Baudžiamoji byla Nr. 1A-563-398/2016

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-04026-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.; 2.1.15.3.2.;

(S)

2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.3.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

civilinio ieškovo atstovei R. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 360 MGL (13 557,60 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 240 MGL (9 038,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 240 MGL (9 038,40 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas 46 paros (1 kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir nustatyta galutinė bausmė 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda.

Iš K. J. , solidariai su S. L. , V. P. , A. Ž. , V. B. ir D. K. , Vilniaus teritorinės muitinės naudai priteista 16 055,95 Eur ir 29,80 Eur daiktinių įrodymų (cigarečių) sunaikinimo išlaidų.

Iki nuosprendžio įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. J. priklausančias pinigines lėšas – 16 085 Eur.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti S. L. , V. P. , A. Ž. , V. B. , D. K. , tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

K. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. , V. B. , D. K. , A. Ž. , V. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, K. J. ir S. L. veikiant kaip organizatoriams, o V. B. , D. K. , A. Ž. ir V. P. – kaip padėjėjams, išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, t. y. laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, K. J. , iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. L. , A. Ž. , V. B. , V. P. , D. K. bei nenustatytais asmenimis, organizavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ne per muitinės postą, metaliniu lynu gabenti Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas 5 dėžes – 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 11 dėžių – 5 500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 17 469,36 Eur (60 318 Lt).

K. J. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. , V. B. , D. K. , A. Ž. , V. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, K. J. ir S. L. veikiant kaip organizatoriams, V. P. veikiant kaip vykdytojui, o V. B. , D. K. ir A. Ž. – kaip padėjėjams, pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. , A. Ž. , V. B. , V. P. , D. K. bei nenustatytais asmenimis, pirmiau nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis pasikėsino organizuoti ir koordinuoti neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0403, esančio Kaziukonių k. Varėnos r. ribose, nenustatytiems asmenims metalinio lyno pagalba iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją perstūmus 5 dėžes – 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 11 dėžių – 5 500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 17 469,36 Eur (60 318 Lt), K. J. nenustatytoje vietoje stebėdamas aplinką, kartu su S. L. organizavo gabenti bendrininko V. P. vairuojamu mikroautobusu „VW Transporter“, valst. Nr. 35357 BK, pirmiau minėtas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. balandžio 4 d., 23.40 val., važiuojantį link valstybės sienos, esančios Kaziukonių k.,Varėnos r. ribose, paimti pirmiau minėtas dėžes su cigaretėmis, bendrininko V. P. vairuojamą mikroautobusą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Panočių k. ribose sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys ir šį ieškinį palikti nenagrinėtą; taip pat panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas – 16 085 Eur.

Nuteistasis K. J. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai tenkino Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį bei paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas. Visų pirma, teismas nuosprendyje tik išvardino įstatymus, tačiau nenurodė konkrečių teisės normų, kuriomis vadovaujantis buvo nuspręsta civilinį ieškinį tenkinti. Be to, teismas neatsižvelgė į pasikeitusius Europos Sąjungos teisės aktus: 2016-05-01 įsigaliojusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio (Skolos muitinei išnykimas) redakcija numato, kad „1. Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: a) kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; b) kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.“ Šiuo atveju importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės (cigaretės) yra sulaikytos ir teismas nuosprendžiu nusprendė jas sunaikinti, todėl, nuteistojo nuomone, jo skola muitinei išnyksta.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl palieka galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas – 16 085 Eur. Teigia, kad šių pinigų kilmė jau yra ištirta (pinigų kilmę tyrė Valstybinė mokesčių inspekcija bei Kauno apygardos prokuratūra ir buvo pripažinta, kad jo pajamos ir turtas nebuvo gauti iš nusikalstamos veikos, 2015 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo), todėl yra pagrindas grąžinti juos teisėtam savininkui.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo K. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas apelianto turtui (piniginėms lėšoms) iki nuosprendžio įvykdymo. Teigia, kad civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, pagal kurio nuostatas, apelianto skola muitinei išnyko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. liepos 9 d. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti Vilniaus teritorinės muitinės naudai 55 438 Lt. Civilinis ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad pagal teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, Komisijos reglamentą Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos Reglamentą Nr. 2913/92, numatantį Bendrijos muitinės kodeksą ir t.t.), tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai importuojamos, prievolė sumokėti akcizus tenka visiems asmenims, kurie savo veiksmais prisidėjo prie neteisėto importo. Šioje byloje kaltininkams nesumokėjus akcizų, importo, muito ir PVM mokesčių, Lietuvos valstybė patyrė žalą – negavo pajamų, todėl ši žala turi būti atlyginta (t. 1, b. l. 57-60). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, remdamasis civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais, civilinį ieškinį tenkino visiškai ir solidariai iš nuteistųjų K. J. , S. L. , V. P. , A. Ž. , V. B. ir D. K. priteisė 16 055,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. BPK nėra numatyta turtinės ir neturtinės žalos sąvokų išaiškinimo, todėl, pagal susiformavusią teismų praktiką, tokiais atvejais vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pareikšto civilinio ieškinio klausimas sprendžiamas vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 nustatytu Bendrijos muitinės kodeksu (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kitais nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais mokestinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, kad „Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis numato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, ir šios pareigos muitinei vykdymas nesusijęs su kasaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad šios prekės (cigaretės) nepateko į civilinę apyvartą, t. y. nebuvo pradėtos realizuoti rinkoje. <...> Turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos ir laikytos cigaretės nepateko į civilinę apyvartą ir nuteistieji negavo jokių pajamų, nes, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2014; Nr. 2K-99-648/2016; 2K-340/2014).

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas civilinį ieškinį pagrįstu, nenukrypo nuo teismų praktikos, kuri šios kategorijos baudžiamosiose bylose buvo grindžiama Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis. Pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, skola muitinei atsiranda nuo neteisėto prekių įvežimo ir panaikinama gali būti tik vienu atveju – jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Taigi, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti civilinį ieškinį laikytinas pagrįstu. Tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas: Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) 952/2013 286 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas, panaikinamas nuo 288 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Nuo šios dienos pradeda galioti ir turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas). Taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 286 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas, panaikinamas nuo tos dienos, kai turi būti taikomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos – 2016 m. gegužės 1 d.

Skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis priimtas 2016 m. birželio 7 d., šiuo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. Taigi laikotarpiu tarp nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo keitėsi teisinis reglamentavimas, turintis esminės įtakos civilinio ieškinio išsprendimui. Tokiu atveju būtina pasisakyti dėl to, kuris kodeksas – Bendrijos muitinės ar Sąjungos muitinės, - taikytinas šioje byloje.

Tiek nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs Bendrijos muitinės kodeksas, tiek skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu jau galiojęs Sąjungos muitinės kodeksas skolą muitinei apibrėžia iš esmės taip pat. Pagal minėtus teisės aktus skola muitinei laikytina asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolos muitinei atsiradimo laiku gali būti momentas, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą, arba kai priimama muitinės deklaracija, kuria prekės deklaruojamos muitinės procedūrai įforminti, jeigu po to nustatoma, kad iš tikrųjų nebuvo įvykdyta sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą taikant sumažintą importo muito normą.

Taigi  sprendžiant klausimą dėl šioje baudžiamojoje byloje skolos muitinei atsiradimo fakto, abiejų teisės aktų nuostatos leistų konstatuoti, jog šiuo atveju skola muitinei buvo atsiradusi, kadangi kaltininkai nesumokėjo privalomų mokesčių. Tačiau sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą būtina nustatyti ne tik skolos muitinei atsiradimo faktą, tačiau ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta. Minėta, kad pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusį Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punktą numatyta, kad skola muitinei išnyksta tais atvejais, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad tai yra vienintelė priežastis, kuriai esant civilinis ieškinys netenkinamas, nes išnykus skolai laikytina, kad turtinė žala nebuvo padaryta. Tuo tarpu naujai įsigaliojusiame Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad skola muitinei išnyksta taip pat ir tais atvejais, kai „importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“; f punkte numatyta, kad „kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn“.

Taigi Sąjungos muitinės kodeksas, lyginant jį su Bendrijos muitinės kodeksu, numato platesnį sąrašą aplinkybių, kurioms esant išnyksta skola muitinei. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą, skola muitinei išnyksta tik tuo atveju, jeigu prekės sulaikomos prieš joms patenkant už vietovės, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga Bendrijos muitų teritorijoje, ribų. Tuo tarpu jeigu šios prekės pergabenamos per šią vietovę, jų sulaikymas (konfiskavimas ir (ar) sunaikinimas) skolos muitinei nepanaikina. Tuo tarpu pagal Sąjungos muitinės kodeksą skola muitinei laikoma išnykusia, kai importo muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba sulaikomos tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Tokios Sąjungos muitinės kodekso, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatos leidžia teigti, kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų būti apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to.

Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, be kita ko, nusprendė sunaikinti 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 5 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinimo buvo nutarta sunaikinti daiktus baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-04026-14 – 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 110 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ (t. 4, b. l. 187-188). Esant tokiai situacijai, kai prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, nuteistųjų skola muitinei laikytina išnykusia.

Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja, jog tam, kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lot. lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lot. lex benignior retro agit) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė.

Panašios taisyklės dėl teisės aktų negaliojimo atgal taikomos ir dėl Europos Sąjungos teisės aktų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinės teisės normos paprastai taikomos nuo jų įsigaliojimo momento. Tuo tarpu materialinės teisės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip taikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms, taikomos atgal tik tuo atveju, jei iš šių normų formuluotės, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų poveikis (2012 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas Komisija / Ispanija, C‑610/10). Tai reiškia, kad esant tam tikroms situacijoms, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos taip pat gali turėti grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikomos santykių, atsiradusių iki tokių teisės aktų įsigaliojimo, atžvilgiu.

Taigi šiuo konkrečiu atveju taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso normas, kuriomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, muitinės pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti tenkinamas. Tačiau, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, tokio ieškinio patenkinimas, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai įvežtos prekės yra konfiskuotos ir sunaikintos, negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Sąjungos muitinės kodekse nustatytas išplėstas aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta, sąrašas, įtraukiant tokias aplinkybes, kaip prekių konfiskavimą ir (ar) sunaikinimą, nepriklausomai nuo to, kada prekės buvo sulaikytos, savaime lengvina asmens padėtį. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nepaisant to, kad minėtas straipsnis galioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., turi būti taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsirado dar iki 2016 m. gegužės 1 d., tačiau teismo nuosprendis priimtas jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui. Toks Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas nepažeidžia teisinio stabilumo principo, nes klausimas dėl civilinio ieškinio priteisimo sprendžiamas jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui.

Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo K. J. apeliacinio skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, kurioje nuspręsta iš K. J. , solidariai su S. L. , V. P. , A. Ž. , V. B. ir D. K. , Vilniaus teritorinės muitinės naudai priteisti 16 055,95 Eur, yra naikintina. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad nors apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio padavė tik vienas nuteistasis K. J. , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio suma priteista iš visų nuteistųjų solidariai, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo naikintinas ir nepadavusių apeliacinių skundų nuteistųjų atžvilgiu.

Nuteistasis K. J. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas – 16 085 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinis ieškinys atmetamas, konstatuoja, kad tokiu atveju išnyksta pagrindas, numatytas BPK 151 straipsnio 1 dalyje, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikė didesnei sumai nei byloje pareikštas civilinis ieškinys. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pritaikė ir siekiant užtikrinti priteistą proceso išlaidų atlyginimui skirtą sumą – 29,80 Eur. Pagal BPK 151 straipsnio nuostatas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ir išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių kitokių pagrindų, kuriems esant būtų galima laikinai apriboti nuosavybės teises, t. y. nėra numatyta galimybė laikinai apriboti nuosavybės teises priteistoms proceso išlaidoms užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys atmestinas, o laikino nuosavybės teisės apribojimo negalima taikyti siekiant užtikrinti proceso išlaidų atlyginimą, naikintina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į K. J. priklausančias pinigines lėšas – 16 085 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktais,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš K. J. , S. L. , V. P. , A. Ž. , V. B. ir D. K. 16 055,95 Eur Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Vilniaus teritorinės muitinės pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. J. priklausančioms piniginėms lėšoms – 16085 Eur, saugomoms VSAT Varėnos rinktinės banko depozitinėje sąskaitoje, paliktas iki nuosprendžio įvykdymo. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. J. piniginėms lėšoms – 16 085 Eur – panaikinti. 

Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                      Violeta Ražinskaitė

           Linas Šiukšta