Civilinė byla Nr. e2-16079-920/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09476-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

2.6.8.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.10. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :        

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 528,47 Eur skolą už šilumos energiją, 13,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir Eur bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 4,87 Eur  už duomenų gavimą.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog ji teikia šilumą daugiabučiui namui bei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas su ieškove nėra pasirašęs šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Atsakovas gauna šilumą, tačiau už ją nemoka. Atsakovui  naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovo skola susidarė už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. – 528,47 Eur. Kadangi laiku nebuvo atsiskaityta, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. priskaičiuota 13,72 Eur delspinigių.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau pateikė prašymą, kuriuo neprieštarauja dėl ieškinyje nurodytos skolos priteisimo, tačiau nurodė, kad yra nedarbingas, todėl prašo priteistą skolos sumą išdėstyti lygiomis dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas su ieškove nėra pasirašęs Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Patikslintu ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisi 528,47 Eur skolą už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas su ieškove nėra pasirašęs Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui  ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. 

Atsakovas pateikė teismui prašymą, iš  kurio matyti, kad jis sutinka su patikslintu ieškiniu ir jame nurodytos skolos dydžiu, tačiau, tokio dydžio sumos sumokėti iš karto negali, todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis per 6 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai teikė šilumą objektui, o atsakovas ją naudojo, tačiau laiku sąskaitų visiškai ieškovei neapmokėjo, iš atsakovo ieškovei priteisiama 528,47 Eur  skola už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.  (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktas).

Atsakovas, netinkamai įvykdęs prievolę, privalo sumokėti netesybas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 13,72 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., (CK 6.258 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių skaičiavimo už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesių terminui

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Teismo vertinimu, esminis ieškovės interesas – kuo operatyviau bei ekonomiškiau ir kuo paprastesnėmis priemonėmis gauti visų materialinių subjektinių reikalavimų patenkinimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė iš esmės sutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau neilgiau nei per 6 mėnesių laikotarpį ir nurodo skolos išdėstymo sumas ir terminas.

Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl įvertina abiejų šalių nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės, šeimyninės, socialinės padėties.

Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti, pasibaigus karantinui, sumažinus įvairių veiklų ribojimus, tikėtina, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės, o atsakovui atsiras galimybė  gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad abejoms šalims priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui yra pakankamai trumpas ir atitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Teismo vertinimu, atsakovo prašymą patenkinus ir išdėsčius priteistos sumos įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, nebus pažeisti ieškovės interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistos 542,19 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis 3 mėnesius po 90,36 Eur, kitus 3 mėnesius po 90,37 Eur, su pirmąją 1 mėnesio 90,36 Eur įmoka sumokant 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 4,87 Eur už duomenų gavimą, iš viso – 110,23 Eur, (CPK 284 straipsnis).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 4,87 Eur už duomenų gavimą, t. y. 19,87 Eur bendroje sumoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti už šilumos energiją, ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės. Ieškovei iš atsakovo priteisiamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).  

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,  263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

528,47 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 47 ct) įsiskolinimą už patiektą šilumą,

13,72 Eur (trylikos eurų 72 ct) delspinigius.

5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (542,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

19,87 Eur (devyniolikos eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas

Išdėstyti 542,19 Eur įsiskolinimo sumokėjimą per šešių mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis 3 mėnesius po 90,36 Eur (devyniasdešimt eurų 36 ct), kitus 3 mėnesius po 90,37 Eur (devyniasdešimt eurų 37 ct) su pirmąją mėnesio (90,36 Eur) įmoka sumokant 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 4,87 Eur už duomenų gavimą, iš viso – 110,23 Eur (viena šimtą dešimt eurų 23 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys