Administracinė byla Nr. eI-1102-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02256-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.;24.4.; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštą „Dėl kelio ženklo įrengimo“ bei Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriuo atmestas jo prašymas prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbiami) įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“. Sprendime nurodyta, kad kelio ženklą nurodytoje vietoje bus leista įrengti tik gavus visų akligatvyje esančių pastatų savininkų raštiškus sutikimus dėl šio kelio ženklo pastatymo. Pareiškėjas mano, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir perteklinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo privačią nuosavybę ir neleidžia jos gadinti, pareiškėjui įsigijus šį sklypą ne kartą buvo gadinama kelio danga per ją važiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms ir pilant ant jos nenustatytas medžiagas. Siekdamas apsaugoti savo nuosavybę kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl vienos nuosavybės apsaugos priemonės – kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ įrengimo, bet institucija prašymą atmetė, nevisiškai motyvuodama savo sprendimą. Nurodymas neaiškiai suformuluotas, nenurodyta, kodėl prašoma pateikti būtent akligatvyje esančių pastatų savininkų raštiškus sutikimus. Šiame akligatvyje suformuoti 6 sklypai statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, šiuo metu yra pastatyta ar statoma tik penki gyvenamieji namai, kurių užbaigtumo ir paskirties pareiškėjas nežino. Neaišku, kur reikėtų ieškoti būsimųjų gyventojų, iš kur gauti informaciją, kas šiame akligatvyje deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Jam priklausančiu sklypu gali važiuoti visi asmenys ir ne tik akligatvyje esančių pastatų savininkai, tą nustato kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms. Sklypu eina dujų ir elektros linijos, kurioms taip pat nustatyti servitutai. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl iš viso reikalaujama šių sutikimų, nes savo turtu rūpinasi tik jis, o kiti nėra įpareigoti, prisidedant prie to kokiu nors būdu. Institucijos sprendimu pastatų savininkams suteikiamos išskirtinės teisės prieš kitus pareiškėjo sklypu besinaudojančius asmenis bei pareiškėjas nepagrįstai įpareigojamas rinkti jų sutikimus. Jeigu kuris nors iš jų nesutiks, pareiškėjas negalės tinkamai rūpintis savo sklypu, sunkiasvorėmis transporto priemonėms bus gadinama jam priklausančio sklypo danga, kurią remontuoti savo lėšomis privalės jis pats. 2017 m. gruodžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos protokolinis sprendimas jam taip pat sukelia teisines pasekmes, todėl prašo panaikinti ir jį.
Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutinka, prašo atmesti, nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės saugaus eismo komisija priėmė sprendimą siūlyti pačiam pareiškėjui gauti 5 kaimynų sutikimus dėl kelio ženklo įrengimo gatvėje, nes pats pareiškėjas tai gali atlikti per trumpesnį laiką nei komisija. Tokį sprendimą komisija motyvavo tuo, kad esančiai gatvei yra suteiktas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), juo patenkama tik į 9 žemės sklypus, iš kurių vienas priklauso pareiškėjui, o komisija turi įvertinti, ar nėra pažeidžiamos kitų kaimynų teisės ir teisėti interesai naudotis šia gatve. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę į privačią nuosavybę, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – šiuo konkrečiu atveju naudotis gatve be apribojimų. Komisija pasisakė, kad jei kaimynai neprieštaraus su tokiu jų teisių ir interesų apribojimu, patenkins pareiškėjo prašymą. Kitų subjektų (medicininės pagalbos, priešgaisrinės tarnybos ir pan.) sutikimai nereikalingi, nes Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ 1 punkte nustatyta, kad „304 Krovininių automobilių eismas draudžiamas: draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantį transportą“. Komisija nėra išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo iš esmės, t.y., nėra priimtas sprendimas tenkinti ar netenkinti pareiškėjo prašymo. Komisija tik išsiuntė pareiškėjui prašymą pateikti papildomus dokumentus. Atsakovas sutinka, kad raštas nėra tinkamai įformintas, jame nėra nurodyta data, iki kurios pareiškėjas turi pateikti papildomus dokumentus, ir kad prašymo nagrinėjimo procedūra sustabdoma. Dėl to nėra aišku, kada komisija privalo priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, todėl atsiranda tikimybė pažeisti prašymo nagrinėjimo terminus, nurodytus Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose, taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 26 punkte.
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolinio sprendimo ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. SG-643 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas V. M. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją, prašydamas leisti įrengti prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) kelio ženklą „Ribota masė“, draudžiantį važiuoti sunkesnėms kaip 3,5 t transporto priemonėms, nes gadinama kelio danga. 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Šiaulių rajono savivaldybės administracija pareiškėjui pranešė, kad prašymas dėl kelio ženklo pastatymo bus svarstomas Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje, kuris vyks 2017 m. gruodžio 20 d. 10.00 val. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos patalpose. 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą, eismo saugumo komisija nutarė pritarti V. M. prašymui prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbiami) įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, tik „gavus prie įvažiavimo esančių pastatų savininkų sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo“. 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. SG-643 (3.3) Šiaulių rajono savivaldybės administracija V. M. informavo, kad jo prašymas dėl sunkiasvorio transporto apribojimo įvažiavime į žemės sklypą (duomenys neskelbiami) buvo svarstytas eismo saugumo komisijoje 2017 m. gruodžio 20 d., atsižvelgiant į tai, kad sklype esančiam įvažiavimui yra suteiktas servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis), komisija nutarė leisti įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ tik gavus visų akligatvyje esančių pastatų savininkų raštiškus sutikimus dėl šio kelio ženklo pastatymo.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą, iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, atlieka kitas funkcija, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A-209 patvirtino Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatus (pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A-401), kuriuose numatyta, kad į komisijos funkcijas įeina ir fizinių bei juridinių asmenų skundų, pasiūlymų, susijusių su saugaus eismo organizavimo Šiaulių rajone, svarstymas, komisijos posėdžiai kviečiami 2 kartus per ketvirtį, esant būtinumui, gali būti kviečiami neeiliniai komisijos posėdžiai, komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje komisijos narių balsų dauguma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014-10-11) 8 punktas numato, kad eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti taisyklių 1 priede. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“ nurodyta, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina, tarp draudžiamųjų ženklų numatytas ir kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“, kuriam esant draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais arba savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Prie draudžiamųjų kelio ženklų priskiriamas ir kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“, pagal kurį draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą kelio ženkle.
Kelio ženklų įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 100 punktą, draudžiamieji ženklai skirti eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ naudojamas krovininių automobilių, transporto priemonių junginių, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktorių arba savaeigių mašinų, išskyrus aptarnaujantįjį transportą, eismui uždrausti, o kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ turi būti įrengiamas transporto priemonių, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytąją ženkle, eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius (tiltus, viadukus ir pan.).
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija nutarė pritarti (gavus pastatų savininkų sutikimus) pareiškėjo prašymui įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, neįsigilinusi ir neišsiaiškinusi, kad pareiškėjas faktiškai prašo leisti įrengti kelio ženklą, draudžiantį krovininių automobilių, sunkesnių kaip 3,5 t, eismą, t.y. kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“, ir kad tik toks kelio ženklas pareiškėjo nurodytoje vietoje gali būti įrengtas. Komisija nutarė pritarti pareiškėjo prašymui, tik „gavus prie įvažiavimo esančių pastatų savininkų sutikimus dėl kelio ženklo pastatymo“, tačiau iš tokios sprendimo formuluotės neaišku, ar pastatų savininkų sutikimus turėtų surinkti ir pristatyti komisijai pareiškėjas, ar į savininkus kreipsis komisija, per kiek laiko tai turėtų būti padaryta, ar šis klausimas bus svarstomas iš naujo ir kada tai bus daroma. Komisija protokoliniame nutarime visiškai nemotyvavo, kodėl draudžiamojo kelio ženklo įrengimui reikalingi prie įvažiavimo esančių pastatų savininkų sutikimai, tik prašymo svarstymo metu buvo pažymėta, kad esančiam keliui nustatytas servitutas. Be to, komisija savo nutarimo dėl pastatų savininkų sutikimų būtinumo esant nustatytam kelio servitutui nepagrindė teisės aktų nuostatomis. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad žemės sklypui (duomenys neskelbiami), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypo plotas – 0.0813 ha, nuosavybės teise priklausančiam V. M., kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) - nustatytas tarnaujančio daikto 485 kv. m. ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų (5-7 b. l.), tačiau šių aplinkybių komisija nesvarstė ir nevertino.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad komisija pareiškėjo prašymo iš esmės nėra išnagrinėjusi, nėra priimtas sprendimas tenkinti ar netenkinti pareiškėjo prašymo, komisija tik išsiuntė prašymą pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, tačiau nei iš komisijos nutarimo formuluotės, nei iš skundžiamo 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. SG-643 (3.3) turinio nesimato, kad prašymą nagrinėjanti institucija kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus, kaip tai numato Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23), 27 punktas. Tokiu atveju pareiškėjui turėjo būti aiškiai pranešta, kad būtent jis ir iki kada turi pateikti pastatų savininkų raštiškus sutikimus, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai.
Pažymėtina, kad pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25-27 punktus, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas V. M. su prašymu leisti įrengti kelio ženklą į eismo saugumo komisiją kreipėsi 2017 m. lapkričio 15 d., todėl jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2017 m. gruodžio 13 d. arba institucijos vadovas, t.y. administracijos direktorius, ar jo įgaliotas asmuo šį terminą turėjo pratęsti, kadangi prašymo nagrinėjimas buvo susijęs su eismo saugumo komisijos posėdžio sušaukimu, o pagal Eismo saugumo komisijos nuostatus, komisijos posėdžiai kviečiami 2 kartus per ketvirtį. Eismo saugumo komisijos posėdis įvyko 2017 m. gruodžio 20 d., ir jeigu šio posėdžio metu buvo nutarta, kad pareiškėjo prašymui išspręsti reikalingi pastatų savininkų sutikimai, t.y., papildomi dokumentai, pareiškėjui turėjo būti nustatytas terminas papildomiems dokumentams pateikti, o prašymo nagrinėjimas sustabdytas iki reikalingi dokumentai bus pateikti. Per nustatytą terminą papildomų dokumentų negavus, pareiškėjo prašymas galėjo būti nenagrinėjamas. Taigi pareiškėjo V. M. prašymas dėl kelio ženklo įrengimo Šiaulių rajono savivaldybėje buvo nagrinėjamas pažeidžiant ir Prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. protokolinio sprendimas ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. SC-643 (3.3) priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepakankamai motyvuoti, neaiškūs, jie naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti. Panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. M. skundą ir patikslintą skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolinį sprendimą dėl kelio ženklo įrengimo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. SG-643 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“.
Įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą leisti įrengti kelio ženklą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Jarūnė Sedalienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas