsakovei pripažinus šalių dėl ekspedijavimo ir vežimo paslaugų susiklosčiusius teisinius santykius, darytina išvada, jog bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo ir ekspedijavimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą ir ekspedijuojamą krovinį. Šioje byloje atsakovė ginčijo sutarties dalį dėl pervežimo kainos, pateikdama prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo ir teikdama į bylą 2016-04-18 ir 2016-06-06 šio krovinio užsakymo sutartis, kuriomis atsakovė įrodinėja, jog su užsakovu ji susitarė dėl krovinio pervežimo už 1650 EUR ir 1850 EUR. Atsakovė nurodo, jog dėl šių sumų ji tarėsi žodžiu su ieškovės atstovu A. G.. Atsakovė pripažįsta 3 500 EUR sumą kaip nesumokėtą už vežimo paslaugas ieškovei.
15. Bendrąsias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Šioje byloje užsakovė buvo atsakovė, kuri vežimo teisiniame santykyje buvo ekspeditorė, t. y. pateikė vežimo užsakymą ieškovei. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šalys sutartimi turi būti įsipareigojusios viena kitai ir tarpusavyje suderinusios valią (pasiekusios konsensusą), t. y. susitarusios dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis.
16. Ginčas šioje byloje iškeltas tik dėl užmokesčio už vežimo sutarties įvykdymą dydžio, todėl įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą dėl vežimo sutarčių sudarymo tvarkos, darytina išvada, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai – jos paaiškinimas dėl 7500 EUR vežimo užmokesčio dydžio, susirašinėjant per programą „Viber“ nurodoma 3900 EUR  pervežimo paslaugos kaina, šios nutarties 13 p. nurodyti rašytiniai įrodymai, dėl kurių ydingumo pasisakė ekspertas, nėra pakankami įrodymai nustatyti aplinkybei, jog šios bylos šalys buvo susitarusios sumokėti už ginčo pervežimą 7500 EUR, t. y.  už UAB ,,Adictus“ krovinio pervežimą.  Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Ieškovės nurodomas susirašinėjimas neapima ginčo sumos, yra nekonkretaus turinio, iš jo neįmanoma nustatyti vežimo teisinio santykio šalių.
17. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šioje byloje ekspertizės aktu įrodyta, jog atsakovės vadovė sutarties, paraiškų, paslaugų atlikimo aktų nepasirašė. Byloje nėra įrodymų, jog šiuos dokumentus pasirašė atsakovės vadybininkas E. M. ar kitas atsakovės atstovės. Byloje yra E. M. pasirašyta sutartis su UAB ,,Adictus“ (t. 1, b. l. 108), todėl byloje ieškovė galėjo suformuluoti klausimą ekspertui, ar sutartį bei kitus dokumentus su ja pasirašė E. M.. Todėl paminėtas ekspertizės aktas paneigia ieškovės motyvą, jog su ja atsakovė sudarė rašytinę sutartį ir joje nustatė įrodinėjamą užmokesčio už atliktą pervežimą dydį. Šios nutarties 15 p. nurodomas teisinis reglamentavimas nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos kaip vientiso dokumento. Krovinio priimti vežti aplinkybės faktas gali būti nustatytas iš kitų rašytinių įrodymų – važtaraščio, užsakymo ir kt., t. y. sutartiniai santykiai gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl sutarties sąlygų, t. y. užmokesčio už vežimo paslaugą dydžio, aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis tik šalių paaiškinimais, todėl svarbus momentas šioje byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas, tačiau dėl esminių šios bylos aplinkybių – sutartos žodinės vežimo sutarties kainos – šalių paaiškinimai yra skirtingi.
18. Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog ji pasirašė sutarčių tekstus ir juos išsiuntė atsakovei, tačiau kitų sutarties sudarymo aplinkybių nepamena. Byloje neįrodyta aplinkybė, jog ekspertizės akte tirtus dokumentus ieškovė išsiuntė atsakovei telekomunikacijų įrenginiais ir tokiu pat būdu gavo pasirašytus. Iš atsakovės atstovės S. R. paaiškinimo 2017-05-25 teismo posėdyje nustatyta, jog sutartis sudarinėjo ir pasirašinėjo E. M., ji jokių aplinkybių dėl sutarties sudarymo su ieškove nežino. Iš E. M. paaiškinimo nustatyta, jog jis turi savo spaudą įmonėje ir jį uždeda tada, kai pats pasirašo sutartį, todėl įmonės vadovė sutarčių nepasirašinėjo ties jo spaudu. Paprastai sutartys yra sudaromos siunčiant jas el. paštu, tačiau sutartį, sudarytą su ieškove, jis pamatė tik gavęs dokumentus iš teismo. Iš E. M. paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog ieškovė negalėjo atsakovei atsiųsti sutarties, nes ji neturi krovinio, atsakovė suranda krovinį, jį pakrauna. Atsakovė siuntė sutartį ieškovei pasirašyti jau po atlikto pervežimo, tačiau ieškovė nepasirašė. Nesant byloje ieškovės pateiktų įrodymų dėl ginčo rašytinių dokumentų išsiuntimo atsakovei pasirašyti ir jų gavimo, šio liudytojo parodymai yra nenuginčyti.
19. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad atsakovė ginčo teisiniame santykyje buvo ekspeditorė, o ieškovė vežėja. Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taip pat jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 str. 7 d.). Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas – organizuoti krovinio pervežimą. Krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas) ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Todėl, remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovė nenuginčijo atsakovės atstovo E. M. paaiškinimo, kad ieškovė, būdama tik vežėja, negalėjo be atsakovo žinoti duomenų apie krovinį ir paruošti paraiškų, todėl byloje neįrodyta, jog vežimo sutartis, paraiškos, atliktų darbų aktai buvo sudaryti apsikeičiant šios nutarties 15 p. nustatyta tvarka, t. y. telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija raštu, kuri leistų padaryti išvadą, jog atsakovė išreiškė valią sumokėti ieškovei visą jos prašomą sumą. Ieškovės 2017-03-14 pateikti dokumentų siuntimo ir gavimo pašto kvitai neįrodo, jog atsakovės atstovas grąžino ieškovei pasirašytus būtent jos įrodinėjamo turinio dokumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šie siuntimo dokumentai yra 2016 m. birželio mėnesio, o viena sutartis – paraiška, kurios suma 3800 EUR, buvo sudaryta 2016-07-05 (t. 1, b. l. 20–21), todėl akivaizdu, jog šis dokumentas negalėjo būti siunčiamas atsakovei 2016 m. birželio mėnesį. Ieškovės reikalavimo nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog krovinio siuntėja UAB ,,Adictus“ atsakovei sumokėjo 7 200 EUR, todėl ieškovės reikalaujama suma viršija sumą, kurią sumokėjo ekspeditoriui užsakovas. Ši aplinkybė paneigtų šios nutarties 14 p. nurodyto šalių susitarimo dėl krovinio pervežimo ir ekspedijavimo komercinį pobūdį, kuriuo siekiama pelno.
20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų trečiajam asmeniui

Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą 2017-01-24 teismo posėdyje protokoline nutartimi, nors atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, jog jis neturi teisinio suinteresuotumo byloje, įvertinus tai, jog sutartiniai santykiai susiklostė tik tarp jo ir atsakovės, jis laikytinas trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje. Atsakovė, 2016-11-21 pateikdama prieštaravimus, nurodė, jog trečiasis asmuo su ja neatsiskaitė, tačiau įvertinus trečiojo asmens 2017-02-14 su atsiliepimu pateiktus mokėjimų pavedimus darytina išvada, jog ši atsakovės informacija buvo tik iš dalies klaidinga. Trečiojo asmens pateikti du pavedimai įrodo, jog dvi sumas trečiasis asmuo pervedė atsakovei 2016-12-09 ir 2016-12 – 28 ( t.1, b.l. 151, 153). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo yra atsakovės pusėje, todėl negalėjo reikšti atsakovės interesams priešingų reikalavimų, t. y. prašyti tenkinti ieškovų reikalavimus, to ir neprašė ir jo kaip trečiojo asmens kaltės dėl atsakovei pareikštų reikalavimų nėra. Todėl nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, kad ji byloje buvo įtraukta dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis ne atsakovės pusėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo, kaip minėta, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, t. y. gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusių ieškovų tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai.

21. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovės prieštaravimų neatitikties CPK 430 str. naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes procesinių teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, kai neteisingai yra išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 100 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017-10-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. P. N. (N. A. P. ) UAB ,,Raelas“ 100 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                             Erika Misiūnienė

                                                                                                            Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė